1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

— Ir popas, ir rabinas, ir mūsų kunigas — visi yra lygūs, ir visus juos reikia gerbti. Gražiai
pasveikinti, mandagiai kalbėtis, o mūsų kunigui reikia dar ir ranką pabučiuoti. Geri vaikai taip
daro.
O mes visi norime būti geri. Gaila tik, kad kunigai to mūsų gerumo neįvertina ir visai
nesupranta. Kai mes pasisveikinę norime pabučiuoti jų rankas, jie slepia jas už nugarų.
Jaunesnieji kunigai dar paraudonuoja kaip pinavijos. Tik vienas klebonas yra geras — jis leidžia
ranką pabučiuoti.
Rabinas visai nesistebi, kai mes, jam einant per lieptą, visi šaukiame „Labą dieną”. Žinoma,
jis irgi pasisveikina su mumis, o Poškus „Grapas” tuo laiku šypsosi patenkintas. Tik popas į šį
miestelio kraštą nepasirodo. Jis pasivaikščioti eina per tiltą.
POŠKUS JUOZAS
Kumpikevičius J. Spalio atgarsiai Viekšniuose // Vienybė. — 1967. — Liep. 20, 25, 27, 29;
Rugpj. 1. — Tekste: Revoliucinis komitetas Viekšniuose. Jonas Vaičkus, grįžęs iš fronto,
ūsuotas, prie šono raitelio kardas, medikas Pranas Linkauskas, Benjaminas Zarcinas, Žibikų
siuvėjas Juozas Poškus, Jonas Turkauskas.
Ablingis S. O buvo taip... // Vienybė. — 1977. — Rugs. 24. — Tekste: Dar tebesant vokiečių
okupacijai, 1918 m. rudenį susikūrė pogrindinė komunistų kuopelė: Ch. Zarcinas, Juozas Poškus
(Žibikų kaimo siuvėjas), Jonas Vaičkus, Petras Lukauskas, Jonas Turkauskas. 1918 12 04 išrinkta
valsčiaus taryba. Pirmininkas dvarininkas Boleslovas Kundrotavičius. 1918 12 30 sudarytas
Viekšnių valsčiaus revoliucinis komitetas.
Rozga Leopoldas. Akmenės rajonas. — Vilnius: Mintis, 1983. — 48 p.: iliustruota:
Fotografijos Vlado Uznevičiaus. — Tekste:
Mitingai Viekšniuose vyko ir 1905 metų gruodį. 1918 m. rudenį medicinine praktika vertęsis
komunistas P. Linkauskas čia subūrė pogrindinę komunistinę kuopelę. Jai priklausė 1905 m.
revoliucinio judėjimo dalyvis Ch. Zarcinas, Žibikų kaimo siuvėjas J. Poškus, buvę kareiviai
J. Vaičkus, J. Turkauskas. Antroje gruodžio pusėje J. Vaičkaus vadovaujamas liaudies milicijos
būrys nuginklavo buržuazinę valsčiaus tarybą. Miestelyje įsikūrė revoliucinis komitetas, kuriam
vadovavo J. Poškus. Netrukus Žiogaičių, Sovaičių, Dargių, Rekečių kaimuose ir dvaruose buvo
išrinktos darbininkų ir vargingųjų valstiečių tarybos. Kovoti su kaizeriniais okupantais ir vietinės
buržuazijos gaujomis viekšniškiams padėjo ginkluoti Šiaulių darbininkai. Jų šarvuotas traukinys
pakeliui į Mažeikius sustodavo ties Viekšniais, o 1919 m. sausio 7 d. dalyvavo kautynėse su
perėjusiais į puolimą revoliucijos priešais. Didelę paramą suteikė ir Raudonosios Armijos
Internacionalinės divizijos 39 pulkas, 1919 m. sausio viduryje įžengęs į Viekšnius ir čia kurį
laiką kovęsis su Latvijos pusėn pasitraukusiais kaizeriniais okupantais ir baltagvardiečiais.
Gyventojai svetingai sutiko raudonarmiečius, kai kurie patys įstojo į pulką. Tačiau jėgos buvo
nelygios. 1919 m. kovo 4 d. vokiečiai vėl užėmė Viekšnius, o tarybinis aktyvas, kuriam laikui
persikėlęs į Mažeikius, turėjo ir iš ten pasitraukti. Traukiantis prie Jelgavos žuvo Viekšnių
revkomo organizatorius P. Linkauskas.
POŠKUS VYTAUTAS
Poškus Vytautas. Ozomu. — 2006. — Rugpj. 27. — Žodžiu: Tekstas perrašytas iš diktofono:
— Senuovie tap sakydavo — ozomu.
— Ak tai ozumu?
— Ozumu.
— Ozumu ar ozomu?
— Ozomu. Mes daugiau žėnuom tuokius senuovės. Dabaa, pasakyk — „svyns”. Nežėno —
kraiks. Kad aš mažs buvau, tuokia senelė bovo, jau kuokių devyndešimt metų, no ir ana taap.
Senų senuovie taap rokoudavuos. Meinuoriuose. Svyns. Oi daug y tukių žuodžių. Bėng išnykt’.
Pažytka — nauda.
101