1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Iš Mačiaus Juozo parodymų 1944 m. lapkričio 26 d.:
1941 m. birželio 23 dieną Viekšniuose Tarybų valdžios jau nebuvo. [...]. Miestelyje sutikau
mokytoją Milčių (Antanas Milčius buvo tautininkų partijos narys, pirmaisiais vokiečių
okupacijos metais — Lietuvių nacionalistų partijos narys). Mes susitarėme sušaukti pasitarimą.
[...]. Pasitarimas įvyko tą pačią dieną. Dalyvavome: aš — Mačius, mokytojas Milčius, kunigas
Senkus, mokytojas Aleksas Zabkus (vokiečių okupacijos metais buvo Lietuvių nacionalistų
partijos Viekšnių organizacijos steigėjas), buvęs leitenantas. Pasitarime dalyvavo septyni
žmonės. Kitų neprisimenu. Pasitarimui vadovavo Milčius. [...]. Buvo priimtas kreipimasis į
Raudonosios Armijos karius, raginantis nesipriešinti vietinei valdžiai, atiduoti ginklus. Šis
kreipimasis buvo padaugintas šapirografu ir iškabinėtas Viekšnių miestelyje. [...]. Nutarėme
susirinkti kitą dieną.
Naktį į birželio 24-ąją į Viekšnius atėjo Raudonosios Armijos daliniai. Mūsų ginkluota
sargyba išbėgiojo. Ryto metą atėjęs į miestelį, pamačiau raudonarmiečius. Mūsų iškabinėtos
vėliavos, išklijuoti lapeliai su kreipimusi buvo nuimti. [...]. Aš vėl sugrįžau į Sonteklių kaimą.
Birželio 27-ąją buvo pranešta, kad mokytojo Milčiaus esu kviečiamas į mišką, į Maigų kaimo
rajoną, kur susirinko daug žmonių ir laukė manęs. Miške aš radau Milčių. Ten buvo ir Zabkus,
Šmidtas iš Mažeikių miesto, vokiečių tautybės, matyti, prisiųstas iš gestapo, kunigas Paulauskas.
Susirinko apie dešimt žmonių; vieni jų buvo apsiginklavę šautuvais, kiti — revolveriais. Man
buvo pasiūlyta jiems vadovauti. Aš neatsisakiau. Šiame pasitarime buvo nutarta iš lietuvių tarpo
sudaryti patikimų žmonių grupę, apginkluoti ją ir užpulti Viekšnius. Aš daviau visiems nurodymą
klausyti tik mano įsakymų.
Atėjęs į Viekšnių miestelį, aš paėmiau visą vadovybę į savo rankas, vadinau save miesto ir
viso valsčiaus komendantu. [...]. Aš organizavau Viekšnių miestelio ir valsčiaus „partizanus”.
Aš Viekšnių miestelyje organizavau „partizanų” štabą, kurio vadovybėje buvome: aš —
Mačius, Milčius (aš jį paskyriau savo padėjėju), Zabkus (aš jį paskyriau pirmojo „partizanų”
būrio vadu) ir Jasutis (paskirtas antrojo būrio vadu, atsakingas už tiekimą. Mirė 1943 m.).
Tamašauską aš paskyriau tardyti areštuotuosius ir kiek vėliau — policijos viršininku (Zenonas
Tamašauskas buržuazinės santvarkos metais buvo Viekšnių valsčiaus policijos viršininkas,
tautininkų partijos narys. Vokiečių okupacijos laikotarpiu — Viekšnių valsčiaus policijos
viršininkas ir Lietuvių nacionalistų partijos narys). Kunigą Senkų aš paskyriau savo padėjėju.
Padėjėjams ir „partizanams” daviau nurodymą areštuoti visus įtartinus asmenis ir tuos, kurie
priešinsis naujajai valdžiai bei mano įsakymams, areštuoti komunistus ir komjaunuolius. Aš
įsakiau sulaikyti ir nuginkluoti Raudonosios Armijos pareigūnus. Visi suimtieji buvo atvaromi į
„partizanų” štabą ir sodinami į kalėjimą. Buvo sulaikyti 40—50 karių ir atiduoti vokiečiams kaip
karo belaisviai.
Nuo birželio 27-osios iki liepos 15-osios buvo areštuota 80—100 civilinių asmenų, jų tarpe
Viekšnių miestelio žydas komunistas Mendelis Kacas. Jį areštavo mano „partizanai”. Vokiečiai,
kurie tuo metu buvo mūsų štabe, įsakė jį sušaudyti. Aš Kacą atidaviau vokiečiams, ir pastarieji jį
sušaudė.
Liepos 9-ąją mano patvarkymu į Mažeikių kalėjimą buvo perduoti septyni žmonės:
Šišnickienė, Viekšnių valsčiaus partinės organizacijos sekretoriaus žmona; Gerulskis, Tarybų
valdžios metais dirbo pašte; Liaukešinas, dirbo savo ūkyje Žibikų kaime, ir kt. Juos visus
sušaudė Mažeikiuose. Kiek žmonių persiuntė į Mažeikių kalėjimą mano „partizanai” man
įsakius, tiksliai pasakyti negaliu, nes šį reikalą tvarkė mano padėjėjas — mano dešinioji ranka —
tardytojas Tamašauskas. Maždaug pusė sulaikytų žmonių buvo nugabenta į Mažeikių kalėjimą.
Aš sudariau ketvertuką, į kurį įėjau aš, policijos viršininkas Tamašauskas, kunigai Paulauskas
ir Senkus. Tam ketvertukui vadovavau aš. Jo posėdžiuose mes spręsdavome areštuotųjų likimą;
tardydavau aš ir Tamašauskas.
1941 m. liepos mėnesį aš, kaip Viekšnių komendantas, iš Mažeikių miesto komendanto
Pečiulio gavau raštišką įsakymą, kuriame buvo nurodyta visus Viekšnių valsčiaus gyventojus
žydus suvaryti į specialiai įrengtą stovyklą — getą. Suimami buvo visi žydai — nuo mažiausio
iki seniausio. Vykdydamas šį įsakymą, aš savo „partizanams” daviau nurodymą areštuoti visus
vyriškosios lyties žydus. Liepos 8—10 dienomis mano „partizanai” ir keli vokiečių kareiviai
areštavo 150—200 valsčiaus žydų vyrų. Jie buvo uždaryti į viela aptvertą sinagogą. Liepos 14—
11