1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Kas tie jauni žmonės, taip drąsiai žvelgę mirčiai į akis? Senesnieji kaimynai juos prisimena<br />
buvus kilniais kovotojais, vargusius, tačiau nevarginusius jų. Aišku, KGB duomenimis, jie buvo<br />
„banditai, liaudies priešai”. P. Šiuipio sesuo Ona Perminienė, moteris jau virš septyniasdešimties,<br />
žvelgdama į brolio nuotrauką kalba:<br />
<strong>—</strong> Buvo drąsus, stiprus ir sumanus vyras. Doras lietuvis. Gal savo nelaimę nujautė, kad su<br />
didele širdgėla žvelgė į artėjantį frontą.<br />
Pasak Onos Perminienės, jų tėvai turėję tris hektarus žemės. Augę šeši vaikai <strong>—</strong> nuo dviejų<br />
tėvų, nes našlaudama mama dar kartą ištekėjusi. Pranas eidavęs uždarbiauti. Paskutiniais metais<br />
tarnavęs bernu Tadeušo Gaudiešiaus ūkyje, Lėlaičių kaime. Albertas Švažas buvo kilęs iš<br />
Rekečių kaimo mažažemių šeimos, baigęs 6 gimnazijos klases, gimęs 1918 metais. Tėvas ir<br />
prosenelis <strong>—</strong> geležinkelininkai. Albertas buvęs Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavęs<br />
Radviliškyje, 2-ajame inžineriniame batalione, geležinkelio kuopoje. Grįžęs iš kariuomenės,<br />
gyveno gimtajame Rekečių kaime ir dirbo geležinkelyje. Buvo „Tėvynės apsaugos rinktinės”<br />
narys, telkęs bendraminčius Viekšniuose, 1944 m. liepos mėnesį su besitraukiančių banga<br />
patekęs į Plinkšes, kur organizavosi rinktinės batalionas. Šias žinias suteikė rezistento brolis,<br />
Sibiro tremtinys Edvardas Švažas, dabar gyvenantis Švenčionėliuose. Galima tik spėlioti, kodėl<br />
A. Švažas su kitais kovotojais nepasitraukė į Vakarus, o grįžo gimtinėn.<br />
Leono Jonuškio trumpa jaunystė bėgusi Milių kaime, tėvų ūkelyje, prie gyvulių bandos ir<br />
plūgo. Grįžo iš lagerio jau be sveikatos, netrukus mirė.<br />
Tų sunkių pokario metų grandinėje būta daug žūčių bei skriaudų. Šis atvejis skaudus tuo, kad<br />
paprastiems kaimo vaikinams buvo atimta gyvybė vien dėl to, kad nėjo į okupanto kariuomenę ir<br />
slapstėsi. Nuo šių tragiškų įvykių prabėgo jau penkiasdešimt metų. Tai skausmingai istorijai<br />
atminti Daugįnių bažnyčios klebonas Romualdas Žiulpa ir žuvusiųjų giminės numato vaikino<br />
žūties vietoje pastatyti ąžuolinį kryžių.<br />
Beje, kunigas R. Žiulpa, padedamas Mažeikių seniūnijos, jau pastatė 8 metrų ąžuolinį kryžių<br />
Purvėnuose, nuo klastūno kulkos žuvusio viekšniškio H. Jarušausko ir jo draugų A. Apulskio,<br />
S. Barausko žūčiai atminti.<br />
Riauka Adomas. Kryžius rezistento gimtinėje // Vienybė. <strong>—</strong> 1999. <strong>—</strong> Rugpj. 28. <strong>—</strong> Tekste:<br />
Apie rezistentus Praną Šiuipį (1922<strong>—</strong>1948 01 07) ir Albertą Švažą (1918<strong>—</strong>1948 01 07).<br />
P. Šiuipio gimtinėje Lėlaičiuose pašventintas naujas kryžius P. Šiuipiui ir A. Švažui. Milių kaime<br />
yra Jonuškio miškelis, kuriame „okupantų kariuomenės apsupti, nelygioje kovoje ir žuvo laisvės<br />
kovotojai P. <strong>Šiuipys</strong> ir A. Švažas. Netoli anuomet buvusio partizanų bunkerio, prieš penkis<br />
dešimtmečius jų krauju aplaistytoje žemėje, įkastas nedidelis kryžius, ant kurio prikalta lentelė<br />
su žuvusiųjų vardais.” <strong>—</strong> Visas tekstas:<br />
Pakeliui iš Viekšnių į Užlieknę, prie Mažeikių rajono ribos, prasideda senas Lėlaičių kaimas.<br />
Šalia žvyrkelio, 3 hektarus turėjusio neturtingo ūkininko Šiuipio žemėje, išlikusios senos<br />
kapinaitės. Už jų <strong>—</strong> pokario metų rezistento, paprasto Žemaitijos kaimo vaikino Prano Šiuipio<br />
gimtinė. Kapinaitėse greta vienas kito pastatyti du dailūs ąžuoliniai kryžiai. Vienas paskirtas<br />
Barauskų giminei, o antrasis <strong>—</strong> rezistentui Pranui Šiuipiui ir jo likimo broliui atminti.<br />
Ąžuoliniame šio kryžiaus stiebe išskobtas užrašas:<br />
Lietuva, dėl Tavęs mes numirti išėjom<br />
Pranas <strong>Šiuipys</strong> <strong>—</strong> 1922<br />
Albertas Švažas <strong>—</strong> 1918<br />
Žuvo <strong>—</strong> 1948 01 07<br />
Rugpjūčio 14 dieną, šeštadienį, už šiuos žuvusiuosius Viekšnių bažnyčioje buvo aukojamos<br />
šv. Mišios. Joms pasibaigus, giminės, artimieji viekšniškiai ir mažeikiškiai nuvyko į Lėlaičius<br />
dalyvauti kryžiaus pašventinimo apeigose. Lietuvos laisvės kovotojų atminimui skirtą kryžių<br />
pašventino ir pamokslą pasakė kunigas R. Žiulpa. Apie savo dėdės <strong>—</strong> partizano Prano Šiuipio <strong>—</strong><br />
jaunystę kalbėjo mokytojas pensininkas Alfonsas <strong>Šiuipys</strong>. Žodį tarė Politinių kalinių ir tremtinių<br />
sąjungos Viekšnių grupės pirmininkas Teofilis Januškevičius, mažeikietis Šaulių sąjungos<br />
atstovas Alfonsas Degutis, kai kurie kiti apeigų dalyviai.<br />
26
Change language