1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...

viekšniškiai. Vengdamas bausmės Albertas negrįžo į Viekšnių apylinkes. Jis tada įsijungė į
rezistencinę veiklą... „Antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaimo apylinkėse, vadovavo
Albertas Švažas. Pastaruoju metu jis buvo Žemaičių legiono tiekimo skyriaus viršininku...”
(Knyga. Archyviniai dokumentai apie nacionalistų antitarybinę veiklą. Vilnius. Mintis. 1966. Iš
A. Kubiliaus parodymų). Pagal tuometinės Mažeikių apskrities LLA „Alkos” rinktinės štabo
ryšininko — kovotojo Liudo Raudonio prisiminimus, A. Švažas kurį laiką buvo Alkos rinktinės
štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos,
Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles A. Švažas
atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne
vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepažinojo ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė.
Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų.
A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti,
todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi Palnosų kaime, Domo
Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu.
Per daug dažnai sodyboje pradėjo lankytis tarybiniai kareiviai, stribokai ir šiaip aktyvistai.
Alberto būta tokio žmogaus, kuris negalėjo sėdėti sudėjęs rankas. Ieškojo ryšių su vietiniais LLA
kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą, iš pamiškės į pamiškę. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai
kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė Milių kaime,
tuometiniame Viekšnių valsčiuje. Susirado bendraminčius, besislapstančius Leoną Joniškį ir
Praną Šiuipį nuo tarnybos tarybinėje kariuomenėje. Netrukus prie jų prisigretino aktyvus ir
„labai didelis kovotojas” už Lietuvos nepriklausomybę viekšniškis, MGB agentas Keršys
(slapyvardis — Stasys). Visi keturi vyrai kurį laiką gyveno Milių kaime, Kazio Butos sodyboje.
Po to apie 200 m. nuo šios sodybos, link miško, įsirengė patogų bunkerį. Jame galėjo gyventi
5—6 vyrai. Įsigijo daugiau ginklų, šaudmenų, pradėjo galvoti apie rimtesnę savo veiklą.
Rugpjūčio mėnesį A. Švažas artimiau susipažino su Milių kaimo gyventoja mokytoja Ona
Virkutyte. Ši buvo Akmenės rajone, Dabikinės vaikų namuose, įsikūrusios pogrindinės
antitarybinės organizacijos „Lietuvos demokratinė kovos sąjunga” 43-ojo skyriaus narė —
ryšininkė. Jos dėka A. Švažas du kartus susitiko su LLA Žemaičių apygardos štabo ryšininku
A. Preibiu „Aušra”. A. Švažas parašė keletą antitarybinių lapelių tekstų, kuriuos įdavė
O. Virkutytei, o ši perdavė į Dabikinę, pogrindinės organizacijos štabą.
1956 m. tuometinės Pabaltijo karinės apygardos KGB prokurorai apklausė Viekšnių buvusį
viršininką Loktianovą, MGB agentus Keršį, Čiužą, Antanavičių. Iš apklausos protokolų matyti,
kad šiuos vyrus į būrį subūrė minėti agentai. Pirmieji buvo L. Joniškis ir P. Šiuipys. 1947 m.
vasarą prisijungė ir A. Švažas. Minėti prokurorai išsiaiškino, kad Dabikinėje susibūrusi
antitarybinė organizacija ir LLA Žemaičių apygardos štabas veikė vadovaujami tarybinių
saugumiečių.
Taip vyrai sutiko 1948-uosius. Sausio 3 d. Stasys savo darbdaviams pranešė, kad Miliuose,
bunkeryje, gyvena anksčiau paminėti vyrai. Apskrities MGB davė Stasiui užduotį sausio 7 d.
palikti bunkerį. Šeštą dieną Stasys pasakė, kad eina aplankyti pažįstamos merginos ir daugiau į
bunkerį negrįžo. Sausio 7 d. į Milių kaimą atvyko Mažeikių apskrities MGB viršininko
pavaduotojas Vasiljevas, 32-o šaulių pulko antro bataliono vadas — MGB kapitonas
Semionovas, Viekšnių MGB viršininkas, kapitonas Loktionovas, 32-o šaulių pulko antro
bataliono grandies vadas — MGB leitenantas Ceblocovas, komendantas — MGB jaunesnysis
leitenantas Vasiliauskas, 32-o šaulių pulko antro bataliono MGB seržantas Volkovas ir penkiolika
tarybinių kareivių. Bunkerio vietą Stasys žemėlapyje buvo seniai parodęs. Be to, į bunkerio vietą
iš K. Butos sodybos vedė sniege paliktos pėdų žymės. Nuo bunkerio angos į miško gilumą buvo
dar vienas sniege išmintas takelis. Kareiviai, priartėję prie bunkerio, pasiūlė pasiduoti gyviems.
Iš bunkerio niekas neatsiliepė. Kareiviai pasiuntė K. Butą atkelti į bunkerį įėjimo angos dangtį.
Jam šito padaryti nepavyko. Tada K. Butai buvo liepta iškapoti dangtį kirviu. Kai šis ėmėsi šio
darbo, pro bunkerio ventiliacijos angą pasipylė šūviai. Per valandą laiko iš vienos ir kitos pusės
paleidžiant po keletą šūvių kareiviams pavyko iškapoti angos dangtį. Vėl buvo pasiūlyta
pasiduoti. Iš bunkerio nebuvo atsakyta. Tada kareiviai pro angą įmetė keletą granatų. Po kurio
laiko į bunkerį vėl buvo pasiųstas K. Buta. Jam liepė bunkeryje esantiems žmonėms pasakyti,
kad šie pasiduotų. Iš bunkerio išlindęs K. Buta rankose laikė sugedusį automatą. Jam ginklą
48