1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. <strong>—</strong> 2-oji (fotogr.) laida. <strong>—</strong> Vilnius, 1992. <strong>—</strong> T. 4. <strong>—</strong> P. 430. <strong>—</strong><br />
Pirmas leidimas 1968 m. <strong>—</strong> Tekste:<br />
„Spaudos draudimo laikais čia buvo vienas iš draudžiamosios spaudos platinimo centrų.<br />
Netoli miestelio esančiame Pluogų vienkiemyje kun. M. Šiuipio pastangomis, buvo įsteigtas<br />
slaptas spaudos sandėlis. Dar prieš 1870 m. knygos į Viekšnius buvo gabenamos vežimais, iš čia<br />
siunčiamos į Laižuvos, Leckavos, Akmenės, Tirkšlių apylinkes ir kitas vietoves. Barbora<br />
Šiuipaitė-Beržanskienė iki savo mirties (1893 m.) rinko knygas ir buvo sukaupusi nemažą<br />
biblioteką.”<br />
Rozga Leopoldas. Spaudos draudimo metai // Rozga Leopoldas. Akmenės rajono istorijos<br />
apybraiža. <strong>—</strong> Akmenė, 1990. <strong>—</strong> 48 p. <strong>—</strong> P. 39<strong>—</strong>40. <strong>—</strong> Tekste: M. <strong>Šiuipys</strong>, Barbora Šiuipaitė-<br />
Beržanskienė.<br />
Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias, 1864<strong>—</strong>1904. <strong>—</strong> Vilnius, 1994. <strong>—</strong><br />
P. 59<strong>—</strong>60. <strong>—</strong> Tekste: Barbora Šiuipaitė-Beržanskienė savo brolio kunigo Mykolo Šiuipio<br />
skatinama, nuo 1870 m. savo namuose priiminėjo ir slėpė vežimais iš Prūsų pristatomą liet.<br />
spaudą, ypač religines knygas. Čia jas išskirstydavo smulkiems knygnešiams, tie išplatindavo<br />
Laižuvos, Leckavos, Akmenės, Tirkšlių apylinkėse. Pati B. Beržanskienė susikomplektavo<br />
biblioteką.<br />
Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. <strong>—</strong> 1996. <strong>—</strong> Rugpj. 10, 14, 17, 21,<br />
24, 28; Rugs. 4. <strong>—</strong> Tekste:<br />
Dienomis galima vaikščioti nuo kapo prie kapo, ilgam sustojant prie vieno ar kito pamąstyti,<br />
kaip greit praeina žemiškoji garbė. Štai vienas iš didžiausių kapinėse metalinių kryžių. Apie jį<br />
savo knygoje rašė M. Biržiška, juo vis susidomi kalbininkai, bet jau nieko nežinoma apie čia<br />
palaidotąjį. Baigia nykti ir kapas. Išliks tik brolio Mykolo eiliuotas tekstas kryžiuje:<br />
Czionaj ils nej bajoras, nejgi ponas,<br />
Bet tyktaj ukininkas Szujpis Jonas.<br />
Szis pamenklas Jam nu brola Mikola,<br />
Už jo mejle ir douta moksla skola.<br />
Kur jo dusze, to itniwienas ne žina,<br />
Todiel Dieve! Douk jej atilsi amžina.<br />
1824 m. lejpa m. 4 d. gim.<strong>—</strong>1885 m. rugsieje m. 17 d. mir.<br />
Normantas Juozas. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino palikuonys Žemaitijoje //<br />
Žemaičių žemė. <strong>—</strong> 2001. <strong>—</strong> Nr. 1 (30), 4 (33). <strong>—</strong> Tekste:<br />
Gabrieliaus brolis Jonas Beržanskis paveldėjo tėviškę <strong>—</strong> Pluogų vienkiemį. Jis vedė Barborą<br />
Šiuipytę ir išaugino tris sūnus [B. Kerio pastaba: keturis sūnus <strong>—</strong> J. Normanto straipsnyje visai<br />
neminimas Adomas]: Antaną, Joną ir Liudviką. Žinoma, kad Jono Beržanskio žmona Barbora<br />
Beržanskienė ir du jų sūnūs buvo garsūs to krašto knygnešiai.<br />
Barboros brolis kunigas Mykolas ŠIUIPYS Darbėnuose, netoli Prūsų sienos, susipažino su<br />
Kretingos apylinkių knygnešiais, kurie norėjo slaptai Prūsuose leidžiamas lietuviškas knygas<br />
gabenti į Žemaičius ir į Lietuvą. Kunigas Mykolas knygnešiams pasiūlė gabenamoms knygoms<br />
sandėlį įsirengti sesers Barboros ir jos vyro BERŽANSKIŲ sodyboje Pluogų vienkiemyje. Dar<br />
prieš 1870 metus knygnešiai kelis kartus per metus atveždavo ir čia palikdavo po vežimą<br />
įvairiausių, dažniausiai religinio turinio, lietuviškų leidinių. Tėvai su sūnumis knygas mikliai<br />
iškamšydavo po šieną, šiaudus, pelus. Vėliau motina Barbora per gimines, pažįstamus, kartais ir<br />
jaunesnių kunigų padedama, išplatindavo šias knygas Laižuvos, Leckavos, Akmenės, Tirkšlių ir<br />
kitų parapijų miesteliuose bei kaimuose. Barbora Beržanskienė tuo užsiėmė daugiau negu 23<br />
metus, t. y. iki pat savo mirties <strong>—</strong> 1893 m. birželio 16 d. Energingai platindama draudžiamas<br />
lietuviškas knygas, pamėgo jas skaityti, sukomplektavo didelę slaptą lietuviškų knygų biblioteką,<br />
kurioje buvo daugelis M. Valančiaus, S. Daukanto, brolių Juzumavičių, L. Ivinskio ir kitų iškilių<br />
Lietuvos mokslininkų raštų.<br />
22
Change language