1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
1 ŠARKIAI Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006 ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Šiuipys</strong>, jo sūnus buvo Simas <strong>Šiuipys</strong>, Simo sūnus buvo <strong>Antanas</strong>, aš gėmės iš Antano. I vėsą<br />
laiką vėsi mes gyvenuom ten. [...]. Mono sūnus Pranas. Mono sūnaus sūnus Titas.<br />
<strong>Šiuipys</strong> <strong>Antanas</strong>. Vilniui vaduoti sąjungos (VVS) skyrius Paventės kaime. Šiuipiai <strong>—</strong><br />
knygnešiai. Vežimas į Ameriką. <strong>—</strong> <strong>2006</strong>. <strong>—</strong> Spalio 10. <strong>—</strong> Žodžiu: Tekstas perrašytas iš<br />
diktofono:<br />
Simas <strong>Šiuipys</strong> vežė į Ameriką žmones. Aš prismenų, trisdešimts kuokiais trečiais metais, aš<br />
buvau pėnkių metų tik, tėvas... Buvo susirinkimas jaunimo pas mus, ir įsteigė Vilniaus vaduoti<br />
sąjungą, kuopelę. Virkutis Leons bovo pirmininks, iždininkė bovo... tuokia kaimynkos sesuo<br />
gyveno, pas kaimynką. Mano tėvas buvo didelis organizatorius. Ans buvo populiarus labai. Pas<br />
mus namuose tas bovo. Paventės kaime. Ans bovo išgeriantis, bet žmuonės labai jį gerbė.<br />
Virkutis tėn kitoj pusėj upelio gyveno tėn ont kalnioko. Ar [irgi] tuoks apsišvietęs žmogus buvo<br />
tas Virkutis. „Ūkininko patarėją” mes jiemiem, i buvo nupaišyts Lietuvos žemėlapis, ir kur buvo<br />
įsteigtos tuos kuopelės, buvo rodyklė į Vilnių. VVS <strong>—</strong> taip vadinuosi. Tuo laikotarpiu masiškai<br />
buvo. Iki to laiko, kai paskelbė ultimatumą lenkai. Visi šaukė <strong>—</strong> mes be Vilniaus nenurimsim!<br />
I tada Vilniui vaduoti sąjunga, tuos vėsos bovo uždarytos.<br />
Pagrindinis [vežimo] buvo organizatorius Simas <strong>Šiuipys</strong>. Paskou bovo jo šuogeris Šarkis ir<br />
Šarkio šogeris Baltutis, Klemensas vardu bovo. Šarkis Jonas yra įrašytas į knygą tą knygnešių <strong>—</strong><br />
giminių parodymu. O apie Šiuipį, apie Baltutį nieko neparašyta. Man paskojo tėvo sesuo, kad jie<br />
parveždavo tėn visuokių i maldaknygių, laikraščių, knygų visuokių. Parsiveždavo po bačkelę<br />
vyno. Tas Baltutis bovo apsiženijęs su Šarkyte. Ir ons šuogeris bovo. O Šiuipio šuogeris buvo<br />
Šarkis. Kad jie vežė tas knygas... Kas tau, Šarkiou sakau, kas tau pasakuojo? Sako, tievs<br />
pasakuojo mon. Vuo tėn apie tą knygnešystę nieko nie parašyta. Jis, tas Simas <strong>Šiuipys</strong>, kai<br />
atveždavo, tų užsakymų visuokių atveždavo. Aš buvau kokioj... jau kokioj antroj klasėj,<br />
gimazijoje buvau, aš pas babą gyvenau. Už sienos, baba tėn su muotriškuoms gyveno, vuo aš čia,<br />
kambariuks bovo. Girdi, <strong>Šiuipys</strong> vežė žmuonis į Ameriką. Aš įejau pas tą babą, sakau, su kou<br />
vežė <strong>Šiuipys</strong> žmuonis į Ameriką? Nu kaap, su arklees. Aš nuskvatuojau. Baba supyko. Kaapgi,<br />
sako, paklausk Proncėškaus. Jug Proncėškus važiavo su Šiuipiu į Ameriką. Prancėškus bovo<br />
mano mamos brolis. Maiguos gyveno, už fermos [buvusios kolūkio fermos, netoli Maigų ežero].<br />
1948 metais, kada mono tievus išvežė, aš gyvenau kurį laiką, mienesį a do mienesius, pas tą<br />
Proncėškų. Ten bovo vietoj agentai. Jie iš paprūsio imdavo. Į antrą pusę nevažiavo. Tik juoks<br />
jiemė <strong>—</strong> Elekšis, kažkuokią knygelę išleidis, i tėn rašyta, kaip <strong>Šiuipys</strong> padiejo per rubežių pereit.<br />
Tėn nieko panašaus nebovo. <strong>Šiuipys</strong> atveždavo lig rubežiaus, agentui pabarškėno į longėlį<br />
mažuo truobelėj. Išejo žmogus, atskaičiavo... tėik žmuonių y, tėik pinigų reik, pasijiemė. Ons<br />
savo pasijiemė, kas priklauso anam, o kėtus įdevė anam i viso gero. Vuo paskou ons, šiuopus<br />
rubežiaus tvarkies savo kėtus reikalus. Man Končienė ta sako, vieną kartą mačiau parsivežė<br />
revolverį. Už sienos buvo žmuogus kits. Tas, kur vesdavo per sieną, tik per sieną vesdavo, kėto<br />
nieko. Tas žmuogus, kurs pajiemė iš tuo pervediejaus per rubežių, tas pajimdavo, nupėrkdavo<br />
bilietus į traukinį iki Briuselio. A Briuselis jau žėno, kėik atvažious, i tėik nupirkta bilietų jau.<br />
O tėn, kap įsuodėn į laivą, jau be palydovo. O tėn agentai jau Amerikoj laukia. I tie agentai<br />
paimdavo, pagal turimus adresus išvežiuodavo. [Grįždami] viskuo parsiveždavo, i knygų, i<br />
revolverį, i skarelių, ir vyno bačkelę parsiveždavo. Jis buvo ir pijuoks... I triūbij tą mėnesį,<br />
sekantį mėnesį vėl. Į mėnesį vieną kartą, sakė. Ateidavo užsirašydavo pas jį, pas Šiuipius. Ne pas<br />
tuos kitus. Jis sugaišdavo savaitę. Važiuodavo tik naktim. Pusiaukelie keisdavo arklius. Žmuogų<br />
nusisamdę, žemės turiejo, tas žmuogus arklius prižiūriejo. Vuo tas Baltutis Klemo Dulkės tėvas<br />
buvo.<br />
<strong>Šiuipys</strong> <strong>Antanas</strong>. <strong>Šarkiai</strong>, <strong>Šarkių</strong> <strong>mauzoliejus</strong>. <strong>—</strong> <strong>2006</strong>. <strong>—</strong> Spalio 10. <strong>—</strong> Žodžiu: Tekstas<br />
perrašytas iš diktofono:<br />
<strong>—</strong> Kas ten tame <strong>Šarkių</strong> mauzoliejuj buvo palaidotas?<br />
<strong>—</strong> Dvė Šarkytės. Vėskas. I visi gėmėnės pasipiktinę bovo, kam anas ne į kapus laiduojo, vuo<br />
ten. Vida Šarkytė pati pirmuoji mėrė. Tai buvo kokiais 1936 metais. Vuo už kuokių metų, a<br />
dviejų <strong>—</strong> Marytė Šiuipytė. Kokių pėnkių metų, šėšių metų galiejo būt. Man pasakuojo tuo Šarkio<br />
sesuo Lemežienė. Ji kurį laiką gyveno tėn. Alberts Šarkis, kaip mėrė, ta Vida pirmuoji mėrė,<br />
16
Change language