1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

POVYDIENĖ GRASILDA
Jonikienė Roma. Išmoksi — ant pečių nešiosi. Dar litą kitą uždirbsi: Žemės ūkio mokykloje
// Vienybė. — 2000. — Bal. 18: ir nuotrauka. — Tekste: Pedagogė, siuvimo meistrė Grasilda
Povydienė.
„Baigusi lengvosios pramonės technikumą, ji dirbo gamykloje. Siuvėja — puiki profesija,
mano mokytoja. Parvažiavusi gyventi į Viekšnius, tėviškę, Grasilda pradėjo mokytojos karjerą
Žemės ūkio mokykloje. [...]. Grasildos Povydienės mokinės dalyvauja įvairiausiuose
konkursuose. Yra itin gabių merginų, pasiuvančių dailias suknias, kostiumėlius. Kitos didesnių
gabumų neparodo, bet savo ir šeimos rūbus sutvarkyti išmoksta. Būtent toks yra mokytojos
tikslas, ruošiant darbui namų ūkio ekonomes.”
POŽERSKIAI
Plastinina Bernarda. Jie buvo ir liks miestelio istorijos dalis: Senieji Viekšniai //
Ketvirtadienis („Santarvės” priedas). — 2003. — Birž. 26. — Nr. 12. — [Santarvė. — 2003. —
Birž. 26. — Nr. 72 (8568)]. — Tekste:
GABUMAI
Dar ir šiandien Viekšniuose daug kas mena vieno turtingiausių miestelio žmonių lentpjūvės
savininko Prano Požerskio pavardę. Alfonsą su jo šeima sieja giminystės ryšiai. Požerskio žmona
Ona Vaičiūtė buvo jo mamos pusseserė.
Prieš II pasaulinį karą Požerskiai gerokai prasigyveno, išplėtė savo lentpjūvę. Čia buvo
gaminamos obliuotos ir špuntuotos lentos grindims ir langams. Be to, P. Požerskis domėjosi
įvairia technika, ir jau Smetonos laikais pats buvo sukonstravęs lokomobilį (garo katilą), Įsigijęs
metalo tekinimo stakles, buvo pradėjęs gaminti dantračius žemės ūkio mašinoms. Liejykla
keldavo didelį triukšmą, todėl vietiniai žydai ėmė protestuoti ir piktintis, kad Požerskis su savo
krosnimi neduodąs ramiai gyventi. Dantračių gamybos teko atsisakyti.
— Požerskiai turėjo dukrą ir sūnų. Pranas Požerskis jaunesnysis vokiečių laikais buvo
pasigaminęs sklandytuvą, — dėsto pats kažkada labai domėjęsis aviacija Alfonsas. — Jo
„paukštis” buvo vienvietis, pagamintas iš medžio ir aptrauktas drobe. Sklandytuvas su
amortizatoriumi startuodavo nuo Čekų kalno ir nusileisdavo Pastauninke (taip viekšniškiai
vadina slėnį prie Ventos — B. P.).
Ir vėliau, po karo, gyvenimo aplinkybių nublokštas į Angliją, Požerskis jaunesnysis pomėgio
aviacijai neatsisakė. Jis sukonstravo autožyrą (malūnsparnį su propeleriu) ir juo skraidė. Ir
šiandien Anglijoje jis yra žinomas sklandytojas. Sūnus pasekė tėvo pėdomis ir Ketering mieste
buvo įsigijęs lentpjūvę.
SLĖPTUVĖ
Po karo seniesiems Požerskiams teko slapstytis nuo tarybų valdžios. Vaikai su vokiečių frontu
pasitraukė į Vokietiją, o vėliau į Angliją. Tėvai Sovaičių kaime, prie Maigų miško, nusipirko
Barzdinės pelkę, ją nusausino ir pasistatė nedidelį namuką bei daržinę. Vis dėlto čia, ypač
pavasariais, būdavo labai šlapia. Kai Požerskiai nujausdavo, kad jų gali tykoti saugumiečiai,
slėpdavosi pelkėje įrengtame ir užmaskuotame didžiuliame metaliniame katile. Ten jiems yra
tekę praleisti nemažai valandų.
Vėliau Požerskis mirė, laikai pamažu keitėsi, ir našlė grįžo į Viekšnius. Po kurio laiko ji
ištekėjo už Igno Liaugaudo.
POŽERSKIS PRANAS gim. 1879 m.
Trys Prano Požerskio deklaracijos apie pajamas, parašytos 1941. 06. 15: Deklaracija apie
pajamas iš lentpiūvės, esančios Viekšnių mieste Laižuvos g. 12. Už laiką nuo 1941 m. sausio
mėn. 1 d. ligi 1941 m. birželio mėn. 1 d. Pavardė: Požerskis. Vardas: Pranas. Tėvo vardas:
Stasys. Gimimo metai: 1879 m. Nuo 1941 m. sausio 1 d. iki gegužės 15 dienos buvo pajamų
520 rb. Nuo gegužės 15 d. lentpiūvė nacionalizuota. Viso pajamų: 520 rb. Darbininkams išleista:
1200 rb. Darbininkai išlaikyti ūkio darbais. Mašinų remontui ir tepalams: 200 rb. Viso išlaidų:
102