1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
vyrai pranešė A. Švažo broliui ir P. Šiuipio seseriai. Kas tai galėjo padaryti? Viekšniškiai nežino,<br />
arba nenori pasakyti, nes bijo. Įdomus dalykas <strong>—</strong> pastaraisiais metais Viekšnių senosiose<br />
kapinėse vyksta keisti dalykai. Sakykime taip, ant tariamojo A. Švažo ir P. Šiuipio kapo 1990 m.<br />
buvo pastatytas medinis kryžius ir lentelė su užrašu <strong>—</strong> Lietuvos partizanai. Tiesa, jau nuo seno<br />
čia stovėjo medinis kryžius, tačiau jis paseno ir nuvirto. Atrodo, pernai toje pačioje vietoje buvo<br />
pastatytas metalinis kryžius su betoniniu pagrindu.<br />
Užrašas D. S., kaip viekšniškiai aiškino, tai <strong>—</strong> Doičen Soldaten. Ši kol kas tariama kapavietė<br />
yra netoli centrinių kapinių vartų, dešinėje pusėje. Ne seniai nugriautas ir toje vietoje stovėjęs<br />
ūkinis pastatėlis. Kas tvarkosi Viekšnių kapinėse, nelabai aišku. Ne vienas viekšniškis teigė, kad<br />
tikrai šioje vietoje yra palaidoti mano minimi vyrai. Vokiečių kareivių kapai yra šiek tiek toliau.<br />
Viekšniškiai kalba apie senutę, artimą A. Švažo giminaitę, mirusią gal prieš porą metų, kuri yra<br />
pašnibždėjusi ir parodžiusi šių vyrų kapą. Aš tikiu, kad Viekšniuose yra dar ne vienas drąsus<br />
žmogus, kuris tiksliai gali parodyti kapavietę. Išdrįskite, užeikite pas Viekšnių miestelio seniūną<br />
ir pasakykite. Tada žuvusiųjų artimieji galės normaliai sutvarkyti kapavietę, ir baigsis jau keleri<br />
metai po Viekšnius sklandančios gražios ir negražios legendos.<br />
Eidimtienė Marija. Pažymėta partizanų žūties vieta // Būdas žemaičių. <strong>—</strong> 2005. <strong>—</strong> Lapkr. 4:<br />
Autorės nuotrauka: „Žvakelę uždega Adomas pažinojęs žuvusiuosius”. <strong>—</strong> Visas tekstas:<br />
Praėjusį penktadienį Mažeikių rajone pastatytas pirmas paminklas, žymintis pokario<br />
rezistencinių kovų partizanų žūties vietą.<br />
Važiuodami Mažeikių<strong>—</strong>Viekšnių keliu, kiek tolėliau už Krakių, pamiškėje galite pastebėti<br />
Vyčio kryžiaus formos pilką stulpelį. Įrašas lentelėje byloja, kad šiame miške 1948 metais sausio<br />
7 dieną žuvo Žemaičių apygardos partizanai <strong>—</strong> „Alkos” rinktinės narys, grupės vadas Albertas<br />
Švažas-Vanagas, g. 1918 m., ir Pranas <strong>Šiuipys</strong>, g. 1922 m. Žūties vieta <strong>—</strong> miškelyje, už kelių<br />
šimtų metrų. Kad būtų pažymėta partizanų žūties vieta, iniciatyvą parodė Mažeikių „Sąjūdžio”<br />
bei Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos. Projektą finansavo Mažeikių rajono savivaldybė.<br />
„Sąjūdžio” Mažeikių skyriaus pirmininkas <strong>Antanas</strong> Poškus tikisi, kad tokius paminklinius<br />
žymeklius pavyks pastatyti dar dviejose partizanų žūties vietose.<br />
Muturas Algimantas. ...geriau tegul gegutė užkukuoja... <strong>—</strong> Mažeikiai, <strong>2006</strong>. <strong>—</strong> 232 psl.:<br />
iliustruota. <strong>—</strong> [BK pastaba: Dėl rusifikacijos lietuviškos pavardės Žiulpa, Šiūša, <strong>Šiuipys</strong> rašomos<br />
Žulpa, Šiuša, Šuipys]. <strong>—</strong> Tekste:<br />
ŽUVO UŽ LAISVĘ<br />
1944 m. aktyvesni viekšniškiai vyrai pradėjo burtis į LLA. Pagal Lietuvos Kovos Sąjungos<br />
rekomendacijas, LLA įsijungė į Tėvynės apsaugos pirmąjį pulką. Viekšnių vyrus subūrė Jonas<br />
Čėsna (neseniai atvykęs iš Kauno), mokytojas Aleksas Zapkus iš Viekšnių, kooperatyvo prekių<br />
paskirstymo punkto vedėjas Albertas Švažas. Šiems trims vyrams organizacinis darbas sekėsi<br />
neblogai, nes jau liepos mėnesį 30 viekšniškių savanorių išvyko į Plinkšes. Čia buvo kuriama<br />
Tėvynės apsaugos rinktinė. Liepos 29 d. viekšniškiai pirmo pulko sudėtyje jau dalyvavo<br />
kautynėse ties Viekšniais, Užvente ir Daubiškiais. Tada pulkas ryžtingai pasipriešino tarybinės<br />
armijos puolimui. 1944 m. rugsėjo 7 d. apsaugos rinktinės štabo įsakyme Nr. 38 yra paminėtos<br />
A. Zapkaus, A. Švažo ir kitų viekšniškių pavardės.<br />
Po to buvo mūšis prie Sedos. Kas domisi karo ir pokario metų mūsų krašto istorija, žino, kad<br />
Tėvynės apsaugos rinktinė buvo išsklaidyta, fašistinė kariuomenė išvyta. Atėjo nauja, tarybinė,<br />
santvarka. Naujoji valdžia pradėjo persekioti, kalinti ir tremti tuos Lietuvos žmones, kurie<br />
priešinosi tarybų valdžios atėjimui. Į tokių „nusikaltėlių” sąrašus pateko Albertas Švažas ir kiti<br />
viekšniškiai. Vengdamas bausmės, Albertas negrįžo į Viekšnių apylinkes. Jis tada įsijungė į<br />
rezistencinę veiklą...<br />
„Antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaimo apylinkėse, vadovavo Albertas Švažas.<br />
Pastaruoju metu jis buvo Žemaičių legiono tiekimo skyriaus viršininku...” (Knyga. Archyviniai<br />
dokumentai apie nacionalistų antitarybinę veiklą. Vilnius. Mintis. 1966. Iš A. Kubiliaus<br />
parodymų.).<br />
50
Change language