1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...

Papilės link. Pas vieną žmogų kūlę javus, tad vežimo palydovai dar šūktelėję: „Ateikite
pasižiūrėti banditų!” Bronė Deniušienė, pasak mačiusiųjų, dar buvusi gyva, Papilės gydytojas
Mėlynis jai suteikęs pagalbą, bet, matyt, gydyti neleido ir moterį dar gyvą padrėbė šalia nukauto
partizano ant gatvės grindinio. Gal instinktyviai moteris mirdama dar apsikabinusi draugą ir taip
užgesusi. Kur amžiną poilsį rado jų palaikai, iki šiol nežinoma.
KAI KAS sako, kad Jonas Šiuša buvęs žiaurus, kad jo poelgiai dažnai nesiderinę su partizanų
kovos metodais. Nesiimu nei teisinti, nei smerkti seniai žuvusio rezistento. Dabar jau žinoma,
kad buvusiame Viekšnių valsčiuje veikė net keletas saugumo suformuotų gaujų, kurios
kompromitavo tikrųjų partizanų vardą ir stengėsi juos sunaikinti, o nepavykus, bent supriešinti
su gyventojais. Kita vertus, nuo jaunų dienų patyręs okupantų smurtą, netekęs brolio, seserų,
tėvų ir draugų, vienų vienas kaip vilkas, persekiojamas priešų ir kiekviename žingsnyje lydimas
mirties šešėlio, jis vargu ar galėjo turėti švelnių jausmų okupacinei valdžiai ir jos rėmėjams.
Susidėvi ir metalas, ką besakyti apie trapią žmogaus psichiką. Aukščiausiasis mato, kuomet mes
teisūs, ir kuomet ne...
Muturas Algimantas. ...geriau tegul gegutė užkukuoja... — Mažeikiai, 2006. — 232 psl.:
iliustruota. — Tekste:
PRIE VENTOS IR VIRVYTĖS VINGIŲ
[...]. Jau 1948 m. iš agentūrinių pranešimų MGB vadovybė nustatė, kad Vyčių bei Ratininkų
miškuose veikia LLA būrys, kuriam vadovauja 1921 m. Kruopių valsčiuje gimęs Pranas
Beleckis. Kaip ir kiti, šis būrys buvo apraizgytas seklių ir agentų voratinkliu ir laukiama progos
būrį sunaikinti. Saugumo agentai „Medis”, „Grybas”, „Lukošius” iššniukštinėjo, kad Pranas,
Stasys ir Jonas Beleckiai bei Stasys Vasiliauskas nuo 1944 metų slapstosi miške, vengdami
tarnybos raudonojoje armijoje. Brolių Beleckių suburta grupelė netrukus peraugo į organizuotą
struktūrą. Ji ilgai veikė miškinguose Akmenės bei Kruopių valsčiuose. Formuotė vadinosi LLA
„Vyčio” būriu. Gana ilgai šiam būriui sekėsi išvengti saugumo spendžiamų kilpų ir laiku
pasitraukti nuo okupacinės kariuomenės išpuolių.
1944 metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas, Beleckių gimtąjį Apušroto kaimą (Kruopių valsč.,
Akmenės raj.) apsupo tarybinė kariuomenė, tikėdamasi surasti čia besislapstančius LLA
kovotojus. Neradę ko ieškojo, pradėjo kratas ir terorą. Okupantų kareiviai sudegino Gedžiaus
namus, nes vienas jo sūnus slapstėsi miške. Pakeliui į Spaigius kareiviai taip pat sudegino
Maskoliūnų sodybą, mat iš šios šeimos net penki sūnūs buvo išėję į mišką, nenorėdami paklusti
okupantams. Išliedami savo pyktį, kad niekaip nepavyksta sugauti trijų brolių Beleckių, kareivos
supleškino ir jų gimtąją sodybą, o tėvus ištrėmė į Sibirą.
1940 m. Pranas Beleckis grįžo iš Lietuvos nepriklausomos kariuomenės puskarininkiu. Po
keturių metų, kai mūsų krašte vėl pasirodė tarybiniai tankai, visi broliai jau buvo suaugę ir
tinkami karo tarnybai. Visi jaunieji Beleckiai tvirtai sutarė jokiam okupantui netarnauti ir pradėjo
slapstytis. Deja, Jonas ir Vladas pakliuvo į tarybinių saugumiečių pinkles ir netrukus pateko
kalėjiman ir ten buvo nukankinti. Jauniausias sūnus Algirdas, išsimokęs siuvėjo amato, keliavo
per kaimus siūdamas, todėl saugumiečiai jo ilgai negalėjo surasti. Vis dėlto vieną kartą jiems
pasisekė vaikiną sugauti. Patardę keletą dienų, paleido A. Beleckį namo, tačiau ramybėje jo
palikti neketino. Neužilgo pasikvietė tardymui antrą kartą. Algirdas suprato, kad jie neatstos ir
išėjo į mišką pas brolį Praną „Malūnininką”. Būryje Algirdas gavo slapyvardį „Kregždė”. Tarp
Kruopių ir Viekšnių nemažas atstumas, tačiau likimas suvedė bendraminčius „Malūnininką” su
Jonu Šiuša (Šiušė) „Balandžiu”. Pastarasis gimė Viekšnių seniūnijoje, Ramoniškės kaime,
1923 m. vasario 16 d. Jis buvo vienas iš dvynių. Brolį tėvai pakrikštijo Stasiu. Tėvukai Uršulė ir
Jonas turėjo 18 ha žemės. Jonukas nuo mažumės mėgo piešti, todėl dar prieš antrą pasaulinį karą
įstojo į Telšių amatų mokyklą. Netrukus Telšiuose įsitvirtino tarybų valdžia. Jaunasis Jonas Šiuša
(Šiušė) greitai susirado antitarybiškai nusiteikusių jaunuolių būrelį, kurie planavo priešintis
atėjūnų valdžiai, tačiau jos pareigūnai buvo budrūs ir pradėjo persekioti įtartiną grupelę.
Jonui teko grįžti į Ramoniškes. Atėjus naciams, tarybiniai okupantai pasitraukė į rytus.
J. Šiuša grįžo į Telšius tęsti mokslo, tačiau kraštą vėl užplūdo raudonieji ir prasidėjo šaukimai
tarnybon į tarybinę armiją. Jonas pasuko į mišką. Čia ir susitiko „Malūnininkas” su „Balandžiu”
Jonu Šiuša (Šiušė). Už tai, kam Jonas išėjo miškan, saugumiečiai areštavo jo seseris Ievą ir
36