1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
P. S. Atleiskite už klaidas. Aš Sibire nebuvau. Negalėjau baigti aukštojo mokslo, kaip kad<br />
labai daug išvežtųjų baigė.<br />
O tada tarnavom pas buožes. Aš ištarnavau 10 metų. Turbūt nė vienas samdinys nebaigė<br />
aukštųjų mokslų, nors ir kaip troškome. Liko toj laisvoj Lietuvoj baigti keturi skyriai.<br />
NUO REDAKCIJOS: Jūsų minimo straipsnio autorė tik aprašė palaikų perlaidojimą ir pati nei<br />
teisino, nei kaltino perlaidojamųjų. Manome, kad laikraštis turi aprašyti visus svarbesnius<br />
įvykius, o jau vertinti juos <strong>—</strong> kiekvieno iš mūsų širdies ir sąžinės reikalas.<br />
Riauka Adomas. Paskutinis Viekšnių valsčiaus rezistentas: [Šiuša Jonas, Jono] // Vienybė. <strong>—</strong><br />
1999. <strong>—</strong> Kovo 9. <strong>—</strong> Visas tekstas:<br />
Istorijai būtina tiesa, visa tiesa <strong>—</strong> be politikos ir baltų dėmių. Kitaip ji nebus gyvenimo<br />
mokytoja.<br />
Matas Krigeris, teisininkas<br />
JAUNYSTEI būdinga romantika ir drąsa pasižymintis gražus mėlynakis jaunuolis Jonas Šiuša<br />
gimė miškų apsuptame Ramoniškės kaime. Tasai 19 sodybų anuomet glaudęs miškingas<br />
kampelis reikšmingas jau tuo, kad čia, sraunaus Uogio upeliuko pakrantėje, kadaise stovėjo<br />
senoviška sodyba, kurioje vaikystės metus praleido būsimasis teatro ir kino aktorius bei<br />
režisierius, plačiai išgarsėjusio Panevėžio dramos teatro įkūrėjas ir ilgametis vadovas Juozas<br />
Miltinis. Kas žino, gal ir dar vienu iš šio kaimo kilusiu menininku šiandien galėtume didžiuotis,<br />
jei ne viena po kitos kraštą nusiaubusios okupacijos, jei ne nuožmusis karas.<br />
Jono Šiušos tėvai <strong>—</strong> Jonas ir Uršulė <strong>—</strong> Ramoniškėje valdė 18 hektarų. Buvo sodas, gražūs<br />
trobesiai. Dabar, kaip ir kitų šio kaimo sodybų vietose, čia tuščias laukas su vienišais senais<br />
uosiais, klevais ir pamatų akmenimis. Sodybos šeimininkai išaugino keturias dukras ir tris sūnus.<br />
Dvynukai Jonas su Stasiu buvo gimę 1923 metais, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną <strong>—</strong><br />
Vasario 16-ąją. Jonas nuo mažens mėgęs piešti ir norėjęs savo talentą lavinti, tad gyveno<br />
Telšiuose ir lankė amatų mokyklą. Sovietinei kariuomenei okupavus Lietuvą, įsitraukė į<br />
pasipriešinimo veiklą. Netrukus saugumas susekė nepatyrusių jaunuolių grupę, teko skubiai<br />
mesti mokslą ir bėgti iš Telšių. O pusbrolį Kostą Bučių, metais vyresnį bendraklasį, suėmė 1941<br />
metų vasario 15 dieną ir po keturių mėnesių žiauriai nukankino Rainiuose. Išvijus sovietinius<br />
okupantus, Rainių kankinių palaikai buvo apžiūrėti ir iškilmingai perlaidoti. Laidotuvėse<br />
dalyvavęs Jonas, be savo pusbrolio, išvydo nukankintus ir keletą kitų savo draugų. Pasak Ievos<br />
Šiušaitės-Šukienės, gyvenančios Viekšniuose, brolis labai susijaudinęs, matydamas žvėriško<br />
teroro aukas, ir užsidegęs begalimu kerštu budeliams.<br />
NACIŲ okupacijos metais Jonas Šiuša dar tęsęs mokslą, bet vėliau, draugų prikalbintas,<br />
metęs jį ir su ginklu išėjęs kovoti su Lietuvoje veikusiais raudonaisiais partizanais, kurių<br />
aktyvumas, vokiečiams karą pralaimint, ėmė didėti. Frontui prisiartinus, bandęs pasitraukti į<br />
Vakarus, tačiau pavėlavęs. Tuomet iš Klaipėdos grįžo tėviškėn. Daugeliui jaunų vyrų anuomet<br />
atrodė saugiau slėptis miške, negu sėdėti namuose ir laukti šaukimo į raudonąją armiją arba<br />
saugumiečių. Į mišką pasitraukė ir Jonas. Netruko susitelkti vienminčių būrelis. Anuomet daug<br />
kas tikėjo, jog netrukus prasidės naujas Vakarų valstybių ir Sovietų Sąjungos karas, tad<br />
bolševikai turės trauktis iš Lietuvos. Tuos gandus nuolat kurstė užsienio radijo stotys.<br />
Suprantama, kad daug kas į miškus bėgo stichiškai, o atgal kelio nebebuvo <strong>—</strong> nebent taptum<br />
išdaviku. Netrukus susiformavo partizanų Žemaičių apygarda. Rytinę Žemaitijos dalį kontroliavo<br />
šios apygardos Šatrijos rinktinė, kuriai priklausė ir kruopiškio Prano Beleckio vadovaujamas<br />
„Vyčio” būrys. Kovotojai priėmė priesaiką, Jonas gavo slapyvardį „Balandis”. Maždaug 13 ar 15<br />
jaunų vyrų junginys bazavosi Purvinės miškuose, o atrama buvo aplinkui mišką išsibarstę<br />
kaimai. Juose partizanai turėjo nemažai pagalbininkų bei rėmėjų.<br />
Dabar Žerkščiuose gyvenantis <strong>Antanas</strong> Levanas, anuomet Užpelkių kaime vertęsis batsiuvio<br />
amatu, prisimena:<br />
<strong>—</strong> Aš tuos vyrus aprūpindavau apavu, nes avalynę jie greit nudrengdavo. Atėjęs į sutartą<br />
vietą, pamatuodavau kojas, o pasiuvęs batus, ten pat nunešdavau. Negaliu skųstis, už darbą<br />
sumokėdavo.<br />
34
Change language