1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Panceržinskienė Marija. Ištremta 1941 m. 72 m. amžiaus. Žuvo 1941 m. kelyje į tremtį. —
[„Vladislovienė”. Knygoje vadinama Edvardo motina].
1941—1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. — Vilnius, 1993. — Kn. 1. — P. 38—55. —
Tekste: 1941 metais ištremti:
Eil. Pavardė, vardas, tėvo vardas Gim. m. Ištrėmė Leido grįžti
1 Panceržinskienė Marijona, Jono 1909 1941 06 14 1958 07 02
2 Panceržinskaitė Genovaitė, Edvardo 1938 1941 06 14 1958 07 02
3 Panceržinskienė Melanija, Vilhelmo 1886 1941 06 14 mirė
1941—1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. — Vilnius, 1993. — Kn. 1. — P. 38—55. —
Tekste: Po karo ištremtas antrą kartą:
Eil. Pavardė, vardas, tėvo vardas Gim. m. Ištrėmė Leido grįžti
1 Panceržinskis Edvardas, Vitalijaus [II k.] 1887 1952 08 27 1956 12 14
Skrebutėnienė [-Pančerinskaitė-Šeputienė-Kochienė] Eugenija. — Broniui Keriui. —
1996. — Žodžiu:
Mano senelis buvo Antanas Pančerinskis, jo žmona ir mano senelė buvo Agnieška
Pančerinskienė. Jų sūnus — mano tėvas Bronislovas Pančerinskis. Vaikų buvome daug: Adomas,
Aldona, Angelė, Eugenija, Orestas, Petras, Stasė, Vida, Vidmantas. Paveldėjome kažkiek žemės
ir prie Meižių ežero.
Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21,
24, 28; Rugs. 4. — Tekste:
Viduryje kapinių akį patraukia iš kitų išsiskiriantis metalinis paminklas: „Czionaj palaidojem
musu tiewa Waleryona Pancerzynskia isz Aszwienu — Bugiu. Amžina atilsi douk jam Pone!”
Toliau jau lenkiškai užrašytos datos: 1825. 04. 23—1889. 02. 15. Žmonės, taip pat ir
M. Biržiška, visus Pancerzynskius vadino Pančerinskiais. V. Pančerinskis — Ašvėnų
dvarininkas, Bugių dvarininko Rainoldo Daugirdo bendraamžis ir artimiausias kaimynas — tarp
jų sodybų gal tik pora šimtų metrų. Ką nors daugiau sužinoti apie visus Pančerinskius jau sunku.
Kaip tik šią žiemą sniegas gal nepataisomai sugriovė namo dalį. Sunku sužinoti, kur buvo kiti
dvarai, nes 1923 metais buvo Bugių kaimas, trys Bugių dvarai, vienas Ašvėnų dvaras, Meižių
kaimas ir du Meižių dvarai. Bugių kaime buvo 5 ūkiai su 24 gyventojais, Bugių dvaruose gyveno
ir dirbo 26, 12 ir 25 žmonės, iš viso 63. Tuo tarpu Ašvėnų dvare buvo 3 ūkiai su 67 žmonėmis.
Meižių kaime buvo 9 ūkiai su 49 gyventojais. Meižių pirmame dvare gyveno ir dirbo 23, Meižių
antrame dvare — 27 žmonės.
Remiantis M. Biržiška, įrašais antkapiuose, žmonių atminimais, galima sužinoti, kad
V. Pančerinskio žmona buvo Antanina Rūpeikaitė (1827—1906). Jų vaikai — Česlovas,
Kristupas, Feliksas, Sobieslovas. Česlovas (1827—1908) — inžinierius, baigęs Petrapilio
institutą. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. Mirė Vilniuje. Kristupas Dorpate
baigė veterinarijos mokslus. Iš jo buvo daug tikimasi, todėl paliktas prie instituto. Tačiau
1900 m., būdamas Charkove, nusižudė. Feliksas (1862—1914) Dorpate baigė medicinos
mokslus ir gydė Viekšnių, Laižuvos apylinkėse. Jo kapas Viekšnių kapinėse uždengtas plačiausia
betono plokšte.
Sobieslovas — dvarininkas, po tėvo valdė Ašvėnų dvarą. Jo žmona Sofija Bondzkevičiūtė
pagimdė dvi dukteris ir 1911 m. mirė. Yra žmonių, prisimenančių Sobieslovą, tik nėra
kraštotyrininkų, kurie viską užrašytų ir paskelbtų. Kraštotyrininkų visame rajone vos keletas, o
jiems darbų begalės. Visai netyčia sužinojau, kad Marškonės dvaras buvo išdalintas Lietuvos
savanoriams ir įkurtas vien savanorių Marškonės kaimas. Melioratorių laikais kaimas buvo
pavyzdingai sunaikintas, bet žmonės žinomi, jų vaikai daug ką galėtų papasakoti, gal parodyti
nuotraukų, dokumentų. Darbas ne vienam žmogui. Reikalingi sąžiningi, darbštūs
kraštotyrininkai.
20