1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

tai visokias skulptūras, vazas darė. Kai aš atėjau, tai dar Biržietytė Gražina buvo, o Vasičevos
Liudos nebuvo. Pakalniškis, Mockai darydavo ir servizus, ir pagal užsakymus, ir parodose
dalyvaudavo. Ir Šliažas. Jis tai dirbs dirbs ir sumislins ką nors. Pukinskas Leonas dar vedėjavo
kažkada. Gal iš Pukinsko Miškinytė ir perėmė. Kai jis susirgo. Miškinytė Onutė, kai baigė tuos
mokslus, tai ji čia buvo atėjusi, vedėjavo. Su Onute dirbau dar šiek tiek. Bet aš atėjau dirbt prie
Žvirblio Vlado.
Viekšniuose Pakalniškis Jonas irgi buvo puodžius. Šitame ceche nedirbo. Išvažiavo į Latviją.
Jis ten Latvijoje dirbo. Buvo savo dirbtuves pasidaręs. Ten Latvijoje jis ir mirė. O Pakalniškis
Jokūbas gyveno Puodininkų gatvėje, į pietų pusę nuo Vytauto gatvės ir Puodininkų gatvės
kryžkelės, ten jo žemė, namas. Jo dirbtuvė prie pat Puodininkų gatvės [Nuotrauka Nr. 1079].
PANCERZYÑSKIAI. PANCEŽINSKIAI. PANCERŽINSKIAI. PANČERINSKIAI
Рода Панцержинскихъ. Герб Тржаска: Panceržinskių giminės herbo ir genealoginio
medžio, sudaryto 1905 metais, kopija su vėlesniais įrašais // Žinios aprašui: Irenos
Svetlauskienės. — Iš genealoginio medžio:
Seniausias žinomas Panceržinskis — Ivanas (Jonas) Panceržinskis. Jis turėjo 2 sūnus:
Christoforą (Kristoforą) ir Stanislovą. Apie Christoforo vaikus žinių nėra. Stanislovo sūnus
Dementijus.
Dementijus turėjo 4 sūnus: Adomą, Aleksandrą, Liudviką-Jurijų, Valerijoną.
Dementijaus sūnus Adomas turėjo 4 sūnus: Ivaną (Joną), Antoną (Antaną) [gal ištremtą iš
Meižių už sukilėlių rėmimą 1863 m.], Adomą-Ivaną (Joną) [Rašoma, kad jo sūnus Vikalis-
Boleslovas. Tai viekšniškiams žinomas Vitalis. Jo vaikai Eduardas Panceržinskis ir Genovaitė
Panceržinskaitė-Radavičienė], Osipą-Antoną (Antaną).
Dementijaus sūnus Aleksandras turėjo 3 sūnus: Aleksandrą-Julijoną, Ignatijų-Francą
(Praną), Ivaną (Joną)-Adomą.
Apie Dementijaus sūnaus Liudviko-Jurijaus vaikus žinių nėra.
Dementijaus sūnus Valerijonas turėjo 2 sūnus: Valerijoną-Jurijų ir Osipą.
Valerijonas-Jurijus žinomas Viekšnių krašte kaip Valerijonas Panceržinskis. Jo vaikai:
Mečislav-Jeronim, Česlav-Salomon, Kristof, Feliks, Valerija-Anna, Kazimira-Marcijana,
Sobeslav. Viekšniškiams žinomi Česlovas, Kristupas, Feliksas, Sobieslovas Panceržinskiai.
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. XI, 26, 56, 58, 70, 123, 300 ir kt. —
Tekste:
„Akmenės storastija, kurią XVIII a. gavo vysk. Pančerinskio brolis, bet Pančerinskiai jos
neišlaikė. [...]. Sonteklių žemė bene dar Sobieskio laikais (XVII a. pabaigoje) atiteko
Viekšniuose stovėjusios petihorcų raitelių vėliavos pulkininkui Gruziui, iš jo XVIII a.
Pančerinskiams, toliau Tanskiams. [...]. Kildinantiems save iš Inplentų Pančerinskiams ilgainiui
beliko tik Meižių paežerė, suskilusi keliais dvarais, kurių centras po 1863 m. atiteko
maskoliams.”
Lietuvos TSR valstybinės žemės ūkio komisijos protokolai. 1940 m. — [Vilnius], 1974 //
Žinias aprašui pateikė kraštotyrininkas architektas Eugenijus Šlėnys 2004 metais. — Tekste
P. 64, 72, 73, 74:
Valstybinės žemės ūkio komisijos posėdžio, įvykusio 1940 m. rugpjūčio mėn. 14 d.
Protokolas Nr. 20
Posėdyje dalyvavo: pirmininkas agr. A. Žukauskas, vicepirmininkas inž. P. Sklėrius, nariai:
M. Meškauskienė, agr. Vasinauskas, inž. A. Guogis, J. Grigalavičius, ir D. Pundzius.
[...]
18