1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Nemažą darbą, propaguojant literatūrą karine patriotine tematika, atlieka mokyklos
bibliotekos vedėja O. Steponavičienė. Ji paruošė moksleiviams rekomenduojamos literatūros
sąrašus, kartotekas, rengia knygų parodėles, bibliografines apžvalgas. Biblioteka neliko
nuošalyje, ir organizuojant mokykloje internacionalinę savaitę. Jos metu moksleiviai iš
literatūros galėjo plačiau susipažinti su broliškųjų respublikų — Latvijos ir Estijos praeitimi bei
dabartiniu gyvenimu.
Ne naujiena moksleiviams ir ekskursijos. Antai praėjusiais mokslo metais buvo suruošta
ekskursija į revoliucijos lopšį — Leningradą, susipažinta su lenininėmis vietomis, muziejais.
Daug dėmesio moksleivių patriotiniam auklėjimui skiria ir klasių vadovai. Štai VIII klasės
vadovė Jadvyga Ablingienė, be pokalbių, knygų aptarimų karine patriotine tematika, organizavo
klasėje susitikimus su jau minėtais Didžiojo Tėvynės karo dalyviais S. Saračinsku,
V. Maksimovu ir kt.
Sistemingas moksleivių karinio patriotinio auklėjimo darbas vyksta N. Minajevo vardo
pionierių draugovėje. Pionierių būriams suteikti vardai žymių kovotojų, su kuriais arba jų
artimaisiais palaikomi ryšiai.
Jaunieji leniniečiai pamėgo karinį žaidimą „Žaibas”. Gražia tradicija tapo moksleivių
priėmimas į jaunųjų leniniečių gretas prie paminklinio akmens žuvusių kovotojų atminimui.
Pionieriškus kaklaraiščius jiems užriša revoliucinių kovų Viekšniuose dalyviai. Tai tarytum
senosios kartos kovos estafetė jauniausiajai.
Viekšnių vidurinės mokyklos karinio patriotinio moksleivių auklėjimo darbą stebi, vos
peržengęs jos durų slenkstį. Erdviame koridoriuje kabo sportinių treniruočių grafikai, fotostendas
karine tematika, kuriame, be kita ko, atsispindi ir mokyklos moksleivių pradinio karinio mokymo
užsiėmimų atskiri momentai.
Gaurylius J. Atsargos kapitonas: Konkursui „Dešimtojo penkmečio darbai ir žmonės” //
Vienybė. — 1980. — Vas. 12.
NERETAI skirtingų charakterių bei temperamentų žmonės tarpusavyje puikiai sutaria,
sėkmingai bendradarbiauja, ypač tada, kai juos sieja bendri idealai, darbas, veikla, pilna ne tik
džiaugsmų, bet ir rūpesčių. Ir kaip pasidaro lengva, kai nuoširdi nesavanaudiška draugo parama
dvigubai greičiau padeda išspręsti, rodos, painia problema tapusį klausimą. Nelengvoje savo
kasdienybėje nuolat jaučiu buvusio klasės vadovo ir gerbiamo mokytojo Jono Pacevičiaus
raminantį ir drąsinantį žodį. Su juo pažįstami nuo to laiko, kai Daubiškių aštuonmetės mokyklos
septintos klasės duris pravėrė jaunas plačių pečių vyriškis ir, pasakęs savo vardą bei pavardę,
prisistatė:
— Aš — jūsų klasės vadovas, taip pat rusų kalbos ir fizinio lavinimo mokytojas...
Jo ramumas mus, kaimo vaikus, truputį nustebino. Karininkus įsivaizduodavome griežtus,
nuolat įsakinėjančius, dažnai baudžiančius. Naujasis klasės vadovas, deja, nebuvo iš tų, kurie už
menkiausią prasižengimą baudžia mokinius, tačiau kai to tikrai užsitarnaudavome, bausmės
tekdavo ilgokai laukti, dažniausiai iki pat tėvų susirinkimo. Tačiau viskas paprastai baigdavosi
ramiai, mokslo rezultatų analize. Vadinasi, nepranešė. O už mokymąsi ne vienam tekdavo, net ir
tiems, kurie vieną ar du trejetus turėdavome.
Ypač įsimintinos liko fizinio lavinimo pamokos. Neperdėdamas galiu pasakyti, kad mokytojas
man visam gyvenimui įkvėpė meilę fizinei kultūrai ir sportui, pats kartu su mumis žaisdamas
tinklinį, stalo tenisą. O atėjus žiemai, jeigu tik būdavo sniego, ne vieną sekmadienį visi kartu
patraukdavome slidėmis prie stačių Ventos kalnelių, ruošdavomės rajoninėms varžyboms.
Vystant fizinę kultūrą ir sportą, mokytojui talkininkaudavo matematikos mokytojas Albertas
Juodeikis, mokęs mus žaisti šachmatais, vokiečių kalbos mokytojas Leonas Barakauskas,
suorganizavęs ne vieną išvyką dviračiais.
Klasės vadovas retai peikdavo, bet neskubėdavo ir girti. Tačiau tai nebuvo „vienas ir tas pats”.
Kad toks mokytojo temperamentas, supratau daug vėliau, po dešimties metų, draugaudamas ir
kartu dirbdamas su buvusiu klasės vadovu.
Kiekvienam mūsų klasės mokiniui ilgam išliko atmintyje malonūs prisiminimai, kai
auklėtojas kiekvieno trimestro pabaigoje trims geriausiems klasės mokiniams įteikdavo
asmenines dovanėles — knygutes. Nepamiršdavo jis nudžiuginti ir mūsų tėvų. Ir šiandien su
2