1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

97 metų amžiaus. Palaidota Vilniuje Antakalnio kapinėse šeimos rūsyje. Česlava turėjo tris
dukteris: Kristiną, Aleksandrą (mirusi) ir Ireną.
Svetlauskienė Irena. [Dėl pavardės] // Broniui Keriui. — 1999 01 12. — Raštu: Mūsų
giminės pavardės yra du variantai: Panceržinskiai ir Pancežinskiai. Mes pasirinkome antrąjį —
Pancežinskiai. Taip rašė ir Vanda Sruogienė.
Lietuvos bajorų palikuoniai / sudarytojas Jonas Stankus. — Vilnius: leidykla „Danielius”,
2000. — 286 p. — Tekste:
VAINAUSKAI PANCEŽINSKIAI. Herbai Tžaska „Trzaska”
Peterburgo istoriniame archyve rasti duomenys, kur 1521 m. Žemaičių seniūnas mini
Voinovskių giminę.
1530 07 15 Lietuvos-Lenkijos karalius Žygimantas Senasis savo privilegija suteikia Petrui
Voinovskiui bajorystę ir paskiria Padubingių dvarą.
1598 m. Vilniaus bajorų tribunolas patvirtina, kad Petro Voinovskio sūnūs Martynas,
Stanislovas ir Mykolas priklauso bajorų luomui.
1664 02 18 Lietuvos-Lenkijos karalius Jonas-Kazimieras vėl patvirtina Vainauskų giminei
bajoriškas privilegijas.
1727 11 24 Minsko vaivadijos teismo knygose buvo užregistruoti Vainauskai kaip bajorai.
Vėliau bajorų luomas Vainauskams pakartotinai buvo patvirtintas Vilniaus ir Kauno bajorų
deputatų susirinkimų nutarimais 1831, 1850, 1894 m.
Paskutinį kartą 1894 m. tvirtinant nurodoma, kad Vainauskų giminę reikia įtraukti į Bajorų
kilmės knygos 1-ąją dalį.
Felicijonas Vainauskas, gimęs 1827 m., buvo Maskvos universiteto medicinos profesorius.
Grįžęs į Lietuvą vedė Eleną Jankovską, Zavišynės dvaro Šventybrastyje (Kėdainių apsk.)
paveldėtoją. Viena jų duktė buvo ištekėjusi už grafo Kosakovskio.
Zavišynės dvarą paveldėjo vyriausias jų sūnus Jaroslavas Vainauskas ir valdė jį iki mirties
(1945 m.), o jo šeima emigravo į Lenkiją.
Jauniausiam sūnui Antanui Vainauskui tėvas paliko Šašių dvarą netoli Babtų (Kauno r.),
kuriam po reformos buvo palikta 125 ha. Antanas Vainauskas buvo vedęs bajoraitę Česlovą
Pancežinskaitę.
Antanas Vainauskas mirė 1941 m. ir palaidotas šeimos rūsyje Šventybrastyje. 1946 m.
Česlovą Vainauskienė, vengdama tremties į Sibirą, su trimis mažomis dukromis, viena iš jų Irena
Vainauskaitė, pabėgo iš dvaro. Česlovą Vainauskienė mirė 1995 m., sulaukusi 97 m. amžiaus.
Pancežinskų giminės šaknys yra Negoševe, Lenkijoje. Giminės herbas „Trzaska”.
Kazimieras Pancežinskis, valdant karaliui Steponui Batorui, 1577 m. dalyvavo kare su rusais
prie Polocko.
Samuelis Pancežinskis pagal suteiktą karaliaus Žygimanto III Vazos privilegiją 1611 m. gavo
žemių Livonijoje. Samuelio sūnus Jurgis 1672 m. karaliaus Mykolo Kaributo Vyšnioveckio
privilegija gavo valdų Šiaulių apskrityje.
Jurgis Pancežinskis turėjo du sūnus: Joną ir Karolį.
Karolis buvo Vilnioje kanauninkas, 20 metų dirbo katedroje, o 1724 m. tapo Vilniaus
vyskupu. Jis su kitais Lietuvos pasiuntiniais vyko pas Rusijos carą Petrą I.
Sūnus Jonas tapo Žemaičių Pancežinskių bajorų genealoginio medžio šakos pradininku.
Pancežinskiai buvo gavę privilegijų iš karaliaus Augusto II (1720 m.), karaliaus Augusto III
(1744 m.), karaliaus Stanislovo-Augusto (1781 m.).
1785 m. Dominyko Pancežinskio sūnūs buvo pripažinti bajorais ir įrašyti į Bajorų knygos
1-ąją dalį. Vėlesnėms kartoms bajorystė buvo patvirtinta Vilniaus ir Kauno gubernijų bajorų
deputatų susirinkimų 1832, 1837, 1842, 1865, 1882, 1894, 1900 ir 1905 metais.
Didelių Pancežinskių giminės valdų Žemaičiuose likutis yra Ašvėnų dvaras N. Akmenės r.
18 a. dvarą valdė Valerijonas Pancežinskis, po jo — Valerijonas-Jurgis, kurio vyriausias sūnus
Česlovas Pancežinskis (1854—1908) buvo lietuvių raštijos puoselėtojas. Besimokydamas
Peterburge kalnakasybos institute susipažino su dr. J. Basanavičiumi ir prisidėjo prie lietuviškos
spaudos leidimo. Jis vertė į lietuvių kalbą Bibliją, maldaknyges. Jauniausias Valerijono-Jurgio
28