1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...

Adomas Žukauskas „Tauras” ir peršautomis kojomis Zenonas Kuodis „Voras” pavakarėje
iššliaužė į javais apsėtą palaukę. Ten juos netoli vieną nuo kito ir užklupo kareiviai su šunimis.
A. Žukauskas, atbuvęs lagerius, gyveno Viekšniuose. Apie savo vyrą Eugenija Žukauskienė gim.
1925 m. prisimena: „...kai pabėgo iš Mažeikių kalėjimo, slapstėsi savo namo rūsyje. Apie tai
žinojo tik jo sesuo. Tada gyveno Pavirvytės dvare. Apėjo utėlėmis. Mano pažįstama Šimkienė
pradėjo sakyti, tegul jis eina į mišką. Ten bus geriau. Ji sako ateisite pas mus. Aš sutvarkysiu. Ji
buvo ryšininkė. Aš nuvedžiau Adomą pas ją ir palikau. Jis ten susitiko su vyrais iš Ramoniškių
miško. Ten buvo du Šiušos, vieną iš jų nušovė, kitas pats nusišovė. Buvo du Šiurkai. Buvo
Sekminių diena ir aš ėjau pas Šimkienę, sakau, paprašysiu jos, kad praneštų Adomui, gal jis
pareis į namus. Šimkienė buvo siuvėja, todėl pas ją buvo galima vaikščioti laisvai. Einu netoli
Daugenio sodybos, sutinku moterį. Ji mane perspėja, kad aš neičiau. Sako yra siautėjimas,
papulsi. Ačiū Dievui, kad ji pasakė. Būčiau ir aš įkliuvusi. Tada buvo daug nušautų. Adomą
Uogiškių kaime, rugiuose, ir sugavo. Jam peršovė kepurę. Toks Kateiva iš Uogiškių kaimo
saugumiečiams viską nurodė, kur yra bunkeriai, kur slapstosi vyrai. To Kateivos taip pat nebėra
gyvo. Dar prieš areštą Adomas slapstėsi pas Juodkų, ant tvarto. Juos tada visus sugavo
Ramoniškės, Purvynės miškuose ir palaukėse.”
Zenonas Kuodis buvo lageryje Vorkutoje. Alfonsas Čijunskas miške stovykloje sirgo,
karščiavo ir be sąmonės paimtas gyvas. Grįžęs į Lietuvą, gyveno Telšiuose, mirė 2002 m.
Algirdas Beleckas „Kregždė” vilkėjo savo paties siūtą tamsiai žalia uniforma. Mūšio metu įlipo į
eglę ir ten prisirišo. Apačioje ėjo kariuomenė, bet jo nepastebėjo. Jis išbuvo medyje per naktį.
Dar vieną dieną Algirdas išbuvo miške. Po to nuėjo į Papilės geležinkelio stotį ir traukiniu
nuvyko į Šilutę pas dėdę. Po keletos savaičių dėdės namą apsupo kareiviai ir „Kregždę” suėmė.
Grįžęs iš lagerių gyveno Panevėžyje ir dirbo siuvykloje. 1976 m. Algirdas Beleckas neaiškiomis
aplinkybėmis žuvo.
Lemtingąją birželio 6 d. (liepos 6-11d.). Jonas Šiūšė buvo išvykęs iš miško atlikti užduoties,
todėl tąsyk liko gyvas. Žuvus būriui Jonas įsirengė bunkerį šalia žuvusio bendražygio Jono
Šiurkaus, kurio tėvai buvo ištremti, sodybos, daržinėje. Ten jis išsilaikė iki 1949 m. rugsėjo 31 d.
Kartą pas jį atėjus jo draugei Bronei Deniušienei, pro šalį ėję stribai atkreipė dėmesį į lojantį
šunelį ir aptiko bunkerį. Jonas atsišaudė iš kulkosvaidžio. Kautynės truko keletą valandų. Vėliau
pasigirdo du šūviai. Jonas, išėjęs iš daržinės, kažką sušukęs, ir kritęs negyvas. Deniušienę dar
gyvą numetė ant grindinio. Kur juos užkasė nėra žinoma.
Purvinės miške žuvę partizanai buvo užkasti Ramoniškių pamiškėje. Atgimimo metais jie
perlaidoti Viekšnių kapinėse bendrame kape. [...].
ŠKERBA MEFODIJUS
Шкерба Мефодий Иванович 1893—1980 // Iš įrašo antkapyje Viekšnių naujosiose
kapinėse.
Norvaišas A. Pagarba, pripažinimas // Vienybė. — 1967. — Kovo 18. — Tekste: Seniausias
Viekšnių apylinkės deputatas.
ŠKERBAITĖ-STATKUVIENĖ TEOFANIJA
Škerbaitė-Statkuvienė Teofanija. Sovaičių kaimo muzikantai Žebrauskai. — 2006. —
Liep. 16. — Žodžiu: Tekstas perrašytas iš diktofono:
— A tie, kur atvažiuodavo iš Sovaičių, gerai grodavo? Kiek anų bruolių bovo, a do, a trys?
— Trys.
— A su kuo jie gruodavo?
— Klarnetą žinau. Būgnininks ir armonika, man atrodo. O klarnetistas koks nuostabus
muzikants! Skambiedavo po visą [Fermos] kaimą ir net iki Mažeikių gatvės. Liaudiškas
melodijas, kad kojos pačios kilodavos. Ir mes tenai žemę turėdavom. Už geležinkelio ejuom. Jie
ten prižiūriedavo. Mes nušienaudavom ir jiem dalį palikdavom nušienaut. Ir per karą gyvenom.
Atvažiavom pas juos apsigyvent — Viekšniuos fronts buvo visą mėnesį. No, ir žinot...
Atvažiavom pas juos, susikrovėm mantą, jagu kur kas — į ratus, ir važiuojam. Ir atvažiavom pas
38