1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Abudu veždavo veltui, nes buvo Švažienės giminaičiai. Iš miestelio išvažiuodavo naktį ir taip pat
naktį grįždavo, kad niekas negalėtų pamatyti.
Slaptos spaudos ir ginklų parsivežti važiuodavo į Bivainės mišką, kuris yra „ant Telšių
važiuojant”. Viską gavo iš Petravičiaus. Petravičius gyveno pačiame miške. Pas jį ir
pernakvodavo, ir dieną prabūdavo. (…) Iš Petravičiaus parsiveždavo „kningų”, kalendorių,
„lementorių”, proklomacijų, revolverių, „trejų devynerių” pakeliuose, „akspelerijos” — vaistų
nuo visokių ligų. „Akspelerija” buvo supilta į trišonius buteliukus, kaip dabar pilsto acto
esenciją. Dar parveždavo kamparo plytelėse, karolių ražančiams dirbti. Vėliau, kai tų prekių
buvo galima laisvai gauti vietoje, jų iš Vokietijos nebevežė. Kai manifestas jau buvo išleistas,
„kningų” dar ilgai neleido pardavinėti — gaudė.
Knygas, proklomacijas ir ginklus Švažai išduodavo pagal slaptažodį. (…) Dažniausiai būdavo
kalbama apie paukštelius: „gegužė kukuoja”, „lakštingala gieda”, „gandras parlėkė” ir t. t. Jeigu
kas, atėjęs pas Švažą su kokiu nors reikalu (…), pradėdavo kalbėti apie gegužę, lakštingalą,
Švažai žinodavo, kad tam galima duoti ginklų, knygų, proklomacijų.
Antanas Švažas (gimęs 1895 m.) pasakojo, kaip jis (po 1905 m.) prikabinęs žandarui ant
nugaros proklomaciją. Žandaras sėdėjo alinėje. Jis prisitaikęs ir prikabinęs. Ant proklomacijos
buvę išpiešti caras ir Stolypinas, o po jais bliūdas, pridėtas nukapotų galvų. Antanas Švažas
minėjo dar „ciciliką” Chaimą Blanką, vėliau išvažiavusį į Ameriką, ir Šimkevičių. Šimkevičius
buvo pilstytuvės viršininkas Viekšniuose. Pilstytuvėje pilstė iš Žagarės atvežtą alų iš bačkų į
bonkas. Žagarėje buvo Naryškino alaus darykla. Šimkevičius ir Blanka iš Švažo išsinešdavo
ginklų ir proklomacijų. Antanas Švažas sakė, kad „kningas”, kalendorius, „lementorius” dar
gaudavo iš Beresnevičiaus, kuris gyveno prie Pateklos upės, ir iš Bubino, gyvenusio Ūbiškėje.”
Laurinavičius Jonas. Kai gryčioje „gegutė kukavo” // Vienybė. — 1991. — Saus. 29. —
Visas tekstas:
Viekšnių miestelyje, Stoties gatvėje, XIX a. pabaigoje gyveno Pakalniškiai. Jie turėjo savo
„bagamazėlį” (parduotuvėlę), kurioje pardavinėdavo šukas, antpirščius, karolius, stalo įrankius,
rožančius (patys juos darė), škaplierius ir kanceliarijos prekes. Patikimiems žmonėms
pasiūlydavo ir lietuviškų knygų: maldaknygių, elementorių, laikraščių.
Parnešti uždraustos lietuviškos literatūros Pakalniškienė siųsdavo savo vaikus į Čekų kaimą
pas Čepauskus, kurie palaikė ryšį su Telšių knygnešiais. Motina vaikams po paltukais ant kaklo
užkabindavo plačias terbas, duodavo tuščią „karazinką” (krepšį) ir išsiųsdavo į Čekų kaimą.
Čepauskai prikišdavo į terbas lietuviškos literatūros, o vaikams į kelią krepšin įdėdavo obuolių,
duonos ar butelį pieno. Vaikų atneštą literatūrą išplatindavo motina. Vėliau į šį darbą įsijungė ir
vyriausioji Pakalniškių duktė Emilija su savo vyru Jurgiu Švažu.
Švažai knygas slėpdavo duobėje, kuri buvo iškasta kiaulių kūtelėje. Duobę uždengdavo
lentomis ir apversdavo mėšlu bei apkreikdavo šiaudais. Emilija Švažienė knygų parveždavo iš
Bivainės miške gyvenusio Petravičiaus. Kadangi Švažai neturėjo nei arklio, nei vežimo, Emilijai
veltui duodavo savo „padvadas” giminaičiai: Žibikų kaime gyvenęs Ignas Baltutis ir Paventės
kaime gyvenęs Jonas Šarkis. Jei knygnešių ryšininkai atsiųsdavo pas Švažus kokį žmogų knygų
paimti, jų duodavo tik tiems, kurie pasakydavo sutartą slaptažodį: „gegutė kukuoja”, „gandras
parskrido” ir t. t. Švažai žinodavo, kad tokiems žmonėms galima duoti knygų.
J. Švažas buvo „cicilikas”, 1905 m. dalyvavo anticariniuose mitinguose, kalbėdavo „ant
bačkos”, klijavo proklamacijas. Jis buvo nagingas vyras: ir batus siuvo, ir laikrodžius taisė, ir
barzdas skuto. Todėl pas jį dažnai būdavo žmonių, kuriuos agitavo kovoti prieš carizmą.
PAKALNIŠKIS JOKŪBAS
Neužmiršime (Apie buržuazinių nacionalistų nusikaltimus hitlerinės okupacijos metais
Mažeikių apskrityje). — Vilnius, 1960. — P. 5, 27—34 ir kt. — Tekste:
Mačius Juozas, Ignato s., gimęs 1896 m. Gyvolių kaime. 1919—1940 m. Lietuvos
kariuomenės administracinės tarnybos kapitonas. Vokiečių okupacijos metais buvo Viekšnių
nacionalistų būrio štabo viršininku. Iki arešto — Viekšnių gimnazijos mokytojas.
10