1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...

galimybių tam neturėjo. Su užsienio medicinos pasiekimais kiek tai buvo įmanoma tais laikais
bandė susipažinti skaitydamas vokiečių kalba išleistą literatūrą.
1949 metais T. Šiurkus Vilniaus universitete apgynė kandidatinę disertaciją. Po metų jis
pirmasis Lietuvoje tuberkuliozinėje sanatorijoje pradėjo daryti tarakoplastines operacijas.
1950—1956 metais Telesforas buvo Kauno srities, o ją panaikinus, Kauno miesto vyriausiasis
gydytojas. 1969 metais T. Šiurkus tapo profesoriumi. Daug dirbo su būsimaisiais medikais —
studentams dėstė net tris dešimtmečius. Tai darydavo nenutraukdamas chirurgo darbo praktikos.
Kai reikėdavo, operuodavo tiek dieną, tiek naktį, visą šį darbą kruopščiai aprašydamas, ypač tai,
kas jam atrodė įdomiausia. Labiausiai neįprastus atvejus jis užfiksuodavo fotonuotraukose.
Būdavo dienų, kai jis padarydavo net po 3—4 operacijas. Na, o turėdamas kiek laisvesnio laiko,
vis rašė. Išspausdinta apie 120 jo mokslinių straipsnių. Jis — pirmojo lietuviško chirurgijos
vadovėlio autorius. T. Šiurkus parašė ir monografiją „Kraujas medicinoje”, „Kraujo perpylimas”,
„Skydliaukės ligos”, išleido nemažai knygų medicinos istorijos, chirurgijos klausimais.
Dirbdamas jis neprarado ryšių su savo gimtuoju kraštu, jo žmonėmis. Kam jau kam, o iš
Žemaitijos atvykusiems ligoniams net ir visada perpildytose ligoninėse vietos gydytis
atsirasdavo. Su ligoniais jis buvo nuoširdus, bendraudamas su jais nevengdavo jumoro. Žmones
jis traukdavo kaip magnetas. Daug jo pacientų žinojo, kad operacinėje profesorius dirba
apsimovęs klumpėmis. Kodėl tokį apavą pasirinko? Pats Telesforas įrodinėdavo, kad klumpėse
kojos mažiau prakaituoja, o žiemą nešąla.
Giminės ir namiškiai visada jį tik vardu vadindavo. Ypač greit jis tapdavo savas vaikų būryje.
Didžiausią pagarbą ir dėmesį profesorius skyrė savo motinai. Paminklą ant jos kapo Akmenės
kapinėse pats su savo bičiuliais statė.
Profesorius nuolat rūpinosi ir kultūros reikalais. Jo dėka buvo išsaugotos pirmosios
laisvamanių kapinės Kruopiuose (čia palaidotas ir kompozitorių Kuprevičių tėvas bei senelis).
Jis pasirūpino, kad nebūtų sunaikintas užrašas ir prie M. Biržiškos statytų Sveikatos namų
Viekšniuose (senasis buvo uždengtas tik kita metaline lentele ir taip, kad, ją pakėlus, matėsi
senasis užrašas. Na, o senasis užrašas informuoja, kad šie namai pastatyti daktaro A. Biržiškos
atminimui. Beje, viekšniškiai sugebėjo išsaugoti ir paminklą Vytautui, kai tuo tarpu daug kur
Lietuvoje sovietmečiu tokie paminklai buvo sunaikinti.
Stebino profesoriaus T. Šiurkaus atmintis. Štai Pievienuose įrengtame B. Pundziaus
memorialiniame muziejuje buvo eksponuojama viena nuotrauka. Pradžioje buvo atpažinti tik keli
joje įamžinti mokinukai. Kartą, jau savo gyvenimo pabaigoje, muziejuje apsilankęs profesorius
išvardino visų vardus ir pavardes, net papasakojo, kaip susiklostė daugelio iš jų likimas.
T. Šiurkus suteikė informaciją ir apie kai kuriuos muziejuje buvusius eksponatus, kurie iki to
laiko jo lankytojams mažai ką kalbėdavo.
Profesorius ruošėsi parašyti prisiminimus apie Viekšnius, miestelio žymesnius žmones.
Pradžią tam jau buvo padaręs. Šį sumanymą nutraukė netikėta mirtis...
ŠIURKUVIENĖ REGINA
Jasaitienė S. Minčiai — kibirkštėlę: Visuomeninės veiklos aktyvistai: [Regina Šiurkuvienė] //
Vienybė. — 1987. — Rugpj. 13: ir nuotrauka. — Visas tekstas:
Aštuoniolika metų Regina Šiurkuvienė dirba „Raudonosios vėliavos” kolūkio vyriausiąja
ekonomiste. Tai, kad praeitais metais ūkyje 9 proc. sumažėjo produkcijos savikaina, kad 2,2
proc. išaugo ūkio rentabilumas, kad 13 proc. pakilo darbo našumas, nemažas ir jos nuopelnas.
Regina, turėdama didelį ekonominio darbo patyrimą, atidžiai seka ekonomikos raidos
tendencijas, ūkio vadovams pateikia savo išvadas ir pasiūlymus, tad laiku pastebima, ką ir kaip
reikia pakoreguoti, kad gerėtų ūkio rezultatai, kad žmonėms būtų atlyginama pagal darbą, kad
apmokėjimo sistema skatintų našų darbą. Tomis mintimis Regina dalijasi ne tik su ūkio vadovais.
Daugelį metų ji dirba propagandiste komunistinio darbo mokykloje, ruošdamasi kiekvienam
užsiėmimui, laiko aktualijas sieja su ūkio rodikliais, su uždaviniais, kurie iškyla, įgyvendinant
partijos nutarimus,
Reginą Šiurkuvienę gerbia ir myli žemdirbiai. Visi žino, kiek širdies, kiek laiko ji atiduoda
jiems. Darbo veteranų šventės, lenktyniavimo nugalėtojų pagerbimas, gyvenviečių aplinkos
32