ompiuterininkų - Elektroninių išteklių archyvas

kLietuvos kompiuterininkų sąjunga 

ompiuterininkų 

dienos – 

2011

L i e t u v o s k o m p i u t e r i n i n k ų s ą j u n g a 

kompiuterininkų 

dienos – 

2011 

V i l n i u s

udk 004(474.5)(06) 

ko-166 

„kompiuterininkų dienų – 2011“ dalyviai, rėmėjai ir partneriai 

isBn 978-9986-34-262-5

Turinys 

LIKS SUVAŽIAVIMO MEDŽIAGA 

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos veikla 2009–2011 metais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 

Alfredas Otas, Viktoras Dagys, Saulius Maskeliūnas, Aidas Žandaris 

e-guardian projektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 

eCdL programos plėtra Lietuvoje 2010–2011 metais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22 

Eugenijus Telešius 

KOnfErEncIjų DArbAI 

Lietuvos mokslo duomenų archyvas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29 

Marijus Jurgutis, Žibutė Petrauskienė 

interneto programų karkasų pHp kalbai apžvalga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34 

Jurij Kuznecov 

Lietuvos ir užsienio šalių informacinių technologijų 

valstybinių brandos egzaminų lyginamoji analizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47 

Renata Burbaitė, Rima Šiaulienė, Jonas Blonskis, Povilas Leonavičius 

septintasis informacinių technologijų konkursas „Bebras“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66 

Valentina Dagienė, Ieva Jonaitytė 

projektas „mokslas verslui ir visuomenei“: informacinių technologijų įrankiai 

portale „mokslasplius.lt“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78 

Viktoras Dagys, Valentas Daniūnas 

Lietuvybės kompiuteryje raida XXi a. pirmajame dešimtmetyje . . . . . . . . . . . . . . . . 85 

Gintautas Grigas 

C++ kalbos mokymas joniškėlio gabrielės petkevičaitės-Bitės gimnazijoje . . . . . 104 

Audrius Jonušauskas 

dalykų integravimas taikant inovatyvius mokymo(si) metodus . . . . . . . . . . . . . . . . 106 

Ingrida Kupčiūnienė 

UnderstandIT – mokytojų ikt įgūdžių ir kompetencijų tobulinimas 

naudojant vitae modelį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109 

Aušra Lingytė 

Google Apps programų naudojimo mokyklos darbe galimybės . . . . . . . . . . . . . . . . 119 

Edita Mėžetienė 

interaktyvūs mokomieji dYs 2.0 žaidimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131 

Julita Pigulevičienė

it mokymo tendencijos: mokytojų požiūris į naujoves 

bei mokinių domėjimasis it . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 139 

Jurgis Pralgauskis, Kristina Serapinaitė 

objektinio programavimo mokymas remiantis modeliavimu ir 

interaktyviu tyrinėjimu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 149 

Birutė Rataitė, Aidas Adomkus 

socialinių tinklų įtaka virtualiam mokymuisi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 160 

Mantas Ratomskis 

skaitmeninė karta. kaip išlikti saugiam informacijos amžiuje? . . . . . . . . . . . . . . . . 162 

Tomas Parnarauskas 

debesų kompiuterija ir mokytojo veikla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 170 

Nomeda Urbonavičienė 

plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas Lietuvos mokykloms 

rain šviesolaidžiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 173 

Romualdas Krukauskas 

skaitmeninis ugdymo turinys – iššūkis leidėjams ir mokytojams . . . . . . . . . . . . . . . 177 

Tatjana Skusevičienė, Jūratė Mikulevičiūtė, Lina Virozerovienė 

ugdymo plėtotės centro projekte „pagrindinio ugdymo 

pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ 

rengiamas skaitmeninis ugdymo turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 180 

Ona Vaščenkienė, Darius Ratkevičius 

mielas mokytojau! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 184

LIKS suvažiavimo medžiaga

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos 

veikLa 2009–2011 metais 

Alfredas OTAS, Viktoras DAGYS, 

Saulius MASKELIŪNAS, Aidas ŽANDARIS 

kas dveji metai Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (Liks), vienijanti savo narius 

iš visos Lietuvos, aktyviausius šalies kompiuterininkus ir kompiuterių vartotojus 

sukviečia į tradicinį renginį – „kompiuterininkų dienas“. 2011 metais svarbiausias 

mūsų renginys po šešių metų pertraukos vėl vyksta klaipėdoje. 

„kompiuterininkų dienos 2009“ vyko kauno technologijos universiteto bazėje. 

renginyje buvo akcentuojamas Lietuvos kompiuterininkų sąjungos dvidešimtmetis 

– 1989 m. rugsėjo 18–21 d. palangoje vyko ketvirtoji Lietuvos programuotojų 

konferencija „esm programinė įranga“, kurioje dvi dienos buvo skirtos 

profesinės organizacijos įkūrimui, todėl 1989 m. rugsėjo 21 d. laikoma Lietuvos 

kompiuterininkų sąjungos įkūrimo diena. kitas renginio „kompiuterininkų dienos 

2009“ momentas buvo tas, kad organizatoriai susidūrė su nemažais sunkumais 

bendraujant su potencialiais rėmėjais – buvo akcentuojamas sunkmetis. todėl renginio 

programa kaune buvo suspausta į dvi darbo dienas. 

„kompiuterininkų dienų – 2009“ metu įvyko: 

• vienuoliktasis Lietuvos kompiuterininkų sąjungos suvažiavimas – už atliktą 

darbą atsiskaitė Liks taryba ir valdyba bei buvo surengti rinkimai; 

• 

informacinės visuomenės plėtros seminaras, surengtas jungtinio plenarinio 

posėdžio forma – prisiminti dvidešimt Liks veiklos metų bei įvertinti informacinės 

visuomenės plėtros situaciją Lietuvoje buvo pakviesti politikai ir 

informacinių technologijų specialistai. renginio dalyvius pasveikino ktu 

rektorius prof. raimundas Šiaučiūnas, kauno mero pavaduotojas dr. algimantas 

kurlavičius, pirmasis Liks tarybos pirmininkas, ktu strateginės 

plėtros prorektorius prof. gintautas Žintelis. posėdžio dalyviai išklausė Lietuvos 

respublikos seimo informacinės visuomenės komiteto pirmininko 

vytauto grubliausko, vidurio, rytų ir pietų europos kompiuterininkų sąjungų 

asociacijos „it star“ vadovo prof. plamen‘o nedkov‘o, Švietimo ir 

mokslo ministro gintaro steponavičiaus, informacinės visuomenės komiteto 

prie Lietuvos respublikos vyriausybės direktoriaus aurimo matulio, verslo 

atstovų – „kompiuterininkų dienų – 2009“ pagrindinių rėmėjų – uaB „microsoft 

Lietuva“ generalinio direktoriaus mindaugo glodo, „iBm Lietuva“ 

direktoriaus dr. irmanto kandratavičiaus, „intel“ atstovo Lietuvoje ramūno 

domarko, „infobalt“ asociacijos prezidento evaldo kulboko pranešimų;

8 ALfREDAS OTAS, VIKTORAS DAGyS, SAULIUS MASKELIūNAS, AIDAS ŽAnDArIs 

• keturioliktoji tarptautinė mokslinė kompiuterininkų konferencija – plenariniame 

ir teminiuose konferencijos posėdžiuose buvo perskaityta apie šešiasdešimt 

pranešimų, kuriuose pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai bei praktiniai 

technologiniai sprendimai. straipsnius pateikusių autorių medžiaga buvo 

recenzuojama ir reikalavimus mokslinėms publikacijos atitikę straipsniai atspausdinti 

specialiame mokslinio žurnalo „informacijos mokslai“ numeryje; 

• devintoji mokyklinės informatikos konferencija – plenariniame ir teminiuose 

konferencijos posėdžiuose perskaityta apie keturiasdešimt pranešimų, kuriuose 

pristatyti naujausi informacinių technologijų diegimo švietime dokumentai, 

aptarti ikt taikymo ugdymo procese aspektai, pasidalinta informacinių 

technologijų mokymo ir jų naudojimo mokykloje patirtimi; 

• ketvirtasis Lietuvos ECDL įgaliotųjų testavimo centrų atstovų susitikimas – 

aptarta eCdL programos vykdymo mūsų šalyje eiga; 

• 

Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos Linma suvažiavimas. 

„kompiuterininkų dienų – 2009“ renginiuose dalyvavo apie pustrečio šimto 

žmonių. aktyviausieji stengėsi dalyvauti visoje programoje, dauguma išklausė 

juos dominančius dvi dienas vykusių konferencijų pranešimus, kai kas pasitenkino 

perskaitę pranešimą konkrečios sekcijos posėdyje. 

Formaliuose ir neformaliuose „kompiuterininkų dienų – 2009“ susitikimuose 

kompiuterininkai galėjo aptarti jiems rūpimas problemas, pasidalinti patyrimu, 

smagiai pabendrauti. Liko teigiami prisiminimai ir fotografijos, kurių kartu su 

skaitmeninės fotografijos plėtra sparčiai gausėja. 

„kompiuterininkų dienos – 2011“ rengiamos klaipėdoje 2011 m. rugsėjo 

23–24 d., jos vyks klaipėdos universiteto patalpose. klaipėda nurungė kitus du 

pretendentus tapti mūsų renginio šeimininkais – druskininkus ir vilnių. manome, 

kad rugsėjo pabaigoje Lietuvoje jau bus nurimusios europos krepšinio čempionato 

aistros ir kompiuterininkai galės sėkmingai dirbti savo renginyje. 

„kompiuterininkų dienų – 2011“ metu įvyksiantis eilinis dvyliktasis Lietuvos 

kompiuterininkų sąjungos suvažiavimas – puiki proga aptarti per eilinę dvejų 

metų kadenciją nuveiktus ir nespėtus padaryti darbus, pasikalbėti, kiek mūsų 

veikla atitinka Liks statuto nuostatas bei intensyvų šalies ir pasaulio gyvenimo 

ritmą, kai vis daugiau veiklos perkeliama į elektroninę erdvę. 

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga pirmoji Lietuvoje pradėjo propaguoti informacinės 

visuomenės plėtros europoje ir Lietuvoje idėjas. prieš keturiolika metų 

„kompiuterininkų dienoms – 97“ mūsų pasirinktas šūkis „su Liks į informacinę 

visuomenę“ neprarado savo aktualumo, dabar jis yra artimas ir suprantamas ne tik 

kompiuterininkams, bet ir politikams, švietimo bei mokslo darbuotojams, verslininkams, 

menininkams ir apskritai didelei mūsų šalies piliečių daliai.

LIETUVOS KOMPIUTERININKų SąJUNGOS VEIKLA 2009–2011 METAIS 

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga nėra masinė organizacija ir niekada neturėjo 

tikslo pritraukti kuo daugiau narių vien tam, kad būtų galima pasigirti dideliais 

skaičiais. mes siekiame, kad kompiuterininkų sąjungos nariais būtų tie žmonės, 

kuriems rūpi Liks statute apibrėžti mūsų veiklos tikslai ir uždaviniai: 

• skatinti informatikos – perspektyvaus šiuolaikinio mokslo ir svarbios ūkio 

šakos – plėtrą Lietuvoje; 

• formuoti visuomenės ir vyriausybės nuomonę deramo šalies informacijos 

resursų tvarkymo ir informacinių technologijų naudojimo klausimais; 

• rūpintis informatikos specialistų ir vartotojų rengimu bei jų kvalifikacijos 

tobulinimu, o taip pat informatikos mokymu bendrojo lavinimo mokyklose; 

• puoselėti profesinį bendravimą, keitimąsi aktualia informacija, plėsti vidinius 

ir tarptautinius ryšius; 

• ugdyti Liks narių profesinę etiką, padėti ginti jų autorines teises, atstovauti 

kompiuterininkų profesinius bei autorinius interesus tiek Lietuvoje, tiek 

užsienyje. 

statute įvardyta veikla yra aktuali ir paliečia vis daugiau informacinių technologijų 

specialistų bei vartotojų. Liks statutas buvo priimtas prieš dvidešimt metų, 

nežymiai koreguotas prieš dešimtmetį. suvažiavimas patikslino kai kurias statuto 

nuostatas, kad jos labiau atitiktų dabartinę šalies teisinę bazę, geriau atspindėtų 

pasaulyje vykstančius visuotinio kompiuterizavimo procesus. 

Organizacinė LIKS veikla 

„kompiuterininkų dienų – 2009“ metu įvykusiame dešimtajame Lietuvos kompiuterininkų 

sąjungos suvažiavime eiliniam dvejų metų laikotarpiui buvo išrinkta 

naujos sudėties Lietuvos kompiuterininkų sąjungos taryba, revizijos komisija ir 

ginčų sprendimo komisija. 

naują tarybą buvo stengiamasi formuoti pakviečiant organizaciniam darbui aktyvius 

kompiuterininkus, atstovaujančius įvairius kompiuterininkų interesus – mokymą, 

mokslą, verslą. pažymėtina, kad Liks statutas reglamentuoja rinkimų procesą 

– numatyta, kad taryba turi atsinaujinti ne mažiau negu trečdaliu. 

Į Liks tarybą išrinkti: 

• Rasa Alaburdienė, prienų „revuonos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 

• Viktoras Dagys, matematikos ir informatikos instituto tyrėjas, 

• 

Vitalijus Denisovas, dr., doc., klaipėdos universiteto informatikos katedros 

vedėjas, 

9


• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Alina Dėmenienė, kauno technologijos universiteto panevėžio instituto informacinių 

technologijų centro direktorė, 

Romas Krukauskas, valstybės įmonės „infostruktūra“ konsultantas, 

Tomas Lygutas, uaB „Baltec“ vadovas 

Saulius Maskeliūnas, dr., matematikos ir informatikos instituto mokslinis 

sekretorius, 

Alfredas Otas, dr., doc., kauno technologijos universiteto docentas, 

Eugenijus Telešius, dr., doc., vilniaus universiteto kauno humanitarinio fakulteto 

docentas, viešosios įstaigos „informacinių technologijų institutas“ 

administracijos vadovas, 

Skaidra Vaicekauskienė, informacijos technologijų mokymo centro direktorė. 

Aidas Žandaris, matematikos ir informatikos instituto informacijos ir leidybos 

skyriaus vedėjas. 

Į Liks revizijos komisiją išrinkti: 

• Dalė Dzemydienė, prof., dr. (Hp), matematikos ir informatikos instituto vyresnioji 

mokslo darbuotoja ir mykolo romerio universiteto profesorė, 

• Arvydas Balčius, uaB atea microsoft produktų vadovas. 

• Jonas Bartkus, Šiaulių banko tarnybos vadovas. 

Į Liks ginčų sprendimo komisiją išrinkti: 

• Tomas Petkus, dr., doc., vilniaus pedagoginio universiteto informatikos katedros 

vedėjas, 

• Asta Buinevičiūtė, Švietimo informacinių technologijų centro mokymo skyriaus 

vedėja, 

• 

Linas Pečiūra, „microsoft Lietuva“ komercinės programinės įrangos marketingo 

vadovas. 

pirmo naujos kadencijos tarybos posėdžio metu Liks tarybos pirmininku 

buvo išrinktas a. otas, tarybos pirmininko pavaduotoju – v. dagys, valdybos 

pirmininku – Liks tarybos narys a. Žandaris. 

tarybos pirmininkas a. otas 2010 metų rudenį atsistatydino. tarybos pirmininku 

išrinktas s. maskeliūnas. visą kadenciją Liks sekretore dirbo dalia Šukvietienė, 

finansininke – stanislava sovienė. Ypač norėtųsi pasidžiaugti puikiu Liks 

finansininkės darbu. 2011 m. gegužės–liepos mėnesiais valstybinė mokesčių inspekcija 

(vmi) atliko Liks veiklos 2007–2010 metais tyrimą. Buvo analizuojama 

visa Liks veikla ir dokumentai: įstatai, atliktų darbų, nuomos ir panaudos sutartys, 

pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, apmokėjimo ir turto apskaitos


dokumentai, buhalterinės apskaitos dokumentų registrai, atlyginimų priskaitymo 

ir išmokėjimo dokumentai. Ypatingas dėmesys buvo skirtas paramos sutartims ir 

dokumentams, pagrindžiantiems paramos panaudojimą. tikrinimo metu patikslinus 

keletą smulkmenų ataskaitose (pavyzdžiui, nebuvo deklaruota parama, gauta 

knygomis), jokių pažeidimų ar netinkamai vykdytos veiklos nenustatyta. Liks 

veikla vmi požiūriu nepriekaištinga. 

taryba ir valdyba reguliariai rinkdavosi į bendrus posėdžius, kur buvo aptariami 

tuo metu aktualiausi veiklos uždaviniai. kadangi statute numatyta galimybė 

spręsti aktualius klausimus elektroninėje erdvėje, šalia įprastinių posėdžių neretai 

organizuojami posėdžiai, pasitelkiant šiuolaikines informacines technologijas. 

taryba dirbo pagal šį jau tradiciniu tapusį veiklos planą, stengėsi nagrinėti bei 

vertinti naujas problemas bei idėjas, artimas ir aktualias Lietuvos kompiuterininkų 

sąjungai pagal galiojantį Liks statutą. 

tenka pripažinti, kad šiuo laikotarpiu nemažai laiko pareikalavo organizacinė 

veikla. 

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga panaudos teise naudojosi patalpomis simono 

daukanto g. 25, kaune pagal 1999 m. sausio 4 d. sudarytą negyvenamųjų 

patalpų panaudos sutartį nr. 4a. deja, 2008 m. kovo 20 d. vykusiame kauno miesto 

savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas nr. t-117 nutraukti 

minėtą panaudos sutartį. vėliau mūsų prašymu kauno savivaldybės turto skyrius 

pateikė laisvų, savivaldybės nuosavybės teise valdomų patalpų sąrašą. 2011 metų 

viduryje kauno miesto savivaldybė skyrė Liks patalpas mapu gatvėje. deja, atlikus 

konsultacijas su statybininkais, paaiškėjo, kad pritaikyti skirtas patalpas Liks 

veiklai labai brangu, todėl teko šių patalpų atsisakyti. 

LIKS ir informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje ir Europoje 

informacinės visuomenės idėjos gana sparčiai skinasi kelią Lietuvoje, todėl 

galime pagrįstai didžiuotis, kad vieni pirmųjų šalyje pradėjome propaguoti informacinės 

visuomenės kūrimo europoje ir Lietuvoje aktualumą. 

Lietuvoje turime valstybines institucijas, kurių veikla tiesiogiai susijusi su informacinės 

visuomenės plėtra šalyje. informacinės visuomenės plėtros komiteto 

prie Lietuvos respublikos vyriausybės (ivpk) buvo įkurtas gana sunkiai, siekiant 

centralizuotai valdyti šalyje vykstančius informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos 

kūrimo procesus. dabar tokio pavadinimo komitetas įkurtas prie susisiekimo 

ministerijos. aišku, kad komiteto rangas tapo žemesnis, todėl jo įtaka bendrai 

informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje galės būti silpnesnė. 

kita nuolat Liks dominanti sritis – Lietuvos mokyklų kompiuterizavimas. 

juk dabartinėje bendrojo lavinimo mokykloje ugdomas būsimas informacinės 

11


visuomenės pilietis. todėl Liks atstovai aktyviai dirba ekspertų ir darbo grupėse, 

rengiant mokyklų kompiuterizavimo strateginius dokumentus, vykdant 

konkrečius projektus, skaitant paskaitas mokyklose, bendraujant su šį procesą 

valdančiomis institucijomis. 

Šalia valstybinių institucijų pakankamai įvairią veiklą atlieka visuomeninės 

organizacijos. asociacija „infobalt“, kurios kolektyviniu nariu yra Liks, daugelį 

metų organizavo informacinių technologijų ir telekomunikacijų parodas, kurių 

metu vykdavo ir dalykinė konferencija. parodų populiarumas pastaraisiais metais 

labai sumažėjo, todėl artimiausiais metais jos jau nebebus rengiamos. 

Liks nariai pakankamai aktyviai dalyvavo europinėje e-skills savaitėje 2010 

kovo mėnesį. 

Buvo stengiamasi aktyviai įsijungti į naujas Cepis iniciatyvas: it professionalism, 

Žalioji it, moterys it. 

2010 m. liepos 9 d. įvyko Švietimo ir mokslo ministerijos apskritojo stalo diskusija 

it specialistų rengimo aukštosiose mokyklose klausimais. europoje prognozuojama, 

kad netolimoje ateityje trūks it specialistų ir reikalingos akcijos it 

specialistų rengimui Lietuvos universitetuose bei kolegijose plėsti. Liks pateikė 

savo pasiūlymus, įvyko susitikimas su Šmm viceministre n. putinaite. 

daugiau dėmesio informacinės visuomenės kūrimo procesams pastaraisiais 

metais skyrė visų rūšių žiniasklaida. tai radijo ir televizijos laidos, publikacijos 

laikraščiuose, žurnaluose ir elektroninės žiniasklaidos leidiniuose. 

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos taryba stengėsi aktyviai dalyvauti čia išvardintų 

ir gal nepaminėtų institucijų renginiuose, projektuose bei iniciatyvose, 

kviesti į konkrečius renginius Liks narius. toks bendravimas leido suvienyti jėgas, 

užtikrinti atskirų renginių masiškumą bei autoritetą. 

LIKS veikla skatinant gyventojų kompiuterinį raštingumą 

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga jau savo veiklos pradžioje pastebėjo, kad 

šalies kompiuterizacijos, informacinės visuomenės kūrimo projektų sėkmė galima 

tik tada, kai yra pakankamai aukštas šalies piliečių kompiuterinis raštingumas. 

kiekvienam piliečiui būtinas ne tik technologinis kompiuterinis raštingumas, suteikiantis 

žinių apie darbo kompiuteriu galimybes ir pagrindinių darbo kompiuteriu 

įgūdžių, bet ir profesinis kompiuterinis raštingumas, padedantis konkrečių 

profesijų atstovams geriau orientuotis, kaip naudojantis kompiuterinėmis technologijomis 

efektyviau realizuoti savo profesinius uždavinius. 

1998 metais Liks įstojo į europos profesionalų kompiuterininkų sąjungų asociaciją 

(Cepis). pagrindinis įstojimo tikslas – Lietuvoje vykdyti europos kompiuteri-


nio raštingumo programą eCdL. Šios programos įgyvendinimas Lietuvoje – viena 

svarbiausių Liks iniciatyvų. tai stambiausias ir sėkmingiausias Liks projektas, 

kuris kartu padidino Liks autoritetą. eCdL programai skirta atskira publikacija šiame 

leidinyje. eCdL licencijos turėtojas yra Lietuvos kompiuterininkų sąjunga. Ši 

licencija suteikia teisę diegti eCdL programą Lietuvoje ir Baltarusijoje. 

aktyviai bendradarbiaujame su eCdL fondu ir mūsų darbai čia gerai vertinami. 

eCdL fonde yra įregistruota dešimt testavimo sistemų. iš jų tik dvi testavimo 

sistemos yra sukurtos nekomercinių struktūrų – Lietuvos ir graikijos. Lietuvoje 

sukurta nauja testavimo sistema „e-guardien“, skirta vaikų saugai elektroninėje 

erdvėje. sistemą aprobavo eCdL fondas ir ji bus diegiama visoje europoje. 

2009 metų gruodžio 9 Lrs seimo informacinės visuomenės plėtros komitete 

įvyko diskusija apie kompiuterinio raštingumo situaciją Lietuvoje, kurioje Liks 

atstovai eilinį kartą akcentavo savo veiklą ir būtinybę gerinti valstybės tarnautojų 

kompiuterinį raštingumą. 

Įvyko Liks inicijuotas susitikimas su vaikų teisių apsaugos kontroliere edita 

Žiobiene, kur buvo pristatytos e-Guardian programos galimybės ir perspektyvos. 

ivpk paskelbus informacinės visuomenės strategijos 2010-2015 metams projektą, 

Liks gana intensyviai ją svarstė ir teikė savo pasiūlymus. deja, dauguma 

mūsų pasiūlymų liko neišgirsti. 

vykdant europos sąjungos finansuojamus projektus taip pat nemažai dėmesio 

buvo skiriama gyventojų kompiuterinės kompetencijos ugdymui – visoje šalyje 

buvo rengiami kompiuterinio raštingumo kursai, kurių dalis buvo baigiama testavimu 

pagal eCdL programą. deja, vykdant naujausio šaukimo projektus, ryškiai 

sumažėjo kompiuterinio raštingumo kursų siejimas su eCdL programa. projektuose 

dažnai deklaruojama, kad kompiuterinio raštingumo kursai vykdomi pagal 

eCdL programą, bet kursai baigiami be testų laikymo, todėl kursų kokybė dažnai 

neužtikrinama. Liks rašė raštus vidaus reikalų, socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, 

atkreipiant dėmesį į pakankamai žemą valstybės tarnautojų kompiuterinį 

raštingumą, kompiuterinio raštingumo kursų kokybę, bet gauti atsakymai 

buvo pakankamai formalūs ir nereikšmingi. 

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos renginiai 

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos taryba ir valdyba stengėsi palaikyti tradicines 

veiklos formas, aktyviai dalyvauti kitų organizacijų renginiuose bei imtis 

naujų iniciatyvų. 

Liks iniciatyva „informacinė visuomenė – visuomenė be periferijos“ – tai 

išvykos į miestus, miestelius, mokyklas, kurių metu propaguojamos informacinės 

13


visuomenės plėtros bei visuotinės kompiuterizacijos idėjos. paskaitos skaitytos 

kaune, druskininkuose, garliavoje, kuršėnuose, pasvalyje ir kituose Lietuvos 

miestuose bei miesteliuose. renginiai vyksta ne vien tik Liks narių iniciatyva – 

sąjungos nariai aktyviai prisideda prie kitų organizatorių akcijų šia tema. 

2010 metų pradžioje įvyko išvažiuojamasis Liks tarybos posėdis kaune ryšių 

istorijos muziejuje, kur buvo aptartos Liks ir muziejaus bendradarbiavimo galimybės: 

muziejaus vizija ir misija; informatikos ekspozicija ir jos plėtra; dėmesys 

lietuviškiems projektams ir jų vykdytojams; elektroninės ekspozicijos kūrimo 

galimybės. Į bendradarbiavimo veiklą reiktų sparčiau įjungti Liks narius. 

Liks stengėsi sekti visus šalyje vykstančius procesus, susijusius su informacinės 

visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimu. Liks ne kartą siūlė Švietimo ir 

mokslo ministerijai susieti šią mokyklinę kompiuterinio raštingumo įskaitą su 

eCdL – tuo būdu moksleiviai galėtų gauti europoje pripažįstamą pažymėjimą, 

tuo tarpu dabar šios įskaitos rezultatai nevertinami stojant į aukštąsias mokyklas ir 

jos vykdymo prasmė yra abejotina. pagaliau su nacionaliniu egzaminų centru suderinta 

mokyklinę kompiuterinio raštingumo įskaitą susieti su eCdL. tuo būdu, 

moksleivis jam patogiu laiku įgijęs pakankamas darbo kompiuteriu žinias gali laikyti 

eCdL testus jam artimiausiame testavimo centre. gautas eCdL pažymėjimas 

yra oficialus dokumentas, kuris vertinamas europoje ir kartu pažymėjimo turėtojui 

užskaitoma kompiuterinio raštingumo įskaita. 

Laikotarpyje tarp Liks suvažiavimų eilinius sąjungos narius siekiama įtraukti 

į sekcijų veiklą. 

Mokymosi sekcija (http://www.liks.lt/modules/tinycontent/index.php?id=13) 

susibūrė 1991 m. gruodį, praėjus porai metų po Lietuvos kompiuterininkų sąjungos 

įsikūrimo. sekcija jungia aktyviausius šalies informacinių technologijų mokytojus 

ir informatikos mokymo klausimais besidominčius mokslininkus bei kitus specialistus. 

mokymosi sekcija rengia sueigas, kurių metu nagrinėjamos informatikos mokymo, 

informacinių technologijų diegimo mokymo procese problemos, dalijamasi 

patirtimi ir idėjomis. tarp sueigų sekcijos nariai bendrauja naudodamiesi elektroninio 

pašto grupe. nuo 2006 m. Liks mokymosi sekcijai vadovauja viktoras dagys 

(vilniaus universiteto matematikos ir informatikos institutas), pavaduotojai – skaidra 

vaicekauskienė (informacijos technologijų mokymo centras, kaunas) ir rytis 

umbrasas (valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kauno skyrius). 

per pastaruosius dvejus metus surengtos mokymosi sekcijos sueigos: 

• 

2009 m. lapkričio 6–8 d. druskininkų „atgimimo“ vidurinėje mokykloje 

vyko viešas seminaras „Šiuolaikinis informatikos mokymas bendrojo lavinimo 

mokykloje: Lietuva ir europa“, surengtas kartu su matematikos ir informatikos 

institutu. sekcijos nariai perskaitė keturis pranešimus;


• 2010 m. spalio 2 d. sekcijos nariai dalyvavo vilniuje vykusioje šalies pedagogų 

konferencijoje „mokymosi bendruomenė ir antrosios kartos saityno 

(Web 2.0) technologijos mokymui“, kurioje pranešimus skaitė ne tik Lietuvos 

atstovai, bet žymūs užsienio šalių mokslininkai; 

• 

2010 m. spalio 16–17 d. kaune, vytauto didžiojo universitete, vyko viešas 

seminaras „informacinių technologijų mokymo bendrojo lavinimo mokykloje 

aktualijos“, surengtas kartu su Lietuvos informatikos mokytojų asociacija. 

aptarus informacinių technologijų kurso turinio atnaujinimą, naujausius 

vadovėlius ir mokymo priemones, buvo pasidalinta įspūdžiais ir patirtimi, 

įgyta tarptautinėje konferencijoje „konstrukcionizmas 2010“, vykusioje 

paryžiuje (prancūzija). 

Intelektikos sekcija (http://www.liks.lt/modules/tinycontent/index.php?id=11) 

veikia nuo Liks įsikūrimo, jai šiuo metu vadovauja dr. saulius maskeliūnas (vilniaus 

universiteto matematikos ir informatikos institutas). 

nuo 1997 m. Liks intelektikos sekcija yra europos dirbtinio intelekto koordinacinio 

komiteto (eCCai, http://www.eccai.org) tikroji narė. priklausydami 

eCCai intelektikos sekcijos nariai turi galimybę mokėti sumažintą eCai konferencijų 

ir vasaros mokyklų registracijos mokestį, gauti lėšų kelionėms į eC- 

Cai konferencijas ir vasaros mokyklas apmokėti, jiems suteikiama prieiga prie 

elektroninio žurnalo „ai Communications journal“ bei persiunčiama informacija 

apie dirbtinio intelekto tematikos mokslinius renginius europoje. Liks intelektikos 

sekcija suteikia eCCai narystę septyniems estijos intelektikos specialistams 

(analogiškai suomijos dirbtinio intelekto asociacija 1995–1996 metais buvo suteikus 

eCCai narystę Liks intelektikos sekcijos nariams). 

Liks intelektikos sekcijos nariams elektroniniu paštu platinama informacija 

apie dirbtinio intelekto, informacinių sistemų tematikos renginius, leidinius, programines 

priemones ir pan. rengiami intelektikos sekcijos seminarai; iš vykusių 

per ataskaitinį laikotarpį paminėtini seminarai r. vaitkevičius „struktūrinis lygčių 

modeliavimas – kas tai?“ (surengtas kartu su matematikos ir informatikos institutu); 

david Wortley, serious games institute direktorius, jungtinė karalystė „Įtraukiančios 

technologijos – trimačiai internetiniai žaidimai, virtualūs pasauliai bei socialiniai 

tinklai“ (surengtas kartu su vu matematikos ir informatikos fakultetu). 

taigi galima teigti, kad Liks intelektikos sekcijai atsiskaitomasis laikotarpis 

buvo sėkmingas, analogiškas ankstesniems. 

Teisinės informatikos sekcija įkurta 2001 m., šiuo metu jai priklauso apie 

20 narių, dauguma jų dirba mykolo romerio universitete, vu matematikos ir informatikos 

institute, klaipėdos universitete. sekcijai vadovauja mykolo romerio 

universiteto profesorė dalė dzemydienė. 

15


Liks teisinės informatikos sekcijos veiklos tematika pastaruoju metu daugiau 

pakrypo į sritis: 

• informacinių technologijų plėtros, verslo informacinio aprūpinimo, socialinių 

technologijų kūrimo Lietuvoje problemų tyrimai; 

• informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje vadybinių problemų tyrimas; 

• valdžios ir visuomenės ryšio internete kokybės analizė. 

teisinės informatikos sekcijos organizuoja mokslinio bendradarbiavimo ir žinių 

sklaidos seminarus mokslo bendruomenei, specialistams, doktorantams, visiems 

besidomintiems; paminėtini seminarai: 

• prof. suhrit k. dey (rytų ilinojaus universitetas, jav) 2011 m gegužės 3– 

5 d. „dirbtinio intelekto sistemų taikymai jav „nasa“ kosminių tyrimų 

laboratorijoje, procesų vykdymo lygiagretūs skaičiavimai, kompiuterių 

klasteriai bei informacijos saugumas per tikimybinius skaičiavimus“; 

• 

prof. javier Bilbao ir prof. eugenio Bravo (Baskų universitetas, inžinerijos 

aukštoji mokykla, ispanija) inovatyvios edukacines technologijas ir įrankiai 

kompiuterių tinklų aplinkoje; ispanijos universitetų patirtis ir Baskų universiteto 

inžinerijos aukštosios mokyklos praktika naujų informatikos krypties 

studijų programų ruošime; Moodle aplinkos taikymai matematikos dalykų 

testavime. 

Be to, sekcija mykolo romerio universitete surengė jungtinį mru, Liks ir 

mii seminarą, kuriame pranešimus skaitė: mažvydas mackevičius „mobiliųjų 

prietaisų lokalizavimo problemos“; darius drungilas „sensorinių tinklų taikymo 

technologijos“; ramūnas dzindzalieta „nuotolinio bendravimo ir sąveikavimo 

technologiniai sprendimai“. 

panevėžyje veikia 2001 metais įsikūrusi teritorinė Liks Panevėžio sekcija. 

jai vadovauja kauno technologijos universiteto panevėžio instituto informacinių 

technologijų centro direktorė alina dėmenienė. sekcija rūpinasi kompiuterinio 

raštingumo plėtros panevėžio regione klausimais. Liks panevėžio teritorinė sekcija 

kartu su uaB „minties vingiai“ surengė kursus mokykloms „raštvedyba ir 

kompiuteris mokyklos sekretoriams“, konkursą vaikams „kompiuteris mano ateičiai“, 

pradėjo organizuoti respublikinį Logo konkursą panevėžyje. 

2004 metais įkurta EcDL testavimo centrų darbuotojų (EcDL Tc) sekcija. 

sekcijos nariai sprendžia aktualius kompiuterinio raštingumo testavimo kokybės 

užtikrinimo klausimus. sekcijai vadovauja dr. steponas jonušauskas. eCdL tC 

sekcijos viena funkcijų – kontroliuoti eCdL testavimą šalyje ir užtikrinti testavimo 

kokybę. 

Šiuo metu Lietuvoje yra 113 testavimo centrų (jų sąrašas pateikiamas: http:// 

www.ecdl.lt/modules/tinycontent/index.php?id=3).


iki 2011 m. sausio pradžios iš viso išduota 27111 eCdL pažymėjimų, 22148 

eCdL pradmenų pažymėjimai. per pastaruosius 2 metus išduota 4679 eCdL ir 

2698 pradmenų pažymėjimai. 

prasidėjus ekonominei krizei testavimas drastiškai sulėtėjo. testuojama iš esmės 

buvo tik besimokančius pagal europos projektus: dirbo tik keli testavimo 

centrai vykdantys tuos projektus. 

stengiantis kontroliuoti testavimus didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į testavimą 

projektų, vykstančių šalies ar regionų mastu. pastebėta, kad tC, samdydami 

vietinius dėstytojus testavimui, silpniau kontroliuoja mokymo ir testavimo 

kokybę. apie tai inspektavimo ataskaitose buvo informuota iti vadovybė. 

dėl lėšų trūkumo per ataskaitinį laikotarpį buvo atlikta ženkliai mažiau tC 

inspekcinių patikrinimų. Buvo tikrinami tik tie centrai, kuriuose buvo išaiškinti 

vykstantys pažeidimai. 

pasiūlymai dėl testavimo kokybės užtikrinimo: 

• pakartotinai išsiųsti tC rekomendacijas testavimo proceso vykdymui bei 

kokybės užtikrinimui. 

• iti ir Liks dar kartą kreiptis į viešųjų pirkimų tarnybą ir valstybės tarnybos 

departamentą dėl viešųjų pirkimo konkursuose naudojamos eCdL mokymų 

trukmės nustatymo: konkursuose reikalaujama, kad mokymo trukmė valstybės 

tarnybos departamente būtų patvirtinta valandos tikslumu. 

• tobulinti besitestuojančių registraciją: tC dažnai į iti duomenų bazę įveda 

tik besitestuojančiojo vardą ir pavardę. praktiškai dažnai negalima sužinoti, 

kiek dominančioje organizacijoje yra asmenų, turinčių eCdL pažymėjimus 

ar laikusių testus. 

• 

rasti lėšų planiniams tC darbo kokybės tikrinimams. 

grupė Liks narių pasiūlė įkurti saityno sekciją saitynas.liks.lt. kuriamos naujos 

Saityno kūrėjų Liks sekcijos tikslas yra numatyti ir įgyvendinti veiklos gaires 

Lietuvoje, atitinkančias pasaulines medijų vystymosi tendencijas, es prioritetus 

informacinės visuomenės kūrime, taikytinus lietuvybės palaikymui globaliame pasaulyje, 

mažos tautos kultūros paveldo išsaugojimo ir sklaidos galimybes. Būtina 

pasinaudoti tiek naujųjų komunikacijų galimybėmis, tiek esamu intelekto potencialu 

kur jis bebūtų: Lietuvoje ar toli už jos ribų. Saityno kūrėjų sekcijoje sukursime sąlygas 

Lietuvos kultūros paveldui išlikti ir įsitvirtinti skaitmenoje. vienas iš atliktų darbų: 

pateiktas detalus pasiūlymas susisiekimo ministerijos informacinės visuomenės 

plėtros komitetui dėl reikalavimų vyriausybinių institucijų svetainėms. 

tragiškai žuvus vienai iš sekcijos kūrimo iniciatorių n. kligienei, reikia tikėtis, 

kad naujos sekcijos kūrimo iniciatyva neišblės ir sėkmingai vykdys numatytus 

uždavinius. 

17


Sąjungos narių veikla 

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga bei atskiri sąjungos nariai stengėsi aktyviai 

dalyvauti visuose svarbiuose šalyje vykstančiuose renginiuose, kurie atitinka 

Liks veiklos profilį. 

dalyvaujame ir remiame Liks narių idėjas ir projektus. paminėtini mokinių 

informacinių technologijų konkursas „Bebras“, kurio iniciatorė yra prof. v. dagienė, 

konkurso „matmintinis“ nacionalinės varžybos – jas organizavo r. alaburdienė. 

tai tik atskirų Liks narių iniciatyvų pavyzdžiai – realiai mūsų atliktų yra daug, 

tik ne visada lieka laiko ir energijos gerosios patirties sklaidai. 

Liks atstovai buvo kviečiami ir aktyviai dalyvavo informacinės visuomenės 

plėtros komiteto prie Lietuvos respublikos vyriausybės projektų atrankos komisijos 

posėdžiuose ir išreiškė savo nuomonę svarstant projektus, pateiktus gauti 

paramą pagal Bendrąjį programavimo dokumentą. 

Buvo atliekamas nuolatinis darbas su eiliniais Liks nariais: 

• 

• 

• 

aktualios informacijos skleidimas elektroniniu paštu, 

aktualios informacijos rinkimas ir sklaida, 

operatyvus supažindinimas su svarbiais įvykiais bei iniciatyvomis. 

aktyvių žmonių Lietuvoje yra gausu ir vienas iš nuolatinių Liks uždavinių – sugebėti 

juos atrasti ir įtraukti į bendrą veiklą. 

Sąjungos ryšiai su kitų šalių organizacijomis 

jau keletas metų galime džiaugtis aktyviais Lietuvos kompiuterininkų sąjungos 

ryšiais su giminingomis tarptautinėmis bei kitų šalių nacionalinėmis organizacijoms. 

• 2002 metais Liks tapo pilnateise tarptautinės informacijos apdorojimo federacijos 

(iFip, http://www.ifip.or.at/) nare. Liks atstovė iFip Švietimo komitete 

tC3 yra v. dagienė. 

• Cepis bei eCdL fondo renginiuose tenka bendrauti su įvairių europos ir 

kitų žemynų kompiuterininkų sąjungų atstovais ir aptarti veiklos būdus ir 

galimybes. 

• nuo 2003 m. Liks yra vidurio, rytų ir pietų europos kompiuterininkų sąjungų 

asociacijos – it star – narė. 

• 

Liks intelektikos sekcija yra europos dirbtinio intelekto koordinacinio komiteto 

eCCai narė.


• 

• 

aktyviai bendradarbiaujama su Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir ukrainos 

kompiuterininkų organizacijomis diegiant europos kompiuterinio raštingumo 

programą eCdL. 

Bendraujame su Bulgarijos, Latvijos, rumunijos, ukrainos kompiuterininkais 

dalyvaudami bendruose projektuose. 

Sąjungos idėjų ir veiklos propaganda 

Liks veiklą stengiamasi nuolat propaguoti visuomenei. mūsų interneto svetainę 

„www.liks.lt“ sėkmingai tvarko ir jos turinį nuolat papildo ir atnaujina tomas 

Lygutas ir dalia Šukvietienė. 

Liks narių straipsniai informacinės visuomenės plėtros klausimais bei medžiaga 

apie mūsų veiklą buvo skelbiami tradiciniuose bei elektroniniuose periodiniuose 

bei tęstiniuose leidiniuose, ne kartą pasisakyta per Lietuvos radiją, dalyvauta 

televizijos laidose. Liks nariai yra nuolatiniai radijo laidos „Žinių amžius“ 

prelegentai. Laidos autorė jolanta jurkūnienė noriai dalyvauja mūsų renginiuose 

ir juos pristato visuomenei. 

sunkiau sekasi įtraukti į aktyvesnę veiklą jaunuosius kompiuterininkus. jauni 

informatikos specialistai taip sparčiai įsitraukia į verslą, kad sunkiai randa laiko 

visuomeninei veiklai. 

sparčiai kinta ne tik technologijos, bet ir visuomenės gyvenimas. naujausias informacines 

technologijas būtina sparčiau taikyti nepaisant pastaruoju metu iškilusių 

sunkumų. Šias galimybes būtina propaguoti, visapusiškai ir tikslingai panaudoti. 

19

20 

e-guardian projektas 

europos pedagogų įgūdžių tobulinimas ir sertifikavimas, orientuotas į saugias informacines 

technologijas ir kibernetinių pavojų prevenciją 

projekto nr: LLp–Ldv–toi–2010–Lt–0071 

pradžia: 2010.11.01 

trukmė: 18 mėn. 

e-guardian projekto tikslas – apjungti turimą partnerių įdirbį saugaus interneto 

mokymo srityje ir pateikti pilną produktą skirtą europos mokytojams, padėsiantį 

įgyti daugiau žinių apie interneto grėsmes ir būdus apsaugoti vaikus nuo 

žalingo interneto poveikio. projekto rezultatas – kompleksinis produktas, jungiantis 

mokomąją medžiagą, bandomuosius testus ir eCdL testus (e-guardian testai). 

medžiaga bus paruošta anglų, lietuvių, latvių ir vokiečių kalbomis. 

„interneto saugumo klausimai šiandienos visuomenei tampa vis aktualesni. 

projekto partneriai iš skirtingų šalių siekia sujungti savo patirtį, turimus mokymo 

produktus ir juos pritaikyti es šalyse. suvienijus patirtį bus sukurta mokymo ir 

atestacinė programa „e-guardian”. tikimasi, kad parengtas mokymo produktas 

taps švietimo standartu saugesnio interneto mokymo srityje ne tik Latvijoje ir 

Lietuvoje, bet ir visoje es“, – taip projektą pristato asociacijos „Langas į ateitį“ 

direktorė Loreta križinauskienė. 

projekte dalyvauja: 

• 

• 

• 

• 

• 

asociacija „Langas į ateitį“ iš Lietuvos, projekto koordinatorius 

Brėmeno universitetas iš vokietijos 

Latvijos informacinių ir komunikacinių technologijų asociacija (Likta) 

všĮ „informacinių technologijų institutas“ iš Lietuvos 

nuo 2011 gegužės 25 d. į projektą įsijungė asociacija aptes iš Šveicarijos. 

asociacija aptes įsijungė savo iniciatyva, taip vadinamo „silent 

partner“ teisėmis. Finansavimą aptes gavo iš Šveicarijos vyriausybės. 

taigi, projekto rezultatai bus įdiegti dar vienoje valstybėje – Šveicarijoje, 

prancūzų kalba.

E-GUARDIAN PROJEKTAS 

plačiau apie projektą galite paskaityti: 

http://www.langasiateiti.lt/index.php/en/projects-/e-guardian 

http://www.ecdl.lt/modules/tinycontent/index.php?id=28 

Šį projektą dalinai finansuoja europos komisija. 

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, 

todėl komisija negali būti laikoma atsakinga už bet 

kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. 

21

eCdL programos pLėtra Lietuvoje 

2010–2011 metais 

ECDL Lietuva misija 

ECDL Lietuva misija yra 

skatinti 

kvalifikuot IKT naudojim Lietuvoje - 

sudaryti, pltoti ir prižirti kokybiškas 

IKT vartotoj sertifikavimo programas. 

www.ecdl.lt 

Eugenijus Telešius 

VšĮ informacinių technologijų institutas 

et@ecdl.lt

ECDL PROGRAMOS PLėTRA LIETUVOJE 2010–2011 METAIS 

Bstins darbuotojai 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

www.ecdl.lt 

Ms rezultatai, 2011 liepa 

98 testavimo centrai 

53 793 skait lapai 

4 227 skait lap nuo met pradžios 

31 161 ECDL START sertifikatas 

30 583 ECDL sertifikatai 

2 957 e-Citizen sertifikatai 

11 CAD sertifikat 

5 e-Guardian sertifikatai 

www.ecdl.lt 

23

24 EUGENIJUS TELEŠIUs 

2010 – 2011 met rezultatai 

 

 

 

 

– 

 

www.ecdl.lt 


 

 

 

 

 

 

 

 

 

www.ecdl.lt

ECDL PROGRAMOS PLėTRA LIETUVOJE 2010–2011 METAIS 


 

 

 

 

 

 

 

 

www.ecdl.lt 


 

 

 

 

 

 

 

 

www.ecdl.lt 

25

26 EUGENIJUS TELEŠIUs 

Planai ateiiai 

 

 

 

 

 

 

www.ecdl.lt 

K. Petrausko g. 26-206, 44156, Kaunas 

 

 

www.ecdl.lt

Konferencijų darbai

Lietuvos moksLo duomenų arCHYvas 

Marijus Jurgutis, Žibutė Petrauskienė 

Vilniaus universitetas 

Duomenų archyvų samprata ir teikiamos paslaugos 

mokslo duomenų archyvas yra apibrėžiamas kaip paslaugų komplektas, kurį 

universitetai ir mokslo institutai siūlo savo bendruomenės nariams empirinių 

mokslo tyrimų duomenų saugojimui bei platinimui. mokslo duomenų archyvo 

tikslas – teikti, kaupti, saugoti ir pateikti vartotojui institucijos mokslo tyrimų 

empirinius duomenis (žaliavą). mokslo duomenų archyvo uždaviniai: panaikinti 

apribojimus naudotis savo surinktais duomenimis, išvengti dubliavimo, susisteminti 

institucijos mokslinių tyrimų duomenis, garantuoti prieigą per vieną sąsają, 

sklaidą ir ilgalaikį išsaugojimą, užtikrinti paieškos ir panaudos galimybes. pasaulinėje 

praktikoje egzistuoja kelių tipų mokslo duomenų talpyklos (archyvai). juos 

galima suskirstyti: pagal aprėptį – instituciniai, nacionaliniai, tarptautiniai; pagal 

turinį – universalūs bei teminiai, pagal prieigos/panaudos galimybes: laisvos prieigos 

ar ribotos prieigos ir kt. galima pateikti keletą duomenų archyvų, žinomų 

tarptautinėje erdvėje, pavyzdžių: Cessda (http://www.nsd.uib.no/cessda/europe. 

html), jungtinės karalystės duomenų archyvas (uk data archyve, http://www. 

data-archive.ac.uk/), CisL mokslo duomenų archyvas (CisL research data archyve, 

http://dss.ucar.edu/), pasaulio duomenų sistema (World data system, 

http://www.ngdc.noaa.gov/wdcmain.html), dataone (http://www.dataone.org/), 

naCda (http://www.icpsr.umich.edu/icpsrweb/naCda/), opr duomenų archyvas 

(opr data archyve, http://opr.princeton.edu/archive/) ir kt. 

duomenų archyvai realizuoja šias paslaugas: 

• surinkimas, sisteminimas ir metaduomenų sukūrimas – mokslo tyrimų empiriniai 

duomenys surenkami vienoje vietoje, susisteminami bei atitinkamai 

aprašomi; jiems sukuriami metaduomenys. 

• ilgalaikis išsaugojimas – užtikrinamas duomenų išsaugojimas ateities kartoms. 

• įkėlimas ir administravimas – sukuriamos sąlygos mokslininkams talpinti, o 

institucijai – administruoti archyvo turinį ir paslaugas. 

• prieiga – užtikrinama prieiga prie tyrimų duomenų atitinkamomis sąlygomis. 

• paieška – mokslo tyrimų duomenų paieška užtikrinama per vieną sąsają. 

• 

sklaida – palaikomos ir skatinamos atviros prieigos prie mokslinės produkcijos 

idėjos. sukuriamos sąlygos, procedūros ir taisyklės mokslo duomenims

30 MARIJUS JURGUTIS, ŽIBUTė PETRAUSKIENė 

• 

• 

• 

• 

tapti visiškai ar iš dalies laisvai prieinamiems visuomenei. taip skatinama 

mokslo komunikacija, pasikeitimas informacija, didinamas institucijos matomumas, 

jos viešinimas virtualioje erdvėje. 

duomenų analizė ir apdorojimas – sukuriamos atskiros funkcijos įvairialypiams 

archyvo duomenims analizuoti, išvestiniams duomenims kurti, duomenims 

ar informacijai apdoroti. 

institucijos produkcijos analizė ir apskaita – sudaromos galimybės institucijai 

bei jos mokslo darbuotojui analizuoti ir apskaičiuoti savo produkcijos 

augimą, sklaidą, panaudojimą. 

sąveika su kitomis informacinėmis sistemomis bei archyvais – sudaromos 

galimybės institucijai turėti sąsajas ir komunikuoti su kitomis mokslo ir studijų 

sistemomis ir archyvais. 

duomenų valdymo, administravimo, naudojimo procedūrinė sistema – sukuriamos 

tvarkos, taisyklės ir procedūros, padėsiančios institucijai užtikrinti 

archyvo efektyvią veiklą, paslaugų teikimą, duomenų surinkimą, intelektinės 

nuosavybės teisių valdymą ir kt. 

Projekto Nacionalinis mokslo tyrimų duomenų archyvas (MIDAS) poreikis 

vilniaus universiteto kartu su partneriais planuojamas vykdyti projektas Nacionalinis 

mokslo tyrimų duomenų archyvas (MIDAS) bus įgyvendinamas es struktūrinių 

fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis pagal 2007–2013 m. ekonomikos 

augimo veiksmų programos 3 prioriteto „informacinė visuomenė visiems“ priemonę 

nr. vp2-3.1-ivpk-13-v „mokslo duomenų archyvas“. 

projekto atsiradimą lėmė keletas svarbių priežasčių. 2009 m. vilniaus universitetas 

bei Lietuvos mokslo taryba atliko mokslo ir studijų institucijų apklausą. 

pagrindinis apklausos tikslas – išsiaiškinti, ar institucija kaupia mokslo tyrimų 

duomenis ir ar yra poreikis bendram, nacionaliniam duomenų archyvui. apibendrinus 

rezultatus paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje yra nemažai įvairių lokalių 

registrų, duomenų bazių, kitokių vietinių talpyklų, kuriose įvairiais formatais, taikant 

skirtingas programines priemones kaupiami įvairių sričių mokslo duomenys: 

atliekamų tyrimų duomenys, mokslo tiriamųjų darbų rezultatai ir pan. mokslo 

duomenų kaupimas ir saugojimas yra silpnai reglamentuotas (dažniausiai apsiribojant 

vidinėmis institucijos tvarkomis bei procedūromis), prieiga prie mokslo 

duomenų yra galima tik iš duomenis kaupiančios institucijos vidaus. moksliniai 

kolektyvai ir individualūs mokslininkai duomenų suvedimui ir kaupimui naudoja 

įvairias, kartais nepatikimas technines ir programines priemones. taip sudaroma 

rizika prarasti duomenis ir dėl to patirti įvairaus pobūdžio nuostolių. Be to, trūksta 

aktualios informacijos, kokia institucija kokius duomenis yra sukaupusi, todėl

LIETUVOS MOKSLO DUOMENų ARChyVAS 

šių duomenų panaudojimas tarpinstituciniame ir tarpdalykiniame lygmenyje yra 

probleminis. vykdomas projektas leistų plėtoti mokslo tyrimus, sukuriant vieningą 

mokslo duomenų infrastruktūrą, apimančią kitų empirinių mokslo duomenų, 

reikalingų visapusiam moksliniam tyrimui, paiešką, analizę, pateikimą, saugojimą 

ir archyvavimą. remiantis atlikta analize nustatyta, kad kuriamas midas turės 

garantuoti šių galimybių įgyvendinimą: 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

užtikrinti centralizuotą empirinių duomenų saugojimą; 

panaikinti technologines kliūtis naudotis tyrėjų surinktais duomenimis; 

užtikrinti biomedicininių duomenų rinkimo moksliniams tyrimams suderinimą 

su Lietuvos bioetikos komitetu ir valstybine duomenų apsaugos inspekcija; 

susisteminti projekte dalyvaujančių institucijų mokslinių tyrimų duomenis; 

sudaryti sąlygas prie midas jungtis ir kitoms institucijoms, kurios nedalyvauja 

projekte; 

garantuoti prieigą prie midas per vieną sąsają; 

užtikrinti ilgalaikį duomenų saugojimą; 

užtikrinti midas saugomos informacijos ir duomenų paieškos bei panaudojimo 

galimybes, vykdant mokslinę veiklą ir / ar atliekant empirinius tyrimus 

kitų informacinių sistemų pagalba. 

Duomenų archyvo nauda mokslo komunikacijai 

realizavus projektą bus sukurtas vieningas nacionalinis mokslo tyrimų duomenų 

skaitmeninis archyvas, leidžiantis teikti el. paslaugas, kaupti ir saugoti biomedicinos, 

fizinių, humanitarinių, socialinių ir technologijos mokslų tyrimų empirinius 

duomenis ir kitą su mokslo tyrimais susijusią informaciją (pavyzdžiui, metodologijos, 

klausimynai, duomenų kodavimo schemos, projektų ataskaitos ir kt.), sudarant 

galimybę visiems norintiesiems nemokamai, lengvai ir patogiai juos pasiekti internetu. 

projekto rezultatai prisidės prie efektyvesnės mokslo komunikacijos bei mokslo 

tyrimų plėtros užtikrinimo. Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai: 

• sukurta centralizuota pagrindinio archyvo infrastruktūra ir biomedicinos 

mokslo duomenų surinkimo-perdavimo infrastruktūra; 

• sukurtas nacionalinis vieningas empirinių mokslo tyrimų duomenų archyvas, 

kuriame bus kaupiami skirtingų mokslo sričių empiriniai duomenys 

(užtikrinant kituose nacionaliniuose projektuose, tame tarpe ir e.sveikatos, 

kuriamų sprendimų nedubliavimą) bei sudaromos galimybės matyti / analizuoti 

susistemintus atskirų mokslo sričių duomenis, naudotis analitinėmis 

programinėmis priemonėmis; 

• 

sukurta viešoji interaktyvi elektroninė paslauga „mokslo duomenų paieška, 

teikimas bei analizė“ (dvipusės sąveikos lygis). interaktyvi mokslo duomenų 

31

32 MARIJUS JURGUTIS, ŽIBUTė PETRAUSKIENė 

archyvo elektroninė paslauga apims mokslo ir studijų institucijų sukauptų 

įvairių mokslo sričių tyrimų empirinių duomenų ir kitos su mokslo tyrimais 

susijusios informacijos teikimą paslaugos gavėjui elektroniniu būdu. 

1 pav. yra pateikta Lietuvos mokslo duomenų archyvo loginės architektūros 

schema. 

Kitos biomedicinini duomen saugyklos 

Santariški klinikos 

Medicinos 

renginiai 

staigos darbuotojas 

MedVAIS archyvas 

Biomedicinini duomen 

teikimas 

Duomen siuntimas 

Biomedicinini 

duomen komponentas 

DICOM modulis 

Duomen 

depersonalizavimo 

modulis 

Turinio valdymo 

modulis 

ECG modulis 

Biomedicinini 

duomen 

archyvavimo modulis 

Mokslo institucijos 

Mokslo duomen teikjai 

Duomen 

importo 

modulis 

DB valdymo modulis 

Duomen baz 

Duomen format 

apdorojimo 

moduliai 

Logikos lygmuo 

Duomen lygmuo 

Duomen gavjas 

MIDAS išorins 

prieigos portalas 

Duomen sklaida 

Duomen ir metaduomen Duomen ir metaduomen Duomen sklaida Duomen sklaida 

pateikimas 

pateikimas 

Centrinis MIDAS komponentas 

Tinklo paslaug (WEB) lygmuo 

Darb sek (Workflow) 

valdymo modulis 

Duomen indeksavimo ir 

paieškos modulis 

Administravimo modulis 

Pilotinis duomen analizs 

modulis 

Fail sistemos valdymo 

modulis 

Paskirstytoji fail sistema 

1 pav. Lietuvos mokslo duomenų archyvo loginės architektūros schema. 

Žemiau esančiame paveiksle pateikiama midas pirmojo lygio panaudojimo 

atvejų diagrama. 

Apibendrinimas 

WEB 

paslaugos 

Išorins paieškos 

sistemos 

OAIPMH 

duomen 

teikimo modulis 

Metaduomen teikimas 

Kiti mokslo duomen 

archyvai ir katalogai 

Įgyvendinus projektą būtų užtikrintas efektyvus keitimasis mokslo duomenimis 

tarp Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. tai leis atsisakyti papildomos 

administracinės naštos institucijoms, kurios šiuo metu teikia tuos pačius mokslo 

duomenis skirtingiems duomenų gavėjams. 

Įgyvendinus projektą būtų užtikrintas patikimas centralizuotas mokslo duomenų 

saugojimas, pateikiamas kaip centralizuota paslauga, o tai sumažins mokslo 

duomenų saugojimui reikalingos infrastruktūros poreikį mokslo duomenis kuriančiose 

institucijose. 

Google 

Yahoo! 

Bing 

Autentikavimo ir 

autorizavimo modulis 

Duomen statistins 

analizs modulis

LIETUVOS MOKSLO DUOMENų ARChyVAS 

Mokslo duomen 

gavejai 

Išorini archyv 

valdytojai 

MIDAS 

adminstratorius 

Atlikti informacijos 

paiešk 

Peržirti mokslo 

duomenis ir 

metaduomenis 

Atsisisti mokslo 

duomenis 

Analizuoti mokslo 

duomenis 

Gauti metaduomenis 

iš MIDAS 

Administruoti 

klasifikatorius, 

tezaurus 

Administruoti 

metaduomen 

profilius 

Administruoti 

vartotojus 

Analizuoti statistin 

informacij 

Administruoti 

mokslo institucijos 

informacij 

MIDAS 

kelti/importuoti 

mokslo duomenis 

Pateikti 

metaduomenis 

Redaguoti duomenis 

ir metaduomenis 

Sisti biomedicininius 

duomenis centrin 

saugykl 

Depersonalizuoti 

biomedicininius 

duomenis 

2 pav. MIDAS pirmojo lygio panaudojimo atvejų diagrama 

Medicinos 

staigos 

darbuotojai 

mokslo duomenų archyvo sistemoje įgyvendintos naudotojų bendradarbiavimo 

priemonės užtikrins efektyvų duomenų aprašymų (metaduomenų) rengimo 

procesą bei sudarys sąlygas duomenų panaudojimo žinių bazės kūrimui. sukūrus 

midas, bus užtikrintas „vieno langelio“ principo įgyvendinimas. tai sudarys 

sąlygas naudotojui informaciją rasti greitai ir efektyviai. archyvo diegimui bus 

panaudoti novatoriški infrastruktūros optimizavimo sprendimai. 

33 

Mokslo duomen 

teikjai 

Mokslo staigos 

adminstratorius

Interneto programų karkasų 

pHp kalbaI apžvalga 

Jurij Kuznecov 

VU MII, doktorantas, 

jurij.kuznecov@mii.vu.lt 

Šiame straipsnyje yra kalbama apie populiariausią interneto programų programavimo 

kalbą šiai dienai – pHp ir kai kuriuos būdus, gerinančius kuriamo šia 

kalba projekto kokybę. pHp kalba turi eilę privalumų. Šia kalba parašytas kodas 

neatrodo gremėzdiškai, o pagrindiniai scenarijai yra kuriami keliomis eilutėmis. 

taip pat šios kalbos sintaksė yra paprasta išmokti ir suvokti. penktoje kalbos versijoje 

atsirado objektų, klasių, paveldimumo ir kitų oop sudedamųjų dalių palaikymas, 

tai ženkliai palengvina interneto projektų kūrimą. tačiau vien to nepakanka, 

kad sukurti kokybiškas, greitas ir lengvai plėtojamas dideles interneto programas. 

pagrindiniai klausimai, kurie turi įtakos tokių projektų kūrimui, yra: 

• projekto kūrimo greitis; 

• saugumas; 

• anksčiau sukurtų komponentų ar metodikų pakartotinis panaudojimas. 

norint išspręsti šias problemas, siūloma keletas plačiai pasaulyje taikomų metodikų: 

programavimo praktikos, architektūros metodai ir karkasų naudojimas. 

straipsnyje plačiau apžvelgiama mvC architektūra, jos privalumai kuriant būtent 

interneto programas. pabaigoje siūloma susipažinti su interneto programų karkasais 

(anglų kalba – Web frameworks). karkasų naudojimas padės patyrusiam 

programuotojui pagreitinti didelių sistemų kūrimą, išspręsti saugumo klausimus 

kuriamojoje sistemoje. 

Įvadas 

per pastarąjį dešimtmetį internetas patyrė žymius pasikeitimus. kartu su informacijos 

augimu pasauliniame žiniatinklyje atsirado nauji informacijos paieškos 

algoritmai tinkle ir vis naujesnės jos apdorojimo ir atvaizdavimo technologijos. 

anksčiau dauguma interneto serverių suteikdavo statinę informaciją. Dabar 

dinaminio turinio paslaugos virsta sudėtingais programiniais kompleksais, kurių 

sukūrimas ir palaikymas tampa vis sudėtingesnėmis užduotimis negu tai buvo 

anksčiau. Web programų kūrimas tapo nauja perspektyvia verslo sritimi arba bent 

jau dalimi. atsirado nauja sąvoka, interneto studija - studija, kuri užsiima interneto 

programų kūrimu, projektavimu ir tinklapių dizaino kūrimu.

INTERNETO PROGRAMų KARKASų PhP KALBAI APŽVALGA 

naujų interneto technologijų atsiradimo dėka dinaminiai tinklapiai pasklido 

plačiau. pagrindinės interneto programų kūrimo technologijos šiuo metu yra 

(skliaustuose nurodyti šioms technologijoms skirti karkasai): 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

dHtmL и javascript; 

Flash; 

asp.net (.net framework, asp.net mvC); 

pHp (ignite, Zend); 

ruby (ruby on rails); 

python (django). 

dabar labiausiai paplitusi ir pilnavertė programavimo kalba, kuri orientuota 

būtent į interneto išteklių kūrimą yra pHp. jos populiarumas yra sąlygotas daugelio 

privalumų. Šia kalba parašytas kodas neatrodo gremėzdiškai, o pagrindiniai 

scenarijai yra kuriami keliomis eilutėmis. sintaksė yra paprasta ir suprantama dėl 

panašumo į kitas populiarias programavimo kalbas – perl ir C. 

pHp kodas yra įdiegiamas į įprastą puslapio HtmL kodą, tai suteikia lankstumo 

naudojant pHp statiniuose puslapiuose. taip pat kalbos intarpai nėra siunčiami 

naršyklei (siunčiamas tik sugeneruotas HtmL kodas), kas suteikia saugumo. 

kalba leidžia kurti dinaminius puslapius, kas suteikia didelių galimybių tinklapių 

dizainui ir programavimui. 

kodo paprastumo dėka scenarijų vykdymas vyksta gana greitai, nes kalbą galima 

apibūdinti kaip interpretuojamą (vykdo scenarijų apdorojimą ir atvaizduoja jo 

rezultatą vizualine forma), todėl nereikalauja kompiliacijos. scenarijų apdorojimo 

greitis puikiai tinka bet kurio sudėtingumo lygio programai. 

pHp kalba parašyto projekto aukštas saugumo lygis užtikrinamas sisteminiame 

sluoksnyje (administratoriaus ribotos veiksenos nustatymas (safe mode) sukuria 

vartotojų teisių atribojimą vykdymo laiko atžvilgiu, atminties panaudojimo 

ir t.t.) ir programų sluoksnyje (užtikrina aukštą korektišką integracijos lygį į svetimas 

apsaugos sistemas, o svarbus dalykas, kad pati kalba yra aprūpinta patikimu 

šifravimo mechanizmu), o tai yra labai svarbus faktorius, pavyzdžiui, internetinės 

parduotuvės kūrimo metu. 

pHp kalba dinamiškai vystoma ir eina koja kojon su paskutiniais reikalavimais, 

kurie yra pateikiami interneto ištekliams, vienas pagrindinių – oop (objektiškai 

orientuotas programavimas). 

Beveik iki penktos kalbos versijos oop nebuvo palaikomas, šita situacija pasikeitė 

atsiradus pHp5. tai padėjo ir taip gana plačiai naudojamai kalbai pasiekti populiarumo 

viršūnių. toks neįtikėtinas populiarumas1 (2011 m. kovo mėn. duomenimis) 

1 http://www.tiobe.com/index.php/content/paperinfo/tpci/index.html. 

35

36 JURIJ KUzNECOV 

tarp web programuotojų sąlygojo, kad net ir į ypač sudėtingus techninius klausimus 

galima lengvai surasti atsakymus internete ir tai bus visiškai nemokamai. 

Šiai dienai web programų kūrėjui neužtenka žinoti vien tik pHp kalbą. Be kitų 

web technologijų, kaip javascript, Css, ajax, vien pHp kalbos žinių neužtenka 

stambių ir sudėtingų sistemų kūrimui. 

aišku, patyręs programuotojas gali naudotis savo ankstesnių projektų įdirbiu 

ir panaudoti jį kitose sistemose. Bet toks požiūris turi eilę trūkumų, kuriuos panagrinėsime: 

• „ankstesnis įdirbis“ gali turėti eilę paslėptų klaidų, kurios įtakoja: 

• duomenų apdorojimo greitį; 

• saugumą. 

• toks „ankstesnis įdirbis“ gali būti labai neoptimalus. 

• gali neatitikti saugumo standartus. 

• ne visi anksčiau sukurti komponentai gali tikti naujai kuriamai sistemai/jos 

architektūrai. 

Šie teiginiai gali tikti ir visoms kitoms programavimo kalboms. 

Bet tokiu atveju kyla klausimas, ką daryti ir kaip geriau optimizuoti darbus? 

kiekvieną kartą pradedant kurti naują projektą viską pradėti nuo švaraus lapo? 

tada geriausiu atveju programuotojas ilgiau vykdys projektą. 

Yra kitoks būdas kilusiai problemai spręsti, pradžiai panagrinėsime kelis 

punktus: 

• pirmiausia reikia taikyti įvairias programavimo praktikas: 

• kodo perdarymas (angl. refactoring) – sistemos ar komponento vidinės 

struktūros keitimo procesas, kuris nepaliečia jos išorinės elgsenos 

ir kurio tikslas yra kuo labiau kodą supaprastinti ir padaryti lengvai 

skaitomu. kodo perdarymo pagrindas yra nedidelių ekvivalenčių (t.y. 

saugojančių elgseną) pertvarkymų nuoseklumas. kadangi kiekvienas 

pertvarkymas yra nedidelis, programuotojui lengviau ištirti jo taisyklingumą 

ir tuo pat metu visas pertvarkymas gali atvesti prie esminio programos 

perdarymo, suderinamumo pagerinimo ir aiškumo. 

• tdd (test driven development) – programinės įrangos kūrimo technika, 

kuri remiasi labai mažų kūrimo ciklų kartojimu: iš pradžių rašomas 

testas, tikrinantis norimą funkcionalumą, toliau rašomas kodas, kuris 

leis įvykdyti testą ir gale yra daromas naujo kodo perdarymas atitinkamiems 

standartams. 

• 

iteracinis programavimas – tokia praktika, kai projektas vystymo metu 

yra skaidomas į kartojamus ciklus. tuo pačiu metu pasirinkta projekto 

dalis yra vystoma mažais žingsniais – iteracijomis. tai leidžia pasinau-


doti ankstesnėmis žiniomis kurios buvo gautos ankstesniuose projekto 

kūrimo fazėse. 

turėkite omeny, kad didelių projektų kodas negali būti tobulas visais atžvilgiais 

(pavyzdžiui, saugumo srityje), nes yra didesnės tikimybė, kad sudėtingoje 

sistemoje, skirtingai nei mažoje ir paprastoje, bus paslėptų klaidų (t. y. klaidų, 

kurios padarytos kūrimo metu ir liko neaptiktos testuotojų). 

• antras punktas – reikia laikytis aiškios struktūros: 

• daugiasluoksnė architektūra (multitier (n-tier) architecture, Client-server 

architecture); 

• Į paslaugas orientuota architektūra (service-oriented architecture); 

• Įvykiai pagrįsta architektūra (event driven architecture); 

• 

modelis-vaizdas-valdiklis (model-view-Controller, mvC). 

trečia galimybė – naudoti karkasą (anlg. framework). toliau apžvelgsime 

mvC struktūrą ir karkasų naudojimo privalumus: 

MVc struktūra 

MVC1 (Model-View-controller) projektavimo šablonas (programų kūrimo 

technologija, ideologija, struktūra) numato trijų atskirų komponentų išskyrimą. 

modelis (angl. – Model) – tai yra objektas, kuris pateikia tam tikrą informaciją 

apie duomenų reikšmių sritis. modelis neturi grafinės sąsajos, jis saugoja visus 

duomenis ir elgsenas, kurie nesurišti su vartotojo sąsaja. taip pat trumpai modelį 

galima apibudinti kaip reikšminę dalį, kuri atsakinga už programos logiką. programos 

vaizdinę dalis (angl. – View) atvaizduoja modelio turinį grafinės sąsajos 

pagalba. vaizdinė dalis atsakinga tik už informacijos atvaizdavimą: taikomojoje 

programoje, tinklapyje, kaip tinklo paslauga (angl. Web Service) ir panašiai. visi 

informacijos pakeitimai yra apdorojami trečiuoju šios architektūros dalyvių – valdikliu 

(angl. – Controller). valdiklis gauna pradinius duomenis arba jų pakeitimus 

iš vartotojo ir įvykdo operacijas su modeliu ir nurodo vaizdinei daliai būtinumą 

atnaujinti informaciją. 

MVC technologija plačiai naudojama įvairiose programavimo kalbose. remiantis 

šia programavimo technologija, programos tampa labiau suprantamos, o 

jų kodas beveik nesikartoja. 

kuriant informacinę sistemą, tenka spręsti uždavinį – organizuoti sąveiką 

tarp loginių programos lygiu, sąsajų lygiu, verslo logikos lygiu ir duomenų saugojimo 

lygiu. 

1 http://en.wikipedia.org/wiki/model-view-controller. 

37


Pav. 1. MVC struktūros darbo schema 

verslo logika yra architektūrinė programavimo sąvoka. ji atspindi duomenų 

apdorojimo algoritmo taikymo specifiką ir savybes. Įprastai ji konstruojama, panaudojant 

universalų duomenų perkėlimo metodą bei jų apdorojimą ir perteikimą 

vartotojui. taip pat tai apima duomenų keitimą arba papildymą, priklausomai nuo 

vartotojo veiksmų. 

klasikinis sprendimas buvo pasiūlytas grafinės sąsajos palaikymo modulių 

programuotojų smalltalk1 kalba MVC šablonų pavidalu, kuris ir tapo visos sistemos 

grafinės sąsajos pagrindu. 

daugybė informacinių sistemų turi pagrindinę paskirtį – duomenų gavimą 

iš saugyklos ir jų atvaizdavimą vartotojui. po šių veiksmų vartotojas atlikinėja 

kažkokius veiksmus ir sistema saugoja arba modifikuoja duomenis. kadangi pagrindinis 

duomenų apsikeitimas vyksta tarp saugyklos ir vartotojo sąsajos, labai 

dažnai šį funkcionalumą sujungia, be to auga bendras sistemos našumas ir sumažėja 

kodo apimtis. tačiau dažnai atsiranda vartotojo sąsajos ir verslo logikos2 nepriklausomas modifikacijos poreikis. sistemai tampant vis labiau sudėtingai 

atsiranda poreikis sukurti sudėtingesnį objektinį modelį ir pastovai jį keisti. MVC 

šablonas palengvina sudėtingos sistemos kūrimą nes leidžia padalinti verslo logiką, 

vaizdinę dalį ir vartotojo veiksmų apdorojimą į tris dalis. 

Web programų modelis 

modelio sąvoka suprantama kaip duomenų organizacijos schema sistemoje, 

duomenų pateikimo formatas ir manipuliavimo duomenimis priemonės. 

modelio pagalba programa manipuliuoja duomenimis, tai yra vyksta jų apdorojimas 

duomenų bazių valdymo sistemoje arba kitoje duomenų saugojimo sistemoje 

(pvz. failų sistema). 

1 http://en.wikipedia.org/wiki/smalltalk. 

2 apdoroja duomenis, atvaizduoja vartotojui, pakeičia/papildo priklausomai nuo vartotojo veiksmų.


Vaizdinė dalis web programose 

Web programų apsunkinimas sukelia būtinumą padalinti informacijos pateikimo 

vartotojui dalį (lygį) ir verslo logikos dalį (lygį). pateikimo lygio įgyvendinimui 

naudojami skirtingi mechanizmai, kuriems galima suteikti bendrą pavadinimą 

– ,,šablonai“. Šablonas – tai dokumentas, skirtas duomenų išvedimui su 

veiksmais, kuriuos šabloninė sistema įvykdo, kai apdoroja šabloną. pagrindiniai 

vaizdinės dalies pateikimo realizacijos metodai: 

• 

• 

• 

pateikimas per šabloną 

pateikimas su pertvarkymu 

dviejų etapų pateikimas – kombinuotas pateikimas su pateikimo pertvarkymu 

ir pateikimas per šabloną 

pagrindinė pateikimo per šabloną idėja yra markerių įterpimas į tekstą paruoštą 

statinio hTML1 puslapio tekstą. kai puslapis bus iškviestas užklausos apdorojimui 

šie markeriai bus pakeisti skaičiavimu rezultatais (pvz. duomenų bazės užklausų 

rezultatai). panaši schema leidžia kurti statinio puslapio dalį įprastų priemonių 

pagalba, pavyzdžiui tekstiniais redaktoriais, kurie veikia WySIWyG(What you See 

Is What you Get) 2 principu 

pateikimas su pertvarkymu yra programos rašymo idėja, kuri pertvarko duomenis 

į hTML kodą. vykdymo procese tokia programa peržiūri duomenų struktūrą 

ir aptikusi naują informacijos fragmentą, sukuria jo aprašymą hTML kalba. 

pagrindinis pateikimo su pertvarkymo skirtumas nuo pateikimo per šabloną 

yra pateikimo organizacijos būdas. pateikimas per šabloną organizuotas įskaitant 

išeities duomenų išdėstymą ekrane. pateikimas su pertvarkymu orientuotas į atskirų 

pertvarkymu panaudojimą kiekvienai įvesties duomenų rūšiai. 

Karkasai 

karkasas – tai programinės sistemos struktūra informacinėse sistemose; programinė 

įranga, lengvinanti didelio projekto kūrimą. ji gali apimti pagalbines programas, 

kodo bibliotekas, scenarijus ir t.t. 

interneto programų kūrimo bazėmis yra taip vadinamieji programų karkasai, 

kurie užtikrina naujų programų kūrimo pagrindą, suteikdami pakartotinio panaudojimo 

komponentus bendrų web programų užduočių sprendimams. toliau interneto 

programų karkasus sutrumpintai vadinsime ipk. 

1 HtmL (hyper text Markup Language „Hiperteksto žymėjimo kalba“) – tai kompiuterinė žymėjimo 

kalba, naudojama pateikti turinį internete. 

2 http://lt.wikipedia.org/wiki/WYsiWYg. 

39


iš techninės pusės interneto programų karkasas (angl. – web framework) – yra 

bazinė interneto programa, kuri kontroliuoja modulių vykdymą ir numato bendro 

kodavimo standartą. Logiškai sistema yra padalinta į branduolį, branduolio krautuvą, 

bendrų funkcijų biblioteką ir konfigūracijos saugyklą. pagrindinė ipk savybė 

yra maksimaliai leistinas pakartotinis kodo panaudojimas, leidžiantis trumpu 

laiku kurti naujas interneto sistemas. 

ipk skiriasi nuo tradicinių klasių bibliotekų šiomis savybėmis: 

1. Web karkasas yra „pusiau užbaigtos“ programos, kuriose nustatyti 

architektūrinių standartų rinkiniai, kuriuos privaloma naudoti kuriant savo 

interneto programą. tai leidžia kūrėjams nekurti visko nuo nulio ir leidžia 

dar karta efektyviau naudoti kodą; 

2. Web karkasai yra skirti tam tikrų tipų sistemų kūrimui, dažniausiai toms, 

kurios intensyviai dirba su besikeičiančiais duomenimis; 

3. Web karkasai suteikia valdymo inversiją. tai išreiškiama principu: 

„nekvieskit manęs, aš pats paskambinsiu“. valdymo inversija yra atsakinga 

už veiksmo įvykdymą iš kodo į karkasą (pav.2). 

Valdymo inversija 

tradiciniame programavime verslo logika yra kontroliuojama centrine kodo 

dalimi, kuri iškviečia pakartotinio panaudojimo paprogrames, kurios įvykdo atitinkamas 

funkcijas. vartojant valdymo inversiją „centrinio valdymo“ principas 

nevartojamas. iškvietėjo kodas susijęs su programos vykdymo tvarka, bet verslo 

logika yra kviečiamose paprogramėse. 

praktikoje valdymo inversija yra programų kūrimo stilius kur pakartotiniai panaudojamas 

bendrinis kodas kontroliuoja taikomosios programos dalies vykdymą. 

reikia pabrėžti, kad bendrinis pakartotinai panaudojamas kodas ir taikomasis kodas 

yra vystomi atskirai, ir galų gale gaunama viena bendra programa. valdymo 

inversija tarnauja šiems tikslams: 

• atskiriamas tam tikros užduoties vykdymas nuo jos įgyvendinimo (implementation). 

• kiekviena sistema gali skirta būtent tam tikslui, kuriam ji buvo sukurta. 

• sistema nedaro prielaidų ką daro arba turi daryti kitos sistemos. 

• 

sistemų pakeitimas neturės įtakos kitoms sistemoms.


a) 

b) 

2 pav. Skirtumai taip klasių bibliotekų ir Web – karkasų. Žalios spalvos dalys 

yra rašomos programuotojų. a) Klasių bibliotekos veikimo principas. b) Architektūra, 

grindžiama valdymo inversija. 

Web karkasų reikalavimai 

Web karkasai turi atitikti šiuos reikalavimus: 

1. kuriama sistema turi būti projektuojama taip, kad būtų galimas įvairių 

modulių panaudojimas su jų pakeitimo galimybe. 

2. naudojant karkasinę sistemą, jos paprogramės turi būti aukšto individualumo 

lygio, nepaisant centralizacijos, kuri būdinga sistemai. 

3. sistemos sukurtos be web karkaso turi lengvai integruotis su juo. 

41


ipk yra lyg ir „ankstesnių projektų įdirbis“, tik jis sukurtas kitų žmonių. tai 

yra veikiantis interneto programos šablonas ir funkcijų biblioteka, todėl reikia nedaug 

laiko funkcionalumui įgyvendinti. ipk naudojimas dažnai sumažina klaidų 

ir saugumo spragų kiekį iki minimumo. kai kurie ipk yra atviro kodo, dėl to yra 

aukštesnio saugumo lygio, nes atviro kodo programose saugumo spragos yra griečiau 

aptinkamos ir ištaisomos. 

Šuo metu populiariausi ipk pHp kalbai yra: 

• Cake pHp 

• Zend Framework 

• Code igniter 

• kohana 

• symfony 

Šių ipk palyginimas pateiktas 1 lentelėje. ipk yra lyginami pagal įvairius kriterijus: 

• aprašymas: pateikiama bendra ipk privalumų ir trūkumų santrauka. remtasi 

bendra programuotojų praktiką ir nuomonėmis. 

• reikalingos žinios: bendri reikalavimai programuotojo ir/arba architekto žinioms 

norint naudoti atitinkamą ipk. 

• numatomi projektai: šiuo atveju tai yra gana apibendrintas kriterijus, nes 

yra vertinamos ir reikalingos žinios, ir diegimo bei konfigūravimo kaštai, 

nes mažam projektui (1–3 mėn. trukmės) dažnai nereikia daug žinių, taip pat 

sudėtinga konfigūracija gerokai prailgina trumpo ir paprasto projekto vykdymo 

laiką, kas yra ekonomiškai nenaudinga. tuo tarpu didelio projekto 

atveju išsamus, bet sudėtingas konfigūravimas ilgainiui gali padėti vykdyti 

bei palaikyti projektą, nes reikalavimai gali keistis, dėl to lankstūs sistemos 

ir komponentų nustatymai gali palengvinti darbą. 

• pHp4: galimybė rašyti pHp4 kalba. 

• pHp5: galimybė rašyti pHp5 kalba. 

• griežta katalogų struktūra: kai katalogų struktūra nėra griežta dažnai būna 

paprasčiau pritaikyti senas ar labai specifines programas naujiems ipk. 

• oficialus daugiakalbiškumo palaikymas: ipk sudėtyje yra komponentų, kurie 

padeda realizuoti daugiakalbiškumą. 

• diegimo ir konfigūravimo sudėtingumas: kaip aiškinta anksčiau, greita ir 

paprasta konfigūracija tam tikrais atvejais yra patogu, bet didelis konfigūruojamų 

parametrų skaičius ir sistemos lankstumas ilgainiui gali būti sistemos 

programuotojams, vystytojams ir palaikymo personalui į naudą. 

• pilnas orm palaikymas: galimybė greitai įdiegti orm palaikymą arba egzistuojanti 

galimybė naudoti orm iš karto (“out of the box”). 

• 

dokumentacija ir pavyzdžiai: dokumentacijos ir ipk naudojimo pavyzdžių 

kokybė.


1 lentelė. IPK palyginimas 

Aprašymas 

Reikalingos 

žinios 

Numatomi 

projektai 

• 

Zend Framework CakePHP Code Igniter Kohana Symfony 

Kokybiškiausias 

kodas. Labai 

lankstus. Reikalauja 

gerų PHP ir 

OOP žinių. Reikėtų 

truputi pakeisti 

savo reikmėms 

prieš pradedant 

naudoti. Trumpa, 

tačiau gana pilna 

dokumentacija. 

PHP5, ООP, 

programavimo 

šablonai. 

Vidutiniai – dideli 

Daug vidinio 

funkcionalumo. 

Viskas 

gana stipriai 

integruota. 

Dokumentacija 

ne geriausios 

kokybės. 

PHP, ООP, mokėjimasnagrinėti 

bazinį 

IPK kodą. 

Maži – vidutiniai 

Lengvas 

išmokti. Puiki 


Lankstus. 

Lengva naudoti 

šalutinį 

kodą. 

PHP, OOP 

pagrindai 

Buvo kuriamas 

kaip Code 

Igniter atšaka, 

dėl to panašus 

į jį. Truputį 

platesnis funkcionalumas. 

Prastesnė 


PHP5, ООP 

Maži – dideli Maži – dideli Dideli 

PHP4 Ne Taip Taip Ne Ne 

PHP5 Taip Taip Taip Taip Taip 

Griežta katalogų 

struktūra 

Nėra (yra 

rekomendacijos) 

Taip Taip Taip Taip 

Oficialus daugiakalbiškumo 

palaikymas 

Diegimo ir 

konfigūravimo 

sudėtigumas 

Pilnas ORM 

palaikymas 

Dokumentacija ir 

pavyzdžiai 

Pradinio IPK 

kodo Unit-testai 

Angalkalbė 

bendruomenė 

Taip 1.2 versijoje Taip Taip Taip 

pradinio ipk kodo unit-testai: kuriant programas pagal tdd (angl. Test Driven 

Development, testais grindžiamas programavimas) metodiką paprasta kurti 

savo testus, kurie remiasi ipk gamintojo pradinio kodo testais. taip pat turint 

pradinio kodo testus yra paprasčiau pritaikyti ipk savo reikmėms, nes jau yra 

parašyti testai, kuriuos galima naudoti savo kodo ar pakeitimų testavimui. 

43 

Aktyviai 

naudojama 

komandinė 

eilutė ir YAML. 

Galingas 

ORM. Gera 

vaizdo dalis, 

kodo generatoriai. 

Gana 

stipri integracija. 

PHP5, ООP, 

ORM, konsolė 

(komandinė 

eilutė). 

Aukštas Žemas Žemas Žemas Aukštas 

Ne 

Taip (ne labai 

patogus) 

Ne (galima 

naudoti 

Doctrine) 

Gera Yra Puiki Gera Puiki 

Taip Taip Ne Taip 

Taip, forumai, 

blogai 

Taip 

Forumai, 

Wiki, instrukcijos, 

blogai 

Forumas, 

blogai 

Licencija New BSD MIT Savo BSD-style MIT 

Taip (Propel, 

Doctrine) 

Taip


• 

• 

anglakalbė bendruomenė: vertinama anglakalbės bendruomenės pateikiamų 

pavyzdžių ir palaikymo kokybė. anglakalbė bendruomenė vertinama dėl to, 

kad ji yra bene didžiausia programuotojų bendruomenė, taip anglų kalba 

laikoma de facto standartu it visuomenėje. 

Licencija: licencijavimo tipas, nuo jo priklauso galimybės naudoti arba net 

pritaikyti savo kodą savo reikmėms, pardavimui ir pan. 

Išvados 

reziumuojant, atsakysime į klausimą, ar verta naudoti ipk? 

Kodėl verta naudoti karkasus? 

pagrindinės priežastys, kodėl verta naudoti karkasus savo sistemų kūrimui: 

1. Taupo daug laiko 

daugiau jums nereikia rūpintis duomenų saugumu, sesijų valdymu, klaidų 

valdymu ir identifikacijos logika. Šiomis sritimis pasirūpins sistemos karkasas. 

tokiu būdu jums nereikės kurti įvardintų sričių algoritmų ir jūs tiesiogiai galėsite 

pradėti sistemos kūrimo etapą. 

2. Organizuota sistemos struktūra 

kitas dalykas, dėl kurio nereikia rūpintis yra jūsų sistemos failų ir aplankų 

valdymas. karkasas jau turės teisingą busimos sistemos struktūrą. tokiu būdu jūs 

nesusipainiosite savo failų išdėstyme. verslo logika bus atskirta nuo vaizdinės dalies. 

sistemos struktūra taps organizuota. 

3. Lankstumas įvairiose platformose 

duomenų bazių valdymo sistemų atžvilgiu, pakeitus duomenų bazės valdymo 

sistemą iš MySQL į Postgresql arba į kitą, nesukels didelių problemų. tokiu būdu 

nereikės perrašinėti visos sistemos iš naujo, o teks tik pakeisti kelias funkcijas. 

4. Atvirasis kodas 

tai yra didelis karkaso panaudojimo privalumas. jus galite būti tikri, kad jūsų 

sistema yra apsaugota, nes karkasas ir jo palaikymo komanda tuo rūpinasi už jūs. 

nepaisant kai kurių trūkumų aš rekomenduočiau pradėti susipažinimą su Zend 

Framework dėl šių priežasčių: 

• 

puikiai išvystyta programavimo infrastruktūra: kūrimo priemonės (ide) 

zend Studio, projektų platforma zend Server ir serverių priežiūros įranga 

zend Server Cluster, kodo apsaugos priemonės zend Guard.


• 

• 

patogu praplėsti funkcionalumą savo reikmėms, pvz. rašant savo ipk. 

kadangi zend framework sukūrė pHp kalbos kūrėjai, jie iki šiol įtakoja 

pHp kalbos tobulinimą. zend privalumai po truputį migruoja į pačią pHp 

kalbą, todėl iškyla mažiau problemų migruojant į naujesnę pHp ir zend framework 

versijas. 

Literatūra 

refactoring [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. kovo 2 d.]. prieiga per internetą: 

. 

tdd [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. kovo 4 d.]. prieiga per internetą: 

. 

iteracinis programavimas [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. kovo 4 d.]. prieiga per internetą: 

. 

inversion of control [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. kovo 5 d.]. prieiga per internetą: 

. 

programavimo kalbų reitingas [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. kovo 5 d.]. prieiga per internetą: 

. 

Макаров Александр [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. kovo 2 d.]. prieiga per internetą: 

. 

Основное преимущества pHp, определяющие его популярность [interaktyvus]. [žiūrėta 

2011 m. kovo 8 d.]. prieiga per internetą: . 

Фаулер М. Архитектура корпоративных программных приложений, Издательский 

дом “Вильяме” , 2006, 539 стр., isBn 5-8459-0579-6 

ОбзОр кАркАсОВ для сОздАнИя Интернет прИлОженИй 

нА языке pHp 

Юрий Кузнецов 

В данной статье говорится о самом, на сегодняшний день, популярном языке 

программирования интернет приложений – pHp, и некоторых способов улучшения 

качества создаваемых проектов на его основе. язык программирования интернет 

приложений pHp имеет ряд достоинств. код, написанный на этом языке, выглядит 

компактно, основные сценарии создаются всего лишь несколькими строчками. так 

же синтаксис этого языка является простым для обучения и понятия. Человеку, 

знакомому с азами программирования, работа с этим языком не вызовет особых 

сложностей. 

45


с появлением 5-ой версии язык обрёл поддержку ООп, что значительно 

расширило удобство создания больших интернет проектов. 

но на сколько человек, работающий с этим языком не был опытен, он сталкивается 

с рядом вопросов, которые на прямую или косвенно могут повлиять на конечный 

продукт. “Чистых” знаний pHp не достаточно для создания больших проектов. 

Основные вопросы, которые затрагивают создание таких проектов, являются: 

• 

• 

• 

скорость создания проекта 

Вопросы безопасности проекта 

Использования ранних наработок в создаваемой системе 

для решения этих проблем я предлагаю ознакомиться с интернет каркасами 

(англ. – Web frameworks). Использование интернет каркасов поможет опытному 

программисту ускорить создание больших продуктов, решить вопросы безопасности 

создаваемой системы. В статье упоминаются некоторые методы программирования, 

которые влияют на качество создаваемого кода. так же статья затрагивает обзор mvC 

структуры.

Lietuvos ir uŽsienio ŠaLių inFormaCinių 

teCHnoLogijų vaLstYBinių Brandos 

egZaminų LYginamoji anaLiZė 

Renata Burbaitė 

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 

burbaite@delfi.lt 

Rima Šiaulienė 

Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazij 

rimasiau@gmail.com 

Jonas Blonskis 

Kauno technologijos universitetas 

jonas.blonskis@ktu.lt 

Povilas Leonavičius 

Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centras 

povilas.leonavicius@upc.smm.lt 

straipsnyje trumpai pristatoma Lietuvos informacinių technologijų valstybinio 

brandos egzamino (it vBe) struktūra, egzamino užduotys lyginamos su kitų pasaulio 

šalių analogiškų egzaminų užduotimis. analizuojamas rusijos, pietų australijos, 

slovėnijos ir vengrijos egzaminų turinys, struktūra, apimtis. parodomos galimybės 

pritaikyti kitų šalių patirtį organizuojant ir tobulinant it vBe Lietuvoje. 

Įvadas 

Lietuvos informacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas (it vBe) vykdomas 

nuo 2006 metų (informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų užduotys…). 

it vBe atlieka dvi esmines funkcijas: vertina mokinių pasiektus rezultatus 

ir stiprina jų motyvaciją mokytis programuoti (Blonskis, dagienė, Burbaitė..., 2008, 

Blonskis, dagienė…, 2008). egzamino pageidauja aukštosios mokyklos, jos suinteresuotos, 

kad mokiniai būtų įgiję bent minimalius programavimo pradmenis. per egzaminą 

mokiniai atlieka bendrojo kurso (it) ir programavimo užduotis. egzaminas matuoja 

mokinių žinias ir gebėjimus, mokiniai surikiuojami stoti į aukštąsias mokyklas, 

nagrinėdami egzamino užduotis mokosi jaunesni mokiniai, jas analizuoja mokytojai. 

dalyvaujant anglijos ekspertams (projektas…, 2006–2013) buvo atlikta Lietuvos 

it vBe kiekybinė ir kokybinė analizė, egzamino struktūra ir turinys palygintas 

su įvairių šalių analogiškų egzaminų struktūra ir turiniu.

48 RENATA BURBAITė, RIMA ŠIAULIENė, JONAS BLONSKIs, POVILAS LEONAVIčIUs 

straipsnio pirmame skyrelyje pateikiama Lietuvos it vBe struktūra ir turinys, 

antrame-penktame skyreliuose – rusijos (rusijos valstybinis…), pietų australijos 

(pietų australijos valstybinis…), slovėnijos (slovėnijos valstybinis…) ir vengrijos 

(vengrijos valstybinis…) informacinių technologijų egzaminų struktūra, turinys, 

palyginimas su Lietuvos it vBe, galimybės pritaikyti užsienio šalių patirtį 

rengiant Lietuvos it vBe užduotis. 

1. Lietuvos IT VbE struktūra ir turinys 

egzaminą sudaro testas (it dalis – 30 taškų, programavimas – 20 taškų) ir 

praktinės programavimo užduotys (50 taškų). egzamino užduotys sudaromos remiantis 

turinio ir struktūrinių dalių proporcijomis, kurias apibrėžia it vBe matrica 

pateikiama 1 lentelėje (informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino 

programa, 2009-09-04). 

1 lentelė. IT VBE matrica 

Žinios ir 

supratimas 

praktiniai 

įgūdžiai 

problemų 

sprendimas 

 

gebėjimai 

sritys 

teksto tvarkymas 

naudojimasis skaičiuokle 

Žiniatinklis ir elektroninis paštas 

pateikčių rengimas 

socialiniai ir etiniai aspektai 

30 

programavimas 70 

30 30 40 100 

nuo 2013 metų (informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino programos 

projektas, 2011-06-08) planuojamas naujo tipo egzaminas, kurio matrica 

pateikiama 2 lentelėje. 

2 lentelė. Numatoma 2013 m. IT VBE matrica 

veiklos sritys 

gebėjimų grupės Žinios ir 

supratimas taikymas 

problemų 

sprendimas 

procentai 

saugus ir teisėtas informacijos ir 

interneto naudojimas 

10 

tekstinių dokumentų maketavimas 20 

skaitinės informacijos apdorojimas 

skaičiuokle 

20 

programavimas 50 

Iš viso egzamine, procentai 20 60 20 100

LIETUVOS IR UŽSIENIO ŠALIų INfORMACINIų TEChNOLOGIJų VALSTyBINIų BRANDOS... 

2. rusijos valstybinis informatikos egzaminas 

atliekant egzamino užduočių analizę remtasi 2007 m. rusijos valstybinio informatikos 

egzamino ypatumais ir statistine bei kokybine analize (ši analizė yra 

internete adresu rusijos 2007…), taip pat nagrinėjamos demonstracinės rusijos 

valstybinio 2010 metų egzamino užduotys (rusijos valstybinis…). rusijos ir Lietuvos 

it egzaminų struktūra skiriasi. 

Lietuvos it valstybinio egzamino užduotį sudaro testas su pasirenkamojo ir 

atvirojo tipo klausimais ir praktinės užduotys. 

rusijos valstybinį informatikos egzaminą sudaro 3 dalys: pirmoje (a) dalyje 

testu tikrinamos visų sričių žinios ir gebėjimai; antroje (B) dalyje kandidatai 

turi trumpai atsakyti į pateiktus sričių „informacija ir jos kodavimas“, „Logikos 

pagrindai“, „algoritmavimas ir programavimas“, „informacinės technologijos“ 

klausimus“; trečioji (C) dalis skirta sričiai „programavimo technologija“. 

Lietuvoje it vBe trukmė yra 180 minučių. kandidatai Lietuvoje egzaminą 

laiko naudodamiesi kompiuteriu ir papildomomis priemonėmis: popieriumi, parkeriu, 

pieštuku, liniuote, juodraščiu. rusijoje laikant egzaminą kompiuteris nenaudojamas. 

rusijos egzamino trukmė – 240 minučių: a ir B dalių užduotims atlikti rekomenduojama 

skirti 90 minučių, C daliai – 150 minučių. egzamino rekomendacijose 

siūloma užduotis atlikti nuosekliai. jei kuri nors užduotis kandidatui pasirodytų 

per sunki, prie jos siūloma grįžti, jei liks laiko. 

analizuodami demonstracinę egzamino užduotį, sritis „algoritmavimas ir programavimas“ 

bei „programavimo technologija“ sujungėme į vieną ir pavadinome 

„algoritmavimas ir programavimas“. 

Pirmoji egzamino dalis – testas, kurį sudaro 18 klausimų su pasirenkamaisiais 

atsakymais. teisingai išsprendęs testą kandidatas gali surinkti 18 taškų (žr. 

3 lentelę). 

3 lentelė. Rusijos IT egzamino pirmos dalies testo klausimų pasiskirstymas pagal sritis 

sritis klausimų skaičius % iš visų pirmos dalies klausimų 

informacija ir jos kodavimas 7 39 

algoritmavimas ir programavimas 3 17 

Logikos pagrindai 4 22 

skaičiuoklė 2 12 

duomenų bazės 1 5 

darbas su failais 1 5 

Iš viso 18 100 

49


Antrąją egzamino dalį sudaro 10 trumpojo atsakymo klausimų. kiekvienas 

atsakymas vertinamas 1 tašku (žr. 4 lentelę). 

4 lentelė. Rusijos IT egzamino antros dalies testo klausimų pasiskirstymas pagal sritis 

sritis 

klausimų skaičius 

(taškų suma) 

% iš visų antros 

dalies taškų 

informacija ir jos kodavimas 2 20 

algoritmavimas ir programavimas 3 30 

Logikos pagrindai 2 20 

internetas, kompiuterių tinklai ir žiniatinklis 3 30 


Trečiąją egzamino dalį sudaro keturios „algoritmavimo ir programavimo“ 

srities užduotys, kurių atsakymai užrašomi išplėstine laisva forma (5 lentelė). 

5 lentelė. Rusijos IT egzamino trečios dalies testo klausimų pasiskirstymas pagal sritis 

užduoties nr. sritis 

taškų 

skaičius 

% iš visų trečios 

dalies taškų 

1. algoritmų analizė 3 25 

2. masyvai 2 17 

3. algoritmų analizė: dvimatis masyvas 

praktinė užduotis (rašoma programa 

3 25 

4. popieriuje, testuojama vėliau 

kompiuteriu tikrinant kandidato darbą) 

4 33 


2007 m. rusijoje atliktoje egzamino užduoties analizėje sritys suskirstytos 

smulkiau: 

• informacija ir jos kodavimas; 

• algoritmavimas ir programavimas; 

• logikos pagrindai; 

• modeliavimas ir kompiuterinis eksperimentas; 

• ikt programinė įranga; 

• garsinės ir grafinės informacijos apdorojimas; 

• skaičiuoklė; 

• duomenų bazės; 

• telekomunikacinės technologijos; 

• 

programavimo technologija.


Formuodami egzamino matricą kai kurias sritis sujungėme arba pavadinome 

kitaip, kad būtų lengviau susieti su Lietuvos it valstybinio egzamino matrica: 

• „algoritmavimas ir programavimas“ + „programavimo technologija“ + 

„modeliavimas ir kompiuterinis eksperimentas“ = „algoritmavimas ir programavimas“; 

• „ikt programinė įranga“ + „telekomunikacinės technologijos“ = „internetas, 

kompiuterių tinklai ir žiniatinklis“; 

• sričiai „garsinės ir grafinės informacijos apdorojimas“ suteiktas platesnis pavadinimas 

„darbas su failais“, nes 2010 m. demonstracinėje egzamino versijoje 

naudojama užduotis, kurioje reikia atlikti veiksmus su kitų tipų failais. 

remiantis 2010 m. egzamino demonstracinėmis užduotimis ir 2007 m. užduoties 

analize sudaryta rusijos valstybinio informatikos egzamino tematikos matrica 

(6 lentelė). 

6 lentelė. Rusijos IT egzamino matrica 

sritys 

2010 m. demonstracinės 

užduotys 

2007 m. užduoties 

analizė 

taškai % taškai % 

informacija ir jos kodavimas 9 22,5 8 20 

algoritmavimas ir programavimas 18 45 19 47,5 

Logikos pagrindai 6 15 5 12,5 

internetas, kompiuterių tinklai ir 

žiniatinklis 

3 7,5 3 7,5 

skaičiuoklė 2 5 2 5 

duomenų bazės 1 2,5 1 2,5 

darbas su failais 1 2,5 1 2,5 

Iš viso 40 100 40 100 

Lygindami 2007 ir 2010 metų matricas pastebime, kad skirtumai labai nežymūs. 

Lietuvos it valstybinio egzamino ir rusijos informatikos egzaminų matricose 

iš dalies sutampa 3 sritys: 

• algoritmavimas ir programavimas; 

• internetas, kompiuterių tinklai ir žiniatinklis; 

• 

skaičiuoklė. 

Lietuvos egzamino programoje nėra srities „duomenų bazės“. Šio srities 

medžiaga dėstoma Lietuvos mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį informacinių 

technologijų kursą kaip savarankiškas modulis. taip pat Lietuvoje nebedėstomi 

„Logikos pagrindai“. sritys „informacija ir jos kodavimas“, „darbas su failais“ 

Lietuvoje dėstomi 9–10 klasėje. 

51


2007 m. rusijos užduoties analizėje išskiriama, keliomis užduotimis tikrinami 

mokinių žinios ir supratimas, praktiniai įgūdžiai ir problemų sprendimas. duomenys 

(procentais) pateikiami 7 lentelėje. 

7 lentelė. Rusijos IT egzamino tikrinamos sritys 

Lietuva rusija 

Žinios ir supratimas 30 17,5 

praktiniai įgūdžiai 30 47,5 

problemų sprendimas 40 35 

Lygindami duomenis pastebime, kad rusijoje daugiau dėmesio skiriama praktiniams 

įgūdžiams patikrinti. Lygindami „problemų sprendimui“ skirtą taškų dalį 

ir užduotims, atliekamoms laisva forma, skirtą taškų dalį pastebime, kad skaičiai 

labai artimi. tai rodo, kad kandidatams suteikiama galimybė savo nuožiūra pasirinkti 

uždavinio sprendimo būdą. 

testo klausimų įvairovė pateikiama 8 lentelėje. Lietuvos it vBe pirmieji du 

tipai sutampa su rusijos egzamine naudojamais klausimų tipais, o trečiojo tipo 

klausimai įvardijami kaip atvirojo tipo klausimai. 

8 lentelė. Rusijos IT egzamino testo klausimų tipai 

klausimo tipas taškai % iš viso taškų skaičiaus 

klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais 18 45 

trumpojo atsakymo klausimai 10 25 

užduotys atliekamos laisva forma 12 30 


2007 m. rusijos egzamino analizėje užduotys klasifikuojamos pagal sunkumą 

(9 lentelė). 

9 lentelė. Rusijos IT egzamino užduočių sunkumas 

užduoties sunkumas užduočių skaičius taškų skaičius % iš viso taškų skaičiaus 

Lengva 16 16 40 

vidutinio sunkumo 12 14 35 

sunki 4 10 25 

Iš viso 32 40 100 

Lietuvos it vBe vyrauja vidutinio sunkumo klausimai (apie 70 %), vienas – du 

klausimai yra sunkūs ir 3–5 lengvi klausimai.


3. Pietų Australijos informacinių technologijų egzaminas 

analizuotos pietų australijos informacinių technologijų egzaminų, vykusių 

2004, 2005 ir 2006 m užduotys (pietų australijos valstybinis…). pietų australijos 

it egzamine pateikiamos užduotys su atvirojo tipo klausimais, į kuriuos atsakymai 

rašomi užduočių sąsiuvinyje. 2004, 2005 ir 2006 m. egzamino struktūra nekito. 

egzamino užduotį sudaro dvi pagrindinės dalys, žymimos raidėmis a ir B. a dalyje 

pateikiami klausimai, reikalaujantys trumpų atsakymų. B dalyje išskiriamos dvi 

sudėtinės dalys: pirmoje dalyje pateikti klausimai reikalauja išsamių atsakymų, 

antroje dalyje reikia pasirinkti vieną iš pateiktų temų ir pateikti samprotavimus šia 

tema, atitinkančius tam tikrus nurodytus kriterijus. 

pietų australijos it, kaip ir Lietuvos it vBe, egzamino užduoties atlikimui 

skiriamas laikas – 180 min. skiriasi laiko pasiskirstymas tarp egzamino dalių. 

pietų australijos it egzamino a dalies užduočiai atlikti skiriama 60 min., atsakymams 

į B dalies klausimus – 85 min., pasirinktos temos samprotavimams 

užrašyti – 35 min. 

analizuojant 2004, 2005 ir 2006 m. pietų australijos egzaminą pastebimas ir 

užduočių skaičiaus pastovumas: 

• 

• 

• 

a dalį – sudaro 9 pagrindiniai klausimai, suskirstyti į smulkesnius klausimus. 

B dalies išsamių atsakymų užduočių sąsiuvinyje pateikiami 4 pagrindiniai 

klausimai, kaip ir a dalyje jie yra suskaidyti į smulkesnius klausimus. 

antroje B dalies pusėje – pateikiamos 3 probleminės situacijos iš kurių reikia 

pasirinkti vieną. 

visą užduotį sudaro 13 sudėtinių klausimų ir viena probleminė situacija. 

Lietuvos informacinių technologijų vBe programoje taip pat yra numatytas 

užduočių skaičius. 

pietų australijos kaip ir Lietuvos vBe informacinių technologijų egzaminuose 

negalima naudotis skaičiuokliais su tekstine atmintimi. 

remiantis 2006 m. užduotimi išnagrinėta, kad a (trumpojo atsakymo klausimai) 

dalyje tikrinama: 

• Terminai. pateikiama 12 terminų, iš kurių 6 turi būti įrašyti į 6 pateiktus sakinius. 

terminai pateikiami iš visos egzamino tematikos. užduotis vertinama 

6 taškais. 

• 

Kompiuterio įtaisai. atsakydami į šį klausimą kandidatai turi gebėti ne tik 

įvardinti informacijos laikmenas, bet ir palyginti jas tarpusavyje, įvardinti 

įvairių laikmenų privalumus ir trūkumus. klausimas sudarytas iš trijų dalių. 

Bendras vertinimas 7 taškai 

53


• Duomenų bazė. tikrinama kaip kandidatai suvokia ryšį tarp duomenų, tinkamą 

duomenų pateikimą naudotojui. klausimas sudarytas iš trijų dalių. Bendras 

vertinimas 9 taškai. 

• Programavimas. pateikiamas programos fragmentas, kuriuo remiantis formuluojami 

klausimai apie programos fragmento paskirtį, kintamuosius, ciklą. 

taip pat programos fragmentą reikia pataisyti pagal nurodytus reikalavimus. 

klausimas sudarytas iš keturių dalių, bendras vertinimas 8 taškai. 

• Duomenų bazė. pateikiama konkrečios duomenų bazės loginė struktūra. nagrinėjant 

pateiktą duomenų bazę tikrinamos kandidatų žinios apie ryšių tipus 

tarp objektų, gebėjimai sukurti įrašuose reikiamus laukus, raktinių laukų paskirties 

suvokimas. klausimą sudaro 4 dalys. Bendras vertinimas 6 taškai. 

• Kompiuterio įtaisai. klausimas pateiktas taip, kad kandidatas kompiuterio 

įtaisams būdingus bruožus atpažintų ir paaiškintų nagrinėdamas dvd grotuvą. 

klausimas sudarytas iš 3 dalių, bendras vertinimas 6 taškai. 

• Internetas. aprašoma situacija pagal kurią formuluojami klausimai, tikrinantys 

konkrečių terminų žinojimą, keitimosi informacija internete būdus, 

apsaugą. klausimą sudaro keturios dalys. Bendras vertinimas 8 taškai. 

• Programavimas. pateikiamas konkretaus uždavinio programos fragmentas. 

kandidatai turi paaiškinti, kodėl tai vienas iš pagrindinių algoritmų tokio 

tipo uždaviniams spręsti. Žinoti vertimus į dvejetainius kodus. klausimas 

sudarytas iš dviejų dalių. vertinimas 7 taškai. 

• Kompiuterių tinklai. Šiame klausime aprašoma situacija, leidžianti patikrinti 

kandidatų žinias apie įrenginių sujungtų į tinklą naudojimo galimybes bei 

būdus, programinę įrangą. klausimą sudaro trys dalys. vertinimas 7 taškai. 

egzamino B (išsamaus atsakymo į klausimus) dalį sudaro du skyriai. 

1 skyrius 

• Internetas. aprašyta reali situacija, kuri apima įvairias interneto paslaugas, 

jų teikimo būdus ir galimybes jomis naudotis. klausimas pateikiamas taip, 

kad tikrinamos ne tik žinios, bet ir šių žinių taikymas konkrečioje situacijoje, 

taip pat kandidatai turi pritaikyti problemų sprendimo įgūdžius. klausimą 

sudaro 9 dalys, jis vertinamas 19 taškų. 

• Programavimas. pateikiamas programos fragmentas konkrečiam uždaviniui 

spręsti. tikrinamas kandidato gebėjimas skaityti programas, taisyti programoje 

klaidas, koreguoti programą pagal nurodytas užduotis, atlikti programą 

su konkrečiomis pradinėmis reikšmėmis. klausimą sudaro 4 dalys. vertinimas 

17 taškų. 

• 

Duomenų bazė. pateikiama konkrečios duomenų bazės loginė struktūra. tikrinamos 

žinios apie duomenų bazes – lauko sąvoka, ryšiai tarp objektų, 

užklausų sudarymas. pateiktą duomenų bazę kandidatams reikia išnagrinėti


ir gebėti pakeisti pagal nurodytą užduotį. klausimą sudaro 9 dalys, bendras 

vertinimas – 19 taškų. 

• Kompiuterių įtaisai. klausimas tikrina kandidatų žinias apie vidinius ir išorinius 

kompiuterių įtaisus, laikmenų talpos vienetus. skiriama dėmesio ir programinei 

įrangai bei techninėms naujovėms. klausimą sudaro 9 dalys, bendras 

vertinimas – 17 taškų. 

• atlikdami 2 skyriaus užduotį kandidatai pasirenka vieną iš trijų pateiktų užduočių 

ir rašo struktūrizuotą atsakymą. Bendras pasirinktos temos vertinimas 

– 30 taškų. 

• Duomenų apsauga. atlikdamas šią užduotį kandidatas turi gebėti atsakymą 

pateikti taip, kad atspindėtų savo žinias apie atsarginių kopijų svarbą, nurodyti, 

kaip kuriamos kopijos, kur gali būti saugoma informacija. savo atsakymus 

argumentuoti, gebėti palyginti, pateikti teiginius „už“ ir „prieš“. 

• Interneto paslaugos. Techninė įranga. pateikiamas aprašymas apie duomenų 

perdavimą radijo signalu parduotuvėse. kandidatai turi gebėti pateiktą situaciją 

išnagrinėti techniniais, programiniais, teisiniais aspektais. savo atsakyme 

parodyti ryšius tarp jų, argumentuoti. 

• 

Internetas. Duomenų apsauga. (Socialiniai ir teisiniai aspektai). kandidatams 

pateikiama situacija, kurią nagrinėdami jie turi atskleisti savo žinias ir supratimą 

apie techninę, programinę įrangą, duomenų teisių apsaugą. atsakymai turi 

būti argumentuojami. 

pietų australijos egzamino pagrindinės temos pateikiamos 10 lentelėje. 

10 lentelė. Pietų Australijos IT egzamino testo klausimai pagal temas 

metai 2006 m. 2005 m. 2004 m. 

sritis proc. klausimų 

kiekis 

proc. klausimų 

kiekis 

proc. klausimų 

kiekis 

sąvokos 7% 1 7% 1 7% 1 

kompiuterio įtaisai ir 

programinė įranga 

21% 3 14% 2 7% 1 

duomenų bazė 21% 3 29% 4 21% 3 

programavimas 21% 3 14% 2 21% 3 

internetas ir tinklai 21% 3 21% 3 29% 4 

duomenų apsauga (socialiniai, 

teisiniai aspektai) 

9% 1(3) 8% 1(3) 8% 1(3) 

informacija kompiuteryje 7% 1 7% 1 

nagrinėjant įvairių metų pietų australijos egzamino užduotis pastebėta, kad 

skiriasi taškų skaičius: 2004 m. – 157, 2005 m. – 160, 2006 m. – 166. atitinkamai 

55


keičiasi ir egzamino dalių vertinimas. taškų pasiskirstymas pagal dalis pateikiamas 

11 lentelėje. 

11 lentelė. Pietų Australijos IT egzamino taškų pasiskirstymas pagal dalis. 

dalys 

2004 m 

proc. taškai 

2005 m. 

proc. taškai 

2006 m. 

proc. taškai 

a 36% 56 38% 61 39% 64 

B(1) 45% 71 43% 69 43% 72 

B(2) 19% 30 19% 30 18% 30 

iš viso: 157 160 166 

klausimai sudaryti iš smulkesnių dalių, todėl ir vertinimas kinta. vertinimas 

už atsakymą į vieną klausimo dalį svyruoja nuo 1 iki 7 taškų. egzamino matrica 

pateikta 12 lentelėje. 

12 lentelė. Pietų Australijos informacinių technologijų egzamino matrica 

metai 2006 m. 2005 m. 2004 m. 

sritis taškai proc. taškai proc. taškai proc. 

sąvokos 6 4% 6 4% 6 4% 

kompiuterio įtaisai ir 

programinė įranga 

30 18% 24 15% 8 5% 

duomenų bazė 34 21% 35 22% 31 20% 

programavimas 32 18% 23 14% 29 18% 

internetas ir tinklai 34 21% 25 16% 37 24% 

duomenų apsauga (socialiniai, 

teisiniai aspektai) 

30 18% 30 19% 30 19% 

informacija kompiuteryje 17 10% 16 10% 

Iš viso: 166 160 157 

nagrinėjant pietų australijos informacinių technologijų egzamino užduotis 

sudaryta žinių ir supratimo, praktinių įgūdžių ir problemų sprendimo gebėjimų, 

matrica (13 lentelė). 

13 lentelė. Pietų Australijos IT egzamino tikrinamos sritys 

Žinios ir supratimas 23% 

praktiniai įgūdžiai 19% 

problemų sprendimas 58% 

visos užduotys pietų australijos informacinių technologijų egzamine yra atvirojo 

tipo. daug dėmesio skiriama suvokimui ir problemų sprendimui bei sampro-


tavimų rašymui. egzamino klausimai yra struktūrizuoti. pateikta viena užduoties 

tema, bet atsakymai į jos klausimus apima įvairius nagrinėjamos temos aspektus. 

Ypač didelis dėmesys skiriamas socialiniams ir teisiniams aspektams. nors šiai 

sričiai yra skiriamas tik vienas klausimas, bet kituose klausimuose yra dalys kuriose 

užsimenama apie socialinius aspektus. netgi ir tais klausimais, kurių temos 

sutampa, yra tikrinamos skirtingos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai. 

pietų australijos ir Lietuvos egzaminų tematika skiriasi. Lietuvos it vBe nėra 

tikrinamos žinios iš duomenų bazės, kompiuterio techninės ir programinės įrangos, 

netikrinama ir temos „informacija kompiuteryje“ – žinios. Lyginant pietų 

australijos ir Lietuvos informacinių technologijų egzaminų temas galima rasti 

bendrų temų: 

• „Internetas ir kompiuterių tinklai“. Lietuvos it vBe netikrinamos mokinių 

žinios apie kompiuterių tinklus, jungimo būdus, daugiau dėmesio Lietuvos 

it vBe skiriama internetui ir jo teikiamoms paslaugoms, o pietų australijos 

it egzamine – techninei ir programinei tinklų įrangai, duomenų perdavimo 

būdams. 

• 

„Programavimas“. pietų australijos it egzamine kandidatai nagrinėja programas, 

ieško klaidų jose, turi jas patobulinti, arba įrašyti į konkrečią programą 

sakinius, kurie atliktų pateiktą užduotį. taip pat nagrinėjami tokie procesai, 

kaip programų kompiliavimas, rašymas dvejetainiais kodais. Lietuvos 

it vBe – kandidatai rašo konkrečiam uždaviniui skirtas programas – tai 

atlieka kompiuteriais, testinėje dalyje nagrinėja programų fragmentus. 

pietų australijos ir Lietuvos informacinių technologijų egzaminai skirtingi, 

tiek nagrinėjamų sričių kiekiu, tiek pačių klausimų pateikimu. dalis klausimų galėtų 

būtų įdomūs ir Lietuvos it vBe rengėjams ir klausimų pateikimo formos gali 

būti pritaikomos mūsų informacinių technologijų egzaminuose. 

4. Slovėnijos informatikos egzamino užduočių analizė 

analizuojamos slovėnijos informatikos egzamino, vykusio 2009 m. gegužės 

29 d., užduotys: egzamino struktūra, laiko paskirstymas, tematika, vertinimo instrukcijos 

išsamumas, remiamasi statistine ir kokybine slovėnijos informatikos egzamino 

analize (slovėnijos valstybinis…). 

slovėnijos egzaminą sudaro testas ir užduotys, reikalaujančios išsamių aprašymų. 

egzamino trukmė abiejose šalyse yra 180 minučių. slovėnijos egzamino 

pirmosios dalies trukmė 70 minučių, antrosios – 110 minučių. slovėnijoje kompiuteris 

laikant egzaminą nenaudojamas. abiejose šalyse ant atsakymų lapų kandidatai 

klijuoja kodus. 

57


pirmoji egzamino dalis – testas, kurį sudaro 22 klausimai. teisingai išsprendęs 

testą kandidatas gali surinkti 30 taškų. testo klausimų sritys pateikiamos 14 

lentelėje. 

14 lentelė. Slovėnijos IT egzamino pirmos dalies testo klausimų sritys 

sritis 

klausimų 

skaičius 

% iš visų 

1 dalies klausimų taškai 

% iš visų 

1 dalies taškų 

informacija 7 32 10 33 

internetas ir žiniatinklis 2 9 3 10 

kompiuterio sandara 4 17 6 20 

programinė įranga 3 14 3 10 

programavimas ir algoritmavimas 3 14 5 17 

duomenų bazės projektavimas 3 14 3 10 

Iš viso: 22 100 30 100 

antrąją egzamino dalį sudaro 7 struktūrizuotos užduotys. atlikdami šias užduotis 

kandidatai gali surinkti 45 taškus (15 lentelė). 

15 lentelė. Slovėnijos IT egzamino antros dalies testo klausimų sritys 

užduoties nr. sritis 

smulkesnių 

dalių skaičius taškai 

% iš visų 

2 dalies taškų 

1. informacija 3 5 11,2 

2. Failų tvarkymas 3 5 11,2 

3. vektorinė ir taškinė grafika 5 5 11,2 

4. 

5. 

6. 

programavimas ir 

algoritmavimas 

tinklalapių HtmL teksto 

analizė ir taisymas 

garsinės informacijos 

apdorojimas 

2 5 11,2 

1 5 11,2 

5 10 22 

7. duomenų bazės projektavimas 1 10 22 

Iš viso: 20 45 100 

remiantis egzamino užduotimis sudaryta slovėnijos informatikos egzamino 

tematikos matrica (16 lentelė).


16 lentelė. Slovėnijos IT egzamino tematikos matrica 

sritys taškai % 

informacija 15 20 

internetas ir žiniatinklis, tinklalapių HtmL teksto analizė 

ir taisymas 

8 12 

kompiuterio sandara 6 8 

programinė įranga, failų tvarkymas 6 8 

programavimas ir algoritmavimas 10 14 

duomenų bazės projektavimas 13 18 

multimedija (vektorinė ir taškinė grafika, garsinės 

informacijos apdorojimas) 

15 20 

Iš viso: 75 100 

Lietuvos it valstybinio egzamino ir slovėnijos informatikos egzaminų matricose 

iš dalies sutampa 1 sritis – internetas ir žiniatinklis. Žemiau išvardintos 

slovėnijos egzamino užduotys atitiktų Lietuvos mokyklų 9–10 klasėse dėstomą 

it kursą: 

• 

• 

• 

• 

informacija, 

kompiuterio sandara, 

programinė įranga, failų tvarkymas, 

programavimas ir algoritmavimas. 

Lietuvos egzamino programoje nėra sričių „duomenų bazės projektavimas“ ir 

„multimedija“. Šios sritys dėstomos mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį informacinių 

technologijų kursą, kaip savarankiški moduliai. 

2008 m. gegužės 29 dieną slovėnijoje vykusį informatikos egzaminą laikė 311 

mokinių (Lietuvoje 2008 m. valstybinį informacinių technologijų egzaminą laikė 

880 mokinių). slovėnijos egzamino analizėje teigiama, kad nors įvertinimai 2008 

m. yra žemesni, lyginant su 2007 m. rezultatais, tačiau padidinta išlaikymo riba. 

analizę atlikę ekspertai mano, kad informatika yra vienas iš sunkiausių pasirenkamųjų 

dalykų. 

dažniausiai egzaminą laikę kandidatai darė tokias klaidas: 

• 

• 

• 

nesilaikė užduoties nurodymų; 

pasirenkamojo tipo klausimuose neperskaitė visų galimų atsakymų variantų 

ir rinkosi atsakymą atsitiktinai („artimiausią teisingam“); 

negebėjo pasinaudoti užduotyje pateikiama medžiaga, kad rastų teisingą atsakymą 

į klausimą. 

analizėje pažymima, kad kai kurie egzaminą laikę mokiniai net nebandė spręsti 

kai kurių užduočių. ekspertai daro prielaidą, kad tai yra mokymo(si) spragos, 

59


kai tinkamam medžiagos apdorojimui skiriama per mažai dėmesio ir siūlo tikslinti 

vertinimo instrukciją, kad „kritinių“ klausimų vertinimas būtų patobulintas. 

nors slovėnijos ir Lietuvos egzaminų matricos labai skiriasi, tačiau galėtume 

pritaikyti šiuos dalykus: 

• kai kuriuos testo klausimus galima pritaikyti rengiant mokinių kompiuterinio 

raštingumo įskaitą; 

• įdomiai pateikiami klausimai, kuriuose mokiniai prašomi susieti dviejuose 

stulpeliuose esančias sąvokas; 

• klausimai su pasirenkamojo tipo atsakymais vertinami 1 tašku. tokį vertinimą 

išbandėme 2007 m. metais rengdami pilotinę užduotį. jis pasiteisino, nes 

mokiniai daug geriau išrikiuojami. 

5. Vengrijos informatikos egzamino užduočių analizė 

analizuojamos vengrijos informatikos egzamino (vengrijos valstybinis…), vykusio 

2009 m. gegužės 25 d., užduotys: egzamino struktūra, laiko paskirstymas, tematika, 

iš užduočių atkuriama egzamino matrica, kurioje atsispindi, kaip egzaminas 

tikrina mokinių žinias ir gebėjimus, praktinius įgūdžius, problemų sprendimą. 

vengrijos ir Lietuvos it egzaminų struktūra iš esmės skiriasi. vengrijos egzamine 

kandidatams pateikiamos 5 praktinės užduotys. egzamino trukmė abiejose 

šalyse yra 180 minučių. kandidatai egzaminą laiko naudodamiesi kompiuteriu 

ir papildomomis priemonėmis: popieriumi, parkeriu, pieštuku, liniuote, juodraščiu. 

egzamino užduočių sąsiuviniuose užrašyti pažymėjimai ir juodraščiai abiejose 

šalyse netikrinami, tikrinamos informacijos laikmenose išsaugotos užduotys. 

vengrijoje griežtesni reikalavimai – užduotys, kurių failų neįmanoma perskaityti, 

nevertinamos. Lietuvoje vertinamos ir popieriuje išspausdintos užduotys. esant 

būtinybei abiejose šalyse kandidatui pratęsiamas egzamino laikas. 

pirmoji egzamino užduotis atliekama tekstų rengykle. ji įvertinta 40 taškų. 

atlikdami užduotį kandidatai turi: 

• ištaisyti raštvedybos klaidas: pašalinti nereikalingus tarpus, tabuliacijas, 

pastraipų žymes; 

• pasirinkti tinkamą popieriaus lapo orientaciją; 

• sukonstruoti lentelę laikydamiesi nurodymų: 

• tinkamas stulpelių ir eilučių skaičius, jie gali būti susmulkinti arba sulieti; 

• tinkamas rėmelių storis ir stilius; 

• tinkamas teksto išdėstymas lentelės langeliuose; 

• tinkamas teksto šrifto ir simbolių dydžio pasirinkimas; 

• 

tinkamai suformuoti teksto antraštę: lygiuotė, simbolių dydis, šrifto stilius, 

atstumai prieš ir po pastraipa;


• tinkamai suformuoti lentelės langeliuose esantį tekstą: pasirinkti pastraipų 

įtraukas, pastraipos pirmosios eilutės įtrauką, lygiuotę; 

• tinkamai suformuoti išnašą; 

• tinkamai įterpti paveikslėlį į dokumentą ir jį pavadinti; 

• kur reikia, panaudoti skiemenavimą (hyphenation); 

• pagal reikalavimus sukurti dokumento antraštę. 

antroji egzamino užduotis atliekama pateikčių rengykle. ji įvertinta 15 taškų. 

kandidatai, laikydamiesi užduoties reikalavimų, turi: 

• suteikti kiekvienai pateikties skaidrei foną; 

• kiekvienos skaidrės tekstui parinkti šriftą; 

• parinkti simbolių dydį skaidrių antraštėms ir antrojo lygio antraštėms (subtitles); 

• parinkti skaidrių ruošinius; 

• įterpti į skaidres paveikslėlį, parinkti paveikslėlio dydį; 

• sukurti tinkamą skaidrių demonstravimo režimą. 

trečioji egzamino užduotis atliekama tinklalapių kūrimo rengykle. ji įvertinta 

15 taškų. kandidatai, laikydamiesi užduoties reikalavimų, turi: 

• parinkti tinkamą puslapio fono, teksto, nuorodų spalvą; 

• sukurti puslapio antraštę; 

• sukurti liniją, skiriančią antraštę nuo pagrindinio tinklalapio teksto; 

• sukurti lentelę: 

• parinkti reikiamą stulpelių ir eilučių skaičių; 

• parinkti reikiamą lentelės langelių fono spalvą; 

• parinkti tinkamas langelių paraštes; 

• sukurti tinklalapius, rodančius padidintus paveikslėlius (nuotraukų galeriją); 

• parinkti tinkamą puslapių fono, teksto, nuorodų spalvą; 

• tinklalapiuose sukurti nurodytų parametrų lenteles; 

• sukurti nuorodas tarp tinklalapių. 

ketvirtoji egzamino užduotis atliekama skaičiuokle ir vertinama 30 taškų. užduotį 

sudaro 13 mažų pratimėlių. kandidatai atlikdami užduotį, kur įmanoma, turi 

panaudoti formules ir funkcijas. užduotį sudaro tarpusavyje susietos dalys – atliekant 

kažkurią dalį gali tekti pasinaudoti prieš tai atliktos dalies rezultatais. jei 

kandidatas vienos dalies neatliko, o nori atlikti kitą užduoties dalį, jam rekomenduojama 

į lentelę įrašyti reikšmes, kurios kandidato manymu yra teisingos, ir po to 

atlikti veiksmus su tomis reikšmėmis. kandidatai, atlikdami užduotį, turi: 

• iš grynojo teksto failo suformuoti elektroninę lentelę ir ją tinkamai sumaketuoti; 

• atlikti skaičiavimus panaudojant funkcijas sum, iF, maX; 

• 

šalia skaitinių reikšmių rodyti ir matavimo vienetus; 

61


• nubraižyti diagramą; 

• elektroninėje lentelėje tinkamai išdėstyti informaciją. 

penktoji egzamino užduotis atliekama naudojantis duomenų bazių valdymo 

sistema ir įvertinta 20 taškų. atlikdami šią užduotį kandidatai turi: 

• sukurti duomenų bazę, kurią sudaro dvi lentelės; 

• į sukurtą duomenų bazę importuoti duomenis iš grynojo teksto failų; 

• susieti sukurtos duomenų bazės lenteles; 

• sukurti užklausas; 

• 

sukurti ataskaitą. 

remiantis egzamino užduotimis sudaryta vengrijos informatikos egzamino 

tematikos matrica (17 lentelė). 

17 lentelė. Vengrijos IT egzamino matrica 

sritys taškai % 

teksto tvarkymas 40 33 

pateikčių rengimas 15 12,5 

tinklalapių kūrimas 15 12,5 

naudojimasis skaičiuokle 30 25 

duomenų bazių kūrimas 20 17 

Iš viso 120 100 

kadangi egzamino užduotis pateikta be vertinimo instrukcijos, nustatyti, kiek 

taškų vertinamos žinios ir supratimas, praktiniai įgūdžiai ir problemų sprendimas, 

yra sunku. 

išnagrinėjus egzamino užduotis sudaryta matrica (18 lentelė), kurioje nurodoma, 

kurią kiekvienos egzamino užduoties dalį sudaro žinios ir supratimas, praktiniai 

įgūdžiai ir problemų sprendimas (procentais). 

analizuodami lentelės duomenis matome, kad žinios ir supratimas sudaro apie 

38, praktiniai įgūdžiai – apie 57, problemų sprendimas – 5 procentus. tai rodo, 

kad egzaminu siekiama patikrinti mokinių praktinius įgūdžius. 

18 lentelė. Vengrijos IT egzamino tikrinamos sritys 

gebėjimai Žinios ir praktiniai problemų 

sritys 

supratimas įgūdžiai sprendimas 

teksto tvarkymas 50 50 

pateikčių rengimas 30 70 

tinklalapių kūrimas 30 70 

naudojimasis skaičiuokle 30 50 20 

duomenų bazių kūrimas 40 60


Lietuvos it valstybinio egzamino ir vengrijos informatikos egzamino matricose 

sutampa 3 sritys: 

• teksto tvarkymas; 

• pateikčių rengimas; 

• naudojimasis skaičiuokle. 

vengrijos egzamino trečioji užduotis atitinka Lietuvos informacinių technologijų 

valstybinio brandos egzamino programos srities „3. Žiniatinklis ir elektroninis 

paštas“ skyrelio „3.4. tinklalapio kūrimas“ egzamino reikalavimus. 

Lietuvos egzamino programoje nėra srities „duomenų bazių kūrimas“. Ši sritis 

dėstoma mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį informacinių technologijų kursą 

kaip savarankiškas modulis. 

vengrijoje nėra sričių „socialiniai ir etiniai aspektai“, „programavimas“. 

Įvertintas vengrijos informatikos egzamino užduočių sunkumas (kokio sunkumo 

užduotys būtų Lietuvos mokiniams): 

• teksto tvarkymo užduotis – vidutiniškai sunki; 

• pateikčių rengimo užduotis – vidutiniškai sunki; 

• naudojimosi skaičiuokle užduotis – sunki; 

• tinklalapių kūrimo užduotis – sunki. 

jei Lietuvoje būtų nuspręsta informacinių technologijų valstybiniame brandos 

egzamine tikrinti teksto tvarkymo, pateikčių rengimo, tinklalapių rengimo, naudojimosi 

skaičiuokle įgūdžius pateikiant kandidatams praktines užduotis, labai tiktų 

šie dalykai: 

• kandidatai gauna pradinius failus su tekstais ir paveikslėliais, kuriuos panaudoja 

atlikdami praktines užduotis. taip sutaupoma laiko ir mokiniai gali 

atlikti daugiau teksto tvarkymo, skaitinės ir grafinės informacijos apdorojimo 

veiksmų; 

• 

užduočių atskiras dalis stengtis daryti kuo mažiau tarpusavyje susijusias, 

kad mokinys turėtų galimybę atlikti tas dalis, kurias moka: pvz., skaičiuoklėje 

diagrama braižoma naudojant pradinius duomenis, o ne skaičiavimų 

rezultatus. 

Išvada 

informacinių technologijų valstybiniai brandos egzaminai vykdomi daugelyje 

šalių. nors egzaminų struktūra, reikalavimai, turinys nesutampa su Lietuvos it vBe, 

tačiau užsienio šalių patirtimi galima pasinaudoti tobulinant Lietuvos it vBe. 

63


Literatūra 

BLonskis, jonas; dagienė, valentina; BurBaitė, renata. (2008) Lyginamoji informacinių 

technologijų valstybinių brandos egzaminų analizė. Lietuvos matematikos 

rinkinys, p. 48–49, 2008. 

BLonskis, jonas; dagienė, valentina. (2008) analysis of students’ developed programs 

at the maturity exams in information technologies. informatics education – supporting 

Computational thinking: proceedings of the 3rd international Conference on 

informatics in secondary schools – evolution and perspectives, issep 2008, torun, 

poland, july 1-4, 2008. r.t. mittermeir, m.m. syslo (eds.). Berlin, Heidelberg, new 

York: springer-verlag, 2008. isBn 978-3-540-69923-1. p. 204–215. (Lecture notes in 

Computer science. issn 0302-9743; vol. 5090). 

informacinių technologijų brandos egzamino programa, 2009-09-04 [žiūrėta 2010-06-29]. 

prieiga per internetą: http://www.pedagogika.lt/index.php?2118557240 

informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino programos projektas, 2011-06-08 

[žiūrėta 2010-06-24]. prieiga per internetą: www.upc.smm.lt/veikime/be/ 

informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų užduotys [žiūrėta 2010 m. birželio 

24 d.]. prieiga per internetą: . 

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai 

Xi–Xii klasėms. (2002). patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 

2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu nr. 1465. 

pietų australijos valstybinis informatikos egzaminas. užduotys gautos dalyvaujant projekte 

„pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“ 

pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, 2 prioriteto „mokymasis 

visą gyvenimą“, vp1-2.1-Šmm-01-v priemonę „Švietimo kokybės užtikrinimo 

ir stebėsenos sistemų stiprinimas“. projekto vykdytojas – nacionalinis egzaminų centras. 

konsultantas – jungtinės karalystės konsultavimo bendrovė „anglia assessment“ (direktorius 

g. Bethell). 

projektas „pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“ 

pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, 2 prioriteto 

„mokymasis visą gyvenimą“, vp1-2.1-Šmm-01-v priemonę „Švietimo kokybės 

užtikrinimo ir stebėsenos sistemų stiprinimas“. projekto vykdytojas – nacionalinis egzaminų 

centras. konsultantas – jungtinės karalystės konsultavimo bendrovė „anglia 

assessment“ (direktorius g. Bethell) [žiūrėta 2010 m. birželio 24 d.]. prieiga per internetą: 

< http://www.egzaminai.lt/49/>. 

rusijos valstybinis informatikos egzaminas [žiūrėta 2010 m. birželio 24 d.]. prieiga per 

internetą: 

rusijos 2007 m valstybinių egzaminų analizė [žiūrėta 2011 m birželio 27 d]. prieiga per 

internetą: 

slovėnijos valstybinis informatikos egzaminas [žiūrėta 2010 m. birželio 24 d.]. prieiga 

per internetą: , < http://www.ric.si/splosna_matura/predmeti/informatika/ 

#spomladanski_rok_2010: >


vengrijos valstybinis informatikos egzaminas. užduotys gautos dalyvaujant projekte „pagrindinio 

ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“ 

pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, 2 prioriteto „mokymasis 

visą gyvenimą“, vp1-2.1-Šmm-01-v priemonę „Švietimo kokybės užtikrinimo 

ir stebėsenos sistemų stiprinimas“. projekto vykdytojas – nacionalinis egzaminų 

centras. konsultantas – jungtinės karalystės konsultavimo bendrovė „anglia assessment“ 

(direktorius g. Bethell). 

vidurinio ugdymo bendrosios programos. (2010) patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo 

ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu nr. v-269 [žiūrėta 2010 m. 

birželio 24 d.]. prieiga per internetą: www.upc.smm.lt/suzinokime/bp/2011/ 

a Comparative anaLYsis oF inFormation teCHnoLogY 

maturitY eXam oF LitHuania and otHer Countries 

Renata Burbaitė, Rima Šiaulienė, Jonas Blonskis, Povilas Leonavičius 

the article briefly introduces the structure of the Lithuanian state examination of information 

technologies (it vBe) and compares it with the analogous examinations in other 

countries. the content, structure, scope of the examination and the possibility of applying 

foreign experience in the organization and improvement of it vBe are analysed. the article 

also presents the data on information technologies examinations conducted in russia, 

south australia, slovenia and Hungary, and discusses their principal differences in comparison 

to the Lithuanian it vBe. 

65

septintasis inFormaCinių teCHnoLogijų 

konkursas „BeBras“ 

Valentina DAgIENė 

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas 

valentina.dagiene@vu.mii.lt 

Ieva JoNAITyTė 


ieva.jonaityte@vu.mii.lt 

varžybos – nuo seno naudojama asmens gebėjimų ugdymosi forma, patrauklus 

jėgų išbandymo būdas. mokyklos rengia įvairių dalykų intelektines varžybas 

(olimpiadas, viktorinas). Šio pobūdžio varžybose vyrauja dalyko specifinių žinių 

turėjimo ir greitos reakcijos gebėjimai. kyla klausimas: ar nebūtų galima varžybų 

idėją panaudoti dalyko konceptams, esminėms sąvokoms perteikti, motyvuoti 

mokinį gilintis dalykinėse srityse? Buvo parengtas informatikos ir informacinių 

technologijų varžybų modelis („Bebro“ konkursas) ir įvairių šalių mokyklose kasmet 

vykdomos šios varžybos. pagrindinis dėmesys kreipiamas formuoti varžybų 

turinį, nustatyti pagrindinius informatikos, informacinių technologijų konceptus, 

išreikšti juos patraukliomis, žaidybinių formų užduotimis. tarptautinis varžybų 

pobūdis skatina šalis pergalvoti pagrindines informacinių technologijų mokymo 

mokykloje kryptis, susitarti dėl bendresnių reikalavimų. 

1. Apie „bebro“ varžybas 

Lietuvos mokyklose nuo 1995 metų vykdomas tarptautinis matematikos konkursas 

„kengūra“ – sprendžiamos matematinės užduotys, galvosūkiai, lavinama 

mąstysena ir vaizduotė. Šio konkurso idėją pasiūlė australijos specialistai, tačiau 

konkursą pradėjo ir prižiūri prancūzijos pedagogai, jie išpopuliarino jį taip, kad 

dabar į šį konkursą įsitraukė per 40 šalių. 

panašios varžybos sumanytos informatikos, informacinių technologijų srityje – 

varžybų modelį sukūrė ir jas pradėjo organizuoti Lietuva. „Bebro“ varžybas jau 

rengia 13 šalių (1 lentelė). nemažai šalių rengiasi prisijungti ateinančiais metais, 

dalis jų jau surengė bandomąsias varžyvas – tai egiptas, izraelis, japonija, kipras, 

prancūzija, slovėnija. tarptautinė „Bebro“ varžybų svetainė: www.bebras.org 

pirmą kartą „Bebro“ konkursas surengtas 2004 metų rudenį. nors šios varžybos 

atrodo panašios į matematikos „kengūrą“, tačiau esama esminių skirtumų. 

deklaruojami tikslai panašūs: siekiama atrinkti kūrybiškiausius, sumaniausius

SEPTINTASIS INfORMACINIų TEChNOLOGIJų KONKURSAS „BEBRAS“ 

1 lentelė. 2010 m. „Bebro“ varžybų 

dalyvių skaičius 

valstybė dalyviai 

austrija 8 425 

Čekija 14 867 

estija 3 956 

italija 1 325 

Latvija 1 072 

Lietuva 13 889 

Lenkija 9 962 

nyderlandai 10 231 

slovakia 22 139 

suomija 1 472 

Šveicarija 3 470 

ukraina 25 971 

vokietija 117 950 

67 

mokinius, motyvuoti juos mokytis matematikos 

ar informatikos, parodyti dalyko patrauklumą. 

tačiau matematika ir informatika bendrojo lavinimo 

mokykloje yra visiškai skirtingose pozicijose. 

matematikos mokoma daugelį metų, visose 

šalyse ir visose mokyklose. Įvairių šalių matematikos 

programos vis tiktai turi daugiau panašumų 

nei skirtumų. todėl „kengūros“ pagrindinis 

tikslas yra parodyti mokiniams įdomiąją 

matematikos pusę. uždavinių tematinė įvairovė, 

pagrindinių konceptų atspindėjimas nėra gyvybiškai 

svarbu matematikos varžyboms. 

kas kita informatikos ar informacinių technologijų 

dalykas: mokyklose programų beveik 

nėra, mokoma tik kai kuriose šalyse ir ne kiekvienoje 

mokykloje, daugelyje šalių į informacines 

technologijas žiūrima tik kaip į taikomąją 

priemonę kitiems dalykams mokytis, net nesirūpinama perteikti, kas ir kaip vyksta. 

esant tokiai situacijai, esminis varžybų siekis yra susitarti dėl informatikos, 

informacinių technologijų konceptų ir kaip jie turėtų atsispindėti užduotyse. 

„Bebro“ konkurso bendras principas – varžybos turi tikti visiems, nepriklausomai, 

ar mokinys mokosi (mokėsi) informatikos ar informacinių technologijų, 

neturėtų būti reikalaujama žinių, susijusių su konkrečia programine ar technine 

įranga. varžybų užduotys turi sudominti mokinius informatika kaip mokslu, parodyti 

informacinių technologijų, kaip mokslo, ištakas, atskleisti bendruosius 

principus. varžybų rengėjai deklaruoja, kad šioms varžyboms specialiai mokinių 

rengti nereikia (tai vienas esminių skirtumų nuo kitų dalykų olimpiadų). 

„Bebro“ konkurso kūrėjai siekia varžybomis mokiniams perteikti pagrindinių 

informatikos, informacinių technologijų konceptų sampratą, t. y. užduotis 

parengti taip, kad jos padengtų svarbiausius bendrojo lavinimo mokykloms reikalingo 

informatikos, informacinių technologijų dalyko konceptus, kad po varžybų 

mokiniams kiltų noras aiškintis, toliau gilintis, o mokytojai galėtų jiems 

talkinti. 

siekiama dar daugiau – užduotys varžyboms turi būti formuluojamos ne tam, 

kad patikrintume mokinių žinias, o tam, kad pastūmėtume mokinius mąstyti ir 

kūrybiškai veikti. jei užduotys išradingos, tai jos ir pasibaigus konkursui dar ilgai 

bus „gyvos“: mokiniai aptarinės jas, diskutuos, klaus mokytojų – diskusinis mokymasis 

vers mąstyti, gilintis, ieškoti kūrybiškų sprendimų.

68 VALENTINA DAGIENė, IEVA JONAITyTė 

Įvairios varžybos – ne tik pramoga, bet drauge ir įgūdžių lavinimas, naujų žinių 

ir gebėjimų įgijimas. jei varžybos turiningos, linksmos, uždegančios, jos daugelį 

gali paskatinti toliau domėtis ta linkme, pasimokyti, tobulinti savo kompetenciją. 

tokios yra informacinių technologijų varžybos „Bebras“, kurios jau septintą 

kartą vyko Lietuvoje. galime pasigirti – „Bebro“ varžybas inicijavo Lietuva. 

daug nuveikta – „Bebro“ varžybos žinomos visame pasaulyje. 

informacinių technologijų konkurso „Bebras“ devizas: išmok laisvai naudotis 

kompiuteriu! kada laisvai kuo nors naudojiesi? kai suvoki giliau, kai esi gerai 

įvaldęs dalyką, kai gebi spręsti iškilusias problemas, kai nebijai bandyti ir ieškoti 

nestandartinių sprendimų... Šitaip mąstančių žmonių reikia visoms šalims. ta linkme 

„Bebras“ ir nori padėti kiekvienam ugdytis. 

kol kas varžybos rengiamos tik mokiniams, pateikiamos skirtingos vyksta keturioms 

amžiaus grupėms. tačiau galvojama, kad konkurse galėtų dalyvauti visi 

norintys, dar daugiau – būtų nuolatinė galimybė prisijungus kelias minutes paskirti 

kokiam dienos ar savaitės uždavinukui. Žengiame to link: šiemet konkurso 

užduotis mokiniai atliko internetu naujajame „Bebro“ varžybų lauke. Ši nauja sistema 

suteikė galimybių komentuoti užduotis, diskutuoti mokytojams, mokiniams 

ir organizatoriams. 

mokiniai jau spėjo įsitikinti, kad varžybų užduotys labai įvairios. gausu linksmų, 

nestandartinių, originalių uždavinių, kuriuos spręsdami dalyviai ne tik parodo 

logikos, struktūrinio mąstymo gabumus, kompiuterių sistemų suvokimą, bendrą 

istorinį išprūsimą, bet neretai ir sužino ką nors naujo. 

džiugu matyti augantį susidomėjusių mokinių skaičių. septintajame konkurse 

dalyvavo beveik 14 000 mokinių iš per 500 Lietuvos mokyklų. kasmet puikiai 

pasirodo vokietija: 2010 m. dalyvavo per 100 tūkstančių mokinių! 

užduotys gerėja, jose 

vis daugiau „užtaiso“ 

mąstymui, mokymuisi. 

nenuostabu, juk užduotis 

varžyboms kuria 

išradingi mokytojai ir 

universitetų dėstytojai ne 

tik iš Lietuvos, bet ir iš 

užsienio šalių. kūrybiniai 

seminarai anksčiau vyko 

pasvalio rajone, vėliau – 

Lenkijoje, vokietijoje, 1 pav. Užduočių kūrimo seminaro Druskininkuose 2011 m. 

o šiemet vėl Lietuvoje, 

gegužę akimirka


druskininkuose. Į kūrybinį seminarą susirinkę informatikos specialistai ir mokytojai 

formuluoja ir aptaria užduotis, kurios vėliau verčiamos į kiekvienos varžybas vykdančios 

šalies kalbą. 

Lietuvoje „Bebro“ varžybos vyksta keturias dienas: pirmąją dieną užduotis 

sprendžia 5–6 klasių, antrąją – 7–8 klasių, trečiąją – 9–10 klasių ir ketvirtąją – 

11–12 klasių mokiniai. geriausiai pasirodžiusieji kviečiami į baigiamąjį renginį: 

įteikiami diplomai, rėmėjų dovanos. 

2. Konkurso dalyvių Lietuvoje statistika 

2.1. Dalyvių skaičiaus apžvalga 

dvejus pastaruosius metus stebėjome spartų dalyvių – mokyklų ir mokinių – 

skaičiaus augimą (2 ir 3 pav.). 

16000 

14000 

12000 

10000 

8000 

6000 

4000 

2000 

0 

8000 

7000 

6000 

5000 

4000 

3000 

2000 

1000 

0 

3470 

5852 

7104 

7028 

10351 

6616 

13889 

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 

550 

500 

450 

400 

350 

300 

324 311 305 

417 

2006 2007 2008 2009 2010 

2 pav. Mokinių skaičiaus kitimas 3 pav. Mokyklų skaičiaus kitimas 

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 

4 pav. Mokinių skaičius srautais 

B 

J 

S 

69 

530 

Labiausiai pastebimas mokinių 

skaičiaus augimas 5–8 klasėse 

(4 pav., B srautas). 

džiaugiamės, kad „Bebro“ 

varžybose neblogai dalyvauja 

mergaitės, nors jų skaičius 

vis dar atsilieka nuo berniukų 

(5 pav.).


5 pav. Mergaičių ir berniukų skaičius klasėse 

2010 m. „Bebro“ varžybose 

2 lentelė. Mokinių skaičius 

Lietuvos apskrityse 

apskritis 

mokinių mokyklų 

skaičius skaičius 

vilnius 3546 103 

kaunas 2730 83 

Šiauliai 1540 55 

klaipėda 1171 42 

panevėžys 1022 50 

utena 917 27 

alytus 810 28 

marijampolė 747 38 

telšiai 671 22 

tauragė 622 23 

Žemėlapyje matomas dalyvių pasiskirstymas pagal rajonus (6 pav.). Šiemet 

nesulaukėme dalyvių iš druskininkų, skuodo ir Švenčionių savivaldybių. 

6 pav. Dalyvių skaičiaus pasiskirstymas pagal rajonus


„Bebro“ konkurse dalyvauja daugiau berniukų, negu mergaičių, tačiau atkreipėme 

dėmesį, kad buvo rajonų, kuriuose mergaičių skaičius buvo didesnis (3 lentelė). 

3 lentelė. Rajonai, kuriuose mergaičių dalyvauta daugiau nei berniukų 

apskritis rajonas mokinių sk. mergaičių sk. proc. 

klaipėda neringos sav. 12 8 66,67 % 

tauragė pagėgių sav. 53 34 64,15 % 

kaunas kaišiadorių r. sav. 46 28 60,87 % 

utena Zarasų r. sav. 38 21 55,26 % 

tauragė Šilalės r. sav. 104 56 53,85 % 

vilnius elektrėnų sav. 66 34 51,52 % 

kaunas raseinių r. sav. 282 145 51,42 % 

7 pav. Rezultatų vidurkiai 

4 lentelė. Dalyvių rezultatų vidurkiai 

Klasė rezultatų vidurkis 

5 kl. 44,04 

6 kl. 49,16 

7 kl. 48,72 

8 kl. 52,33 

9 kl. 46,26 

10 kl. 49,32 

11 kl. 44,05 

12 kl. 47,18 

2.2. Rezultatų apžvalga 

71 

diagramoje ir lentelėje 

matomi mergaičių ir berniukų 

rezultatų vidurkiai klasėse. 

Šiemet Benjaminų srautą padalijome 

į du – mokiniai gavo 

ir skirtingas užduotis (7–8 kl. 

gavo sudėtingesnius nei 5– 

6 kl.), tai atsispindi ir rezultatų 

vidurkiuose (pernai kreivė 

vienareikšmiškai kilo nuo 

5 iki 8 klasės). 

pateikiame dalyvių rezultatus 

pagal rajonus ir apskritis: 5 lentelėje yra 

rezultatų vidurkiai pagal apskritis, o 6-oje – 

dešimt pagal rezultatus pirmaujančių rajonų.


5 lentelė. Vidurkiai apskrityse 

Apskritis Vidurkis 

vilnius 49,90 

kaunas 49,74 

Šiauliai 49,50 

klaipėda 48,40 

panevėžys 48,05 

utena 47,33 

alytus 46,04 

marijampolė 45,38 

telšiai 44,36 

tauragė 43,12 

6 lentelė. Geriausiai varžybose pasirodę rajonai 

rajonas rezultatų vidurkis 

visagino sav. 59,11 

elektrėnų sav. 54,97 

alytaus m. sav. 53,85 

panevėžio m. sav. 53,21 

trakų r. sav. 52,72 

neringos sav. 52,50 

jonavos r. sav. 52,12 

Šiaulių r. sav. 51,79 

kauno m. sav. 51,14 

marijampolės sav. 50,71 

3. Keleto uždavinių apžvalga 

3.1. Rasti ir pakeisti 

nyderlanduose gyvenantis bebras savo 

kompiuteriu surinko tekstą anglų kalba. 

deja, jis padarė klaidą. vietoje angliško 

žodžio „and“ jis šį žodį parašė olandiškai: 

„en“. 

Bebras nori ištaisyti klaidą, naudodamasis 

gerai žinoma komanda „pakeisti visus“. 

jis turi būti atsargus, nes vien tik pakeitęs raidžių junginį „en“ junginiu „and“ 

Pakeisti 

gali sugadinti savo parengtą tekstą. pavyzdžiui, žodis „length“ taps „landgth“: 

nemanoma 

kuriuo iš pateiktų keitimų visi žodžiai „en“ bus pakeisti žodžiais „and“ ir tekstas 

liks nepažeistas? atkreipkite dėmesį į tarpus! 

Pakeisti 

nemanoma 

Apie uždavinio sprendimą. Šį uždavinį sprendė visų keturių srautų mokiniai. 

uždavinys visiems buvo priskirtas prie lengvų, tačiau pagal mokinių rezultatus 

galima teigti, kad jis buvo bene pats sunkiausias (juniorų patys žemiausi rezultatai 

buvo būtent už šį uždavinį.


daugelis, gerai pamąstę, pasirinktų 3-ą variantą. akivaizdu, kad joks kitas žodis 

nebūtų sugadintas, tačiau egzistuoja atvejis, kai žodis en nebūtų pakeistas, – tai atvejis, 

kai tekstas prasideda šiuo žodžiu. teisingas atsakymas – pakeisti neįmanoma. 

pateikiame duomenis, kaip kiekvieno srauto mokiniai išsprendė šį uždavinį. 

Senjorai: junjorai: 

teisingai atsakė: 23,1%. teisingai atsakė: 19,76%. 

klaidingai atsakė: 70,54%. klaidingai atsakė: 76,61%. 

atsakymo nepažymėjo 6,36% atsakymo nepažymėjo 3,64% 

Kadetai: benjaminai: 

teisingai atsakė: 23,59%. teisingai atsakė: 20,07%. 

klaidingai: 71,54%. klaidingai : 77,11%. 

atsakymo nepažymėjo 4,87% nepažymėjo 2,82% 

3.2. Keliai 

Žaisliniame lenktyninių automobilių 

komplekte yra keturių 

skirtingų rūšių kelių detalės. 

p-osūkiai gali būti į kairę ir į 

dešinę: kairėn 90° arba dešinėn 

90°, kairėn 60° arba dešinėn 60°. 

visų posūkių spindulys sutampa. 

tiesių kelių detalių yra dviejų ilgių: 

15 cm ir 30 cm. vienoje iš 15 cm tiesių kelių detalių yra elektros jungtis – ši 

detalė vadinama pradine. automobiliukai gali lenktyniauti tik uždara trasa, joje 

būtinai turi būti pradinė detalė 

sofija mėgsta žaisti autombilių lenktynes ir sudaryti įvairias trasas. kad geriau 

prisimintų, mergaitė užsirašinėja jų sudarymo tvarką. pavyzdžiui, viena iš jos pirmųjų 

trasų aprašyta šitaip: 

pradžia, kairėn 90, kairėn 90, tiesiai 30, kairėn 90, kairėn 90, tiesiai 15 

vieną dieną sofija sumanė sudaryti anksčiau aprašytas trasas. skaitydama 

savo užrašus, ji netikėtai atrado klaidų. jos didžiam nustebimui tik viena iš toliau 

pateiktų eilučių aprašo veikiančią trasą. 

1. kairėn 90, kairėn 90, tiesiai 30, kairėn 60, kairėn 60, kairėn 60, tiesiai 15, 

tiesiai 15 

2. tiesiai 15, dešinėn 60, kairėn 60, kairėn 60, kairėn 60, tiesiai 30, kairėn 90, 

kairėn 90, pradinis 

73


3. dešinėn 60, kairėn 60, tiesiai 15, dešinėn 90, dešinėn 90, dešinėn 60, kairėn 

60, pradinis, dešinėn 90, dešinėn 90 

Pakeisti Pakeisti 

4. tiesiai 30, kairėn 90, kairėn 90, tiesiai 15, pradinis, dešinėn 90, nemanoma 

dešinėn 90 nemano 

kuri eilutė aprašo veikiančią trasą? 

Apie uždavinio sprendimą. teisingas atsakymas – trečiasis. Šį uždavinį sprendė 

senjorai ir junjorai. jis buvo priskirtas vidutinio sudėtingumo uždaviniams, tačiau 

pagal statistiką galime teigti, kad uždavinys mokiniams buvo sunkus. 

Senjorai: Pakeisti 

junjorai: 

teisingai nemanoma atsakė: 21,19%. teisingai atsakė: 20,12%. 



3.3. Trūkstamas trikampiukas 

spalvingas trikampis sudėliotas iš mažų trikampiukų. 

vieno trūksta. kurio? 

Apie uždavinio sprendimą. teisingas atsakymas 

– ketvirtasis. uždavinį sprendė tik benjaminai. 

Šio uždavinio rezultatai buvo patys prasčiausi tarp 

visų šio srauto uždavinių, kitaip sakant, benjaminams tai buvo sunkiausias uždavinys. 

teisingai atsakė: 13,33%. 

klaidingai atsakė: 85,16%. 

atsakymo nepažymėjo 1,51% 

3.4. Vabaliuko kelias 

robotas vabaliukas juda žaidimų aikštelės kvadratėliais pagal tokias taisykles. 

pradžia – atsitiktinai pasirinktas langelis. judama pagal rodykles, esančias langelyje, 

kuriame tupi robotas vabaliukas – paeinama rodoma 

kryptimi per tiek langelių, kiek rodyklių nupiešta (pavyzdžiui, 

per vieną langelį, jei yra viena rodyklė, per du langelius, 

jei dvi ir t. t.). judėdamas robotas ignoruoja langelių, 

kuriuos praeina nesustodamas, rodykles. robotas vabaliukas 

juda tol, kol išeina už aikštelės arba pasiekia langelį be 

rodyklių (e stulpelyje).


75 

Pakeisti 

iš kurių a stulpelio langelių robotas vabaliukas turėtų pradėti, kad nemanoma 

ėjimą baigtų 

Pakeisti 

kuriame nors e stulpelio langelyje? 

nemanoma 

1. a1, a2 2. a2, a3, a4 3. a2, a4 4. a1, a4 

Apie uždavinio sprendimą. teisingas atsakymas – trečiasis. 

senjorams tai buvo pats lengviausias uždavinys. 




3.5. T9 (tekstas 9 klavišais) 

ant mobiliojo telefono kiekvieno klavišo yra pažymėta keletas raidžių. taigi 

galima parašyti žodį, pakeitus kiekvieną jo raidę atitinkamu skaitmeniu (nuo 1 iki 

9) ir speciali programa suras žodžio atitikmenį žodyne. 

pavyzdžiui, jei parašysi 4663, programa pasiūlys žodžius 

good ir home. 

kuri iš pateiktų frazių atitinka 5337 2665? 

1. nice tool 

4. need food 

2. keep cool 3. high noon 

Apie uždavinio sprendimą. teisingas atsakymas – antrasis. Šis uždavinys pagal 

toliau pateiktą rezultatų statistiką buvo lengviausias kadetams ir junjorams. 

Kadetai: junjorai (lengvas): 

teisingai atsakė: 84,86%. teisingai atsakė: 93%. 



3.6. Duomenų perdavimas 

Įsivaizduokime, jog dabar Xviii amžius. jūreivis popajus karibų jūros saloje 

randa lobių skrynią ir nori nusiųsti pranešimą savo draugams į žemyną. popajus 

geba sukelti jūros bangas. jo draugai žino šių bangų reikšmes. 

radau lobį Laukiu saloje greičiau! 

popajus nusiunčia pranešimą sukeldamas tokią bangų seką: 

Pakeisti 

nemanoma


ką reiškia šis pranešimas? 

1. radau lobį. Laukiu saloje. greičiau! 

2. greičiau! greičiau! radau lobį. Laukiu saloje. 

3. greičiau! radau lobį. greičiau! Laukiu saloje. 

4. Laukiu saloje. greičiau! 

Apie uždavinio sprendimą. teisingas atsakymas – antrasis. 

Benjaminams šis uždavinys buvo pats lengviausias. 




Literatūra 

Carteli, a.; dagiene, v.; Futschek, g. (2010) Bebras Contest and digital Competence assessment: 

analysis of Frameworks. International Journal of Digital Literacy and Digital 

Competence. vol. 1 (1), january-march, igi pub., pp. 24–39. 

dagienė, v. (2006) information technology contests – introduction to computer science in 

an attractive way. Informatics in Education, vol. 5, no. 1, pp. 37–46. 

dagiene, v. (2008) the BeBras Contest on informatics and Computer Literacy – students’ 

drive to science, 7-10 july, 2008, kuala Lumpur, malaysia, pp. 214–223. 

dagiene v. (2010) sustaining education. in: joint open and Working iFip Conf.: iCt and 

Learning for the next generation informatics education by contests. Lecture Notes in 

Computer Science. vol. 5941, 2010, pp. 1–12. 

dagienė, v. (2010) pagrindinių informatikos konceptų ugdymas pasitelkiant varžybas. Pedagogika. 

t. 98, p. 91–99. 

dagiene v., Futschek g. (2008) Bebras international Contest on informatics and Computer 

Literacy: Criteria for good tasks. in: r. t. mittermeir, m. m. syslo (eds.), informatics 

education – supporting Computational thinking. Lect. Notes in Computer Science. 

vol. 5090, springer, pp. 19–30. 

dagiene v.; Futschek g. (2009) Bebras international Contest on informatics and Computer 

Literacy: a contest for all secondary school students to be more interested in informatics 

and iCt concepts. in: Proc. 9th WCCE 2009, Education and Technology for a Better 

World, 9th WCCe 2009, Bento goncalves; paper-nr. 161. http://www.wcce2009.org/ 

proceedings/papers.html 

dagiene, v., Futschek, g. (2010) introducing informatics Concepts through a Contest. // 

iFip working conference: new developments in iCt and education. amiens: universite 

de picardie jules verne. [elektroninis išteklius] isBn 9782953728514. http://publik. 

tuwien.ac.at/files/pubdat_186636.pdf.


dagienė v.; jonaitytė i.; paltanavičius a. (2010) tarptautinės informacinių technologijų 

varžybos: modelis ir patirties analizė. Informacijos mokslai. t. 53, p. 86–99. 

Futschek g.; dagienė v. (2009) a contest informatics and computer fluency attracts school 

students learn basic technology concepts. in: Proc. 9th WCCE 2009, Education and 

Technology for a Better World, 9th WCCe 2009, Bento goncalves; 2009, paper-nr. 

120. http://www.wcce2009.org/proceedings/papers.html 

tHe 7 tH inFormation teCHnoLogY Contest „BeBras“ 

Valentina Dagienė, Ieva Jonaitytė 

the paper deals with informatics and information technologies in general education 

and competitions as a motivator for engaging pupils in technology education. the overview 

of Bebras contest is provided, together with the analysis of the year 2010 performance in 

Lithuania and some numbers from all the countries. the contest itself was initiated in Lithuania, 

with the first contest held there in 2004. since then, the contest has gained a considerable 

popularity amongst european high school students (over 200 thousand participants in 

2010). primary goals of this contest include encouraging students to take interest in information 

technology, and providing means for selecting the most creative and talented among 

those who are interested. the task creation process puts a strong focus on independent 

thinking, problem solving, and applying it knowledge in real-world situations. the overview 

of the guidelines and classification model is supplemented by a set of sample tasks. 

77

projektas „moksLas versLui ir 

visuomenei“: inFormaCinių teCHnoLogijų 

Įrankiai portaLe „moksLaspLius.Lt“ 

Viktoras DAGYS 


viktoras.dagys@mii.vu.lt 

Valentas DANIŪNAS 

Mokslininkų sąjungos institutas 

mokslasplius@itpa.lt 

projektas „mokslas verslui ir visuomenei“ – tai bendra mokslininkų sąjungos 

instituto, vilniaus universiteto matematikos ir informatikos instituto, perspektyvinių 

technologijų taikomųjų tyrimų instituto, vilniaus universiteto teorinės fizikos 

ir astronomijos instituto bei darbo ir socialinių tyrimų instituto iniciatyva gerinti 

mokslo ir verslo sąveiką, sukurti šiuolaikinėmis interneto technologijomis paremtas 

priemones, naudingas smulkiam ir vidutiniam verslui bei mokymo įstaigoms, skatinti 

neformalų švietimą, supažindinti visuomenę su informacinių technologijų galimybėmis, 

skatinti diskusijas ir ryšius tarp įvairių mokslo, verslo ir švietimo šakų. 

projektu „mokslas verslui ir visuomenei“ buvo pratęsta sėkminga mokslo žinių 

sklaidos, populiarinimo ir interaktyvaus bendravimo su mokslininkais portalo 

„mokslasplius.lt“ veikla, ją orientuojant į Lietuvos verslo, pirmiausia inovatyvių 

smulkių ir vidutinių įmonių poreikius, paverčiant šį portalą efektyvia technologinių 

ir mokslo žinių sklaidos priemone, skirta tiek verslui, tiek ir neformaliu švietimu, 

informacinių technologijų pritaikymais besidominčiai visuomenei. 

Šio projekto pagrindiniai tikslai – pagerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę, 

skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų 

plėtros srityje, populiarinti šiuolaikiškas technologijas ir inovacijas, ugdyti visuomenės, 

ypač jaunimo, kūrybiškumą. 

Šio projekto vykdymo metu buvo sukurtos savarankiškos inovacijų, informacinių 

technologijų bei mokslo žinių sklaidos interneto svetainės, sujungtos į vieningą portalą. 

Be abejo, svarbus uždavinys buvo sukurti ir įdomų, aktualų bei inovatyvų turinį 

šioms svetainėms, užtikrinti jo sklaidą, nuolatinį atnaujinimą bei techninę priežiūrą. 

trumpai pristatysime projekto vykdymo metu sukurtas svetainės ir jų turinį. 

Mokslo ir technologijų, išradimų naujienos. Šioje svetainėje (1 pav.) pateikiama 

naujausia užsienio ir Lietuvos informacija, paprastai parašyta nesudėtinga 

kalba ir skirta įvairiems lankytojams. naujienomis keičiamasi, bendradarbiaujant

PROJEKTAS „MOKSLAS VERSLUI IR VISUOMENEI“... 

1 pav. Mokslo naujienų svetainė 

su pagrindiniais Lietuvos portalais – delfi.lt, balsas.lt, alfa.lt, technologijos.lt, todėl 

jos pasiekia labai platų skaitytojų ratą. 

Multimedija verslui. Šios svetainės (2 pav.) paskirtis – tiesiog internete sukurti 

nedidelės įmonės firminį stilių: vizitinę kortelę, voką, blanką, aplanką, savo 

interneto svetainę. tam nereikia jokių specialių informacinių technologijų žinių, 

galima pasinaudoti jau sukurtais įvairiais dizainų šablonais. 

taip pat sukurta visiems prieinama vaizdo įrašų studija ir saugykla, mokomųjų 

multimedijos filmų, pateikčių duomenų bazė. joje realizuota ir galimybė iš nutolusio 

kompiuterio, rezervavus kanalą, transliuoti savo vaizdo konferencijas, jas 

sinchronizuojant su rodomomis skaidrėmis. 

Kompiuterijos treniruotės. kompiuterijos treniruočių svetainėje (3 pav.) 

sukurti interaktyvūs informacinių technologijų testai ir klausimai, skirti neprofesionaliems 

svetainės lankytojams, norintiems pagerinti savo įgūdžius bei kvalifikaciją. 

svarbiausios temos: internetas, el. paštas, kompiuterinė ir programinė 

įranga, tekstų tvarkyklės, elektroninės lentelės ir kt. svetainėje galima registruotis 

ir išsaugoti savo rezultatus. Ši svetainė gali būti naudinga ir bendrojo lavinimo 

mokyklų mokiniams. 

79

80 VIKTORAS DAGys, VALENTAS DANIūNAS 

2 pav. Multimedijos verslui svetainė 

3 pav. Kompiuterijos treniruočių svetainės fragmentas


Kompiuterijos frazynas. Šioje svetainėje (4 pav.) sukurta sistema, leidžianti 

surasti ar išversti pagrindinius ikt terminus bei frazes; ji skirta įmonėms, kuriančioms 

ar lokalizuojančioms programinę įrangą, informacinių technologijų specialistams 

ir visiems, besimokantiems dirbti kompiuterinėmis programomis. 

Eksperimentai: koherentinės optikos modeliai. Šioje svetainėje (5 pav.) 

sukurti dviejų ir trijų lygmenų kvantinių sistemų interaktyvūs modeliai, kurių 

skaičiavimus atlikti galima tiesiog interneto naršyklės lange. tai tarsi „susiskaičiuojanti“ 

knyga, galinti pateikti ne tik teoriją, bet ir sudėtingų lygčių sprendimus, 

keičiantis jų parametrams, atnaujinti grafikus. Šioje svetainėje panaudota speciali 

programinė įranga „webmatematica“, leidžianti atlikti sudėtingus skaičiavimus 

interneto serveryje, o rezultatus pateikti naršyklės lange. ji skirta įmonėms, dirbančioms 

lazerių bei netiesinės optikos srityse, aukštųjų mokyklų studentams. Šio 

darbo pagrindu numatoma išleistas vadovėlį, skirtas fizikams. 

4 pav. Kompiuterijos frazyno fragmentas 

81


5 pav. Interaktyvių 2 ir 3 lygių kvantinių sistemų svetainės fragmentas 

Ekonominiai, konkurencijos ir konfliktų bei verslo procesų modeliai. ekonominių 

modelių svetainėje (6 pav.) pateikti interaktyvūs įvairių sistemų (ekonomikos, 

finansų) kompiuteriniai agentų ir tinklų modeliai, demonstruojantys naujausias 

rizikos fizikos plėtros ir taikymo tendencijas. juose yra pateikta ir teorinė dalis, ir 

veikiantys modeliai, kuriuos svetainės lankytojai gali išmėginti naršyklės lange. 

sukurti interaktyvūs verslo modeliai (7, 8 pav.) vaizdžiai parodo kompiuterinio 

modeliavimo privalumus, taip pat yra pateiktos šių modelių sukūrimo instrukcijos 

(beje, pademonstruojančios, kad tokie praktiškai pritaikomi kompiuteriniai 

modeliai gali būti sukurti ir su visai nedidelėmis informacinių technologijų ir programavimo 

žiniomis) bei modelių logikos paaiškinimai. 

reiktų paminėti, kad projektas „mokslas verslui ir visuomenei“ neapsiriboja 

interneto svetainėmis – buvo surengti ir mokymų bei pristatymų seminarai, su


6 pav. Vienas iš interaktyvių ekonomikos modelių – bandos jausmu 

grindžiamas finansinių rinkų agentų modelis 

7 pav. Interaktyvus modelis, leidžiantis analizuoti žmonių srautus bei 

gauti statistinę informaciją 

83


8 pav. Gaminių sklaidos rinkoje interaktyvus modelis 

nių technologinius auditus, padėjo įmonėms parengti projektų paraiškas, atliko 

mokslo ir verslo sąveikos tyrimus. visas projektu kuriamas turinys – originalus ir 

sukurtas projekto vykdytojų. 

Labai tikimės, kad šis projektas bus naudingas inovatyvioms (ar norinčioms 

tokiomis tapti) verslo įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, siekiančioms europos 

sąjungos paramos, mokslininkams ir tyrėjams, dėstytojams ir studentams, 

mokytojams ir mokiniams, taip pat visiems, ieškantiems efektyvių mokslo ir verslo 

sąveikos būdų, kuriantiems ir naudojantiems naujas technologijas ar tiesiog besidomintiems 

inovacijomis, mokslo pažanga. 

projekto numeris: vp2-1.4-Ūm-03-k-01-019. 

projektą „mokslas verslui ir visuomenei“ vykdo: 

všĮ mokslininkų sąjungos institutas 

vilniaus universiteto matematikos ir informatikos institutas 

všĮ „perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas“ 

vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos institutas 

darbo ir socialinių tyrimų institutas

LietuvYBės kompiuterYje raida XXi a. 

pirmajame deŠimtmetYje 

gintautas gRIgAS 


Gintautas.Grigas@mii.vu.lt 

Lietuvybės raida kompiuteryje skirstoma į dvi veiklas: lietuviškų rašto ženklų 

įtraukimas į kompiuterio abėcėlę ir kompiuterio ekrane matomų tekstų vertimas į 

lietuvių kalbą ir adaptavimas. trumpai apibūdinamas pradinis atskaitos taškas – situacija 

ankstesnio dešimtmečio (1991–2000) pabaigoje. jau tada lietuvių kalbos abėcėlės 

vartojimo klausimai tekstiniuose dokumentuose ir elektroniniame pašte buvo 

teoriškai išspręsti, suvienodintos koduotės, priimti koduočių ir klaviatūros standartai. 

tačiau ekrane matomų sąsajos tekstų lietuvinimas buvo dar tik prasidėjęs. 

pirmajame šio šimtmečio dešimtmetyje teko spręsti praktinius lietuvių kalbos 

rašto ženklų vartojimo klausimus telekomunikacijose: elektroniniame pašte, pokalbių 

programose, mobiliųjų telefonų žinutėse. dėl pasenusios ir lietuvių kalbai 

nepritaikytos programinės įrangos platinimo ir naudojimo, valstybės institucijų 

dėmesio stokos šiems klausimams, tai nelengvai sekėsi. dar daug kas vengia vartoti 

lietuvių kalbos abėcėlę mobiliųjų telefonų žinutėse, elektroninių laiškų antraštėse, 

kompiuteriai nekomplektuojami lietuviškomis klaviatūromis. 

Žmogaus ir kompiuterio sąsajos lietuvinimas pirmajame dešimtmetyje įsibėgėjo. 

reguliariai lietuvinamos operacinės sistemos „Windows“ ir raštinės paketo 

„microsoft office“ versijos, daugelis mokymui ir kitokiai veiklai skirtų programų. 

Lietuvinamos operacinės sistemos „Linux“ sąsajos: kde, „gnome“, „mandriva“, 

„debian“. Buvo visiškai sulietuvintas interneto ir elektroninio pašto programų 

paketas „mozilla“ ir iš jo kilusių programų „mozilla Firefox“ ir „mozilla thunderbird“ 

pirmosios versijos. tačiau lietuvinti atvirąsias programas sekėsi sunkiau. 

trūko nuoseklumo, išbaigtumo. dar šlubuoja sulietuvintų programų kokybė. 

pateikiama svarbesnių įvykių, susijusių su lietuvybės kompiuteryje, raidos 

chronologija. 

1. Įvadas 

ne taip seniai rašėme metines lietuvybės kompiuteriuose apžvalgas (grigas, 

2007, 2009, 2010). atėjo ir praėjo 2010-ieji. atsirado proga pažvelgti į tai, kas buvo 

nuveikta per visą pirmąjį šio tūkstantmečio dešimtmetį. juolab, kad ir kas antri metai 

vykstančios „kompiuterininkų dienos – 2011“ yra arčiausiai nuo jo pabaigos.

86 GINTAUTAS GrIGAs 

kompiuterio lietuvinimo darbus galima skirstyti į dvi veiklas: 1) programų pritaikymą 

darbui su lietuvių kalbos rašto ženklais (abėcėle) ir 2) programų sąsajos 

(dialogo langų) ir kitų ekrane rodomų tekstų vertimą į lietuvių kalbą ir adaptavimą. 

Šių veiklų rezultatas – visapusiškas programos pritaikymas darbui lietuvių 

kalbos terpėje. toks programinės įrangos pritaikymas bet kuriai kalbai, vadinamas 

lokalizavimu, o konkrečiu atveju lietuvių kalbai – lietuvinimu. 

Lokalizuojama tam, kad žmogus su kompiuteriu galėtų bendrauti gimtąja kalba, 

nes tik tokiu atveju jis gali suprasti ir išnaudoti visas kompiuterio teikiamas galimybes. 

ir dar svarbiau – kad gimtoji kalba, šiuo atveju – lietuvių, nebūtų išstumta 

iš gyvybiškai svarbios veiklos srities – informacinių technologijų. 

prieš porą dešimtmečių, kai kompiuteriais naudojosi tik nedaugelis specialistų, 

lokalizuotojams teko atlikti abi veiklas. didėjant kompiuterių naudojimui 

ir programinės įrangos platinimui pasauliniu mastu, programų pritaikymas darbui 

su įvairių kalbų rašto ženklais perėjo programų kūrėjų dispozicijon – koduotės, 

šriftai ir kiti su rašto ženklais susiję programų elementai (pvz., skaičių, 

laiko, datos formatai) įtraukiami į originalias programas ir taip tampa programos 

autorių darbo dalimi. Lokalizuotojams lieka tik pasirūpinti, kad šie darbai būtų 

tinkamai padaryti, o patiems lokalizuoti sąsają. deja, naujovės ne taip greitai 

ateina į gyvenimą – lietuvių kalbos rašto ženklams teko nemažai dėmesio skirti 

dar ir šiame dešimtmetyje. 

atskirai aptarsime lietuvių kalbos rašto ženklus ir lietuvišką žmogaus ir 

kompiuterio sąsają: ką turėjome dešimtmečio pradžioje, kas buvo daroma ar 

padaryta per visą dešimtmetį, kas liko ateičiai. praėjus ilgesniam laikui, išryškėja 

kas buvo gerai padaryta ir kas ne taip. galbūt tai padės racionaliau planuoti 

būsimus darbus. 

Lokalizavimas yra visapusiškas programos pritaikymas konkrečiai kalbos ir 

kultūros terpei. tai ne vien vertimas, bet ir pats vertimas specifinis. reikia derinti 

konkrečių kalbų ir kultūrų ypatybes su informatikos elementais. siekiant 

lokalizavimo efektyvumo ir kokybės, atliekami tyrimo darbai. tai atskira tema. 

Šioje apžvalgoje jos neanalizuosime, o tik trumpai paminėsime, kas daroma Lietuvoje. 

2. Svarbesnių įvykių chronologija 

svarbesni dešimtmečio įvykiai, susiję su lietuvybės kompiuteryje raida, pateikti 

lentelėje. Į lentelę įtraukta ir keletas ankstesnių įvykių, kuriuos galima laikyti 

aptariamo dešimtmečio atramos taškais. juolab, kad prieš tai panašios apžvalgos 

nebuvo daromos.

LIETUVyBėS KOMPIUTERyJE RAIDA XXI A. PIRMAJAME DEŠIMTMETyJE 

Lentelė. Svarbesnių įvykių chronologija 

data darbo pavadinimas pastabos 

1995 

matematikos ir informatikos 

institute sulietuvinta mokymui skirta 

programa „Logo Writer“ 

išleistas informatikos ir kompiuterių 

1995 

įrangos žodynėlis 

Įkurta elektroninio pašto grupė 

1996-01-29 

„komp-lt“ 

Bendrovė iBm sulietuvino operacinę 

1996 

sistemą os/2 

priimtas Lietuvos respublikos 

vyriausybės nutarimas nr. 678 „dėl 

1997-06-26 

kompiuterinės technikos gaminių 

privalomojo sertifikavimo“ 

1998-07 

1998 

1999-03-27 

2000 

2000 

2000-03-03 

2000-04-26 

2000-12 

sulietuvinta elektroninio pašto 

programa „demos mail“ 

priimtas koduotės standartas iso/ieC 

8859-13 

pirmosios elektroninio pašto 

varžybos 

priimtas koduočių ir klaviatūros 

Lietuvos respublikos standartų 

rinkinys 

pradėtas lietuvinti „Linux“ sistemų 

dialogas. iš dalies išverstas „gnome“ 

sąsajos dialogas 

Liks svetainėje pradėjo veikti 

tinklalapis „Lietuviški rašmenys 

elektroniniame pašte“ 


vyriausybės nutarimas nr. 471 

„dėl lietuvių kalbos informacinėje 

visuomenėje 2000–2006 metų 

programos patvirtinimo“ 

pradėtas interneto programų paketo 

„mozilla“ lokalizavimas 

tai buvo pradžia tolesnių Logo 

programų „komenskio Logo“ 

(„Comenius Logo“) (1998) ir „imagine 

Logo“ (2006) lietuvinimui 

(dagys ir kt., 2005) 

http://www.konferencijos.lt/mailman/ 

listinfo/komp_lt 

sistema buvo skirta mokykloms 

87 

Laiškai persiunčiami iso/ieC 8859-13 

koduote nesvarbu, kuria koduote rašomi 

siuntėjo kompiuteryje ir kuria skaitomi 

gavėjo kompiuteryje 

parengtas jau naudojamos koduotės 

„Baltic rim“ pagrindu 

varžybų tikslas – skatinti lietuviškų 

rašmenų vartojimą elektroniniame 

pašte. varžybos buvo surengtos 5 kartus 

1999–2003 m. 

Lst iso/ieC 8859-13, Lst 1564, Lst 

1590 1–4, Lst iso/ieC 10646-1, Lst 

1582 

(paulauskas, 2000) 

tinklalapį sukūrė ir tvarkė viktoras 

dagys ir rytis umbrasas 

Į programą įtraukta tema „interneto 

ir elektroninio pašto programų 

lietuvinimas“ 

paketą sudarė interneto naršyklė, el. 

pašto programa ir hipertekstų rengyklė



2001-04-27 

2001 

2001 

panaikintas 1997 -06-26 nutarimas 

nr. 678 „dėl kompiuterinės technikos 

gaminių privalomojo sertifikavimo“ 

pradėjo veikti svetainė „Lietuvių 

kalba informacinėse technologijose“ 

(Likit) 

parengtas kompiuterinės leksikos 

aiškinamasis žodynėlis 

nutarimo vykdymas buvo kelis kartus 

atidėtas ir panaikintas dar nepradėjus jo 

taikyti 

elektroninis variantas, turintis apie 

400 antraštinių žodžių, skelbtas Likit 

svetainėje ir tapęs „enciklopedinio 

kompiuterijos žodyno“ prototipu 

2001 

iš dalies sulietuvinta tekstų rengyklė 

„Word Xp“ 

2002 

iš dalies sulietuvinta operacinė 

sistema „Windows Xp“ 

2002 m. 

ruduo 

matematikos ir informatikos institute 

pradėtas dėstyti programinės įrangos 

lokalizavimo kursas doktorantams 

dėstomas nereguliariai, maždaug kas 

antri metai, kai atsiranda doktorantų, 

kurių temos susijusios su lokalizavimu 

Įkurta visuomeninė organizacija 

2003-02-23 

atviras kodas Lietuvai (akL) 

http://www.akl.lt/apie/files/akL-ssp.pdf 

2003 

išleistas „Šiuolaikinių kompiuterių 

programų ir tinklų žodynas“ 

interneto srityje lt pradėtas interneto 

(Žalkauskas, 2003) 

2004-03-30 

sričių vardų, kuriuose yra savitųjų 

lietuvių kalbos abėcėlės raidžių, 

registravimas 

2004 

sukurtas lituanistinis šriftas 

„palemonas“ 

(aleknavičienė ir kt., 2005) 

pradėjo veikti informatikos terminų 

2004-05-13 

komisija 

http://ims.mii.lt/terminai/protokolai/ 

protokolas-040513.pdf 

pagaminta standartinės lietuviškos 

2004-12-22 

klaviatūros pirmoji partija 

vu matematikos ir informatikos fakultete 

pradėtas dėstyti programinės įran- 

http://ims.mii.lt/klav 

2005 gos lokalizavimo kursas bakalaurams, 

studijuojantiems pagal matematikos ir 

informatikos mokymo programą 

2005 

išleistas „enciklopedinis 

kompiuterijos žodynas“ 

(dagienė ir kt., 2005) 

2006 

parengta galimybių studija / 

investicinis projektas „programinės 

įrangos lokalizavimas“ 

atlikta lietuvybės kompiuteriuose analizė, 

esamoms problemoms spręsti siūloma 

įkurti programinės įrangos lokalizavimo 

centrą. siūlymas nebuvo įgyvendintas



2006-10-28 

2007-03-21 

2007 

2007 

2007-09-21 

2008-12 

2009-01 

2009-10-22 

2009-12-28 

2010-10 

naršyklės „mozilla Firefox“ 2.0 

lietuviška versija išleista pirmą kartą 

kartu su originalia 


vyriausybės nutarimas nr. 319 

„dėl lietuvių kalbos informacinėje 

visuomenėje 2007–2010 metų 

programos patvirtinimo“ 

iš dalies sulietuvinta operacinė 

sistema „Windows vista“ 

ktu Humanitarinių mokslų fakultete 

pradėtas magistrantų rengimas pagal 

programą „technikos kalbos vertimas 

ir lokalizacija“ 

rimgaudas Lauciaus apgynė disertaciją 

„kompiliatorių internacionalizacija“ 

išleistas „enciklopedinio 

kompiuterijos žodyno“ 2-as 

papildytas leidimas 

interneto srityje lt vardų, turinčių 

savitųjų lietuviškų raidžių, skaičius 

pasiekė tūkstantį 

visiškai sulietuvinta operacinė 

sistema „Windows 7“ 

tatjana jevsikova apgynė disertaciją 

„internetinės programinės įrangos 

lokalizavimas“ 

išleista monografija „programinės 

įrangos lokalizavimas“ 

nutarimas geras, bet nei jo patvirtinta 

programa, nei 2009-10-14 nutarimu 

nr. 1304 pakoreguota programa, iki 

dešimtmečio pabaigos nebuvo pradėta 

vykdyti 

89 

2010–2011 m. m. buvo dėstomi keturi 

dalykai: Lingvistinė programinės įrangos 

lokalizacija, vertimo ir lokalizacijos 

verslo vadyba, internetinio teksto ir 

hiperteksto lietuvinimas, atvirojo kodo 

programų lietuvinimas 

http://www.mii.lt/files/mii_dis_07_ 

laucius.pdf 

(dagienė ir kt. 2008) 

3. Situacija dešimtmečio pradžioje 

pirmą kartą išleista sulietuvinta 

operacinė sistema vienu metu su 

originalia 

http://www.mii.lt/files/mii_dis_2009_ 

jevsikova.pdf 

http://www.mii.lt/files/lokalizavimas.pdf 

trumpai aptarsime, kas buvo paveldėta iš ankstesnio dešimtmečio. 

Įkurta elektroninio pašto grupė (konferencija) „komp-lt“ (1996). jos tematika: 

kaip perskaityti ir teisingai siųsti lietuviškus laiškus; kaip sutvarkyti programas, 

kad tiktų naudoti su lietuviškais rašmenimis; kaip rašyti programas, 

kad tiktų Lietuvai; standartų aptarimas ir taikymas praktikoje; informacija apie


lietuvinamas ir sulietuvintas programas; pasidalijimas programų lietuvinimo patirtimi; 

lietuviškų terminų aptarimas. 

Sulietuvinta operacinė sistema oS/2 (1996). specialiai mokykloms, nupirkta 

vykdant mokyklų kompiuterizavimo projektą. tačiau nebuvo prižiūrima, nebuvo 

lietuvinamos naujos versijos. Be to, mokyklos nenorėjo nutolti nuo jas supančios 

aplinkos, kurioje dominavo „Windows“ sistema. visa tai lėmė, kad mokyklos pamažu 

jos atsisakė. 

Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl kompiuterinės 

technikos gaminių privalomojo sertifikavimo (1997). jame sakoma: „1. kompiuterinės 

technikos gaminiai turi teisingai apdoroti lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos 

standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus. jeigu numatyta galimybė dirbti su 

kelių kalbų tekstais, lietuvių kalba turi būti pagrindinė ir tam tikslui parengiama automatiškai. 

2. kompiuterinės technikos gaminiai, naudojami duomenims perduoti, 

turi teisingai siųsti kompiuterių tinklais (elektroninis paštas, „internetas“ ir panašiai) 

lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus“. 

tai buvo racionalus tuometinės ryšių ir informatikos ministerijos žingsnis siekiant 

sutvarkyti bent pirmąją lietuvinimo darbų dalį, susijusią su rašto ženklų kodavimu, 

persiuntimu, įvedimu. deja, šis nutarimas tebuvo popierinis – jo vykdymas buvo 

vis atidėliojamas. Šio dešimtmečio pradžioje (2001) jis buvo išvis panaikintas. taigi 

tenka kalbėti ne tik apie šio dešimtmečio pažangą, bet ir apie praradimus. 

Sutvarkytas lietuviškų rašmenų naudojimas elektroniniuose laiškuose persiunčiant 

juos tarp skirtingų operacinių sistemų (1998). skirtingos koduotės 

skirtingose operacinėse sistemose, kelios koduotės sistemoje dos buvo kliūtis 

lietuviškai susirašinėti elektroniniu paštu, nes dauguma tuometinių pašto programų 

neturėjo perkodavimo priemonių, o tos, kurios jas turėjo, nebuvo galimybės 

pasirinkti lietuviškų koduočių. Buvo sutarta visus persiunčiamus laiškus koduoti 

viena koduote iso 8859-13: visus išsiunčiamus laiškus perkoduoti iš kompiuteryje 

naudojamos koduotės į iso 8859-13 koduotę, o gaunamus atvirkščiai – iš 

iso 8859-13 į gavėjo kompiuteryje naudojamą. Šiam tikslui buvo sulietuvinta 

sistemoje dos veikianti programa „demos mail“ (papildyta priemonėmis pusiau 

automatiškai prisiderinti prie kompiuteryje naudojamos koduotės diegimo metu ir, 

prireikus, koduotę pakeisti įdiegtoje programoje; į lietuvių kalbą išversti dialogo 

tekstai), parengti koduočių priedai programoms „pegasus mail“ (Windows), „eudora“ 

(mac os) ir „pine“ (unix). taip buvo pasiekta, kad kiekvienoje operacinėje 

sistemoje būtų bent po vieną programą, tinkamą lietuviškam susirašinėjimui. 

Parengtas ir išleistas koduočių ir klaviatūros standartų rinkinys (2000). Šios 

tematikos standartų buvo ir anksčiau, tiktai daugelis spėjo pasenti. esami standartai 

buvo iš esmės peržiūrėti ir išleistas darnus jų rinkinys.


Sukurta svetainė „Lietuviški rašmenys elektroniniame pašte“ (2000). Lietuvos 

kompiuterininkų sąjungos svetainės specialiame skyriuje pateikiama informacija 

apie lietuviškai susirašinėti tinkamas programas, patariama, kaip vieną ar kitą 

programą suderinti lietuvių kalbai. 

Pradėta lietuvinti operacinė sistema „Linux“ (2000). metų viduryje buvo 

išversta apie pusę sąsajos „gnome“ lokalizuotinų išteklių (paulauskas, 2000). 

Pradėtas lietuvinti interneto programų paketas „Mozilla“ (2000). metų pabaigoje 

parengtas sąsajos terminų žodynėlis. 

Trumpai apie tai, ką turėjome 2000 metų pabaigoje. Buvo sudaryta potenciali 

galimybė į kompiuterį įvesti, apdoroti ir persiųsti elektroniniu paštu tekstus, kuriuose 

vartojami lietuviški rašmenys. tiktai reikėjo kompiuterio šeimininkui šį tą 

papildomai padaryti pačiam: parsisiųsti ir įdiegti tinkamą pašto programą ir (arba) 

lietuviškiems rašmenims skirtą papildinį, klaviatūros tvarkyklę, parsisiųsti ir ant kai 

kurių klaviatūros klavišų užlipdyti lipdukus. siekiant, kad visa tai žmogus gautų su 

kompiuteriu, buvo priimtas vyriausybės nutarimas dėl kompiuterių sertifikavimo. 

tikras programų lietuvinimas tik prasidėjo. atliktas didelis darbas – sulietuvinta 

operacinė sistema os/2. deja, juo mažai pasinaudota. 

dešimtmečio pabaigoje buvo jaučiamas didesnis lietuvybės kompiuteryje pagyvėjimas, 

pradėta lietuvinti programas, kurių poreikis buvo akivaizdus: operacinę 

sistemą „Linux“, interneto programų paketą (naršyklę, pašto programą, hipertekstų 

rengyklę) „mozilla“. Bet daugiausiai naudojama „microsoft“ bendrovės 

gaminamos programinės įrangos (operacinės sistemos, raštinės programų paketo) 

sąsajos dar nebuvo pradėtos lietuvinti. 

4. rašto ženklai 

dešimtmečio pradžioje problemų su rašto ženklais įprastuose tekstuose, pvz., 

publikuojamuose dokumentuose, nebeturėjo būti. tačiau nesklandumų pasitaikydavo 

dėl tebesitęsiančio pasenusios koduotės iso 8859-4 naudojimo kai kuriose 

telekomunikacijų programose, pavyzdžiui, elektroninio pašte, pokalbių programose, 

o taip pat specifinėse rašto ženklų vartojimo srityse, pavyzdžiui, internetiniuose 

adresuose. apie tai ir pakalbėsime. 

Koduotė ISo 8859-4. Ši koduotė buvo naudojama sistemoje „Linux“ ir jos 

programose. priėmus tarptautinį standartą iso/ieC 8859-13, o vėliau ir jį įteisinantį 

Lietuvos standartą Lst iso/ieC 8859-13, ji neteko prasmės. siekiant suderinamumo 

su dar naudojama sena įranga naujose programose turėtų būti numatytas 

gaunamų tekstų perkodavimas į iso 8859-13. taip ir yra. tačiau naujos programos 

nebeturėtų ja koduoti naujų tekstų. taip, deja, dar ne visur yra. pasitaikė 

ir kurioziškų situacijų. 

91


kai į „microsoft“ programas 2003 m. buvo įtraukta iso 8859-13 koduotė, tai 

ji buvo pavadinta „estų (iso)“ (angliškoje versijoje – „estonian (iso)“), nors 

estai ja nesinaudoja. tekstų rengyklės „Word 2007“ dokumentui įrašyti grynuoju 

tekstu pasirinkus „Baltų (iso)“ koduotę buvo naudojama ta pati iso 8859-4 koduotė. 

Bet taip įrašyto dokumento negalėjo teisingai perskaityti nė toje pat „Windows“ 

sistemoje esanti „užrašinė“. ta pati ketvirtoji koduotė ir taip pat pavadinta 

tebėra ir 2010 m. išleistoje programoje „Word 2010“. Bet yra ir iso 8859-13, kuri 

parinktyse pavadinta „Lietuvių (iso)“. tai galima laikyti mūsų kalbos pagerbimu, 

nes koduočių parinktyse, kur įprasta įvardyti kalbų grupes (vakarų europos, vidurio 

europos, Baltų ir pan.), o ne atskiras kalbas. tik kažin kaip patinka tą pačią 

koduotę naudojantiems latviams rinktis „Lietuvių (iso)“? 

ilgai trunkantis chaosas su pasenusia koduote išstūmė bet kurios iso koduotės 

naudojimą lietuviškuose tinklalapiuose. kitų kalbų tinklalapiai dažniausiai rašomi 

toms kalboms tinkančia iso koduote, o lietuviški – „Windows“ koduote. tai nėra 

blogai – „Windows-1257“ koduotė turi daugiau ženklų, negu iso 8859-13, tarp 

jų ir labai reikalingą brūkšnį. Bet gali nepatikti „microsoft’o“ konkurentams, priverstiems 

vartoti jo koduotę. 

Klaviatūra (ženklų išdėstymas). iki 2000 m. Lietuvoje buvo dvi kompiuterio 

klaviatūros: standartinė ąŽertY ir iš jav klaviatūros QWertY išvesta vadinamoji 

skaičiukinė klaviatūra, gauta skaitmenis ir keletą specialiųjų ženklų pakeitus 

savitomis lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis. abi šios klaviatūros buvo nevisavertės 

– trūko ženklų, kuriuos išstūmė lietuviškos raidės. paplito skaičiukinė, nes ją 

buvo lengva „pasidaryti pačiam“ namudinėmis sąlygos iš amerikietiškos. 

2000 m. priėmus naują lietuviškos klaviatūros Lst 1582 standartą, nebeturintį 

skaičiukinės klaviatūros trūkumų, ir parengus nemokamai platinamas jos tvarkykles 

operacinėms sistemoms „Windows“, „Linux“ ir „macos“, padėtis turėjo 

pagerėti. Bet gerėjo lėtai. tik 2004 metų pabaigoje pagaminta pirmoji visaverčių 

lietuviškų klaviatūrų, atitinkančių naująjį standartą, partija. iki šiol nauji kompiuteriai 

su šia klaviatūra nekomplektuojami. ją galima nusipirkti tik vilniuje ir tik 

vienoje kompiuteriais neprekiaujančioje parduotuvėje. 

atsilikimas keletu dešimtmečių nuo kitų europos valstybių matomas ir tarptautiniame 

lygmenyje: Lotyniškus rašmenis vartojančių europos valstybių klaviatūros 

turi 48 ženklų klavišus. skaičiukinei klaviatūrai panaudoti 47 klavišai. todėl 

didelė dalis kompiuterių komplektuojami 47 klavišų klaviatūra. persijungus į kitą 

kalbą tampa nepasiekiami tos kalbos klaviatūros 2–3 ženklai, kurie turi būti renkami 

nesančiu 48-uoju klavišu. 

Elektroninis paštas. Lietuviškus laiškus siųsti elektroniniu paštu buvo galima 

nuo pat šio pašto atsiradimo Lietuvoje dienų, dar tais laikais, kai nebuvo interneto


ir šiam tikslui buvo naudojamas Fidoneto tinklas. tiktai reikėdavo įdiegti tinkamą 

programinę įrangą ir mokėti ja naudotis. 

atsiradus internetui kartais reikėdavo įveikti sistemų nesuderinamumus – atlikti 

papildomą darbą su tam tikriems adresatams siunčiamais laiškais, pavyzdžiui, 

juos užkoduoti, o laiško gavėjui – iškoduoti. 1998 metais šios problemos buvo 

išspręstos sutarus siunčiamus laiškus koduoti viena koduote ir kiekvienai operacinei 

sistemai pritaikius bent po vieną pašto programą. tačiau daugelis laiškų siuntėjų 

teberašė „šveplai“, nes buvo platinamos programos, netinkamos lietuviškiems 

laiškams persiųsti (dagys, 2001). 

matyt, daugiausia žalos padarė netinkamų pašo programų naudojimas. pavyzdys 

– „Windows“ sistemoje veikianti „eudora“. ji į visų išsiunčiamų laiškų antraštes 

įrašydavo koduotę iso 8859-1. jeigu ir laiško gavėjas naudojasi ta pačia 

programa, tai laiškas matomas gerai, nes „eudora“ į koduotės užrašą nekreipdavo 

dėmesio ir laiško neperkoduodavo. Bet laiškas, patekęs į kitokią programą, buvo 

suprantamas kaip iso 8859-1 koduotės ir vietoj savitųjų lietuviškų raidžių rodomos 

tokius pat kodus turinčios vakarų europos kalbų raidės. taip atsirado mitas, 

kad lietuviškai susirašinėti galima tik su turinčiais tokias pat programas. nepaisant 

„eudoros“ netinkamumo, daugelyje lietuviškų knygų ji buvo aprašyta, netgi rekomenduojama 

ją naudoti. nesklandumų buvo ir kai kuriose kitose programose. 

siekiant padėti žmonėms pasirinkti tinkamą pašto programą, o prireikus ir tinkamai 

ją sureguliuoti, dar 2000 m. buvo įkurtas tinklalapis „Lietuviški rašmenys 

elektroniniame pašte“. jame buvo nuolat skelbiama informacija apie naujas pašto 

programas (bei jų naujas laidas), tinkamas lietuviškam susirašinėjimui, teikiami 

patarimai, konsultacijos. 

Situacija ir jos pokyčiai. dabar jau dauguma laiškus rašo taisyklinga lietuvių 

kalba. Bet neretas dar vengia vartoti lietuviškus rašmenis laiško antraštėje temos 

lauke, asmenvardyje, priedų failų varduose. 

netaisyklingos rašybos dar matome pokalbių programų žinutėse, tinklalapių 

komentaruose. kaip situaciją įvertinti kiekybiškai? kokioje padėtyje esame lyginant 

su kitomis kalbomis kalbančiais užsieniečiais? 

2007 m. buvo palyginta komentarų rašyba Lietuvos, Latvijos ir estijos gimininguose 

interneto portaluose delfi.lt, delfi.lv ir delfi.ee (grigas, pedzevičienė, 2008). 

tyrimas parodė tokį procentą rašančių taisyklingai: lietuvių 40% , latvių 78%, estų 

98%. kiek anksčiau buvo atliktas tyrimas, kaip įvairių europos tautų atstovai pokalbių 

programos „skype“ registracijos duomenyse užrašo savo miestų vardus, turinčius 

raidžių su diakritiniais ženklais (pvz., Šiauliai, Rīga, Łódź) (grigas, pedzevičienė, 

2007). Štai keletas rezultatų (taisyklingai rašančių procentai): lietuvių 17%, 

latvių 23%, estų 97%, lenkų 82%, čekų 87%, vokiečių 100%, danų 100%. 

93


patikrinimui, kokią raštingumo pažangą daro lietuviai, po ketverių metų, 2011 

m. pradžioje (rašant šį straipsnį), buvo vėl apskaičiuoti taisyklingai rašančių savo 

miestų vardus procentai (pirmas skaičius 2007 m., antras – 2011 m.): klaipėda 

12→18%, panevėžys 22→30%, Šiauliai 22→38% . pažanga yra, bet lėta. nuo 

užsieniečių dar gerokai atsiliekame. kodėl? 

daugelis „švepluojančių“ teigia, kad jie vengia vartoti savitąsias lietuvių kalbos 

abėcėlės raides dėl to, kad jas sunkiau surinkti. 2009 m. atliktas nedidelis 

tyrimas tai patvirtino: šią priežastį nurodė net 89% „švepluojančiųjų“ (grigas, 

pedzevičienė, 2009). rašybos klaidų nedaro arba daro labai mažai tie, kurių klaviatūrose 

visų savitųjų raidžių rinkimas nesiskiria nuo visų kitų raidžių rinkimo 

(danai, estai, suomiai, vokiečiai), daugiausia – tie, kurių visos savitosios raidės 

nelygiavertėse pozicijose (latviai ir lietuviai), visi kiti (dalis raidžių nevisavertėse 

pozicijoje) – klaidų daro „vidutiniškai“. 

Mobiliųjų telefonų žinutės. tarptautinis standartas etsi es 202 130, reglamentuojantis 

sms žinučių siuntimą unikodu, buvo priimtas tik 2003 m., kai telefonai 

jau buvo paplitę. iki tol telefonuose buvo naudojama 7 bitų koduotė, kurioje 

be 26×2 raidžių buvo dar 23 raidės, kurių pakako vokiečiams ir skandinavams, o 

iš dalies ispanams ir prancūzams. todėl vakarų valstybės nebuvo suinteresuotos 

unikodu ir tai stabdė jo įtraukimą į telefonus. 

ilgą laiką prekybininkai neinformavo pirkėjų apie galimybę siųsti lietuviškas žinutes 

iš jų parduodamų telefonų. Buvo ir kurioziškų situacijų. paminėsime keletą. 

apie dešimtmečio vidurį buvo pardavinėjami telefonai, kurių programinė įranga, 

turinti unikodą ir visą lietuvių kalbos abėcėlę, buvo Lietuvai „patobulinta“ 

taip, kad teisingai surinktas žinutes telefonas prieš išsiųsdamas „perkoduodavo“ į 

7 bitų kodą jau be savitųjų lietuviškų raidžių. 

dar ir dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje buvo interneto svetainių, teikiančių 

žinučių išsiuntimo paslaugą, bet draudžiančių vartoti lietuvišką abėcėlę arba gadinančių 

savitąsias lietuviškas raides išsiunčiamose žinutėse. 

2008 m. sausio 19 d. dienraštis „vakaro žinios“ paskelbė, kad už savitąją lietuvišką 

raidę žinutėje reikia mokėti daug, gal kokį šimtą kartų, daugiau, negu už 

„lotynišką“ ir tai pateikė ne kaip žurnalisto samprotavimus, o cituodamas didžiųjų 

mobiliųjų paslaugų teikėjų atsakingų darbuotojų pasisakymus. Žinoma, tai įbaugino 

ne vieną laikraščio skaitytoją. Bet iš to buvo ir šiokios tokios naudos: po to žiniasklaidoje 

pasirodė nemažai teisingos informacijos: mokama ne už ženklus, o už 

žinutes, kai siunčiamas lietuviškas tekstas telpa į vieną fizinę žinutę (70 ženklų), 

tai ir mokama už vieną, kai ši riba viršijama, formuojama antra žinutė ir reikės 

mokėti už dvi, t. y. du kartus daugiau, o ne šimtą, kaip laikraščiui sakė „kvalifikuoti“ 

paslaugų teikėjai, bendrovė „omnitel“ pradėjo teikti informaciją apie tai, ar


reklamuojamas telefonas turi galimybę siųsti lietuviškas žinutes. deja, pačių mobiliųjų 

paslaugų teikėjų kvalifikacija nepakilo ir iki dešimtmečio pabaigos – savo 

klientams jie dar tebesiuntinėja „šveplas“ sms žinutes. 

Interneto adresai. interneto srityje lt sričių (tiksliau – posričių) vardai su 

savitosiomis lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis (pvz., www.žalgiris.lt, kodėlčius.lt) 

pradėti registruoti 2004 m. kovo 30 d. 10 val. Lygiai po dviejų metų jų 

buvo 90 (grigas, 2006), 2009 m. pradžioje pasiekė tūkstantį ir didėjo lėtai, o 

2011 m. pradžioje jų buvo 1300. tai sudaro apie 1% visų lt srityje registruotų 

vardų. palyginimui – vokietijoje apie 2%. taigi, ne tiek daug atsiliekame. 

Lietuviškų vardų registravimas palaipsniui pradėtas ir kitose srityse. 2010 m. 

pabaigoje jie jau buvo registruojami visose bendrose srityse (biz, com, info, net, 

org) europos sąjungos (eu) ir kai kurių kitų valstybių (pvz., pl, si, tv) srityse 

(Lithuanian idn, 2010). 

savitųjų lietuvių kalbos raidžių adreso komponentuose po įstrižo brūkšnio 

(pvz., ims.mii.lt/ims/žodynai) vartojimas paprastesnis, nes tokių komponentų 

nereikia registruoti – juos gali rašyti pats tinklalapio autorius. deja, šia galimybe 

dar nedaug kas pasinaudoja. geras pavyzdys – lietuviškos vikipedijos 

puslapių adresai. juose beveik visų adresų komponentų vardai užrašyti taisyklingai 

lietuviškai. 

Kirčiuotos raidės ir kiti lituanistikos ženklai. Lietuvių kalba turi 68 kirčiuotas 

raides: 34 didžiąsias ir tiek pat mažųjų. 33 iš jų yra vartojamos kitose kalbose ir turi 

unikodo kodus. Buvo pateiktas siūlymas į unikodą įtraukti ir likusias 35 kirčiuotas 

raides. siūlymas nebuvo priimtas, nes buvo pateiktas pavėluotai, kai į unikodą jau 

buvo įtraukti visi nacionaliniuose standartuose esantys ženklai ir nuspręsta naujų 

ženklų, kuriuos galima išreikšti kompozicinėmis sekomis, sudarytomis iš pamatinės 

raidės ir nulinio pločio diakritinių ženklų, į unikodą nebeįtraukti. 

2005 m. buvo sukurtas „palemono“ šriftas (aleknavičienė, 2005), į kurį įtrauktos 

visos kirčiuotos raidės, o taip pat apie 4300 specialiųjų ženklų, reikalingų tarmių 

tekstams transkribuoti, seniesiems raštams publikuoti ir kitiems lituanistikos 

poreikiams. unikode nesančios kirčiuotos raidės koduojamos kompozicinėmis 

sekomis arba privačiosios unikodo srities kodais. Lietuvių iniciatyva į unikodą 

įtraukti trys nauji specialieji lituanistikoje vartojami ženklai: kirstinės priegaidės 

zigzagas (u+035B), kairysis samtis (u+1dCB) ir dešinysis samtis (u+1dCC), 

kurį vartojo antanas Baranauskas. 

parengta klaviatūros, skirtos kirčiuotoms raidėms rinkti, tvarkyklė (valstybinė…). 

95


5. Dialogo kalba ir programų lietuvinimas 

kompiuterio ir žmogaus dialogo tekstų vertimas, bendresniu atveju – lokalizavimas, 

prasidėjo vėliau, negu įvairių kalbų rašto ženklų įtraukimas į kompiuterį. 

vertimas į lietuvių kalbą (bendriau – lokalizavimas) – dar vėliau. 2000 metais 

turėjome sulietuvintų tik keletą nedidelių programų ir nuo arenos nueinančią operacinę 

sistemą os/2. 

programų lokalizavimo darbus atlieka arba juos finansuoja tas, kas suinteresuotas 

jų rezultatais. nuosavybinių programų autoriai suinteresuoti programų 

pardavimu, todėl jie patys lokalizuoja programas toms valstybėms, kuriose rinka 

yra pakankama, kad lokalizavimas atsipirktų. jeigu rinka maža, tai lokalizavimu 

tenka pasirūpinti patiems programos naudotojams – valstybei arba kitokiai žmonių 

bendrijai, vartojančiai lokalizavimo kalbą. jiems patiems pasirūpinti tenka ir 

nemokamai platinamų programų ir visų atvirųjų programų lokalizavimu, nes joms 

rinkos dėsniai negalioja ir jų autoriai finansiškai nesuinteresuoti lokalizavimu. panagrinėsime 

ir vienų, ir kitų dažniau naudojamų programų lietuvinimą. 

„Microsoft“ bendrovės programų lietuvinimas. Lietuvoje dažniausiai naudojama 

šios bendrovės operacinė sistema „Windows“ ir raštinės programų paketas 

„microsoft office“. jų lietuvinimą bendrovė pradėjo 2001 metais. pirmoji iš dalies 

sulietuvinta programa buvo „Word Xp“. naujoje raštinės programų paketo laidoje 

„ms office 2003“ buvo sulietuvintos jau keturios programos: tekstų rengyklė „Word 

2003“, skaičiuoklė „excel 2003“, pateikčių rengyklė „powerpoint 2003“ ir asmeninės 

informacijos tvarkymo ir komunikacijų programa „outlook 2003“. toliau buvo lietuvinama 

„ms office 2007“ ir paskutiniais dešimtmečio metais – „ms office 2010“. 

naujos laidos išleidžiamos kas 3–4 metai. paketas didelis, pakeitimų susikaupia 

daug. todėl naujai laidai sulietuvinti reikia nemažai sąnaudų. Štai ką apie 

tai sako patys šio darbo vykdytojai: „Lietuvių komanda prie lokalizuoto „office 

2010“ projekto dirbo virš dviejų metų. komandą sudarė 16–28 žmonės: 1 projekto 

vadovas (didelių apkrovų metu – 2), 3–8 programinės įrangos inžinieriai, 

1 kokybės užtikrinimo vadovas, 6–11 vertėjų, 3–6 redaktoriai, 2 terminologai“ 

(susitikimas…, 2010). visos lietuviškos laidos iki šiol išleistos keliais mėnesiais 

vėliau negu originalios angliškos. 

2002 m. buvo sulietuvinta operacinė sistema „Windows Xp professional“. tai 

buvo dalinis vertimas, skirtas darbui daugiakalbėse (pvz., europos sąjungos) įstaigose, 

tačiau naudojamas ir Lietuvoje. 

2007 m. buvo sulietuvinta operacinė sistema „Windows vista“. joje į lietuvių 

kalbą išverstos reikmenimis vadinamų nedidelių programų „užrašinė“, „piešimas“, 

„tekstų doroklis“ žinynai (ankstesnėse laidose buvo išversti tik sąsajos


tekstai). Į sistemą įtraukta lietuviška standartinė klaviatūra, kuri čia vadinama 

„Lietuviška nauja“. 

2009 m. spalio 22 d. lietuviška operacinės sistemos „Windows 7“ versija išleista 

vienu metu su originalia angliška. 

iki 2005 m. bendrovė „microsoft“ skelbė visų jos lokalizuotų programų išteklių 

duomenų bazės turinį. pagal vertimo kiekį buvo galima Lietuvą palyginti su 

kitomis valstybėmis. rezultatai nedžiuginantys. pavyzdžiui, 2005 metais vokiečiai 

turėjo maždaug 11 kartų, lenkai 5 kartus daugiau, o latviai ir estai maždaug 

tiek pat išverstų tekstų, kaip ir mes. Žinoma, didesnių valstybių galimybės didesnės. 

tačiau jeigu įvertintume gyventojų skaičių, tai atsidurtume po latvių ir estų, ir 

būtume europos sąjungos narių sąrašo gale. 

Atvirųjų programų lietuvinimas. daugiausia žinomos ir lokalizuojamos tokios 

pat paskirties programos, kaip ir populiariosios „microsoft“ bendrovės programos – 

operacinė sistema „Linux“ ir raštinės programų paketas „openoffice.org“. operacinių 

sistemų „Linux“ grafines sąsajas lietuvina atvirųjų programų entuziastai savanoriai. 

Lietuvinimas prasidėjo nuo sąsajos „gnome“ 2000 metais (paulauskas, 2000). 

vėliau pradėtos lietuvinti ir kitos sąsajos: kde, „mandriva“ (anksčiau – „mandrake“), 

„debian“. darbas vyksta nuolat, nes atsiranda originalių programų papildymų 

ir naujų laidų. keičiasi ir lokalizuotojai. todėl ir lietuvinimo lygis keičiasi. sistemų 

svetainėse paprastai nurodomas išverstų eilučių procentas. daugiausia sulietuvinta 

sąsaja „gnome“. 2011 m. pradžioje buvo išversta apie 90% (Lietuvių…, 2011), kitų 

sąsajų mažiau – kde apie pusę (kde…, 2011), mandriva – apie 30% (mandriva…, 

2011), debian – apie 18% (debian…, 2011). dokumentacijos (žinynų) išversta dar 

mažiau. todėl lietuvinimą reikėtų laikyti daliniu. 

2003 m. buvo sulietuvinti pagrindiniai raštinės programos paketo „openoffice.org“ 

komponentai: tekstų, grafikos, pateikčių, matematinė ir HtmL rengyklės, 

skaičiuoklė, ryšių tvarkyklė. Lokalizavimą atliko matematikos ir informatikos 

instituto informatikos metodologijos skyriaus darbuotojai, laimėję 

informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lr vyriausybės skelbtą viešojo 

pirkimo konkursą. kitais metais vėl buvo skelbtas viešojo pirkimo konkursas ir 

lokalizuota nauja paketo laida. tolesnių laidų lokalizavimas nebuvo finansuojamas. 

jų priežiūrą ir dialogo lietuvinimą tęsė modestas rimkus, bet žinynai 

nebebuvo atnaujinami ir pamažu nunyko. 

dar vienas populiarus ir tvarkingai prižiūrimas atvirųjų interneto ir elektroninio 

pašto programų paketas „mozilla“ (naršyklė, el. pašto programa, hipertekstų 

rengyklė). Lietuvinti pradėtas 2000 m. pabaigoje. Lietuvinimą rėmė valstybinė 

lietuvių kalbos komisija (vLkk) pagal programą „Lietuvių kalba informacinėje 

visuomenėje 2000–2006“. darbas buvo atliekamas matematikos ir informatikos 

97


instituto informatikos metodologijos skyriuje. Baigus lokalizuoti žinynus 2002 m. 

buvo išleista visiškai sulietuvintas paketas. nuo 2004 m. paketas skilo į atskiras 

programas: naršyklę „mozilla Firefox“ ir pašto programą „mozilla thunderbird“. 

Buvo sulietuvintos abi programos. 

nuo „mozillos“ grupės atsiskyrė silpniausias jos komponentas – hipertekstų 

rengyklė. jos pagrindu buvo daroma atskira hipertekstų rengyklė nvu. jos originalo 

programavimas vyko lėtai, šlubavo ir kokybė. dėl to ši programa nebuvo 

lietuvinama. 

nuo 2007 m., pasibaigus „Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje“ programai, 

naujų laidų lokalizavimą tęsė savanoriai lokalizuotojai. 2007 m. buvo priimtas 

Lr vyriausybės nutarimas dėl lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 

programos tęsinio 2007–2010 metams. Bet iki dešimtmečio pabaigos nutarimas 

nebuvo pradėtas vykdyti. Šiuo metu „mozillos“ lietuvinimą tęsia rimas kudelis. 

vien savanoriškais pagrindais sunku užtikrinti sparčiai besikeičiančių laidų lietuvinimą 

ir nuo 2009 m. nebebuvo tęsiamas „mozilla Firefox“ ir „mozilla thunderbird“ 

žinynų lietuvinimas. 

Kitų programų lietuvinimas. jau turime nemažai kitų sulietuvintų, iš dalies 

sulietuvintų arba tik pradėtų lietuvinti programų. paminėsime keletą visuotinai 

naudojamų: pokalbių programa „skype“, pdF failų žiūryklė „adobe reader“, 

grafikos rengyklė „gimp“, fotografijų peržiūros programa „picasa“, pašto programa 

„opera“, paieškos sistema „google“, socialinis tinklas „Facebook“. nemažai 

sulietuvinta mokymui skirtų programų („imagine Logo“, „atogrąžų matematika“ 

(„rainforest maths“), „moodle“, „geogebra“ ir kt.). visas išvardyti, juo labiau 

pateikti konkrečius duomenis apie jų lietuvinimo eigą, būtų sunku. todėl pateiksime 

tik keletą apibendrintų skaičių, paimtų iš informacijos, skelbtos lietuviškuose, 

o palyginimui – ir vokiškame, žurnale „Computer Bild“ 2008 metais. 

Žurnale „Computer Bild Lietuva“ nuolat skelbiama informacija apie naujas 

programas arba naujus jų leidimus ir nurodoma, ar jos sulietuvintos. per metus 

buvo pateikta informacija apie 151 programą. iš jų 22 arba 14% buvo sulietuvintos 

(visiškai arba iš dalies). analogiška informacija iš žurnalo „Computer Bild Lietuva. 

patarėjas“: iš 326 programų 50 (arba 15%) sulietuvintų. vokietijoje leidžiamo 

analogiško žurnalo „Computer Bild“ trijų numerių (17, 18, 21) duomenimis iš 124 

programų 111 (arba 90%) „kalba“ vokiškai. 

Lietuviškų programų naudojimas. nors lietuviškų programų turime nedaug, 

bet dar ne visada pasinaudojame ir tuo, ką jau turime. apie tai byloja apklausų 

rezultatai. 

Žurnalo „Computer Bild“ 2008-05-13 numeryje (t. y. praėjus 7 metams po 

„Windows Xp“ sulietuvinimo) paskelbtoje anketoje į klausimą, kokią operaci-


nę sistemą naudoja atsakė: anglišką „Windows“ 62%, lietuvišką 33%, ruošiasi 

naudoti lietuvišką 2%, turi kitokią 3% (apklausoje dalyvavo 454 žurnalo skaitytojai). 

informatikos mokytojų, atvykusių į seminarą 2010 m. sausio mėn. apklausa, 

kiek mokymui naudojamų kompiuterių turi sulietuvintas programas: operacinę sistemą 

81%, raštinės programų paketą 79% (duomenys apie 1848 kompiuterius). 

analogiškos universitetų ir kolegijų apklausos 2011 m. liepos 1–15 d. (rengiant 

šį straipsnį) rezultatai: turi lietuvišką operacinę sistemą 25%, lietuvišką raštinės 

paketą 33% iš 1933 mokymui naudojamų kompiuterių. 

reikia geru žodžiu paminėti vidurines mokyklas. nors jų kompiuterių lietuviškumas 

ne šimtaprocentinis, bet nepalyginamai geresnis negu esančių mokslo 

šventovėse. 

Lietuviškų programų naudojimui nemažą įtaką turėjo spauda. vidurinių mokyklų 

vadovėliuose naudojamasi lietuviškomis programų versijomis, jeigu tik jos yra. 

aukštųjų mokyklų vadovėliuose, knygose, skirtose savarankiškam mokymuisi, pavyzdžiui, 

populiariems eCdL kursams, programų aprašymuose, kurių didžiąją dalį 

leidžia „smaltijos“ leidykla, pateikiamos vien angliškos programų versijos. 

palyginkime. Lietuvoje yra nemažai knygynų, prekiaujančių rusiškomis kompiuterijos 

knygomis – programų aprašymais. juose apsilankę galime įsitikinti, kad 

beveik visose knygose aprašomos rusiškos programų versijos. 

Terminija. priemonės, be kurių neįmanomas lokalizavimas, yra žodynai. programų, 

ypač jų sąsajos su žmogumi, leksika savita. Čia gausu specifinių terminų, 

susijusių su grafinės sąsajos elementais, o taip pat savitų žodžių junginių, kurie 

nelaikytini terminais. Be esamų tradicinių informatikos terminų žodynų reikalingi 

lokalizuotojų leksiką apimantys žodynai. pirmasis toks anglų-lietuvių-prancūzų 

kalbų žodynas buvo išleistas 2003 metais (Žalkauskas, 2003). vėliau šio žodyno 

pagrindu buvo išleisti žodynėliai atskiroms programų grupėms. 

pirmasis enciklopedinis kompiuterijos žodynas išleistas 2005 metais, po trijų 

metų dvigubai storesnis 2-as papildytas leidimas kartu su anglų-lietuvių kalbų žodynėliu 

(dagienė ir kt., 2008). visi minėti žodynai yra valstybinės lietuvių kalbos 

komisijos aprobuoti. 

siekiant vienodinti ir norminti terminiją 2004 metais įkurta informatikos terminų 

komisija. (tada buvo vadinama informatikos ir informacinių technologijų 

terminų komisija). didžiąją jos darbo dalį sudaro lokalizuotojams reikalingų terminų 

svarstymas. 

99


6. Lietuviškų programų kokybė 

atsiliepimai apie sulietuvintas programas pradėti publikuoti 2003 metais žurnale 

„kompiuterija“, ėjusiame iki 2008 metų. 2007–2008 m. vykdant projektą 

„mokslas. mokslininkai. visuomenė“ atlikta 15 programų („abiword“, „adobe 

reader“, „gimp“, „moodle“ ir kt.) ekspertizė (Lokalizuotos…, 2008). Buvo kritikuojamos 

programos, kad jose dažnai pasitaiko neišverstų arba neteisingai išverstų 

tekstų, vertimo, terminijos ir kalbos klaidų, neatitikimų kultūros normoms. tai 

dažniausiai lengvai pastebimi defektai. jų buvimą galima paaiškinti tuo, kad programų 

lokalizavimas Lietuvoje pradėtas neseniai, maždaug dešimtmečiu vėliau 

negu daugelyje kitų europos valstybių. todėl dar dažni atvejai, kai nepakankamai 

įvertinama darbų specifika, apimtis ir tęstinumas – lokalizavimas tapatinamas su 

vertimu, laikoma, kad versti gali bet kas, kad vertimą galima patikėti automatinio 

vertimo programoms, kad lokalizavimas yra vienkartinis darbas ir nebereikės jo 

tęsti atsiradus naujoms originalios programos laidoms. 

gerai lokalizuota programa turi būti visiškai parengta konkrečios kalbos ir kultūros 

terpei, kad su ja dirbantysis jaustųsi taip, lyg programa būtų sukurta toje terpėje. 

deja, apie sulietuvintas programas to pasakyti dar negalime. Bet jau galime 

teigti, kad naudotis dauguma sulietuvintų programų patogiau, negu originaliomis 

angliškomis jų versijomis. tik reikia būti reiklesniems – apie pastebėtas klaidas 

informuoti lokalizuotojus, kad jas ištaisytų, o apie tas, kurių negali jie patys ištaisyti, 

informuotų programų autorius, kad jie ištaisytų programų originaluose 

esančias lokalizavimą trukdančias klaidas, kurios vadinamos internacionalizavimo 

klaidomis. 

7. Trumpai apie tiriamuosius darbus 

mokslo tiriamieji darbai programinės įrangos lokalizavimo tematika Lietuvoje 

pradėti keletu metų vėliau negu praktiniai jos lietuvinimo darbai, kai atsirado 

spręstinų problemų, reikalaujančių tyrimų, analizės, apibendrinimų. Beveik visi 

jie buvo atliekami matematikos ir informatikos instituto informatikos metodologijos 

skyriuje. tame pačiame skyriuje buvo lietuvinama nemažai įvairios paskirties 

atvirųjų ir nuosavybinių programų. todėl čia buvo palankios sąlygos eksperimentuoti 

ir gautus rezultatus taikyti praktikoje. 

per dešimtmetį buvo publikuota apie 30 straipsnių moksliniuose žurnaluose, 

apgintos dvi daktaro disertacijos, paskelbta monografija „programinės įrangos lokalizavimas“ 

(dagienė ir kt., 2010).


8. bendros pastabos apie visą dešimtmetį 

101 

stengėmės apžvelgti svarbesnius lietuvinimo darbus ir jų rezultatus. dalis jų 

galėjo likti ir nepaminėti arba nepakankamai aptarti. tačiau jau ir iš to, kas pasakyta, 

pridėjus dar šį tą, kas buvo patirta rašant šią apžvalgą, galima suformuluoti 

tam tikrus apibendrinimus. 

gerai sutvarkytas ir tarptautiniu lygmeniu įteisintas lietuvių kalbos abėcėlės 

vartojimas kompiuteriu rengiamuose dokumentuose ir priemonės juos vartoti, 

buvo jau dešimtmečio pradžioje. tačiau dar ir dabar dažni atvejai, kai rašomi „švepli“ 

laiškai arba internetiniai komentarai, ir tai toleruojama netgi valstybės arba 

švietimo įstaigose. ten, kur lietuvių kalbos abėcėlė tarptautiniu mastu buvo įteisinta 

vėliau: internetiniuose adresuose (nuo 2004 m.), mobiliųjų telefonų žinutėse 

(nuo 2003 m.) lietuviškų rašto ženklų vartojimas dar tebėra retenybė. kompiuteriai 

dar nepradėti komplektuoti visavertėmis lietuviškomis klaviatūromis. 

dešimtmečio viduryje buvo sutvarkytas kirčiuotų ir specialiųjų lituanistikos ženklų 

kodavimas, parengtas „palemono“ šriftas, klaviatūra kirčiuotoms raidėms rinkti. 

per dešimtmetį sulietuvinta nemažai programų. sunku ir suskaičiuoti kiek, nes 

ne visų tekstai iki galo išversti, kai kas sulietuvintomis laiko ir tokias programas, 

kurių neišversti žinynai. Bet ir neskaičiavę galime tvirtinti, kad padaryta daug kartų 

daugiau, negu per ankstesnį dešimtmetį. mat tada buvo tik sąsajos lietuvinimo 

pradžia. Bet nuo kitų europos valstybių dar gerokai atsiliekame. 

dar prasta lietuvinimo kokybė: daug neišbaigtų vertimų, ne retos dalykinės ir 

kalbos klaidos, beveik visi tekstai neredaguoti. sąsajos tekstų kokybė dar neprilygsta 

spausdintų publikacijų (knygų, žurnalų ir net laikraščių) tekstų kokybei. 

Lietuvinimo darbai dar nėra koordinuojami, dažnai vykdomi epizodiškai. siekiant 

situaciją pagerinti buvo priimta gerų nutarimų, bet daugumą jų taip ir liko 

popieriuje. 

per mažai pasinaudojame ir tuo, ką jau turime. prasti reikalai su kompiuterių 

lietuviškumu aukštosiose mokyklose. kur kas geriau tvarkosi vidurinės mokyklos. 

taigi, tenka kalbėti ne vien apie tai, kas padaryta, bet ir dažnai minėti tai, kas 

nepadaryta arba galėjo būti geriau padaryta. tikėkimės, kad antrajame šio tūkstantmečio 

dešimtmetyje didės ne tik sulietuvintų programų skaičius, bet ir kokybė, 

kad dauguma jų bus visiškai parengtos lietuvių kalbos ir kultūros terpei taip, kad 

su jomis dirbantysis jausis taip, lyg jos būtų sukurtos Lietuvoje.


Literatūra 

aleknavičienė o., grumadienė L., gurskas a., skirmantas p., strockis m., tumasonis v. 

(2005). Lituanistinis šriftas Palemonas // vilnius: tautinių bendrijų rūmai, 304 p. 

dagienė v., grigas g., jasutienė e., jevsikova t., paulikaitė v., pulokas g. (2003). Lokalizuotas 

raštinės atvirųjų programų rinkinys // kaunas:technologija, 398 p. 

dagienė v., grigas g., jevsikova t. (2005). Enciklopedinis kompiuterijos žodynas // vilnius: 

tev, 388 p. 

dagienė v., grigas g., jevsikova t. (2008). Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. ii papildytas 

leidimas // vilnius: tev, 652 p. 

dagienė v., grigas g., jevsikova t. (2010). Programinės įrangos lokalizavimas // vilnius: 

matematikos ir informatikos institutas, 328 p. 

dagys v. (2001). Lietuviškų rašmenų vartojimo elektroniniame pašte techniniai aspektai // 

Informacijos mokslai. t. 18, p. 134–136. 

dagys v, klupšaitė a., Žandaris a. (2005). informatika ir kompiuterių įranga // Baltic anadeus: 

vilnius, 100 p. 

debian – Central debian translation statistics (2011). http://www.debian.org/international/ 

l10n/. 

glodenis d. (2011). apie kde. http://kde.akl.lt/?page_id=20. 

gnome kalbos (2011). http://l10n.gnome.org/languages/. 

grigas g. (1999). elektroninio pašto varžybos buvo įdomios ir naudingos // Kompiuterija. 

nr. 4, p. 49. 

grigas g. 2006). internetas darosi daugiakalbis ir lietuviškas. vLkk. naujienos. 2006-04- 

05, http://www.vlkk.lt/lit/lt/news.dnews/716. 

grigas g. (2007). kompiuterių programų lietuvinimas 2007 metais // Naujausios žinios. 

nr. 298 (842), 2007 m. gruodžio 29 d., p. 1 (Lietuvos aido priedas). 

grigas g. (2009). Lietuvybė kompiuteriuose 2008 metais // Naujausios žinios. nr. 17 

(1145), 2009-01-28, p. 4 (Lietuvos aido nr. 17 (10692), 2009-01-28 priedas). 

grigas g. (2010). programinės įrangos lietuvinimas 2009 metais // Veidrodis. 2010-01-28. 

grigas g. pedzevičienė s. (2007). asmenvardžių ir vietovardžių rašybos klaidos pokalbių 

programų registracijos duomenyse // Informacijos mokslai. nr. 42–23, p. 141–144. 

grigas g., pedzevičienė s. (2008). internetiniai komentarai. ar mokame juos rašyti // Kompiuterija, 

nr. 1, p. 17. 

grigas g., pedzevičienė s. (2009). klaviatūros įtaka rašybos klaidoms, susijusioms su rašto 

ženklų vartojimu // Informacijos mokslai. t. 50, p. 200–204. 

kde Localization (2011). http://l10n.kde.org/ 

Lietuvių vertėjų grupė (2011). http://l10n.gnome.org/teams/lt/ 

Lithuanian idn (2011). 101 domain.com, http://www.101domain.com/idn/lithuanian.html 

Lokalizuotos programos. Lietuviškų kompiuterinių programų sąvadas (2008) // http:// 

mokslasplius.itpa.lt/lkps/?q=node/2.


mandriva tools Localization stats (2011). http://mdk.jack.kiev.ua/stats/gui/trunk/toplist/ 

palemonas // valstybinė lietuvių kalbos komisija. http://www.vlkk.lt/lit/17. 

paulauskas g. (2000). verskime programas į lietuvių kalbą // Kompiuterija. nr. 7, p. 32–33. 

103 

susitikimas su „office 2010“ lokalizacijos komandos specialistu iš airijos (2010). microsoft 

technologijų bendruomenė, http://www.topix.lt/out/37584/. 

Žalkauskas v. (2003). Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodynas // vilnius: 

meLi, 444 p. 

LitHuaniZation oF Computers in tHe First deCade 

oF XXi CenturY 

Gintautas GRIGAS 

Lithuanization of computers may be divided in two activities: enriching computer alphabet 

by Lithuanian alphabet, and translation into Lithuanian of all texts appearing in 

the display screen as well as appropriate adaptation. the situation at the end of previous 

decade (1991–2000) is presented in short. it may be considered as starting point for the 

next decade. Let us note that at this time the problems of Lithuanian alphabet in ordinary 

text documents including e-mail theoretically were solved: the code tables were unified, the 

standards of code tables and Lithuanian computer keyboard were approved. However the 

translation of interface texts was at initial stage. 

many practical problems of the usage of Lithuanian alphabet in telecommunications 

such as e-mail, instant messages, and sms were left out for the first decade of this century. 

mass delivery and usage of outdated and inappropriate for Lithuanian software as well lack 

of attention from Lithuanian government side slow down the solution of those problems. 

there are some people afraid to use Lithuanian alphabet in sms, or in e-mail headers still 

now. Computers in the market are not made up with Lithuanian keyboards. 

Lithuanization of user interface run up at this decade. the software of everyday usage 

such as operating system microsoft Windows and microsoft office are localized and regularly 

updated. a number of educational and other software are localized as well. the Linux 

interfaces (kde, gnome, debian, etc.) are at the process of localization. internet package 

mozilla and the first versions of its successors mozilla Firefox and mozilla thunderbird 

were fully localized. However there are problems with open source software localization: 

lack of consistency, localization of a number of programs is not complete. the quality of 

most localizations is unsatisfactory. 

the chronology of events related to lithuanization of computers is presented.

C++ kaLBos mokYmas joniŠkėLio 

gaBrieLės petkeviČaitės-Bitės 

gimnaZijoje 

Audrius JoNuŠAuSKAS 

Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija 

programavimo kalbos vystosi taip pat sparčiai, kaip ir visos informacinės technologijos. 

Šiuo metu gyvenimas priverčia peržiūrėti, kokia kalba mokyti programavimo 

pagrindų 10 (iig) ir 11–12 (iiig–ivg) klasėse bei užklasinėje veikloje 

– ruošiant vaikus olimpiadoms, programavimo konkursams bei egzaminams. Šių 

metų informacinių technologijų valstybinis egzaminas parodė, kad C++ kalba 

„įkandama“ mokiniams. Be to, mokiniai, nuėję į aukštąsias mokyklas, mokomi 

C++. vu ir ktu jau programuoja C++ kalba. didžioji dalis tarptautinių olimpiadų 

ir konkursų vyksta C++ programavimo kalba. 

mokytojui pereiti prie C++ programavimo kalbos, mokant free Pascal kalbos, 

nesunku. pagrindinės kalbos konstrukcijos if, for, while,… suprantamos ir 

nesunkios. C++ programavimo kalboje didžiosios ir mažosios raidė traktuojamos 

skirtingai, negu free Pascal programavimo kalboje. gabūs mokiniai persiorientuoja 

greitai, o vidutinių gabumų mokiniai išmoksta lėčiau. 

daugumai kyla klausimas – kiek programavimo kalbų mokyti? atsakymas – 

kiek nori , bet aš mokau vieną šį laikmetį atinkančią C++. gabūs mokiniai išmoksta 

visas programavimo kalbas, kurios juos domina, pvz., Python, Pascal. 

pradėjau mokyti C++ kalbos nuo 2010–2011 mokslo metų pradžios. praktiškai 

mokėmės C++ programavimo kalbos kartu su mokiniais. mano visa programavimo 

C++ kalba medžiaga prieinama visiems mokiniams, ji yra kiekvieno 

kompiuterio standžiajame diske ir per pamokas rodoma multimedijos projektoriumi 

ekrane. C++ programa „padengiu“ visą programavimo kursą, kurį privalau 

išmokyti. 

pirmus metus programas rašiau be lietuviškų raidžių, dabar naudoju lietuviškas 

raides, to šiais mokslo metais mokysiu programavimo pradmenis įgijusius 

mokinius. 

visa mokomoji medžiaga pateikta skaidrėse. 

mokomosios medžiagos turinys:

C++ KALBOS MOKyMAS JONIŠKėLIO GABRIELėS PETKEVIčAITėS-BITėS GIMNAzIJOJE 

C++PRADzIA000befONO.pdf – pažintis 

su C++ aplinka ir pasiruošimas darbui; 

cout_cin_C++pamoka_int_double.pdf – 

duomenų įvedimas klaviatūra, sveikojo ir realaus 

tipo kintamieji. veiksmai su sveikais ir 

realiais skaičiais. priskyrimo sakinys. 

aplankai suskirstyti pagal temas, juose 

yra mokomoji medžiaga bei programų pavyzdžiai, 

kurie veikia Code::Blocks 10.05 

kompiliatoriumi. 

Literatūra elektroninėje laikmenoje sukaupta 

iš interneto arba kvalifikacijos kėlimo 

kursų: 

Lliteratūra 

105 

jonas Blonskis, vytautas Bukšnaitis, vacius jusas, romas marcinkevičius, dalius rubliauskas. 

programavimo kalba C++. kauno technologijos universiteto leidykla „technologija“. 

jonas Blonskis, vytautas Bukšnaitis, vacius jusas, romas marcinkevičius, alfonsas misevičius, 

sigita turskienė. programavimo kalba C++. smaltija. 

jonas Blonskis, vytautas Bukšnaitis, renata Burbaitė. Šiuolaikiškas žvilgsnis į programavimo 

pagrindus. pasirenkamasis informacinių technologijų kursas iX–X klasėms. c++. 

parsisiųsdinama skaitmeninė vadovėlio versija. 2010

daLYkų integravimas taikant 

inovatYvius mokYmo(si) metodus 

Ingrida Kupčiūnienė 

Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazija 

ingrida.kupciuniene@a.brazausko-gimnazija.lt 

Žinių visuomenėje bet kurios profesinės veiklos sėkmė priklauso nuo gebėjimo 

taikyti ir kurti žinias. atnaujinant visų dalykų bendrąsias programas buvo 

keliami šie su ugdymo kokybės gerinimu glaudžiai susiję Lietuvos švietimo sistemai 

aktualūs siekiai: gerinti ugdymo proceso planavimą; giliau diferencijuoti ir 

individualizuoti ugdymą, geriau suderinti ugdymo procesą su amžiaus tarpsnių 

mokymosi ypatumais, labiau susieti ugdymo turinį su realiu gyvenimu ir ugdyti 

mokinių kompetencijas, labiau integruoti ugdymo turinį, tobulinti mokinių pasiekimų 

vertinimą; diegti inovatyvius ugdymo metodus. 

dažnas su mokymu susijusiu svarstymu šaltinis yra noras išbandyti ką nors 

nauja, įvairuoti ar net keisti mokymą, būti ,,naujausiam, madingiausiam“ mokymo 

srityje. atsinaujinimo poreikis būdingas kiekvienam mokytojui. jis prasideda nuo 

intereso, susidomėjimo, nuo to, kas motyvuoja ar patraukia dėmesį. mokytojams 

dažnai kyla klausimų: kaip aš galėčiau patobulinti mokymo programą? kokiais 

veiksmingesniais budais bendradarbiauti su mokiniu tėvais? kokie netradiciniai 

mokymo (-si) metodai tiktu mano mokiniams? Labai svarbu, kad mokytojas nuolat 

domėtųsi, kaip praturtinti ugdymo procesą. mokytojo profesionalumas labai priklauso 

nuo taikomų mokymo (-si) metodų įvairovės ir metodų taikymo meistriškumo, 

kūrybiškumo. inovatyvus mokytojas turi susipažinti su moksliniais smegenų 

veiklos tyrimais, psichologijos ir pedagogikos mokslų pasiekimais, informacinių 

komunikacinių technologijų plėtra ir pažangia pedagogų praktika. mokytojo darbe 

tai pasireiškia gebėjimu diegti naujoves, kurti ir perimti inovatyvius mokymo (-si) 

metodus. tačiau naujos pedagogikos, psichologijos ar kitų mokslų žinios ir modernios 

technologijos, naudojamos ugdymui, tampa inovacijomis tik tada, kai jos 

padeda pasiekti geresnių ugdymo rezultatų. inovatyvaus mokymo metu mokinys 

savarankiškas, aktyvus, konstruojantis žinias, analizuojantis savo ir kitų darbus. 

Šiuo metu, keičiantis mokymo(si) procesui, integruojant susijusias su kokybišku 

švietimu informacines komunikacines technologijas (toliau ikt), kaip švietimą 

stiprinančią inovaciją, keliamas tikslas atktyvinti patį svarbiausią mokymosi 

subjektą – mokinį. Šiuolaikinio mokytojo vaidmuo ne parašyti planą, o kartu su 

mokiniu planuoti veiklą, ugdyti vertybines nuostatas, kompetencijas, nuo moky-

DALyKų INTEGRAVIMAS TAIKANT INOVATyVIUS MOKyMO(SI) METODUS 

107 

mo vesti mokinius prie mokymosi, medžiagą sieti su gyvenimu, mokinių patirtimi, 

individualizuoti užduoti, mokyti mokinius įsivertinti savo veiklą ir pasiekimus, 

tolimesnį planavimą sieti su mokinių pažanga ir pasiektais rezultatais, bendras 

tikslas – kiekvieno vaiko sėkmė! 

inovatyvaus mokymo(si) proceso idėją mūsų rajono pedagogai galėjo realizuoti 

kaišiadorių švietimo ir paslaugų centro organizuotame atvirų pamokų cikle 

„mokome ir mokomės kaišiadorių krašte“, kuris skirtas kaišiadorių vardo 420čio 

paminėjimui. Šios programos dalis – ugdyti savivaldybės mokinių pagarbą ir 

meilę gimtajam kraštui, juos supančiai aplinkai, savo namams, kraštiečiams, krašto 

istorijai, mokymo medžiagą siejant su mokinių patirtimi, interesais, poreikiais. 

Baigiamojoje renginio konferencijoje (2011-01-05, Bačkonys) buvo pristatyta 

šio veiklos nauda: stipriųjų ir tobulintinų sričių išryškinimas, galimybė planuoti, 

gerosios patirties sklaida, įdomios pamokos, galimybė naujai atsiskleisti mokytojui, 

mokymasis stebėti ir vertinti, kvalifikacinės kategorijos reprezentavimas, 

bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos tobulinimas, pamokose daug dėmesio 

skirta gimtajam kraštui, mokinių patirčiai, stebėjimas per pozityvą. atvirų 

pamokų/veiklų ciklas rajone vyko nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. lapkričio 

26 d. per tą laiką pravesta 74 atviros iš jų 12 integruotų pamokų. mūsų kaišiadorių 

rajono algirdo Brazausko gimnazijoje vyko 24 atviros pamokos, iš jų 3 pamokos 

integruotos su informacinėmis technologijomis (toliau it). 

atvira integruota istorijos ir it pamoka ,,kaišiadorių vardo 420-metis. kaišiadorys 

XX a.“ vyko 8d klasėje. Šioje klasėje mokosi žemos motyvacijos ir specialiųjų 

poreikių mokiniai, jiems reikalinga mokomoji parama. aštuntos klasės 

mokiniams it pamokos yra integruotos ir vykdavo tik susiderinus dalykų mokytojams. 

atviroje pamokoje peržiūrėję trumpą filmą apie gimtąjį miestą mokiniai 

dirbo grupėmis, rinko informaciją iš įvairių šaltinių ir parengė 3 istorinių miesto 

objektų pristatymą powerpoint programa. mokiniai dalyvavo vertinime ir įsivertinime. 

Šis darbas buvo pateiktas 2010 metų konkursui ,,virtuali kelionė klasėje“. 

ekspertams įvertinus konkurso kriterijus atitinkančius darbus buvo atrinkti 169 

darbai iš 248, kurie yra publikuoti kaip tinkami ikt taikymo pavyzdžiai mokytojams. 

mes su istorijos mokytoja džiaugiamės, kad mūsų aprašyta pamoka pagal 

,,virtualios kelionės klasėje“ šabloną atitiko konkurso kriterijus. 

antroji atvira integruota pamoka (2 akademinės valandos) sujungė keturis 

mokomuosius dalykus 10-je (2-oje gimnazijos) klasėje. tai istorijos, anglų kalba, 

dailės ir informacinių technologijų pamoka ,,kaišiadorys šiandien ir vakar“, 

kurios tikslas buvo paruošti lankstinuką ir tinklalapį lietuvių-anglų kalbomis apie 

kaišiadorių miestą. it pamoka šioje klasėje yra pasirinktinio modulio ,,kompiuterinės 

leidybos pradmenys“ arba ,,tinklalapių kūrimo pradmenys“. gimnazistai

108 INGRIDA KUPčIūNIENė 

grupelės dirbo su scribus arba seamonkey programomis. rengė darbus, kurie turėjo 

išliekamąją vertę (papildė šventinių leidinių rinkinį). 

trečioji atvira integruota pamoka sujungė du mokomuosius dalykus 11-oje (3oje 

gimnazijos) klasėje. tai matematikos ir it pamoka ,,skaičiai ir kaišiadorys“, 

kurios tikslas buvo panaudojant informacinių technologijų (bendrasis kursas) ir 

matematikos gebėjimus, dirbant grupėse, pagilinti žinias apie istorinę, demografinę, 

geografinę ir verslo situaciją kaišiadorių krašte. darbas buvo organizuojamas 

keturiomis grupėmis: jaunieji statistai, jaunieji geografai, jaunieji istorikai, jaunieji 

verslininkai. kiekvienai grupei paskirta po du kompiuterius, paženklintus 

atitinkamų spalvų gėlytėmis bei paruošta po 2 matematinius tekstinius uždavinius 

iš grupės pavadinimą atitinkančių temų. Šių uždavinių sąlygos buvo pateiktos 

kompiuteryje su klaidomis. klaidų taisymas yra informacinių technologijų užduotis. 

pagal klaidų skaičių ir duotą koduotę kiekvienai grupei reikėjo sudėti žodžius: 

jauniems statistams – mYLėk; jauniems geografams – gimtą; jauniems istorikams 

– kraŠtą; jauniems verslininkams – kaiŠia, raidės doris stende 

buvo paruoštos. Beliko išspręsti matematikos užduotis ir pristatyti grupėms bei 

įsivertinti savo grupės darbą. 

tokios dalykų integruotos su ikt pamokos modernizuoja ugdymo turinį, aktyvuoja, 

intriguoja mokinius, nagrinėjamos aktualios gyvenimo temos, pasiekiami 

numatyti tikslai. norėdamas suprasti ir išmokti naują medžiagą, mokinys turėjo suaktyvinti 

savo turimas žinias. ugdytiniai mokėsi dalyvaudami veiklose, kurios jiems 

prasmingos realiame aplinkiniame gyvenime ir yra svarbios kultūriniu požiūriu. 

Mokytojas mokytoją gali pakeisti, bet mokytoją negali pakeisti IKT, tačiau mokytoją 

pakeis mokytojas, kuris naudoja IKT inovatyviai ugdomojoje veikloje. 

Literatūra 

dudzinskienė r., kalesnikienė d. ir kt. (2010). inovatyvių mokymo (-si) metodų ir ikt 

taikymas. ii knyga.upC. vilnius: 

navickienė e., dzeventlauskienė k. r.. pranešimas ,,atvirų pamokų ciklo „mokome ir mokomės 

kaišiadorių krašte“ rezultatų analizė – mintys ateičiai“, Bačkonys 2011-01-05 

g. kazakevičius. pranešimas ,,pamokos kokybė – švietimo sistemos kokybės garantas“. 

Bačkonys 2011-01-05 

girdzijauskienė r., gudynas p. ir kt. (2010). inovatyvių mokymo (-si) metodų ir ikt taikymas. 

i knyga.upC. vilnius: prieiga per internetą http://www.inovacijos_upc.smm. 

lt/uploads/1%20knyga.pdf> [žiūrėta 2011m. liepos 1d.]. 

prieiga per internetą [žiūrėta 

2011m. liepos 1d.].

understandit – mokYtojų ikt ĮgŪdŽių ir 

kompetenCijų toBuLinimas naudojant 

VITAE modeLĮ 

Aušra Lingytė 

Viešoji įstaiga Baltijos edukacinių technologijų institutas 

Šiandien, norint sukurti konkurencingą visuomenę tiesiog būtina naudoti informacines 

komunikacines technologijas, kurias būtina integruoti į mokymo(si) 

procesą. atliktų tyrimų metu pastebėta, jog mokytojams trūksta įgūdžių bei kompetencijų 

naudoti bei taikyti ikt savo mokymo procese, tačiau mokytojai aktyviai 

domisi ikt technologijomis ir siekia įgyti naujų įgūdžių. projektas UnderstandIT 

siekia pritaikyti ankstesnio vitae projekto metu sukurtą mokymosi kursą mokytojams, 

kuris padės jiems lavinti minėtus įgūdžius, taip sukurdamas projekto 

rezultatams išliekamąją vertę. kurso metu bus taikomas vitae metodas, pritaikytas 

projekto partnerių šalims bei platesnei auditorijai. UnderstandIT projekto 

metu bus kuriamas vitae kurso verslo planas, adaptuojant bendrąjį verslo modelį 

konkrečiam kursui bei šaliai. Bandomasis kursas bus teikiamas keturiose partnerių 

šalyse: norvegijoje, italijoje, portugalijoje bei Lietuvoje, kur mokymus organizuos 

viešoji įstaiga Baltijos edukacinių technologijų institutas. 

Įvadas 

Šiandien viena svarbiausių užduočių daugelyje europos valstybių – informacinių 

komunikacinių technologijų (ikt) integravimas į mokymosi procesą. 

daugeliu tyrimų įrodyta, jog norint išugdyti konkurencingą bei neatsiliekantį nuo 

sparčiai besivystančių technologijų žmogų, ikt įgūdžiai yra be galo reikalingi. 

europos tarybos Lisabonos strategija (2000), papildyta kopenhagos deklaracija, 

be visų kitų tikslų, siekė atkreipti ypatingą dėmesį į mokytojų ir ugdytojų mokymosi 

poreikius: gerinti profesinio ir tęstinio profesinio mokymo bei ugdymo 

kokybę bei ruošti vis dinamiškesnei ir konkurencingesnei rinkai. todėl ikt tapo 

naujų mokymo strategijų šerdimi. nuo to laiko europoje buvo įgyvendinamos 

kelios priemonės ir daugybė projektų, siekiant įgyvendinti europos komisijos iškeltus 

tikslus bei nacionalines strategijas. taigi vitae projekto metu buvo sukurti 

ir vykdomi ikt mokymai, kurie vadovavosi tais pačiais tikslais. savu ruožtu, 

projektas UnderstandIT siekia, kad vitae projekto metu sukurti rezultatai būtų 

toliau taikomi bei naudojami.

110 AUŠRA LINGyTė 

Trumpai apie undertsandIT projektą 

projekte UnderstandIT (Using business models and results from the Vitae, iQTool 

and eTutor Portal projects to increase ICT skills and competences of VET teachers, 

trainers, tutors and technical staff, 2010-1-no1-Leo05-01839) dalyvauja 6 šalys: 

norvegija, vokietija, italija, portugalija, danija bei Lietuva. pagrindinis projekto 

tikslas yra lavinti profesinių mokyklų mokytojų, dėstytojų, instruktorių bei praktikos 

vadovų ikt įgūdžius. Bendrasis projekto tikslas yra pritaikyti vitae projekto 

rezultatus naujoms institucijoms, naujoms šalims, kultūroms bei kalboms. 

Šio projekto pagrindinė idėja suprantama dvejopai. pirmiausia, atsižvelgiant į 

atliktus tyrimus, pastebėta, jog egzistuoja poreikis įtraukti ikt technologijas į mokymosi 

procesą. vitae projekto metu buvo sukurti mokymosi kursai apie šiuolaikinių 

WeB 2.0 priemonių naudojimą. kursų metu dalyviai sužinojo, kaip šios 

priemonės gali būti praktiškai taikomos mokymo(si) procese. ikt įgūdžiai atsiranda 

dalyvaujant ne tik mokymo, bet ir mentorystės bei kitose veiklose, kurias apima 

vitae modelis. Žvelgiant į antrąjį projekto idėjos aspektą, įžvelgiama ankstesnių 

projektų rezultatų tęstinis naudojimas, t.y. rezultatų sklaida bei taikymas platesnei 

auditorijai. taigi projektu siekiama, kad europos sąjungos finansuojamų projektų 

rezultatai išliktų po projekto pabaigos. norint tai pasiekti, projekto komanda kuria 

bendrąjį verslo modelį, kuris parodys, kaip vitae metodą gali taikyti bei vykdyti 

kursus visoje europoje verslo atstovai. 

projekto komanda yra suskirstyta į dvi pagrindines dalis – vitae kurso ir verslo 

plano kūrimo komanda. vitae kurso komanda projekto metu siekia sukurti metodologiją 

bei kursą, pritaikytą platesniam vartojimui. Šis kursas bus vykdomas norvegijoje, 

Lietuvoje, italijoje bei portugalijoje. pagrindinis kurso tikslas – tobulinti 

profesinio ir tęstinio profesinio mokymo bei ugdymo dalyvių ikt įgūdžius, į pagalbą 

pasitelkiant ir koučingo elementus. 

savo ruožtu, verslo plano komanda siekia sukurti bendrąjį vitae kurso verslo 

modelį tam, kad dalyvaujančios institucijos galėtų teikti šį mišraus mokymosi kursą. 

kuriamą verslo planą sudaro potencialių tikslinės rinkos segmentų nustatymas, 

rinkodaros analizė, komunikacijos kanalų apžvalga. 

VITAE kursų metodas 

vitae projektas nagrinėja mokymo bei mokymosi kursus, kurie naudoja informacines 

komunikacines technologijas mokyme(si), teigdamas, kad tęstinio bei 

profesinio mokymo(si) pedagogai turėtų gebėti naudoti naujas informacijos technologijas 

mokymui, bet taip pat skleisti savo patirtį bei tapti kitų mokytojų ar dėstytojų, 

t.y. savo kolegų mentoriais bei kuratoriais. remdamiesi ankstesne praktika

UNDERSTANDIT – MOKyTOJų IKT ĮGūDŽIų IR KOMPETENCIJų TOBULINIMAS... 

111 

ir tyrimais, projekto komanda nusprendė integruoti ikt ir kuravimą į vieną, visą 

apimantį, ugdymo metodą, kuris vaizduojamas 1 paveiksle. Šiame straipsnyje 1 

modelį vadinsime „sluoksniniu modeliu.“ 

1 pav. VITAE instruktorių mokymo modelis 

integruoti skaitmeniniai įrankiai ir kuratorių mokymo kursas „mokyk mokytojus“ 

yra tarsi viršutinis „sluoksnis.“ Šis kurso elementas yra paremtas patirtinio 

mokymosi (angl. Experience-based Learning, EBL), metodu, pagal kurį vitae 

dalyviai mokosi, atlikdami tam tikras veiklas (užduotis) bei naudodami informacines 

komunikacines technologijas (IKT). kitas, aukštesnis modelio „sluoksnis“ – 

bendruomenė, kurioje žinių dalijimasis vyksta per praktikos bendruomenę (angl. 

community of practice), naudojant įvairius informacijos šaltinius. 

antrajame paveiksle iliustruojamas vitae kurso požiūris – visas dėmesys yra 

nukreiptas į patį besimokantįjį, o ne į mokymą ar kuravimą. Ši schema gali būti 

naudojama įvairias institucijas imtis vitae modelio bei dalyvauti šiame kurse. 

svarbiausia vitae kurse – parengti įdomias mokymosi veiklas. tarpkultūrinė 

mokymosi kelionė buvo tik vienas iš būdų įgyvendinti vitae metodą, bet yra kitų 

vienodai efektyvių būdų siekti mokymosi rezultatų. 

VITAE kursas neprivalo: 

1. naudoti nurodytų įrankių, tokių kaip tinklalaidės, tinklaraščiai ir asmeninės 

interneto svetainės ar asmeninės mokymosi aplinkos.

112 AušrA Lingytė 

2 pav. VITAE kurso požiūris į besimokantįjį 

2. Naudoti tikslias užduotis, įtrauktas į kurso planą. 

Dar svarbiau yra užtikrinti, kad VITAE metodas skatintų: 

• dialogą – tarp mokytojų ir besimokančiųjų, tarp mokytojų ir administracijos; 

• įgalinimą – atsakomybę už savo mokymąsi ugdant tiek mokytojus, tiek besimokančiuosius; 

• bendradarbiavimą – tarp mokytojų, mokytojų ir besimokančiųjų ir tarp besimokančiųjų. 

VITAE mokymosi kurso tikslinės grupės 

Jei norite teikti VITAE mokymosi kursą savo institucijoje, pirmiausia Jūs turite 

išsiaiškinti, kiek bus norinčiųjų mokytis šiame kurse. 

Tikslinės VITAE kurso grupės yra mokytojai, kurie jau turi tam tikrus IKT 

įgūdžius ir patirtį bei norėtų išmokti daugiau. Toliau aprašytas profilio įrankis gali 

būti naudojamas kaip kontrolinis sąrašas potencialiems dalyviams.


Asmens apibūdinimas (profilis) 

113 

Būsimi kurso dalyviai turėtų mokėti: 

• susidoroti su paprastomis teksto redaktorių ir pateikčių ruošimo programų 

užduotimis; 

• reguliariai naudoti internetą kaip informacijos šaltinį savo mokymo bei mokymosi 

procese; 

• naudoti inovacijas, patys kurdami bei teikdami mokymosi kursus ir modulius; 

• realizuoti elektroninius aplankus (e. portfolio); 

• diferencijuoti savo besimokančiuosius; 

• bandyti patys parengti mokymo bei mokymosi sesijas naujų technologijų 

pagalba; 

• trokšta mokyti ir mokytis iš kolegų, kitų kurso dalyvių. 

Baigę VITAE mokymus, kurso dalyviai galės: 

• padėti savo kursų (kuriuose jie dėsto) besimokantiesiems atlikti savianalizę 

ir dokumentuoti ją naudojant e. portfolio; 

• padėti savo besimokantiesiems tiek mokytis, tiek informuoti kitus naudojant 

naujas internetines technologija bei socialinio bendravimo įrankius; 

• padėti savo studentams rasti bei efektyviai naudoti internete esančią informaciją; 

• eksperimentuoti su nuotolinio mokymosi kursais; 

• padėti savo kolegoms jų skaitmeniniuose eksperimentuose. 

VITAE modelis understandIT projekto kontekste 

UnderstandIT projekte jau parengtas vitae kursas bus adaptuotas kitoms 

institucijoms bei šalims. kursą stengiamasi atnaujinti, į jį įtraukiant koučingo elementų. 

svarbus aspektas yra tas, jog kurso dalyviai bandomojo kurso metu galės 

bendradarbiauti su kitų šalių besimokančiaisiais bei atlikti užduotis tuo pačiu 

metu. Šis kursas bus mišraus mokymosi kursas, kai akivaizdiniai susitikimai vyks 

tik kursų vertinimo etape. 

pagrindinės šio kurso dalyvių rolės: 

• mokytojas – mokinys, vitae kurso dalyvis, atliekantis mokytojo vaidmenį 

gyvenime, asmuo, kuriam ir formuojami projekto tikslai bei skiriami rezultatai. 

Šį vaidmenį atliekantys asmenys pasibaigus vitae kursui turi pritaikyti 

įgytą patirtį savo mokymo veikloje. 

• mokytojas – kuratorius, vitae kurso moderatorius, pvz. asmuo, kuris bus 

atsakingas už bandomojo kurso pateikimą UnderstandIT projekto kontekste. 

• 

mokinys, asmuo, dalyvaujantis vitae kurse, kuris nepriklauso šio projekto 

tikslinei grupei, pvz. prekybos centro darbuotojas.


numatoma kurso trukmė – 4 savaitės (30 akademinių valandų), rekomenduojamas 

maksimalus besimokančiųjų skaičius – 16. keturias valandas per savaitę 

besimokantieji bus kuruojami internetu ir galės bendrauti su savo kuratoriumi. 

Numatoma kurso trukm – 4 savaits (30 akademini valand), rekomenduojamas maksimalus 

besimokanij skaiius – 16. Keturias valandas per savait besimokantieji bus kuruojami internetu ir gals 

Bandomojo bendrauti su kurso savo kuratoriumi. dalyviai: 

• turės Bandomojo atlikti kurso įvadinį dalyviai: žinių ir įgūdžių vertinimo testą, 

• neprivalo • turs mokėti atlikti vadin anglų žini kalbos, ir gdži tačiau vertinimo turėtų test, žinoti, jog jiems teks susidurti 

su ikt įrankiais, kurie gali būti pateikti anglų kalba, 

• privalo turėti gali bti pagrindinius pateikti angl kalba, ikt įgūdžius (ms office, Windows ir pan.). 

Bandomojo • privalo kurso turti įgyvendinimas: 

pagrindinius IKT gdžius (MS Office, Windows ir pan.). 

• neprivalo mokti angl kalbos, taiau turt žinoti, jog jiems teks susidurti su IKT rankiais, kurie 

Bandomojo kurso gyvendinimas: 

Kuratorius 

Lietuva 

Norvegija 

Portugalija 

Italija 

Norvegijos dalyviai 

CoP 

LMS, Moodle 

3 pav. bandomojo kurso vykdymo schema 

Paveikslas 3: bandomojo kurso vykdymo schema 

Taigi, kaip matyti iš treiojo paveikslo, bandomasis UnderstandIT projekto mokym kursas bus vykdomas 

keturiose valstybse: Norvegijoje (kurs vykdys trys institucijos), Portugalijoje, Italijoje bei Lietuvoje. 

Kursai bus patalpinti Moodle aplinkoje, taipogi bus sukurta ir LMS (ang. Learning management system – 

programins rangos administravimo, dokumentacijos, stebjimo bei ataskait mokymo programos skirtos 

perteikti e. mokymosi programas bei j turin) bei CoP (Collaboration platform – virtuali aplinka, kurioje 

besimokantieji gali bendrauti bei dalintis patirtimi) aplinka. 

taigi, kaip matyti iš trečiojo paveikslo, bandomasis UnderstandIT projekto mokymų 

kursas bus vykdomas keturiose valstybėse: norvegijoje (kursą vykdys trys 

institucijos), portugalijoje, italijoje bei Lietuvoje. kursai bus patalpinti Moodle 

aplinkoje, taipogi bus sukurta ir Lms (ang. Learning management system – programinės 

įrangos administravimo, dokumentacijos, stebėjimo bei ataskaitų mokymo


115 

programos skirtos perteikti e. mokymosi programas bei jų turinį) bei Cop (Collaboration 

platform – virtuali aplinka, kurioje besimokantieji gali bendrauti bei 

dalintis patirtimi) aplinka. 

VITAE kurso bendrasis verslo plano modelis 

VITAE kurso bendrasis verslo plano modelis 

Šiame Šiame projekte verslo planui planui sukurti naudojamas sukurti naudojamas bendrojo verslo plano bendrojo modelis verslo pavaizduotas plano ketvirtajame modelis 

pavaizduotas paveiksle. ketvirtajame paveiksle. 

Verslo plano 

komanda 

I sesija 

Situacijos 

analiz 

Verslo plano 

situacijos 

analiz 

II sesija 

Galimybi 

analiz 

Verslo 

plano 

galimybs 

Bendrojo verslo plano krim sudaro keturios pagrindins sesijos, kuri metu išanalizuojama situacija 

Bendrojo verslo plano kūrimą sudaro keturios pagrindinės sesijos, kurių metu 

rinkoje, tada atliekama galimybi analiz, pasirenkami tinkamiausi sprendimai ir galiausiai analizuojamas 

išanalizuojama situacija rinkoje, tada atliekama galimybių analizė, pasirenkami 

sukurtas produktas bei parengiamas VITAE verslo planas. UnderstandIT projekto metu buvo atitinkamai 

tinkamiausi sprendimai ir galiausiai analizuojamas sukurtas produktas bei paren- 

vykdomos CCeD (ConCurrent E-learning Design) sesijos, kuri metu buvo parengti trys dokumentai: 

giamas vitae verslo planas. UnderstandIT projekto metu buvo atitinkamai vyk- 

situacij analiz, galimybi analiz bei preliminarus verslo planas. Ateityje planuojama surengfti dar vien ar 

domos CCed (ConCurrent E-learning Design) sesijos, kurių metu buvo parengti 

dvi sesijas tam, kad dokumentai bt visiškai užbaigti ir bt galima pradti mokymus. 

trys dokumentai: Kalbant apie UnderstandIT situacijų projekt, analizė, bendrasis galimybių verslo plano analizė modelis bei yra pritaikytas preliminarus btent VITAE verslo kursui. planas. 

ateityje Projekto planuojama metu yra sukurta verslo surengfti plano komanda, dar vieną kuri ar sudaro dvi atstovai sesijas iš vis tam, projekto kad partneri dokumentai dalyvi 

būtų visiškai šali. Taigi užbaigti kiekvienas ir partneris, būtų galima kurio šalyje pradėti bus vykdomas mokymus. bandomasis VITAE kursas, pirmiausia atlieka 

kalbant savo šalies apie situacijos UnderstandIT analiz bei apžvelgia projektą, galimybes. bendrasis Tada, kartu verslo su VITAE plano kurso modelis komanda, kuriamas yra pritaikytas 

preliminarus būtent vitae verslo planas. kursui. Šiuo metu projekto visos keturios metu šalys yra jau turi sukurta preliminar verslo plan, plano kur komanda, 

planuojama 

kurią sudaro tobulinti atstovai artimiausiu iš metu. visų projekto partnerių dalyvių šalių. taigi kiekvienas partneris, 

kurio 8. šalyje bus 7. vykdomas 2. bandomasis 4. vitae Santykiai kursas, 1. Vartotoj pirmiausia atlieka 

savo šalies situacijos Pagrindiniai analizę Pagrindins bei apžvelgia Pagrindingalimybes. 

su klientais tada, segmentai kartu su vitae kurso 

partneriai veiklos produkto 

komanda, kuriamas preliminarus verslo vert planas. Šiuo metu visos keturios šalys jau 

(išskirtinumas) 

turi preliminarų verslo planą, kurį planuojama tobulinti artimiausiu metu. 

3. Kanalai 

verslo planą sudaro 6. pagrindinės devynios dalys. pirmojoje plano dalyje nustatomi 

pagrindiniai vartotojų Pagrindiniai segmentai, t.y. kam bus skirtas šis kursas. Lietuvos 

resursai 

atveju šį kursą planuojama teikti profesinio bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams. 

antrasis aspektas – pagrindinė produkto vertė – tai, kas išskiria šį produktą 

9. Kainodaros struktra 5. Pajam šaltiniai 

iš kitų, yra, jog kursas yra paremtas vitae požiūriu, jo metu naudojamos naujausios 

informacinės komunikacinės technologijos. trečiojoje dalyje numatomi 

Paveikslas 5: bendrojo verslo plano struktra 

III sesija 

Sprendim 

pasirinkimas 

VITAE 

verslo plano 

pristatymas 

IV sesija 

Galutinio 

produkto analiz 

Preliminarus 

VITAE 

verslo planas 

Paveikslas 4: bendrojo verslo 4 pav. plano bendrojo krimo modelis verslo plano kūrimo modelis 

VITAE 

verslo planas

Projekto metu yra sukurta verslo plano komanda, kuri sudaro atstovai iš vis projekto partneri dalyvi 

šali. Taigi kiekvienas partneris, kurio šalyje bus vykdomas bandomasis VITAE kursas, pirmiausia atlieka 

savo šalies situacijos analiz bei apžvelgia galimybes. Tada, kartu su VITAE kurso komanda, kuriamas 

preliminarus verslo planas. Šiuo metu visos keturios šalys jau turi preliminar verslo plan, 

116 AUŠRA 

kur 

LINGyTė 

planuojama 

tobulinti artimiausiu metu. 

8. 

Pagrindiniai 

partneriai 

7. 

Pagrindins 

veiklos 

6. 

Pagrindiniai 

resursai 

2. 

Pagrindin 

produkto 

vert 

(išskirtinumas) 

4. Santykiai 

su klientais 

3. Kanalai 

9. Kainodaros struktra 5. Pajam šaltiniai 

Paveikslas 5: bendrojo verslo 5 pav. plano bendrojo struktraverslo 

plano struktūra 

1. Vartotoj 

segmentai 

komunikacijos kanalai, t. y. kur bus talpinama informacija apie kursą, kaip žinutė 

bus perduodama kitoms organizacijoms, kaip bus pasiekiama tikslinė grupė. neišvengiamas 

kiekvienos verslo plano aspektas – komunikacija su klientais. kaip 

jau buvo minėta anksčiau, kursų metu bus naudojama Cop, Lms bei Moodle platforma, 

dalyviai taip pat išmoks naudotis įvairiomis informacinių komunikacinių 

technologijų priemonėmis, kurie vėliau padės jiems užtikrinti aukštesnės kokybės 

bendravimą su jų pačių mokiniais. penktoji dalis, pajamų šaltiniai. planuojama, 

jog bandomasis kursas bus vykdomas iš projekto lėšų, tačiau vėliau, sukūrus kursą 

bus imamas dalyvio mokestis, kuris priklausys nuo kaštų dydžio. kursą teiks 

įvairios institucijos projekto partnerių šalyse. Lietuvoje šį kursą planuoja vykdyti 

viešoji įstaiga Baltijos edukacinių technologijų institutas. pagrindiniai resursai - 

tai pirmiausia žmogiškieji ištekliai, tokie kaip kuratorius, administracija ir pan. 

bei technologiniai resursai, tokie kaip bendravimo bei komunikacijos aplinka ir 

pan. pagrindinės veiklos, vykdomos kurse yra: informacijos šaltiniai bei saugojimas, 

komunikacija, dokumentacija, saugus informacijos naudojimas, darbas komandoje, 

mokymasis, rezultatų vertinimas, planavimas, dalijimasis informacija, 

galimybė pritaikyti žinias vietiniame kontekste bei koučingas. pagrindiniai partneriai 

– tai organizacijos, su kuriomis bendraus kursus teikianti institucija, tai gali 

būti įvairūs mokymo centrai ar moksline veikla užsiimančios įstaigos. kaip jau 

buvo minėta anksčiau, kurso kainą sudarys žmogiškųjų bei technologinių išteklių 

kaštai. taigi pagrindinė verslo plano kūrimo idėja – bendrąjį verslo plano modelį 

pritaikyti vitae kursui, taip skatinant įvairias institucijas bendradarbiauti teikiant 

šį kursą bei kurti išliekamąją vertę vitae projekto rezultatams.


Išvados 

117 

projekto UnderstandIT pagrindinis tikslas yra lavinti profesinių mokyklų mokytojų, 

dėstytojų, instruktorių bei praktikos vadovų ikt įgūdžius. Šis projektas 

taip pat stengiasi atkreipti dėmesį į tai, jog šiandien mokytojams trūksta įgūdžių 

naudoti informacines komunikacines technologijas bei taikyti jas savo veikloje. 

UnderstandIT projektas taip pat siekia išlaikyti bei skleisti vitae projekto 

metu sukurtus rezultatus, pritaikant juos naujoms šalims bei institucijoms, taip 

sukurdamas išliekamąją vitae projekto rezultatų vertę. projekte dalyvauja šešios 

europos sąjungos šalys, tačiau bandomasis kursas bus vykdomas keturiose 

šalyse: norvegijoje, italijoje, portugalijoje bei Lietuvoje. Bandomasis kursas bus 

teikiamas nemokamai. 

vitae kurso išskirtinumas bei pagrindinė vertybė yra ta, jog visas dėmesys 

šių kursų metu yra skiriamas besimokančiajam. Šis kursas taip pat lavina mokytojų 

ikt įgūdžius bei kompetencijas, o naudojant vitae modelį, jie gali būti pritaikomi 

ir kasdienėje mokytojų veikloje. Lietuvoje šį kursą planuoja teikti viešoji 

įstaiga Baltijos edukacinių technologijų institutas, kuri dalyvauja UnderstandIT 

projekte. kursas truks 4 savaites (30 akademinių valandų). kursas bus mišrus, rezultatų 

vertinimas vyks tiesiogiai bendraujant su kuratoriumi virtualioje aplinkoje. 

Bus naudojamas sinchroninis ir asinchroninis bendravimas. 

pasitelkiant šį bendrąjį verslo plano modelį bus sukurtas verslo planas konkrečiai 

vitae kursui, kurį galės teikti įvairios šalies institucijos. verslo planą sudaro 

devynios dalys, kurios atspindi kurso išskirtinumą, bendravimą su vartotojais bei 

kainodaros aspektus. Šiuo metu jau yra sukurtas preliminarus verslo planas, kuris 

artimiausiu laiku bus tobulinamas. 

UnderstandIT projektas padės mokytojams kitaip pažvelgti į informacinių komunikacinių 

technologijų taikymą mokyme, lavins jų ikt įgūdžius bei kompetencijas, 

tokiu būdu sukurdamas išliekamąją vertę vitae projekto rezultatams. 

Literatūra 

H. keegan, a. Fox (2009). mentoriavimas ir 21-ojo amžiaus įgūdžiai. viskas apie mokymąsi. 

a. osterwalder, Y. pingeur (2009), Wiley. Business model generator. isBn: 978-0470- 

87641-1, united states of america 

t. Hjeltnes, m. storvik, j. Fonseca, r. Lima, m. temperini, t. slåtto, a.Lingyte (2011). 

understand it project number: 2010-1-no1-Leo05-01839, preliminary vitae Business 

plan. 

B. klefstad, g. maribu, L. Borgmann, t. Berger, m. Feßler, e. rodrigues, j. mauricio, 

a. Fox, j. piguleviciene, v. r. musankoviene, a. sterbini, m. de marsico (2011). unders-


tand it project number: 2010-1-no1-Leo05-01839,the vitae Course team session three - 

design document. 

understandit project goal, [žiūrėta 2011 m. birželio 20d.], prieiga per internetą 

We want to empower vocational teachers to mentor their students and colleagues to work 

competently in the digital world., [žiūrėta 2011 m. birželio 28d.], prieiga per internetą 

 

summary 

today, in order to create a competitive society we simply need to use information and 

communication technologies which should be integrated into the learning process. in many 

cases, it is noticed that teachers lack the skills and competencies to use and apply iCt in 

their teaching. this paper examines the problem of teachers lack the skills and competencies, 

using information and communication technologies. understandit project aims to 

apply the earlier project developed during the training course for teachers to help them develop 

these skills, thereby disseminating vitae project results and creating lasting value. 

the course will apply vitae method to the project partner countries and a wider audience. 

in order to send a message about this course to a wider target audience, there will be 

developed a business plan of vitae course, where the adaptation of the general business 

model will be adapted for a particular course and the country. a pilot course will be held in 

the four partner countries: norway, italy, portugal and Lithuania, where the course will be 

held by Baltic education technology institute.

googLe apps programų naudojimo 

mokYkLos darBe gaLimYBės 


Kretingos Simono Daukanto pagrindinė mokykla 

edita.mezetiene@gmail.com 

Pastaruoju metu daugelis IKT paslaugų tiekėjų siūlo įvairius sprendimus, leidžiančius 

mokymo institucijoms minimizuoti IKT infrastruktūros išlaidas, pateikti 

bendruomenėms naujausius virtualaus bendravimo ir bendradarbiavimo įrankius 

Web 2.0 erdvėje. Naudojant šiuos sprendimus, mokymo institucijos elektroninis 

paštas, bendravimo ir bendradarbiavimo įrankiai yra įkeliami į paslaugų teikėjo 

serverius be jokių mokesčių, o mokymosi įstaigos visus šiuos išteklius pasiekia 

per internetą, pasitelkdamos įprastas naršyklės programas. Šie sprendimai apima 

svarbiausius šiuolaikinius bendravimo ir bendradarbiavimo įrankius, leidžiančius 

pakeisti esamą elektroninio pašto ir elektroninio turinio saugyklų infrastruktūrą, 

burti internete virtualią mokyklos bendruomenę. Straipsnyje yra analizuojamos 

priemonės, leidžiančios efektyvinti mokyklos darbo procesą, sudarant sąlygas aktyviau 

diegti nemokamus įrankius ugdymo procese. 

Įvadas 

tobulesnės technologijos, didžiuliai informacijos srautai, spartus gyvenimo 

ritmas iš esmės keičia visuomenės gyvenimą, išryškėja naujos problemos. svarbiausias 

tampa žmogus, pasiruošęs gyventi ir dirbti nuolatinės kaitos sąlygomis. 

tai galima padaryti lavinant gebėjimus, išmokstant tobulinti save nuolat, visą 

gyvenimą. mokytojas – pirminis ir pats svarbiausias veiksnys, kuris lemia ikt 

naudingumą bei naudojimosi ikt lygį mokymo(si) procese. o nuolatinis bendravimas 

ir bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene – sėkmingo ugdymo 

proceso raktas. skaitmeninių informacijos perdavimo technologijų plėtra atvėrė 

iš esmės naujas globalaus bendravimo ir sąveikos galimybes – sukūrė pasaulio 

komunikacinę erdvę be įprastų laiko ir atstumo suvaržymų. ikt skatina bendravimą 

ir bendradarbiavimą, padeda suvokti demokratinės visuomenės pagrindinius 

principus ir vertybes. reikalinga pažangi technologija bendravimui bei 

bendradarbiavimui, be jokių išlaidų bei sudėtingos prieigos ir visiškai nemokamai. 

Ypač reikalingas bendradarbiavimas realiu, tuo pačiu laiku. galimybė kurti 

grupės ar projekto tinklalapius ir įtraukti daugybę žmonių. reikalinga dalijimosi

120 EDITA MėŽETIENė 

bei privatumo kontrolė, kuri leistų dokumentų kūrėjams pasirinkti, kas gali prieiti 

prie jų dokumentų bei juos redaguoti. atvirumas naujovėms – svarbiausia modernios 

visuomenės pedagogo nuostata. Šioje visuomenėje mokytojas turi nuolat 

tobulinti savo profesinę, technologinę bei socialinę kompetenciją. Būtina gebėti 

suvokti, įvertinti naujovių teikiamą naudą ir keliamus pavojus, išmokti atsakingai 

ir kompetentingai taikyti jas savo veikloje. mokytojas, nuolat domėdamasis 

pasaulio pažanga bei nuolatos mokydamasis, gebės šias vertybes perteikti savo 

mokiniams bei ugdyti jų nuolatinio nenutrūkstamo mokymosi poreikį. 

viena iš paplitusių internetinių informacinių sistemų rūšių yra intranetai. pagrindinė 

intraneto paskirtis – komunikacija ir bendradarbiavimas tarp organizacijos 

narių. intranetai skirti vidiniam organizacijų naudojimui, vidinių procesų organizavimui. 

prie intraneto vartotojai gali prisijungti iš bet kurios pasaulio vietos, kurioje 

yra interneto ryšys, jei intranetas prieinamas iš išorės. Žinoma, tai reikalauja 

papildomų išlaidų. dauguma mokyklų neturi intraneto, nes dėl lėšų stygiaus negali 

įsigyti serverio, todėl reikalinga pažangi nemokama ir nesudėtingos prieigos technologija 

bendravimui bei bendradarbiavimui. nors visas pasaulis sparčiai žengia 

informacinės visuomenės link ir viena iš technologijų sparčiai plintančių pasaulyje 

yra intranetas, deja mokyklose situacija yra tokia: mokytojai per mažai taiko ikt 

ugdymo procese, nes visi turi elektroninio pašto adresus ir geba juo naudotis, neįdiegta 

kompiuterinė mokyklos vidinė komunikacija. mokslininkai vieningai laikosi 

nuomonės, kad ugdytojo ir ugdytinio santykiai neįmanomi, jei nėra pedagoginio 

susitikimo ir bendravimo. naujų įrankių paieška padėtų išspręsti mokytojų ir mokinių 

bendravimo problemas ugdymo tikrovėje, palengvintų mokymo procesą. 

Darbo tikslas yra apibūdinti ikt vaidmenį mokymo procese ir apžvelgti nemokamų 

internetinių įrankių taikymo mokymosi procese galimybes. pagrįsti nemokamo 

internetinio įrankio naudojimą mokymosi procese, nustatyti tinkamą virtualią 

mokymosi aplinką (vma) mokymo kurso kūrimui darbui su pasirinktu nemokamu 

internetiniu įrankiu, išsiaiškinti mokytojų patirtį, organizuojant mokymą vma. 

Darbo objektas – internetinės biuro programos mokykloje. 

IKT taikymas šiuolaikiniame ugdyme 

ugdymo procesas tampa visaverčiu aktyviai dalyvaujant mokiniui, mokytojui 

ir bendruomenei. mokytojas, rengiantis mokinius gyventi informacijos amžiuje, 

turi būti visavertis informacinės – besimokančios – visuomenės pilietis. mokytojas 

turi nuolat tobulinti savo profesinę, technologinę bei socialinę kompetenciją. 

Būtina gebėti suvokti, įvertinti naujovių teikiamą naudą ir keliamus pavojus, išmokti 

atsakingai ir kompetentingai taikyti jas savo veikloje. mokytojas, nuolat

GOOGLE APPS PROGRAMų NAUDOJIMO MOKyKLOS DARBE GALIMyBėS 

121 

domėdamasis pasaulio pažanga bei nuolatos mokydamasis, gebės šias vertybes 

perteikti savo mokiniams bei ugdyti jų nuolatinio mokymosi poreikį. Šiandieniniai 

mokytojai turi būti ne tik savo dalyko ir efektyvių mokymo(si) metodologijų 

žinovai, bet ir gebėti padėti mokiniams tapti pilnaverčiais žinių visuomenės dalyviais, 

todėl mokytojai turi pažinti naujas ikt ir gebėti jas panaudoti, kad padidintų 

mokymo(si) kokybę. reikia įvertinti ir tai, kad šiuolaikinis mokinys auga informaciniame 

amžiuje, jis ateina mokytis, turėdamas informacinių (ir ne tik) įgūdžių 

dėl interneto prieinamumo, mobiliųjų įrenginių sklaidos ir kitų jaunimui prieinamų 

technologijų. mokytojo paskirtis yra ne pasivyti technologiškai išprususius 

mokinius, o būti jiems teisingais patarėjais, atsirenkant informaciją. 

ikt keičia tradicinio mokymo metodus. kompiuteriai padeda mokiniui ne tik sužinoti, 

bet ir veikti. toji veikla gali vykti ir virtualioje, kompiuterio sukurtoje aplinkoje 

(pavyzdžiui, kompiuterio žaidimas), ir realiame gyvenime (pavyzdžiui, kuriant 

elektroninį nuotraukų albumą ar kompiuterinį filmuką). mokytojas be tradicinių 

mokymo metodų gali pasitelkti individualius ar grupinius projektus užduotis, skirtas 

savarankiškam mokymuisi. ikt leidžia įgyvendinti naujus ugdymo uždavinius, 

kurie be technologijų atrodė neįmanomi. Šiuo metu Lietuvoje šimtui mokinių tenka 

maždaug 16 kompiuterių arba vieną kompiuterį dalijasi 6 mokiniai. kas atsitiks, kai 

mokinių ir kompiuterių santykis bus 1:1? ką veiks mokytojas? kaip atrodys vadovėlis? 

kaip atrodys pamoka? analitikai mano, kad situacija bus gana greitai. tik 

mokiniai apsiginkluos ne asmeniniais kompiuteriais, o mobiliaisiais įrenginiais. 

ikt keičia tradicinio mokymo metodus, leidžia įgyvendinti naujus ugdymo uždavinius, 

kurie padės mokiniams tapti pilnaverčiais žinių visuomenės dalyviais. 

Socialiniai tinklai – perspektyvi bendravimo aplinka virtualioje erdvėje 

dalyvavimas socialiniuose tinkluose neapsiriboja vien bendravimu – jose 

yra sukuriamas nemažas kiekis įvairios informacijos, kuri apibūdina vartotoją, jo 

kompiuterinį raštingumą. mokytojai, apjungdami mokinius į grupes, gali imituoti 

virtualiąją klasę. tai galėtų būti alternatyva virtualiosioms mokymosi aplinkoms. 

pastaruoju metu daugelis ikt paslaugų teikėjų siūlo sprendimus, leidžiančius 

akademinėms institucijoms minimizuoti ikt infrastruktūros išlaidas, pateikti 

naujausius virtualaus bendravimo ir bendradarbiavimo įrankius Web 2.0 erdvėje, 

pavyzdžiui, Microsoft Windows Live@Edu ir Google Apps Education. naudojant 

šiuos sprendimus, švietimo institucijos elektroninis paštas, kalendorius ir įvykių 

valdymo priemonės, duomenų saugyklos, bendravimo ir bendradarbiavimo įrankiai 

yra įkeliami į paslaugų teikėjo serverius be jokių mokesčių, o mokymosi įstaigos 

visus šiuos išteklius pasiekia per internetą, pasitelkdamos įprastas naršyklės 

programas. paslaugos prieinamos ir iš mobilių įrenginių. Šie sprendimai apima


svarbiausius šiuolaikinius bendravimo ir bendradarbiavimo įrankius, leidžiančius 

pakeisti esamą elektroninio pašto ir elektroninio turinio saugyklų infrastruktūrą, 

burti internete virtualią akademinės institucijos bendruomenę. dalyvavimas socialiniuose 

tinkluose leidžia akademinėms institucijoms minimizuoti ikt infrastruktūros 

išlaidas, pateikti naujausius virtualaus bendravimo ir bendradarbiavimo 

įrankius Web 2.0 erdvėje. 

pirmos kartos interneto saityne (angl. web 1.0) vyravo tradiciniai informacijos 

perteikimo būdai. informacija internete paprastai skelbdavo visuomeninės organizacijos, 

valstybės institucijos, komercinės organizacijos, nes reikėjo specialių 

žinių hipertekstiniams dokumentams kurti ir skelbti. Be to, reikėjo turėti vieta serveryje 

šiai informacijai įkelti. pavieniams vartotojams tai padaryti buvo sudėtinga. 

atsiradus naujoms interaktyvioms antros kartos saityno (angl. web 2.0) technologijoms, 

informacija įkelti į internetą tapo gana paprasta, pakanka elementariu 

naudojimosi naršykle gebėjimu, o saityno technologijos yra lengvai perprantamos. 

dauguma paslaugų yra nemokamos. internetu dokumentai sklinda sparčiau, greičiau 

ir pigiau gaunama informacija. 

antros kartos saityno technologijos: thinkfree, wiki, zoho, google Apps suteikia 

interaktyvaus bendravimo galimybę ir yra išskirtinis interneto, kaip komunikavimo 

priemonės, bruožas: 

ThinkFree online biuro paketas, sudarytas iš tekstų redaktoriaus (kaip Word 

2007), pristatymų redaktoriaus (kaip Power Point) ir skaičiuoklės (kaip Excel). 

Failus, su kuriais dirbama, galima išsaugoti kompiuteryje, ar tiesiog Thinkfree 

svetainėje (1 gb vietos dokumentų saugojimui), galima išsaugoti dokumentus 

pdF formatu, failų konvertavimas internete. Ši doroklė ypač naudinga žmonėms, 

dirbantiems su Microsoft Word programa, nes tai yra beveik pilnavertis populiarios 

biuro programos analogas. 

Wiki programos – grupinis ir labai lengvas informacijos kūrimas ir redagavimas 

internete. mokytojas gali sukurti užduotį, organizuoti projektinį mokinių 

darbą, stebėti projekto eigą, teikti pastabas, taisyti, patarti. vienas įdomesnių viki 

svetainių pagrindu veikiančių svetainių yra Wikispaces – tai bendram darbui skirta 

internetinė aplinka. Įvairių formatų dokumentus galima talpinti ir viešinti internete 

tam skirtose svetainėse. pačios žinomiausios yra youtube (video, audio), flickr 

(nuotraukos), Scribd (tekstiniai dokumentai). studentai gali talpinti grafinius dokumentus, 

kurti virtualias menų parodas, kurias matytų visi besidomintieji; dėstytojai 

surastą tinkamą vaizdinę ir garsinę medžiagą gali demonstruoti paskaitų 

metu. vienas įdomesnių viki svetainių pagrindu veikiančių svetainių yra Wikispaces 

– tai bendram darbui skirta internetinė aplinka. Įvairių formatų dokumentus 

galima talpinti ir viešinti internete tam skirtose svetainėse.


123 

Zoho – didžiulis interneto programų rinkinys. jame galima naudotis tokiais 

įrankiais kaip teksto redaktorius, skaičiuoklė, duomenų bazių, projektų valdymo ir 

kt. pateikčių kūrimas zoho labai panašus į Google Docs. trūksta tik galimybės dalytis 

savo sukurta pateiktimi su kitais. pagrindinis jos trūkumas – nėra lietuviškų 

raidžių. Google Docs ir zoho savo galimybėmis labai panašūs, iš jų dviejų geresnis 

Google Docs, kadangi suteikia galimybę dalytis savo pateiktimis su virtualiais 

klientais. Šis online biuro paketas turi daugybę įrankių – „Zoho Writer“, skirtą 

kurti dokumentus: „Zoho show“ – pateikčių įrankis, „Zoho notebook„ – užrašų 

knygutė, „Zoho sheet“ – skaičiuoklė, „Zoho planner“ padeda organizuoti savo 

darbus ir planus, „Zoho meeting“ – įrankis, padedantis rengti žiniatinklio konferencijas, 

„Zoho projects“ skirtas projektams valdyti, „Zoho Creator“ – darbui su 

duomenų bazėmis:„Zoho Wiki“ – galimybė kurti „Wiki“; „Zoho Chat“ – galimybė 

bendrauti realiu laiku su kolegomis. tai nemokama microsoft Word online alternatyva, 

leidžianti kurti ir redaguoti dokumentus. Yra galimybė keliems vartotojams 

dirbti su dokumentu tuo pačiu metu, importuoti dokumentus Microsoft Word 

(doC), OpenOffice (odt ir sxw), HtmL, rtF, jpg, giF png formatais, dalintis 

dokumentais su draugais arba paskelbti juos visuomenei. zoho Writer galima pasiekti 

adresu http://www.zoho.com. zoho Writer lenkia GoogleDocs formatavimo 

galimybėmis – daugiau šriftų ir šriftų dydžių, tai nėra tiek išplėsta programa, kiek 

Ms Word arba Thinkfree. 

1 pav. Google Apps programos langas 

Google Apps 

kiek anksčiau Google buvo 

paieškos sistema, kuri savo našumu 

ir efektyvumu sparčiai pranoko 

konkurentus, bet ji jau seniai 

nebėra vien tik paieškos sistema, 

kompanijai Google inc., kuri visai 

neseniai atšventė savo gyvavimo 

dešimtmetį, jau priklauso virš 100 

informacinių sistemų ir produktų 

(1 pav.)– žinomiausios iš jų 

yra Gmail, Google Docs, Google 

Earth, Google Groups, Google 

reader, vieni iš paskutinių perliukų 

– naršyklė Google Chrome ir 

operacinė sistema mobiliems telefonams 

Google Android.


Google Apps privalumai: 

Yra nemokamas, tiek įmonėms, tiek privatiems asmenims, patogus naudoti 

daug keliaujantiems ar dirbantiems, galima bet kada iš bet kur prisijungti prie sistemos 

ir pasiimti ten laikomus dokumentus, darbo aplinka paprasta ir lengva naudoti 

patyrusiems ir ką tik įžengusiems į šį „pasaulį“, valdymo skydelyje sudėti visi 

populiariausi ir būtiniausi įrankiai, be kurių neapsieitumėme, turi galimybę įkelti ir 

koreguoti visus populiariausius dokumentų formatus – MS Office (.doc, .xls, .ppt, 

.pps), OpenOffice.org (.odt, .ods), Google suteikia galimybę išsaugoti dokumentus 

.pdf, .rtf (microsoft Windows teksto rengyklės byla), .txt (Windows Notepad programos 

rinkmena), pasižymi patogiomis bendradarbiavimo (angl. share) galimybėmis 

– pasinaudodami internetinio biuro programų rinkinio suteikiama specifine 

nuoroda kiekvieną tekstą, pateiktį ar elektroninę lentelę galite pademonstruoti, leisti 

parsisiųsti kolegoms ir draugams. galima surengti tiesioginę skaidrių peržiūrą, 

aptarti ką pakeisti, o ką palikti., galimybė sisteminti savo dokumentus: kurti naujus 

aplankus, slėpti juos, galimybė žymėti dokumentus žvaigždutėmis ir kt. 

Google Apps tūkumai: 

Google Docs neatvaizduoja Microsoft Office 2007 parašytų komentarų, neatidaro 

naujųjų Ms Office 2007 formatų (pvz.: .docx ir kt.), sistema veikia gan 

lėtokai, o norint dirbti produktyviai ir greitai reikalingas spartus internetas, įrankių 

stoka: dirbant su Google elektroninėmis lentelėmis buhalteris negali apsiriboti 

vien formulių funkcijomis, buhalteriui reikia daugiau galimybių kuriant diagramas, 

dirbant su skaičiais, kitomis programomis ir su tomis pačiomis matematinėmis 

(ir kitomis) formulėmis, skaičiavimo būdais. 

privalumai vartotojui: 

pasiekiamumas iš bet kurios darbo vietos, iš bet kurio kompiuterio, 25gB pašto 

dėžutei su galingu paieškos varikliu, niekada neprarasite duomenų, net jei jūsų kompiuteris 

sugedo ar yra pavogtas, Docs, sites, video mainai – naujas bendravimo lygis. 

privalumai it vartotojams: 

nereikia pirkti aparatinės įrangos, nėra diegimo ar priežiūros darbų, nedidelis 

fiksuotas vienos darbo vietos mokestis, intuityvi aplinka, su kuria dauguma darbuotojų 

jau yra susipažinę, sutaupo licencijų, aparatūros mokesčius, sistema atvira 

integracijai. 

privalumai įmonėms: 

sumažėja išlaidos, didesnis darbo našumas leidžia greičiau priimti sprendimus, 

daug paprasčiau daryti pakeitimus ir naujoves, tai leidžia greičiau grįžti į 

verslą, sutelksite išteklius strateginėms inovacijoms, o ne komercinei veiklai.


125 

„google apps“ – tai „google“ programų rinkinys, kuriame pateikiamos verslui 

naudingos pagrindinės paslaugos. tai priglobtoji paslauga, su kuria įmonės, 

mokyklos ir įstaigos gali naudoti įvairius „google“ produktus – įskaitant el. paštą, 

„google“ dokumentus, „google“ kalendorių ir „google“ pokalbius – unikaliame 

domene (pvz., www.jusubendrove.lt). 

Pagrindiniai Google produktai: 

Gmail – 7gB saugykla, apsauga nuo šiukšlių bei virusų, balso ir video pokalbiai, 

imap and pop žinučių prieiga, ir dar daugiau. 

Google calendar – galite dalintis savo kalendoriais bei gauti kitų žmonių, 

grupių kalendorius, tvarkaraščius 

Google Talk – greitas žinučių perdavimas, balso paštas lengvas dokumentų 

persiuntimas 

Google Docs (http://docs.google.com) – tai yra nemokama tekstų doroklė (rašyklė), 

skaičiuoklė ir pateikties rašyklė, kuri jums leidžia kurti, išlaikyti medžiagą 

atmintinėje, bendrinti ir bendradarbiauti naudojant dokumentus su kitais. (2 pav.). 

Google reader (http://reader.google.com) – tai galimybė lengviausiu būdu 

gauti šiuolaikinę informaciją su geriausiomis praktikomis ir paskutinėmis naujienomis 

bet kokioje srityje. Google reader nuolat patikrina šias svetaines dėl turinio 

atnaujinimo ir siunčia atnaujinimus į tą vietą, adresą, kad jie būtų perskaityti, išrūšiuoti 

ir sukomplektuoti kartu su anotacijomis. tai lyg asmeninės pašto dėžutės 

įprastam informacijos srautui turėjimas. 

Google Sites (Svetainės) (http://sites.google.com) – tai įrankis, kuris padeda 

mokiniams ir mokytojams sukurti individualizuotas svetaines, pridedant kontekstą, 

priedus ir įdedant laikmenas iš kitų paslaugų, pvz., Google Docs, Picasa Web 

albumas, kalendorius ir 

t. t. svetainė gali būti sukurta 

asmeniui, grupei, dalykui, 

katedrai, institucijai 

ar kuriai nors kitai grupei. 

galima kontroliuoti tuos, 

kurie prieina prie puslapių; 

dalintis vienam su kitu informacija 

(3 pav.). 

Google groups: (http:// 

groups.google.com/) – galimybė 

grupėms žmonių lengvai 

pasidalinti informacija 

2 pav. Google docs programos langas


ir efektyviai bendrauti. visi atsiųsti 

laiškai archyvuojami ateities nuorodoms 

ir lengvai surandami tiek, asmeniškai, 

tiek viešai. 

Knol (http://knol.google.com) – 

tai yra paslauga, padedanti visiems 

norintiems rašyti ir dalintis savo 

žiniomis su pasauliu. tai yra žinių 

grupė, autorinis straipsnis tam tikra 

tematika. 

Picasa (http://picasa.google. 

3 pav. Google Sites programos langas 

com) – tai nemokama programa, 

kuri padeda greitai sutvarkyti, redaguoti 

ir dalintis nuotraukomis savo kompiuteryje. Picasa žiniatinklio albumai 

leidžia nusiųsti nuotraukas iš Picasa į žiniatinklį greitai ir lengvai. 

Google Docs savo sąsaja ir funkcionalumu tinka ne itin reikliems vartotojams, 

tinka vartotojams, teikiantiems pirmenybę ne galimybėms, bet darbui su dokumentais 

nepriklausomai nuo darbo vietos. 

Pagrindinė technologija reikalinga darbo įgyvendinimui – VMA 

tinkamas ikt naudojimas gali pagerinti ne tik mokymo ar mokymosi kokybę, 

bet ir būti viena iš priemonių stiprinančių integracinius ryšius su socialine 

aplinka. virtualios mokymosi terpės pasirinkimą lemia institucijos vidaus politika, 

finansinės galimybės, švietimo poreikiai. virtualias mokymosi aplinkas (vma) 

galima apibrėžti kaip kompiuterines santykinai atviras aplinkas, kurios leidžia 

grupinius susibūrimus ir dalyvių tarpusavio sąveiką, teikia galimybę pasiekti labai 

įvairius mokymosi išteklius. vma turėtų būti skiriamos nuo mikropasaulių, kur 

kiekvienas besimokantysis pakliūva į uždarą kompiuterinę mokymo aplinką, ir 

nuo klasės mokymosi aplinkos, kur įvairios technologijos naudojamos kaip pagalbinės 

įprastiems užsiėmimams (Wilson, 2011). vma apibrėžime tik netiesiogiai 

minima būtinybė turėti parengtą mokomąją medžiagą (elektroninę vadovėlio 

versiją), dėmesys labiau krypsta į bendradarbiavimo priemones. vma sukurtos 

įtraukiant geriausias kompiuterių tinklo savybes – jos leidžia daugybinius ryšius 

tarp studentų ir instruktorių, skatina bendradarbiauti ir diskutuoti (piccoli, 2001). 

kiekviena vma yra struktūrinta aplinka, susidedanti iš mokomosios medžiagos 

pateikimo, bendravimo, bendradarbiavimo, kontrolės ir besimokančiųjų veiklos 

dokumentavimo priemonių. populiariausiomis laikomos komercinės WebCT, 

Blackboard, atvirojo kodo Moodle, Atutor turi daugiau ar mažiau tokių galimybių.


127 

komercinės e. mokymo aplinkos leidžia naudotis visomis įmanomomis mokomosios 

medžiagos pateikimo, bendradarbiavimo, savikontrolės, protokolavimo ir 

kitomis galimybėmis dėstytojų ir studentų patogumui, tačiau jų kaina yra didelė, 

be to, periodiškai tenka mokėti už jų atnaujinimą. nemokamos (atvirojo kodo) 

vma daugiau dėmesio dažniausiai skiria kuriai nors daliai e-mokymosi aspektų. 

pavyzdžiui, Atutor yra gana gerai pritaikytas neįgaliųjų mokymui. Lietuvoje naudojamose 

vma yra sudėta tūkstančiai kursų, tačiau jų autoriai paprastai naudoja 

tik dalį aplinkos galimybių, dažniausiai mokomosios medžiagos valdymą ir testus 

(Lipeikiene, 2003). 

virtualios mokymosi terpės pasirinkimą lemia institucijos vidaus politika, finansinės 

galimybės, švietimo poreikiai. tinkamas ikt naudojimas gali būti viena 

iš priemonių stiprinančių integracinius ryšius su socialine aplinka. 

VMA vertinimas ugdymo institucijoje 

2011 m. gegužės mėn. buvo atlikta apklausa siekiant ištirti mokytojų žinias 

apie virtualias mokymo aplinkas. tyrimo imtis – 33 mokytojai. apklausos tikslas 

– nustatyti, ką mokytojai žino apie vma. trumpa apklausos analizė. pirmas 

anketos klausimas: „išvardykite žinomas virtualias mokymosi aplinkas“. 60% į 

klausimą neatsakė, kiti įvardijo Moodle, WebCT, WCL (4 pav.): 

Į klausimą „išvardinkite, kokias žinote virtualių mokymo aplinkų technines 

galimybes?“ neatsakė. atsakė vos 6%. iš techninių galimybių paminėjo tik forumus, 

sinchroninio bendravimo galimybę ir testus. galima teigti, kad mokytojai 

praktiškai ar teoriškai yra susidūrę su virtualiais pokalbiais, forumais, testais ir kt., 

tačiau nežino, kad šios galimybės yra ir mokymo aplinkose. 

trečias klausimas: „ar norėtumėte kokį nors kursą mokytis nuotoliniu būdu?“ 

(5 pav.): 

atsakymai pasiskirstė taip: 60% atsakė teigiamai, 40% neatsakė arba atsakė 

neigiamai. vadinasi daugiau, kaip pusė norėtų mokytis virtualioje erdvėje. 

ketvirtas klausimas: „ar naudinga mokintis virtualioje mokymosi aplinkoje?“ 

atsakymai: „ne, tai nebūtų naudinga“ – 25%, „taip, nes tai būtų naudinga“ – 

75%. galime teigti, kad didesnė dalis mokytojų pripažįsta , kad naudinga mokintis 

vma. 

Į klausimą „ar besimokant galėtų padėti forumai?“ atsakė taip: „nenaudojau“ – 

70%, „nepadėtų“ – 1%, „padėtų“ – 13%, „Labai padėtų“– 16%. galime teigti, 

kad daugiau nei pusė apklaustų mokytojų nesinaudoja forumais, todėl jais gali 

nepasinaudoti. didesnė dalis mokytojų rečiau naudojasi šia virtualaus bendravimo 

galimybe, tačiau negalime tvirtinti, kad mokytojai apskritai su forumais

Nežinau Moodle WebCT WCL 


60 

40 

20 

0 

Išvardykite žinomas virtualias 

mokymosi aplinkas 

60 

37 

2 1 

Nežinau Moodle WebCT WCL 

4 pav. Respondentų nuomonė apie 

virtualias aplinkas 

Ar nortumte mokytis nuotoliniu 

bdu? 

nėra Ar nortumte susidūrę. Į mokytis klausimą nuotoliniu „Įvertinkite, kaip besimokant jums padėjo sinchroninio 

bendravimo bdu? galimybė (angl. Chat)“ buvo tokie: „nenaudojau“ – 60%, 

„nepadėjo“ – 10%, 60 „padėjo“ – 20%, „Labai padėjo“ – 10%. matome, kad pusė 

apklaustųjų 60 mokymuisi 40 sinchroninio bendravimo nenaudoja, tačiau negalime 

sakyti, 40 kad mokymo įstaigose mokytojai vienodai teigia naudojantys sinchroninį 

bendravimą 20 mokymuisi. klausimas: „kaip besimokant galėtų padėti nuotolinio 

mokymo 0 svetainėse pateiktos užduotys (angl. Assignment)“. atsakymai: „nenaudojau“ 

– 60%, „nepadėtų“ – 1%, „padėtų“ – 25%, „Labai padėtų“ – 14%. 

galime teigti, kad Taip daugiau Ne kaip pusė mokytojų mano, jog užduotys jiems padėtų 

mokytis, tačiau dauguma nesinaudojo. Į klausimą „ar nuotolinis mokymas 

yra ekonomiškesnis negu įprastas kursų lankymas?“. atsakymai: „taip“ – 88%, 

„ne“ – 12%. didesnė dalis respondentų būtų linkusi mokytis nuotoliniu būdu 

vien todėl, kad jis ekonomiškesnis. Į klausimą „ar norėtumėte kursų virtualioje 

aplinkoje?“ atsakymas: „taip“ – 70%, „ne“ – 20%, „neturiu nuomonės“ – 

10%. dauguma mokytojų linkę manyti, kad virtuali aplinka galėtų būti pagalbinė 

mokymosi priemonė. 

remiantis apklausos rezultatais galima teigti, kad respondentai mažai žino 

apie virtualias mokymosi aplinkas ir jų technines galimybes. visos trys lyginamos 

aplinkos turi labai panašų funkcionalumą – kurso medžiagos talpinimas, savikontrolės 

testai, diskusijos tarp kurso besimokančiųjų ir dėstytojo, atliktų darbų talpinimas 

ir t. t., ir atitinka dauguma virtualioms mokymosi terpėms keliamų reikalavimų. 

Moodle turi visas pagrindines įrankių paslaugas: lengva navigacija, veikia 

su visomis naršyklėmis, galima pateikti video medžiagą bei yra atvira sistema 

leidžianti ja plėtoti ir integruoti į ją naujus ir naudingus įrankius. 

60 

40 

20 

0 

60 

Taip Ne 

40 

5 pav. Respondentų nuomonė apie 

mokymąsi nuotoliniu būdu


Išvados 

129 

išnagrinėjus ikt vaidmenį mokymo procese nustatyta, jog ikt yra ypač reikšmingas 

bendruomenės bendravimui ir bendradarbiavimui, kuris yra sėkmingo ugdymo 

proceso raktas. 

atlikus nemokamų internetinių įrankių taikymo mokymosi procese galimybių 

analizę, galima teigti, kad naujausi virtualaus bendravimo ir bendradarbiavimo 

įrankiai, duomenų saugyklos Web 2.0 erdvėje leidžia institucijoms minimizuoti 

ikt infrastruktūros išlaidas, nes nebereikia išlaidų serveriams, talpykloms, programinei 

įrangai, apsaugos nuo virusų ir nepageidaujamų laiškų priemonėms. 

Įvertinus kelių nemokamų įrankių privalumus ir trūkumus, mokykloms tinkamiausias 

įrankis – Google Docs. tai ir paprasčiausia ir pakankamai neperkrauta 

nereikalingais įrankiais bei nemokama. Docs, sites, video mainai – naujas bendravimo 

lygis, intuityvi aplinka, su kuria dauguma jau yra susipažinę. 

remiantis apklausos rezultatais, vma analize ir įvertinus kriterijus galima 

teigti, kad dauguma respondentų žino moodle kaip virtualią mokymosi aplinką, 

todėl yra sukurtas mokymo kursas mokytojams šioje aplinkoje, kaip valdyti pasirinktą 

internetinį biuro programų rinkinį. 

Literatūra 

Administrator documentation. [interaktyvus]. [Žiurėta 2011 m. kovo 15 d.]. prieiga per 

internetą: . 

Ar nusipelno dėmesio interneto pateikčių rengyklės [Žiūrėta 2011 m. sausio 20 d.]. prieiga 

per internetą: . 

Biuro programų rinkinio „Google Docs“ pranašumai ir trūkumai [Žiūrėta 2011 m. sausio 13 

d.]. prieiga per internetą: . 

Documentation Index - WebCT Campus Edition. [interaktyvus]. [Žiurėta 2011 m. balandžio 

12 d.]. prieiga per internetą: . 

Google Docs [Žiūrėta 2011 m. sausio 12 d.]. prieiga per internetą: . 

Google produktai [Žiūrėta 2011 m. sausio 17 d.]. prieiga per internetą: . 

Lipeikiene, j. virtual learning environments as a supplement to traditional teaching. 

informatics in education, 2003. vol. 2, p. 1–12. 2003. 

piCCoLi, g.; aHmad r.; ives B. (2001). Web-based virtual learning environments: 

aresearch framework and a preliminary assessment of effectiveness in basic it skills 

training. mis quarterly, 0276-7783. december 1, vol. 25, issue 4.


rutkauskienė, d., targamadZė, a. ir kt.(2003) nuotolinis mokymasis. Mokomoji 

knyga. kaunas: technologija, 2003. 256. isBn 9955-09-321-8. 

ŠiaudvYtienė e. (2007) kitoks mokymasis su „Web 2.0“. elektroninis leidinys „veidrodis“, 

2007, nr. 5 (70). 

WiLson, B. g. Constructivist Learning environments: Case studies in instructional design. 

in educational technology publications. nj: englewood Cliffs. prieiga per internetą: 

[žiūrėta 

2011-05-20]. 

googLe apps programs tHe use oF sCHooL opportunities 


recently, a number of information and communication technology service providers 

offer various solutions to educational institutions to minimize the costs of information and 

communication technology infrastructure, the communities in the most recent virtual communication 

and collaboration tools of Web 2.0 space. using these solutions, training by email 

communication and collaboration tools are uploaded to the service provider’s servers, 

without charge, and educational institutions of all these resources are obtained through the 

internet, through a common browser program. these solutions include the most important 

modern communication and collaboration tools to replace the existing e-mail and digital 

content storage infrastructure, bringing together online virtual school community. the article 

examines the means to more effective school process, allowing for greater deployment 

of free tools for teaching.

interaktYvŪs mokomieji dYs 2.0 Žaidimai 

Julita Pigulevičienė 

Kauno technologijos universitetas 

julita.piguleviciene@ktu.lt 

Daug žmonių suvokia disleksiją tik kaip skaitymo ir rašymo sutrikimą. Tačiau 

problemos, kurias sukelia šis sutrikimas, lemia ir daugelį kitų gyvenimo įgūdžių. 

Disleksiją galima koreguoti, nors šis sutrikimas, daugiau ar mažiau matomas, paprastai 

lieka visą gyvenimą. Lietuvoje dažniausiai šią problemą sprendžia logopedai. 

Problemą galima spręsti bet kokiame amžiuje. Skaityti, tarti žodžius mokoma 

naudojant specialias metodikas. Interaktyvios užduotys – mes vadiname jas mokomaisiais 

žaidimais – gali padėti disleksijos sutrikimą turintiems žmonėms įgyti 

specialių, jiems reikalingų įgūdžių. DyS 2.0 siūlo motyvuojančią ir skatinančią 

mokymosi aplinką, ugdyti kruopščiai parinktai įgūdžių grupei, kurie yra svarbūs 

disleksijos sutrikimą turintiems jaunuoliams. 

1. Pagrindinės disleksijos priežastys 

disleksija – tai yra gerai žinomas, tačiau ne visiems gerai suprantamas skaitymo 

bei rašymo įgūdžių sutrikimas (eBook for trainers and lecturers, 2011). Žmonės, 

kurie turi disleksijos sutrikimą, sunkiau išmoksta rašyti, skaityti, sudėti daiktus 

eilės tvarka, painioja kairę ir dešinę puses, jiems sunku vykdyti instrukcijas. 

skaitydami praleidžia raides, skiemenis, sukeičia vietomis raides ar skiemenis, 

kartais skaito ir rašo „veidrodiškai“, nesuvokia perskaityto teksto. disleksiją galima 

koreguoti, tačiau šis sutrikimas paprastai išlieka visą gyvenimą. 

Žodis „disleksija“ kilęs iš graikų kalbos, kurioje priešdėlis „dys-„ reiškia sutrikimą, 

o „léxis“ – žodį, kalbą. disleksijos terminas praktikoje pradėtas vartoti 

1887 metais. 

manoma, kad disleksija kyla dėl už skaitymą ir rašymą atsakingų galvos smegenų 

sričių disfunkcijos, sutrikus rašytinės kalbos pažinimo mechanizmams. disleksija 

yra gana paplitęs sutrikimas, tačiau įvairūs autoriai pateikia nevienodus 

duomenis apie šio sutrikimo dažnumą. atsižvelgiant į daugelį klinikinių kriterijų, 

manoma, kad disleksijos sutrikimą turi 5–8% vaikų. sutrikimas gali būti įvairaus 

sunkumo: nuo nežymaus iki labai sunkaus, pasireiškiančio visišku nesugebėjimu 

išmokti skaityti ir ypač rašyti. pastebėta, kad berniukų turinčių disleksijos sutrikimą 

yra žymiai daugiau nei mergaičių.

132 JULITA PIGULEVIčIENė 

vystymosi disleksiją gali nustatyti kvalifikuotas specialistas ar jų komanda. 

Įvertinami už skaitymą ir rašymą atsakingi kalbiniai bei pažinimo procesai, sutrikimo 

pobūdis, fonologiniai bei bendrieji intelekto sugebėjimai ir kt. 

dauguma vaikų su vystymosi disleksija patiria didelių sunkumų mokantis, 

iš kurių didžiausias – silpna mokymosi ir sėkmės motyvacija. menki mokymosi 

pasiekimai gali būti klaidingai palaikomi tingėjimu, išsiblaškymu, bloga valia ir 

pan. patiriami sunkumai vaikui gali sukelti didžiulių tarpasmeninių bei vidinių 

psichologinių konfliktų. 

tyrimai rodo, kad nuo 30 iki 50 procentų vaikų, turinčių disleksijos sutrikimą, 

kaip gretutinę problemą turi dėmesio ir aktyvumo sutrikimų, kitiems gali formuotis 

emociniai ir elgesio sutrikimai. emocinės problemos dažniau pasitaiko ankstyvajame 

mokykliniame amžiuje, tačiau elgesio sutrikimai ir hiperaktyvumo sindromas 

labiau tikėtini vėlesniame vaikystės ir paauglystės periode. dažnas reiškinys 

būna nepakankamas savęs vertinimas bei adaptacijos mokykloje ir santykių su 

bendraamžiais problemos. 

Šiuolaikiniame vizualiniame pasaulyje vaikai retai skaito pasakas. dažniausiai 

jie jas žiūri per televizorių ar kompiuterį. to pasekmė – vaikai įgyja mažiau ir ne 

tokios įvairios judėjimo bei jutimo patirties. tai sąlygoja natūralaus jutiminių-motorinių 

įgūdžių vystymosi sutrikimus. todėl tiems, kuriems polinkis į disleksiją 

pasireiškia per jutiminių-motorinių įgūdžių sutrikimus, šiandien susiduria su dar 

didesniais sunkumais mokymosi procese nei anksčiau. 

vidutiniškai ⅔ visų vaikų, turinčių disleksijos sutrikimą, yra lengvas arba vidutinis, 

ir tik trečdalio iš jų problemos yra sunkios ir žymiai sutrikdo kasdienį 

gyvenimą. Šiandien sukurta įvairių programų, metodų bei technikų, leidžiančių 

veiksmingai padėti asmenims, turintiems disleksijos sutrikimą. 

2. DYS 2.0 projekto mokomieji žaidimai 

dYs 2.0 projektas „Lavink savo įgūdžius“ (2009-2011) yra sėkmingai įgyvendinto 

grundtvig projekto edysgate (2006-2008) tęsinys. edysgate 

(grundtvig projektas 2006–2008) projekto metu buvo sukurta motyvuojanti 

ir skatinanti mokymosi aplinka, skirta ugdyti įgūdžiams, kurie yra svarbūs disleksijos 

sutrikimą turintiems vaikams ir jaunuoliams. edysgate projektas buvo 

apdovanotas WorLd summit aWard 09 prizu. 

dYs 2.0 projekto metu buvo sukurta ir testuota apie 275 mokomųjų žaidimų 6 

kalbomis (anglų, vokiečių, bulgarų, graikų, čekų, lietuvių), skirtų vaikams ir jaunuoliams 

bei disleksijos srityje dirbantiems specialistams (logopedams, spec. pedagogams, 

psichologams ir kt.). mokomieji žaidimai buvo kuriami bendradarbiaujant

INTERAKTyVūS MOKOMIEJI DyS 2.0 ŽAIDIMAI 

133 

su disleksijos sutrikimą turinčiais jaunuoliais ir jų mokytojais bei disleksijos specialistais. 

mokomųjų žaidimų principai nėra paremti kuria nors iš kalbų – jais gali 

naudotis asmenys visoje europoje. 

mokomuosius žaidimus galima rasti tinklapyje www.dys2.org. registruotis gali 

kiekvienas savarankiškai. registracija specialistams/dėstytojams (norintiems matyti 

savo vaikų, jaunuolių, su kuriais jis dirba, rezultatus) yra galima e. paštu, kuris yra 

pateiktas tinklalapyje. rezultatai parodo tam tikrus žaidimo įvertinimus pagal žaidime 

pasiektus rezultatus. Ši sistema sukurta tam, kad žmogus pamatytų su kokiais 

sunkumais gali susidurti, o pats įvertinimas nėra pats svarbiausias žaidimų aspektas. 

sistema parodo, kiek kartų asmuo atliko veiklą bei kaip jam sekėsi tai padaryti. 

pagrindinis mokomųjų žaidimų taikymo tikslas yra disleksijos sutrikimą turinčių 

jaunuolių įgūdžių vystymas ir raštingumo įgūdžių tobulinimas. mokytojai gaus naujos 

mokomosios medžiagos bei priemones ir galės taikyti jas praktikoje. dYs 2.0 

mokomieji žaidimai nėra įprasti žaidimai jaunuoliams internete – ir jų negalima taip 

pristatyti. svarbu pabrėžti mokomųjų žaidimų išskirtinį bruožą – juos žaisdami besimokantieji 

vystys savo įgūdžius. Šie žaidimai gali būti naudojami mokymo procese, 

juos atliekant su specialistu, tačiau besimokantieji juos gali žaisti ir laisvalaikiu. 

mokomieji žaidimai sukurti taip, kad motyvuotų ir sudomintų besimokančiuosius. 

taigi, dYs 2.0 mokomieji žaidimai – motyvaciją didinantys mokymo ištekliai, 

kuriuos gali naudoti besimokantieji ir specialistai. 

Žaidimai apima septynias ypač svarbias sritis, skirtas ugdyti profesiniams įgūdžiams. 

naudojant žaidimus savarankiškai ar kartu su specialistu, šios sritys bus 

veikiamos tiesiogiai ir netiesiogiai. Yra išskiriamos septynios sritys: 

1) klausymo įgūdžiai 

2) klausymo atmintis 

3) klausymo seka 

4) regėjimo įgūdžiai 

5) regimoji atmintis 

6) regėjimo seka 

7) orientavimasis erdvėje 

Šios sritys buvo pasirinktos remiantis tyrimais (dYs 2.0 teorija, 2011), kurie 

nurodo, kurios smegenų sritys turėtų būti stimuliuojamos, nes jos yra atsakingos ir 

dalyvauja atliekant daugelį veiklų, įskaitant ir skaitymą. tai reiškia, nors gali atrodyti 

gana keistai, jog šių įgūdžių vystymas gali padėti pagerinti raštingumo įgūdžius. 

kaip tai įmanoma? kadangi skaitymo ir rašymo įgūdžiai yra ne atskiri sugebėjimai, 

kurie vyksta atskirose smegenų dalyse. skaitymas naudoja daug smegenų


Pav. 1 Septynios įgūdžių sritys, parengta Dr. Ian Smythe 

procesų ir, jeigu mes stimuliuojame šias sritis, jų neurologiniai ryšiai vystosi ir 

yra labiau imlūs mokymuisi, įskaitant ir mokymąsi skaityti. pavyzdžiui, dauguma 

disleksijos sutrikimą turinčių asmenų turi problemų, kai reikia atpažinti žodžius, 

yra painiojami du panašūs žodžiai. treniruojant regėjimo įgūdžius, šis sutrikimas 

turėtų sumažėti. 

2.1. Klausymo įgūdžiai 

klausymo įgūdžių sutrikimas – nesugebėjimas atskirti garso iš dviejų ar daugiau 

garsų. Yra keli garsų tipai: kalbos, muzikos ir įprasto gyvenimo garsai, kurie 

visi yra susiję, nors jie skirtingi. klausymo sutrikimai dažniausiai išryškėja jauname 

amžiuje. vis dėlto, dauguma disleksijos sutrikimą turinčių asmenų per ilgą 

laiką treniruodami klausymo įgūdžius išmoksta atskirti garsus. 

dažnai disleksijos sutrikimą turintys asmenys neatrodo turintys problemų, 

kai yra tylioje aplinkoje. vis dėlto, jie turi sunkumų, kai reikia atskirti garsą iš 

kelių garsų, pavyzdžiui, kai vadybininkas kalba triukšmingame fabrike. tuomet 

yra bandoma suprasti mintį iš sakinio dalies. kai kurie turi sunkumų, kai reikia 

atpažinti balses arba blogai išgirsta paskutinį garsą. Šie sutrikimai labai matomi 

kasdieniniame bendravime, tačiau pastebimi ir rašyboje.


2.2. Klausymo atmintis 

135 

klausymo (girdimoji) atmintis susideda iš elementų skaičiaus, kurį saugo 

atmintis, ir tai dažniausiai apibrėžiama kaip nuoseklaus saugojimo ir išrinkimo 

funkcija. nors mes galime būti apriboti, kiek mes galime ją didinti (kaip nei vieno 

žmogaus nepriversi būti olimpinių žaidynių bėgiku – reikia įgimto gebėjimo), yra 

įmanoma išmokti tiesioginės ir netiesioginės strategijų bei technikų. 

taigi, gali neatsiminti daug, bet galima grupuoti elementus, kad vėliau pavyktų 

atsiminti daugiau. Šios strategijos gali būti pritaikytos įvairiose srityse, pavyzdžiui, 

užsirašant telefonų numerius. tačiau jos yra taip pat svarbios atliekant užduotis, kuriose 

reikalaujama palyginti, pavyzdžiui, kai reikia palyginti žodžių dalis. tarkime, 

rimavimo įgūdžiai yra svarbūs raštingumo vystymui. tačiau, jei nesugebama pakankamai 

ilgai girdimojoje atmintyje išlaikyti elementų, kad būtų rastas besirimuojantis 

žodis (kurį reikia įrašyti), tuomet raštingumo įgūdžiai silpnėja. 

2.3. Klausymo seka 

daugeliu atveju mums reikia ne tik atsiminti įvykius, tačiau tenka įsiminti, kokia 

seka jie vyko. vos tik pakeitus „kas?“, „kam?“, „ką?“ sakė tvarką, jau galima sutrikti. 

ir tai yra kita sutrikimų rūšis, kurią patiria disleksijos sutrikimą turintys asmenys. 

pateiktos užduotys sudaro galimybę imituoti klausymo procesus ir suteikia 

besimokančiajam galimybę vystyti ne tik atminties įgūdžius, bet ir atkurti įvykių 

seką. geriausias būdas olimpinių žaidynių bėgikui treniruotis yra maratonų bėgimas. 

taigi, geriausias būdas gerinti klausymo sekos įgūdžius yra individualiai juos 

treniruojant. 

2.4. Regėjimo įgūdžiai 

regėjimo sutrikimas – nesugebėjimas išskirti vieno paveikslėlio iš kelių pateiktų, 

kai jie rodomi vienu metu arba iš eilės. kaip jau buvo minėta, tai svarbu 

raštingumo vystymui, kadangi pagal formas reikia atskirti atskirus žodžius, raides. 

kai vaikas auga ir kuria ryšius tarp garsų ir žodžių ar raidžių, taip tobulinamas 

procesas ir galima esamus sutrikimus minimizuoti. 

kadangi disleksijos sutrikimą turintiems asmenims sunku skaityti, jie neatpažįsta 

žodžių formų skirtingumo ir dėl to neturi įgūdžio pastebėti smulkius skirtumus tarp 

žodžių. dažnai jie negali pajusti ryšio tarp struktūrų bei susijusių garsų. pavyzdžiui, 

jie gali maišyti vizualiai panašius žodžius, tokius kaip „lapas“ ir „labas“. atliekant 

šios srities veiklas bus mėginama pagerinti šios srities silpnąsias vietas.


2.5. Regimoji atmintis 

Yra daug skirtingų regimosios atminties tipų, tačiau čia susitelkiama į tą, kuri 

susijusi su raštingumu. Šioje srities žaidimuose yra susikoncentruota į formų atpažinimą 

ir jų laikymą trumpojoje atmintyje bei perkėlimą į ilgalaikę atmintį, taip 

pat naudojamos paveikslėlio atkūrimo užduotys. 

Yra du būdai, kaip galima lavinti atmintį: 

a) pagal poveikį tam tikrų užduočių, kurios gali paskatinti nervų sistemos sąsajos 

vystymąsi ir 

b) plėtoti vaizdines strategijas, kurios suteikia didesnę atsiminimo galimybę. 

Bendru atveju, tam gali būti naudojamas kopijavimas nuo lentos. Bet tai taip pat 

turėtų gerinti gebėjimą atpažinti, prisiminti ir atkurti tuos žodžius, kurie parašyti. 

2.6. Regėjimo seka 

regėjimo seka, kaip kad galima spręsti iš pavadinimo, tai vaizdinės informacijos 

pateikimas laiko juostoje. normaliai, kai mes žiūrime į sceną, mes suvokiame 

įvykius tuo pat metu, kaip ir kalbantis, kai žodžiai tariami vienas po kito – tai 

suvokiama tuoj pat. 

regėjimo sekos fiksavimas – tai sugebėjimas saugoti vaizdus atmintyje ir juos 

atkurti tokia tvarka, kuria jie vyko. 

Šie įgūdžiai yra anapus raštingumo įgūdžių, kaip pateikiama šios srities užduotyse. 

jie galėtų įtraukti įvykių atkūrimą tokia tvarka, kokia jie buvo parodyti, 

lygiai taip pat, kaip rašymo įgūdžius, kai „įvykiai matomi“ smegenyse. 

dauguma disleksijos sutrikimą turinčių žmonių sunkiai suvokia erdvę ir išreiškia 

tai „judamaisiais“ ryšiais. pavyzdžiui, „į viršų“ yra aiškiai fiksuota pozicija. 

tačiau jeigu yra du žmonės veidu vienas kitam, tuomet kas yra kairėn vienam, nebebus 

kairėn kitam. treniruojant šias smegenų sritis, supratimas tampa pastovus. 

kai pradedama orientuotis erdvėje, kai kuriuose žaidimuose naudojamas fizinis 

(ne tik vaizdinis) judesys. 

3. besimokančiųjų rezultatų įvertinimas 

Besimokantiesiems atlikus nurodytas užduotis ir žaidus dYs 2.0 mokomuosius 

žaidimus yra galimas dviejų tipų rezultatų įvertinimas: 

1) Besimokančiųjų veiklų ir rezultatų stebėjimas mokytojams/specialistams; 

2) Besimokančiųjų atliktų veiklų įvertinimas.


137 

Šią informaciją galima naudoti keliais būdais: 

1) Besimokantieji gali būti skatinami pagerinti savo aukščiausią rezultatą; 

2) Besimokantieji gali būti skatinami įveikti kitus; 

3) mokytojas programą gali naudoti kaip stebėjimo įrankį, kad pamatytų ar 

besimokantieji daro pažangą; 

4) mokytojas gali matyti prioritetus, taip pat sritis, kurioms reikėtų skirti daugiau 

dėmesio. 

kai kuriose veiklose, tokiose kaip regimoji atmintis, dalyvių rezultatai gali atspindėti 

žaidimo motyvaciją. tačiau daugelis klausymo užduočių yra tiesiogiai susijusios 

su įgūdžių, tokių kaip garsų skyrimas, rimavimas bei pirmojo garso nustatymas, 

trūkumu, kurį turi disleksijos sutrikimą turintys asmenys. rezultatai, gauti šiose 

veiklose, identifikuoja realias galimybes bei gali būti naudojami stebint progresą. 

Šias veiklas galima naudoti, kaip mokymo šaltinį, o ne kaip sistemą, kurią gali 

naudoti besimokantysis be jokios pagalbos ir taip tobulėti. strategijų plėtojimas 

yra tiek pat svarbus, kaip ir pats rezultatas. tačiau svarbu žinoti, jog kai besimokantieji 

teigia, kad viena ar kita veikla jiems nepatiko, tikriausiai tai yra kaip tik 

dėl to, jog jie turi tam tikrą sutrikimą ir jiems trūksta įgūdžių, todėl jiems ir buvo 

sunku atlikti užduotis. 

Išvados 

dYs 2.0 projekto metu buvo sukurti 275 mokomųjų žaidimų 6 kalbomis (anglų, 

vokiečių, bulgarų, graikų, čekų, lietuvių) yra nemokami ir skirti disleksijos 

sutrikimą turintiems vaikams ir jaunuoliams bei disleksijos srityje dirbantiems 

specialistams. 

dYs 2.0 naudojama motyvuojanti bei skatinanti mokymosi aplinka skirta ugdyti 

kruopščiai parinktai įgūdžių grupei, kurie yra svarbūs disleksijos sutrikimą 

turintiems jaunuoliams. 

mokomųjų žaidimų aplinka sukurta tam, kad disleksijos sutrikimą turintiems 

jaunuoliai pamatytų su kokiais sunkumais gali susidurti ir kokius įgūdžius jie turėtų 

ugdyti, o pats įvertinimas nėra svarbiausias žaidimų aspektas. 

Literatūra 

dYs 2.0 teorija. [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. birželio 29 d.]. prieiga per internetą: 

 

eBook for trainers and lecturers. [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. birželio 28 d.]. prieiga per 

internetą:


interaCtive Learning dYs 2.0 games 

Julita Piguleviciene 

many people see dyslexia just as a reading and writing difficulty. But the problems that 

cause these difficulties also impact on many other life skills. dyslexia can be corrected, although 

this difficulty is more or less visible and usually remain for all life. in Lithuania this 

problem mostly is solved by speech specialists. internet-based exercises can help to train 

specific skills of dyslexic persons. the challenge was to provide content that was stimulating 

and engaging for these users. dYs 2.0 provides a highly motivating and stimulating 

learning environment for a carefully selected range of skills known to be important for 

young dyslexic adults.

it mokYmo tendenCijos: mokYtojų 

poŽiŪris Į naujoves Bei mokinių 

domėjimasis it 

Jurgis Pralgauskis 

Kauno technologijos universiteto gimnazija 

jurgis@akl.lt, kompiuterija.pasimokom.lt 

Kristina Serapinaitė 

Jaunųjų kompiuterininkų mokykla, Kauno Maironio gimnazija 

mokytoja.kristina@gmail.com 

Kurdami klausimyną, stengiamės apžvelgti bendrą IT mokymo situaciją bei užčiuopti 

opiausius niuansus: mokymo(si) sąlygas, mokytojų bei moksleivių požiūrį į IT 

naujoves ir domėjimąsi jomis. Kažko ypatingai naujo tyrimas neatskleidė. Straipsnyje 

daugiausia pateikiame tiesiog statistiką ir atrinktus komentarus, kad kiekvienas 

galėtų pats pamatyti ir apmąstyti. IT mokytojai pastebi, kad moksleiviams trūksta 

kantrybės, kruopštumo, gebėjimų planuoti, iki galo atlikti darbą, bei loginio mąstymo. 

Tačiau moksleiviai domisi „viskuo, kas susiję su internetu“ bei kas duoda greitą 

efektą (pvz., PowerPoint, video, grafikos programos, neretai Excel dėl galimybės 

greitai suskaičiuoti ir parodyti rezultatą). Mažėja domėjimasis programavimu, bet 

kūrybiškos užduotys bei praktiniai projektai sudomina mokinius. Taip pat ir įvairūs 

konkursai. Mokytojai bando taikyti netradicinius mokymo metodus, pvz., darbas 

grupėse, pažengę moko silpnesnius, (video) pamokos internete, internetiniai testai, 

nutolusio darbastalio dalinimosi programos. Nors darbo rinkoje mokytojų nuomone 

reikėtų ~25% IT specialistų, IT specialybes studijuoti renkasi tik ~15 % abiturientų. 

Bendrai, IT mokytojai daugumoje patenkinti savo darbu – į klausimą „Kodėl tapote 

IT mokytojų“ 75% atsakiusiųjų pažymėjo, kad patinka, įdomu. 

Įvadas 

mokytojams tenka ne tik mokyti vaikus, bet ir patiems nuolat atnaujinti žinias. 

it srity tai itin aktualu, nes pastoviai atsiranda naujovių. apklausa buvo vykdoma 

internetu (http://apklausos.projektas.lt/it-mok) paplatinus informaciją per Linma 

ir pan. kurdami klausimyną, stengiamės apžvelgti bendrą situaciją bei užčiuopti 

opiausius niuansus: mokymo(si) sąlygas, mokytojų bei moksleivių požiūrį į it 

naujoves ir domėjimąsi jomis. klausimyną pilnai užpildę (straipsnio rašymo metu)

140 JURGIS PRALGAUSKIs, KRISTINA SERAPINAITė 

buvo apie 80 mokytojų ir dar 80 nebaigusių pildyti. nagrinėjome visus atsakymus 

(kartu su nebaigusiais pildyti). 

daugiausia atsakiusiųjų buvo iš vilniaus, kauno, Šiaulių, alytaus, jonavos. 

70% moterų ir 20% vyrų., vidutiniškai ~40 metų amžiaus (gan tolygiai pasiskirstę 

nuo 25 iki 67 metų). pedagoginio darbo stažas vidutiniškai ~15 metų (nuo 1 iki 

38). pedagoginio darbo krūvis – ~20 val/savaitę. 

Apžvalga 

„programavimo C++“ jau yra mokę 7 asmenys (4%); „kompiuterinė leidyba“ – 

60 asmenų (35%); „elektroninė leidyba“ – 30 asmenų (15%). keista, kad el. leidybą 

(liaudiškai kalbant, tinklalapių kūrimą) moko tiek nedaug. 

Bendras IT raštingumas 

Kompiuterin leidyba 

Elektronin leidyba 

Programavimas C++ 

Imagine Logo 

Komenskio Logo 

Programavimas Pascal 

DB 

Kita 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 

1 pav. Kokius modulius mokote/esate mokę? 

pagrindin 

vidurin 

gimnazija 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 

2 pav. Kokio tipo mokykloje (ar mokyklose) dirbate?

IT MOKyMO TENDENCIJOS: MOKyTOJų POŽIūRIS Į NAUJOVES BEI MOKINIų DOMėJIMASIS IT 

5 klas 

6 klas 

7 klas 

8 klas 

9 klas 

10 klas 

11 klas 

12 klas 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 

MS Office XP 

MS Office 2003 



OpenOffice.org 

Kita 

3 pav. Kelintas klases mokote? 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 

4 pav. Kurį biuro programų paketą/us naudojate pamokose? 

Kaldin pasaka 

Kald spalvos 

Bebras 

Logo konkursas/olimpiada 

KTU forumas 

MS Word/Excel raštingumo konkursas 

Programavimo olimpiada 

Scratch (mini-žaidim krimas) 

Kita 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 

5 pav. Kuriuose IT konkursuose dalyvauja jūsų moksleiviai? 

141

142 Jurgis Pralgauskis, kristina seraPinaitė 

Pascal / Delphi 

LOGO 

PHP 

SQL 

C / C++ 

Java 

JavaScript 

Kita 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 

6 pav. Kokias programavimo kalbas esate bandę? 

IT darbo rinka 

Kokia dalis (procentais) mokinių renkasi IT dalyką 11–12 kl.? Vidutiniškai 

~60 % (nuo 40 iki 100%) 

Kiek procentų jūsų abiturientų laikė IT egzaminą? Vidutiniškai ~8 % 

Koks jūsų mokinių IT egzamino balų vidurkis? (bent apytiksliai) Vidutiniškai 

~50 %. 

Kaip manote, kiek procentų dirbančiųjų turėtų sudaryti IT specialistai? ~25% 

Kaip manote, kiek procentų abiturientų Lietuvoje siekia įgyti/renkasi IT specialybes? 

~15% 

Kaip manote, koks yra vidutinis IT specialisto atlyginimas į rankas litais (dirbant 

1 etatu)? ~ 2100 Lt 

Scratch programavimo aplinka 

scratch (scratch.mit.edu, scratch.visiems.lt) kalba yra itin sparčiai pasaulyje 

populiarėjanti programavimo mokymo aplinka vaikams (ir ne tik), tad įdomu buvo 

sužinoti, kaip ja domimasi Lietuvoje: 

Taip 

Ne 

Nra atsakymo 

Nebaigta arba nerodoma 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 

7 pav. Ar esate girdėję programavimo kalbą/aplinką vaikams Scratch (scratch.mit.edu)?


Probleminiai akcentai 

komentaruose įvardintos (dažniausios) problemos: 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Taip, beveik visk išbandžiau 

Šiek tiek 

Ne 

Kita 

Nra atsakymo 

0 5 10 15 20 

8 pav. Ar bandėte Scratch? 

Mažai valand išdstyti esamam kursui 

Besikeiianti/skirtinga nuo vadovli programin ranga 

Trksta kompiuteri ar j pajgumo 

Skirtingo lygio vaik gebjimai bei motyvacija 

Kita 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 

9 pav. Nurodykite 2–3 svarbiausias jums iškylančias mokymo problemas. 

143 

technikos būklė ir prieinamumas, 

skirtingi mokinių pajėgumai ir motyvacija (sunku paskirstyti dėmesį/medžiagą), 

per mažai pamokų (norint išmokyti sudėtingesnių dalykų), 

tęstinumo trūkumas (jei modulis trunka tik metus, mokytojas neturi laiko 

geriau susipažinti su moksleiviais, o sukurtas įdirbis kitais metais neturės 

prasmės), 

metodinės medžiagos trūkumas (pakankamai naujos ir sistemingos). Verta 

būtų pagalvoti apie konspektų dalinimosi svetainę), 

rimtas kvalifikacijos kėlimas (pvz., norint įsisavinti C++ gali reikti studijų, 

o ne tik seminarų/kursų). 

dažniausi komentaruose įvardinti it reikalingi gebėjimai. 

it, komp./el. leidyba: 

• darbštumas, kruopštumas, atidumas/tikslumas, 

• kūrybiškumas, meniškumas. 

programavimas: 

• Loginis mąstymas, gebėjimas analizuoti, (Logo dar ir kūrybiškumas)


kokių gebėjimų trūksta? 

• kruopštumo, 

• savarankiškumo, 

• komandinio darbo, 

• užbaigtumo, užsispyrimo baigti darbą, pareigingumo, atsakomybės, 

• loginio mąstymo. 

atrinkti komentarai: 

• „nebėra mokymosi tęstinumo, sunkiai buriasi vis iš naujo lipdomos klasės, 

todėl moksleiviai sunkiau įgyja draugų ir gali kreiptis pagalbos, sunkumams 

iškilus. didelėse grupėse skirtingas pasirengimas mokytis ir pradinės žinios. 

kurso apimtys studentiškos, o bent 1/5 kursui įsisavinti skirtų pamokų „sudega“ 

mokytojui bandant suprasti, ką moko, o mokiniui – ar jis gali pasitikėti 

tuo mokytoju. ir visa tai su 1 pamoka per savaitę.“ 

• „trūksta gebėjimo planuoti veiksmų planą, nuoseklumo.“ 

• „kartais pritrūksta darbštumo, atkaklumo, sveiko užsispyrimo, kai kuriems – loginio 

mąstymo, kūrybiškumo, o labiausiai – motyvacijos mokytis.“ 

Google 

mokyklos brelis 

savaitgalins mokyklos (JKM, ProGrafika, ITMC...) 

pažstam ratas 

žaidimai 

Kita 

Gerosios patirties akcentai 

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 

10 pav. Kas labiausiai padeda moksleiviams papildomai mokytis/domėtis IT? 

Specialiai neseku, bet kai nugirstu, pasidomiu internete plaiau 

Aiškinuosi tik tada, kai prireikia darbe 

Seku naujienas specializuotuose IT naujien portaluose 

Sužinau iš mokini 

Sužinau iš pažstam, kurie yra aktyvs IT spec'ai 

Kita 

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 

11 pav. Kaip [mokytojai] domitės IT naujovėmis?


145 

kurie mokomi it dalykai (konkrečios temos) labiausiai domina moksleivius? 

• „viskas, kas susiję su internetu“, 

• multimedija (piešimo programos, PowerPoint), 

• Excel, 

• dažnai paminima, kad svarbu „efektas“, „greitas rezultatas“. 

kaip manote, kaip geriausia ugdyti trūkstamus gebėjimus ir savybes? 

atrinkti komentarai: 

• „mažieji mano, kad viską moka, todėl jiems svarbu parodyti ką galima nuveikti 

įdomaus kompiuteriu. vyresniesiems pagrindinis motyvas – ar reikės 

stojant... jie turi žinoti aiškius tikslus.“ 

• „ateities siejimas su šia sritimi, tėvų ir mokytojų stiprus skatinimas ir palaikymas 

pradžioje.“ 

• programavimo moduliams motyvaciją didina įdomios projektinės, praktinės 

užduotys, konkursai. 

• „programavimas turėtų būti matematikos pamokose.“ 

straipsnio autoriaus pamąstymai: 

• priminsiu, kad mokančių „elektroninės leidybos“ (tinklalapių kūrimo) modulį 

nėra itin daug (žr. 1 pav.), nors čia galima būtų ir efektų pamokyti, ir 

projektų prigalvoti, ir tai labai tiesiogiai susiję su internetu. 

• programavimui būtų galima parinkti mini-žaidimų kūrimo užduočių: pvz., 

yra labai gerai pedagogiškai apgalvota (ir nemokama) Greenfoot aplinka, 

mini žaidimų kūrimui su java , o sukurtą žaidimą galima iš kart publikuoti internete. 

java sintaksė labai panaši į C++. tikėtina, kad yra panašių produktų 

ir C++ mokymui. Labai populiari idėja yra Karel roboto valdymas labirinte. 

Stanforde programavimo įvadą (java) irgi dėsto „karel the robot“ programėlės 

pagalba (yra nemokamos video paskaitos). tačiau C++ kalbos Karel++ 

versija yra dešimties metų senumo, ir nepritaikyta šiuolaikinėms os. 

jaunesniesiems būtinai siūlau duoti pabandyti Scratch (scratch.mit.edu, 

scratch.visiems.lt), Harvarde programavimo įvadą taip pat pradeda su 

Scratch. su Scratch atmaina ByOB yra netgi sukurta miniC++ mokomoji 

programa C++ pagrindams. 

kaip ugdyti trūkstamus gebėjimus: 

• „Žemesnėse klasėse daugiau integruoti it į kitus dalykus – parodyti, kur ir 

kaip gali būti naudojamos it, ugdyti bendrąsias kompetencijas.“ 

• 

reikia mokėti įrodyti, kodėl reikia to, ko mokome. reikia sudominti mokinius 

(kai kurios temos tikrai labai nuobodžios ir neaišku, kaip reikėtų juos 

sudominti).


• pateikiant įdomias, skatinančias kūrybiškumą, naujovių paiešką užduotis, nagrinėjant 

aktualias temas, kurios verstų mokinius mąstyti, diskutuoti, analizuoti. 

• jei mokinio gebėjimus ir savybes vertinsime 100% tai sudedamosios dalys: 

25% tėvai – jų noras ir pastangos 50% mokinys – jo gebėjimai ir pastangos 

25% mokytojas. 

kokios it priemonės apskritai labiausiai pasiteisino jūsų mokyklos ugdymo 

bei organizavimo procese? nurodykite kelis konkrečius pavyzdžius (atrinkta apie 

pusė komentarų): 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

intearktyvi lenta, multimedija, el. dienynas. 

kompiuterinis tinklas, projektoriai, nešiojami kompiuteriai. 

integruotas dalyko ir it mokymas ir neformalusis ugdymas. 

integruotos pamokos; projektų pristatymai. 

kompiuteriai kiekviename kabinete, el. dienynas. 

vaizdo pamokos, nes jos labai palengvina mano darbą. 

multimedija, interaktyvi lenta. planuoju įsigyti programuojamą robotą, kad 

Logo programavimas vaikams būtų aiškesnis. 

pasiteisino nuotolinis mokymasis ir mokytoju individualus interneto puslapiai. 

• 

kokias naujoves taikote savo mokomame dalyke? ką naujoviškai ėmėte daryti 

praėjusiais mokslo metais? (atrinkta apie pusė kuo įvairesnių/įdomesnių komentarų): 

• 10 klasės modulių dėstymas – kompiuterinė leidyba, tinklalapių kūrimas. 

• it modulių gausa lėmė, kad it 10–12 klasių kursams pamokų tvarkaraštyje 

buvo skirtos 7–8 pamokos. išmokau dirbti, kai dienyne dominuoja „n“ raidės. 

• pradėjau naudoti SmartBoard. Labai padėjo darbas poromis ar grupėmis – kai 

mokiniai padeda vieni kitiems. 

• naudoju naujus modernius vadovėlius. Įdiegta office 2010 ir pradėta mokyti. 

pradėta mokyti C++. 

• naudoju programą, kuri valdo visą klasę, demonstruoju pamoką ekranuose 

ir individualiai, stebiu mokinių darbą iš savo monitoriaus. 

• dirbti Game Maker. o šiaip kasmet ieškai ką keisti, ką kitaip naudoti. 

• ilgalaikiai kūrybiniai projektiniai darbai, panaudojant skaitmeninius fotoaparatus 

ir kamerą. 

• www.itpagalba.in www.pajuris.vpu.lt – vma. 

• nemažai pamokų integruotų su kitais mokomaisiais dalykais. 

• Labiau supažindinau mokinius su aukštųjų mokyklų it programomis, vedžiau 

visų metų integruotą kursą su matematika 8–9 klasėje. 

• 

skeptiškai vertinu visas darbui su pradinukais skirtas vadinamas naujoves. 

kai mokiniai jau pažįstami, pasiteisina kelių „mokytojų“ (medžiagą greičiau


• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

147 

įsisavinę mokiniai, galintys paaiškinti savo sprendimo idėją ar klaidas) pagalba 

pamokoje. 

medžiagą išdėstau visiems ir darbus surenku prisijungusi per NeSuport Tutor 

programą. 

pradėjau kartu su mokiniais mokytis C++. 

jei seni metodai tinka, tai kam tos naujovės? 

naudoju elektroninius vadovėlius, mokymo medžiaga ir užduotis sudedu į 

savo tinklalapį, vyresnių klasių mokiniams taikau kitų mokymo metodą. 

pakeičiau operacinę sistemą iš Windows į Ubuntu. stengiuosi išmokti naudotis 

kuo įvairesnėmis programomis, kad sudominti vaikus ir skatinu juos 

rinktis it būrelį. 

mokiau mokinius kurti tinklapius su Joomla, dirbti su ftp programomis. 

dėsčiau Scratch, gimp. 

Žaidimų kūrimas, lankstinukų spausdinimas, tinklalapių kūrimas. 

darbas grupėse – viktorinas, konkursus klasėje. 

kompiuterinė leidyba. 

teorija aiškinu – filmuku. parengiau mokiniams Moodle sistemą interaktyvūs 

testai (macromedia Flash mX) 

kodėl pasirinkote it mokytojo darbą? 

75% (40 iš 54) atsakiusių mokytojų, pažymėjo, kad darbas įdomus bei patinka! 

pvz.: 

• nes patinka domėtis naujovėmis, patinka savo patirtį perduoti kitiems, patinka 

stebėti, kaip auga, tobulėja mokiniai. 

• Įdomus, kūrybiškas, kartu su gyvenimu pirmyn žengiantis dalykas – reikalaujantis 

pastovaus žinių atnaujinimo. 

• pirmiausiai pasirinkau mokytojo darbą nes man patinka bendraut su vaikais, 

o informatika kaip mokslas yra perspektyvus. 

• man patiko kompiuteriai, programos, jas nagrinėti, kas kart atrasti naujovių 

ir dar patinka darbas su vaikais, dalintis savo žiniomis, matyti kaip jie mokosi 

ir tobulėja. 

• tikėjausi, jog bus geros darbo perspektyvos. patinka. 

• 

gimiau su užrašu: mokyti it.


it teaCHers, tHeir attitudes to it novations and students 

attitudes toWards Learning it 

Jurgis Pralgauskis, Kristina Serapinaitė 

in this mini research (based on online questionnaire) we tried to see, what are the main 

issues for it teacher these days and how they cope with permanently changing curriculum. 

most answers could be guessed in advance, so we just present the statistics. and also selected 

the most interesting for us comments, what novations and how teachers use. most 

say, that students lack patience, accomplishing tasks till the end, planning, logical skills. 

But students are interested in web development technologies, and possibilities to get quick 

effect (for example, powerpoint, video, graphics and excel as it calculates quickly). there 

is diminishing interest in programming, but creative (non dull) projects can involve students 

more. it Competitions are also quite popular. teachers also try and propose nontraditional 

teaching methods – giving group tasks, giving more advanced students to consult the 

weaker ones, online (video) lectures, online tests. and 75% of respondent to question “Why 

did they become it teachers” say they like it.

oBjektinio programavimo mokYmas 

remiantis modeLiavimu ir 

interaktYviu tYrinėjimu 

Birutė RATAITė 

Klaipėdos universitetas 

birute@ik.ku.lt 

Aidas ADoMKuS 

Klaipėdos universitetas 

aidas@ik.ku.lt 

Objektinio programavimo studijavimas studentams dažnai būna problemiškas, 

nes jie jau yra gavę procedūrinio programavimo supratimą. Programavimo paradigmos 

pakeitimas paprastai yra sudėtingas ir užtrunkantis procesas. Profesionalios 

programavimo aplinkos naudojimas pradedant studijuoti objektinį programavimą 

dažniau blaško negu padeda. Jeigu studentui dar reikia gilintis ir į naują programavimo 

kalbą bei jos sintaksę – objektinio programavimo išmokstama dar sudėtingiau. 

Remiantis metodika „objektai pirma“ pirmam supratimui apie objektus labai 

tinkama mokomoji programavimo aplinka „Greenfoot“. Ši minimalistinė aplinka 

suteikia galimybę greitai gauti supratimą apie objektų veikimą ir struktūrą. Studentai 

pagrindinių principų išmoksta interaktyviai tyrinėdami objektus, bandydami jų 

savybes, o ne rašant „pliką kodą“. Vėliau žinias galima palaipsniui gilinti įvedant 

sudėtingesnes struktūras bei pereinant prie profesionalių programavimo aplinkų. 

Įvadas 

dažnai kalbėjimas prilyginamas mokymui. tyrimai (Weber e., 2006) rodo kad 

žmogaus smegenys iš tikrųjų linkusios priešintis „skaitomoms“ paskaitoms. Šiuolaikinis 

jaunimas yra išprusęs ir jau įpratęs prie įvairaus ir novatoriško medžiagos 

pateikimo, todėl nepasitenkina monotonišku ir sausu medžiagos išdėstymu. siekiant 

geresnių studijų rezultatų reikia gerai apmąstyti ir suplanuoti visą programavimo 

kursą nuo pradmenų iki naujausių technologijų taikymo. programavimo 

mokymosi pradžioje labai svarbu nustatyti kokia programavimo paradigma turėtų 

būti dėstoma pirmiausiai. 

po dešimtmečių programavimo mokymo patirties nėra ir tikėtina nebus bendro 

sutarimo dėl programavimo kalbos ir paradigmos labiausiai tinkančios mokyti pro-

150 BIRUTė RATAITė, AIDAS ADOMKUS 

gramavimo pagrindų. aišku tik tiek, kad įvadiniai mokymai turėtų sutelkti dėmesį 

į bendrąsias programavimo idėjas ir koncepcijas, kartu įvertinant tiek pagrindines, 

tiek labiau pažengusias sąvokas (vujoševic-janic m. and tošic d., 2008). 

Programavimo paradigmos pasirinkimas 

programavimo paradigmos pasižymi nemaža įvairove. apžvelkime keletą jų: 

procedūrinis programavimas – kai programos kuriamos nusakant uždavinio 

sprendimo žingsnių seką (algoritmą), kurią įvykdžius gaunami rezultatai (išsprendžiamas 

uždavinys). procedūrinių kalbų pavyzdžiai: Basic, fortran, Pascal, C. 

objektinis programavimas – tai programavimo paradigma, kompiuterinių programų 

architektūroje naudojanti objektus ir jų sąveikas. Beveik visos dabartinės programavimo 

kalbos turi patogias objektinio programavimo galimybes. kai kurios yra 

pilnai sukurtos šiuo pagrindu, pavyzdžiui, Java, Smalltalk, C++, Delphi ar C#. 

Funkcinis programavimas – kai programa išreiškiama funkciniais ryšiais tarp 

pradinių duomenų ir rezultatų be tarpinių kintamųjų. populiariausios šios paradigmos 

kalbos: LISP, Scheme, haskell. 

skriptų kalba – programavimo kalba scenarijams rašyti. nebūna sudėtinga, nes 

scenarijų struktūra paprasta. scenarijų kalbų pavyzdžiai: JavaScript, JScript, Perl, 

VBscript, AppleScript. 

Loginis programavimas – programavimo būdas, kai programa grindžiama loginiais 

sąryšiais – faktais ir iš jų išplaukiančiomis išvadomis. Loginį programavimą 

geriausiai iliustruoja Prolog, Curry. 

struktūrinis programavimas – programavimo metodas, grindžiamas programos 

skaidymu į mažesnes, kuo mažiau tarpusavy priklausomas dalis, turinčias 

vieną įėjimą ir vieną išėjimą. struktūrinio programavimo ypatybės: algoritmų 

moduliškumas, nukreipimo komanda atsisakymas, globaliųjų kintamųjų ribotas 

naudojimas ir pan. 

komponentinis programavimas – programavimo kryptis, kurios pagrindinė 

idėja yra programų komponentų, iš kurių būtų galima surinkti norimų galimybių 

programas, kūrimas ir komponavimas. kuriant sudėtingą programinę įrangą iš atskirų 

komponentų, sumažinama jos projektavimo trukmė ir atnaujinimo sąnaudos, 

palyginti su monolitine (nekomponentine) programine įranga, nes komponentus 

galima naudoti daugelį kartų, dalį komponentų galima paimti iš esamų komponentų 

bibliotekų, atnaujinant tik tam tikrus komponentus, o ne visą programą. 

komponentas panašus į statybinį bloką. kiekvienas komponentas atlieka tam tikrą 

funkciją (arba funkcijas) ir turi sąsają, per kurią programos projektuotojas komponuoja 

jį su kitais komponentais.

OBJEKTINIO PROGRAMAVIMO MOKyMAS REMIANTIS MODELIAVIMU IR INTERAKTyVIU... 

151 

Lietuvos mokyklose nusistovėjusi tradicija mokinius mokinti procedūrinio 

programavimo, paliekant objektinį programavimą kaip sudėtingesnę paradigmą 

vėlesniam platesniam studijavimui aukštesnėse mokymosi įstaigose arba savarankiškai. 

tuo tarpu būtent objektinis programavimas yra artimiausias natūraliam 

mąstymui, kad galėtų pretenduoti būti pirmąja mokymosi paradigma (Barnes d. 

j. and kölling m., 2008) (ingalls d. H. H. 1978) ( kuljis j., 2004). kita svari 

priežastis pradedančiuosius programavimo mokslus mokinti objektinio programavimo 

yra sudėtingas perėjimas tarp paradigmų. turintys didelę procedūrinio 

programavimo patirtį sunkiau „pereina“ prie objektinio programavimo, todėl gali 

būti geriau mokytis pastarojo pirmiau. 

objektinio programavimo mokymas pirmiau turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. 

programavimo naujokams dažnai būna sudėtinga pradėti mokintis nuo 

objektinio programavimo. problema ir ta, kad šis požiūris reikalauja daugiau analizės 

ir projektavimo nei kodo rašymo įgūdžių. studentai, pradėję nuo objektinio 

programavimo, rizikuoja tapti objektinių programų projektuotojais, neturinčiais 

bazinių kodo rašymo gebėjimų, reikalingų sukurti suprojektuotų klasių struktūrų 

žemo lygio realizaciją. 

net ir nusprendus jog pirmoji programavimo paradigma mokymui tinkamiausia 

yra objektinis programavimas lieka dar klausimas kokią programavimo kalbą 

rinktis dėstymui. 

Programavimo kalbos pasirinkimas 

pirmosios programavimo kalbos ir programavimo paradigmos pasirinkimas 

yra labai svarbus vėlesniam programuotojo vystymuisi (vujoševic-janic m. and 

tošic d., 2008). renkantis mokymui tinkamiausią programavimo kalbą tenka išspręsti 

klausimą ar rinktis pramoninę programavimo kalbą, kuri yra specialistų 

naudojama sudėtingoms programų sistemoms kurti ir atspindi realias programavimo 

galimybes. ar rinktis mokomąją kalbą, kuri buvo supaprastinta ir jau kuriant 

projektuota būti mokymo instrumentu. tokia kalba būna lengvai įsisavinama, bet 

po studijų studentui gali tekti įgytas žinias užmiršti, nes jos niekur praktiškai nebepanaudojamos. 

pradiniam programavimo mokymui galimi du sprendimai: mokomoji 

kalba arba mokomoji aplinka. mokomoji kalba neturi praktinio taikymo, 

todėl geriau mokytis pramoninės programavimo kalbos su mokomąja programavimo 

aplinka. java iš kitų objektinio programavimo kalbų išsiskiria paprastumu ir 

tuo pačiu yra plačiai naudojama pramoniniame programavime.


Programavimo priemonės pasirinkimas 

net ir pasirinkus programavimo paradigmą ir kalbą visos programavimo pradmenų 

dėstymo problemos neišsprendžiamos. objektiniam programavimui java 

kalba programuoti ir mokyti(s) yra sukurta pakankamai daug programavimo priemonių 

(Lewandowski g., Wolfman st. a., Cortina t. j., 2010) (1 pav.). 

1 pav. Priemonės, skirtos rašyti kodui ir mokytis objektinio programavimo Java kalba 

Scratch – siūloma pačiai jauniausiai amžiaus grupei ir pati paprasčiausia programavimo 

mokymosi aplinka su dvimatės grafikos karkasais, skirta 5–15 metų 

vaikams. 

Alice – siūloma jauniausiai amžiaus grupei (nuo 8-erių metų) ir viena paprastesnių 

programavimo mokymosi aplinkų su trimatės grafikos karkasais. 

drJava – viena iš trijų vidutinio sudėtingumo programavimo priemonių, skirta jaunuoliams 

nuo 12 metų ir suteikianti papildomas pagalbines įvairialypės informacijos 

apdorojimo klases. galimybė paprasčiau dirbti su vaizdais, garsų ar video įrašais. 

Greenfoot – viena iš trijų vidutinio sudėtingumo programavimo priemonių, 

skirta jaunuoliams nuo 13-os iki 25-erių metų amžiaus. suteikia galimybę mokytis 

objektinio programavimo supaprastintai per žaidimų kūrimą. programavimui 

naudojama tikroji java sintaksė, tad perėjimas prie profesionalios programavimo 

aplinkos nebūna sudėtingas. 

BlueJ –programavimo aplinka panaši į Greenfoot, tik be jokių papildomos grafinės 

sąsajos programavimo aplinkos. vadinama dar supaprastinta java integruota 

programavimo aplinka.. 

NetBeans bei Eclipse – sudėtingas ir profesionalus programavimo įrankis, turintis 

daug galimybių, bet galintis blaškyti pradedančiojo mintis. 

norint įsisavinti objektinio programavimo pagrindus nereikalingas sudėtingas ir 

labai profesionalus įrankis, nes mokymosi procese vis tiek didžioji dalis galimybių 

bus nepanaudotos, o gal ir trukdys surasti reikiamą atlikti funkciją. dažnai pradedantys 

studentai klaidžioja šokinėja po programavimo įrankio langus negalėdami 

surasti ieškomos kodo dalies ar informacijos. kita vertus studentai jau nėra mažamečiai 

vaikai ir jiems jau neverta žaisti su primityviomis ir apribotomis vizualiomis tik


153 

mokymuisi skirtomis priemonėmis. studentams pradinėms žinioms įgyti tinkamiausios 

lieka šios programavimo mokymosi aplinkos: Greenfoot ir BlueJ. 

Greenfoot renkamasi todėl, kad ši aplinka leidžia vizualiau pateikti bazines 

objektinio programavimo sąvokas (m. kölling, 2009). studentai įgauna didesnį 

stimulą domėtis, nagrinėtis ir mokytis objektinio programavimo. studentai pagrindinių 

principų išmoksta interaktyviai tyrinėdami objektus, bandydami jų savybes, 

o ne rašant „pliką kodą“. vėliau žinias galima palaipsniui gilinti įvedant sudėtingesnes 

struktūras ar pereinant prie profesionalių programavimo įrankių. 

Dėstymo metodikos pasirinkimas 

kaip minėta anksčiau sausas informacijos teikimas be asociacijų neduoda didelės 

naudos studijų kokybei. klasikinio mokymo proceso metu dažnai mokant 

naujos programavimo kalbos tenka pirma išdėstyti daug sintaksės taisyklių ir 

konstrukcinių šablonų, kurie studentams nieko nereiškia ir yra neįdomūs. studentas 

priešinasi medžiagos priėmimui kol nežino kur ir kaip tai bus jam naudinga, o 

pradėti rašyti pilnos programos kodą trūksta žinių (2 pav.). 

2 pav. Mokymo procesas 

Šioje vietoje siūlomas kitoks problemos sprendimas, kuris yra natūralesnis. 

pirmiausiai studentams pateikiami programų pavyzdžiai, kuriuos jie gali nagrinėti, 

taisyti ir eksperimentuoti. palaipsniui išanalizuojamos esamos konstrukcijos 

ir įvedama reikalinga sintaksė. tokiu būdu studentas pastoviai lieka motyvuotas 

sužinoti kaip gauti norimą rezultatą jau pradėtoje nagrinėti programoje. net ir prireikus 

pateikti daugiau teorinių pavyzdžių galima remtis matytomis ir nagrinėtomis 

programomis, jų elementais ir ryšiais, todėl studentai turi supratimą apie 

nagrinėjamą pavyzdį ir noriau diskutuoja.


Greenfoot teikiamos galimybės 

minimalistinė darbo aplinka, kurią sudaro meniu, klasių ryšių medis ir vizualus 

ekranas su keliais valdymo mygtukais neblaško studento dėmesio ir leidžia 

produktyviai dirbti (3 pav.). 

3 pav. Greenfoot aplinka 

naudojantis klasių ryšių medžiais grafiškai vaizdžiai pademonstruojamas paveldimumo 

ryšys. klasių kontekstinio meniu pagalba lengvai sukuriami objektai 

leidžia suvokti šias sąvokas, jų paskirtį ir ryšį. 

vizualiame lange betkurio objekto kontekstiniame meniu galima nagrinėti 

jo būseną ir elgesį. galima matyti objekto elgesį, tėvo klasės paveldėtą elgesį ir 

aukštesnių paveldėjimo hierarchijos klasių elgesį. norimus metodus galima iš šio 

meniu iškviesti ir stebėti veikimą. 

scenarijų galerijos leidžia nepritrūkti studijavimo pavyzdžių. internetinėse scenarijų 

galerijose (http://greenfootgallery.org; http://greenfoot.org/scenarios/index.html)


155 

yra sudėta daug pavyzdžių, kuriuos galima laisvai parsisiųst, studijuot ir modifikuoti 

savo nuožiūra. studentams atsiranda galimybė pasidalinti savo darbo vaisiais su kitais 

pradedančiaisiais programuotojais ar studentais. dėstytojams būna daugiau galimybių 

duoti kūrybiškas užduotis, remiantis jau esamais pavyzdžiais internete. 

greenfoot metodinis palaikymas (http://greenroom.greenfoot.org/) – tai virš 

tūkstančio pedagogų internetinė bendruomenė visame pasaulyje. uždaroje tik 

pedagogams skirtoje aplinkoje dalinamasi medžiaga ir gerąja patirtimi mokant 

objektinio programavimo Java kalba Greenfoot aplinkoje. 

Klaipėdos valstybinės kolegijos patirtis 

2010/2011 mokslo metais klaipėdos valstybinėje kolegijoje informatikos pirmo 

kurso studentams pirmą sykį buvo pateiktas pagal „objektai pirma“ metodiką 

parengtas programavimo studijų planas. pirmame semestre studentai susipažįsta 

su java kalbos sintakse dirbdami BlueJ aplinkoje. antrame semestre į objektinio 

programavimo kursą įtrauktos 7 darbo su Greenfoot savaitės, po kurių buvo pereinama 

prie programavimo profesionalioje Eclipse aplinkoje. siekiama naudojant 

Greenfoot galerijų pavyzdžius vaizdžiai pateikti sudėtingas objektinio programavimo 

sąvokas ir sąryšius. studentams buvo formuluojamos užduotys 

atlikta pirmosios grupės studentų, studijavusių pagal pakeistą objektinio programavimo 

programą klaipėdos valstybinėje kolegijoje apklausa. Šiemet apklausta 

13 studentų, bet numatoma apklausą tęsti kasmet dar kelerius metus iš eilės. 

apklausa atlikta anonimiškai, kad atsakymai būtų kiek galima atviri ir rezultatai 

objektyvūs. apklausoje pateikta 16 uždaro ir 2 atviro tipo klausimai. uždaro tipo 

klausimai suskirstyti į dvi grupes po 8 klausimus apie Greenfoot ir Eclipse, todėl 

galima pastebėti, kad pirmas–aštuntas klausimai sutampa su devintu–šešioliktu, 

tik skiriasi programavimo aplinka kuriai skiriamas klausimas. 

pateikti tokie klausimai: 

1. 

2. 

3. 

4. 

5. 

6. 

7. 

8. 

9. 

10. 

kaip vertinate Greenfoot aplinkos tinkamumą op dėstymui? 

kaip Greenfoot padeda įsisavinti op sąvokas? 

kaip Greenfoot pavyzdžių galerija atitinka studijavimo poreikius? 

ar gerai Greenfoot pavyzdžiai suprantami? 

ar darbo laiko su Greenfoot apimtis tinkama? 

kaip vertinamos užduotys, skirtos dirbti su Greenfoot? 

ar pakankamas kiekis teorijos darbui su Greenfoot? 

kaip vertintumėte didesnį kiekį valandų darbui Greenfoot? 

kaip vertinate Eclipse aplinkos tinkamumą op dėstymui? 

kaip Eclipse padeda įsisavinti op sąvokas?


11. kaip Eclipse pavyzdžiai atitinka studijavimo poreikius? 

12. ar gerai Eclipse pavyzdžiai suprantami? 

13. ar darbo laiko su Eclipse apimtis tinkama? 

14. kaip vertinamos užduotys, skirtos dirbti su Eclipse? 

15. ar pakankamas kiekis teorijos darbui su Eclipse? 

16. kaip vertintumėte didesnį kiekį valandų darbui Eclipse? 

17. 

atsakymų suvestinė pateikta žemiau (4 pav.). 

4 pav. Apklausos suvestinė 

studentai turėjo septynis galimus atsakymo įvertinimus – nuo puikiai iki nepriimtina, 

kuriuos suskirstėme i tris grupes: gerai–l. gerai–puikiai, patenkinamai–vidutiniškai, 

bei nepriimtina–silpnai. 

apklausa parodė, kad studentai mokymosi ir programavimo aplinkas priėmė 

teigiamai. išimtinai silpnai ar nepriimtinai vertinę studentai sudarė 15 proc. 

apklaustųjų ir pastabose nurodė, kad jiems programavimas nėra naujiena, todėl 

nematė poreikio skirti laiko darbui su supaprastinta ir palengvinta mokymosi 

aplinka. Greenfoot apklausa parodė, kad tiek Greenfoot, tiek profesionali pro-


157 

gramavimo aplinka Eclipse tenkina studentų objektinio programavimo mokymosi 

poreikius. 

teigiamiausiai atsakyta (85 proc. studentų nurodė atsakymą puikiai, labai gerai 

arba gerai) į klausimą, ar Greenfoot tikrai padeda lengviau įsisavinti op sąvokas. 

Eclipse gerai, l. gerai ir puikiai šiuo atžvilgiu įvertino tik 39 proc. apklaustųjų. 

vertinant kaip lengvai suprantami Eclipse kodo ir Greenfoot vizualūs pavyzdžiai 

apklaustieji nurodė, kad Greenfoot pavyzdžius gerai-puikiai vertina 62 proc., 

o Eclipse 23 proc studentų, todėl galima sakyti kad studentai tikrai lengviau priima 

vizualiai pateikiamą informaciją, o ne kodo ištraukas. 

daugiausiai neigiamų atsiliepimų sulaukęs pasiūlymas skirti daugiau valandų 

darbui su Greenfoot nurodo, kad 7 savaitės skirtos pradinių sąvokų analizei yra 

optimalus ir tinka studentams. per tiek laiko jie jau būna pasiruošę pradėti rašyti 

savo kodą ir dirbti profesionalioje programavimo aplinkoje. 

nagrinėjant pasirinktų mokymo ir darbo priemonių tinkamumą mokymui daugiau 

nei pusė studentų gerai–puikiai įvertino abi priemones tiek Greenfoot, tiek Eclipse. 

dviem atvirais klausimais buvo pasiūlyta nurodyti programavimo ir/ar mokymosi 

aplinką, kurią studentai rinktųsi objektinio programavimo mokymuisi 

(5 pav.) bei darbui profesionalios karjeros metu. 70 proc. iš atsakiusių mokymuisi 

pasirinktų Greenfoot arba BlueJ ir tik 20 proc. iškart imtų profesionalią programavimo 

aplinką Eclipse. 

5 pav. Kokią aplinką studentai rinktųsi objektinio programavimo mokymuisi 

profesionaliam programavimui 70 proc. respondentų, atsakiusių į klausimą, 

rinktųsi arba Eclipse, arba NetBeans.


Išvados 

geram studijų rezultatui gauti svarbu įvertinti mokymui pasirinktą programavimo 

paradigmą, kalbą, mokymosi aplinką bei medžiagos pateikimo metodiką. 

programavimo paradigmų įvairovė didelė, bet objektinis programavimas yra 

artimiausias natūraliam mąstymui ir populiariausia pramoniniame programavime, 

todėl yra geriausia pretendentė būti pirmąja mokymosi paradigma. 

pradiniam programavimo mokymui galimi du sprendimai: mokomoji kalba 

arba mokomoji aplinka. mokomoji kalba neturi praktinio taikymo, todėl geriau 

mokytis pramoninės programavimo kalbos su mokomąja programavimo aplinka. 

Greenfoot programavimo aplinka leidžia vizualiai pateikti bazines objektinio 

programavimo sąvokas. studentai pagrindinių principų išmoksta interaktyviai tyrinėdami 

objektus, bandydami jų savybes, o ne rašant „pliką kodą“. 

Greenfoot scenarijų galerijos suteikia galimybes nagrinėtis daugiau ir įvairesnių 

programų pavyzdžių. sparčiai auganti pedagogų metodinio palaikymo bendruomenė 

suteikia galimybes dėstytojams tarpusavyje dalintis patirtimi, informacija 

ir medžiaga. 

pagal pasiūlytą metodiką studijavusių studentų apklausa parodė, kad dauguma 

yra patenkinti mokymosi priemonių teikiamomis galimybėmis bei sutinka, jog 

Greenfoot palengvino pradinių žinių įgyjimą. 

Literatūra 

Barnes d. j. and kÖLLing m. (2008) objects first with java. a practical introduction 

using bluej fourth edition, prentice hall / pearson education, 2008 isBn-10: 0-13- 

606086-2 isBn-13: 978-0-13-606086-4 

ingaLLs d. H. H. (1978) the smalltalk-76 programming system design and implementation. 

Conference record of the fifth annual aCm symposium on principles of programming 

languages, tucson, arizona. 

kÖLLing m. (2009) introduction to programming with greenfoot. object-oriented programming 

in java with games and simulations. pearson education, international edition 

isbn-10: 0-13245428-9 isBn -13: 978-0-13245428-5 

kuLjis j. (2004), orienting the teaching of an introductory object-oriented programming 

to meet the learning objective. information technology interfaces,. 401 - 406 vol.1 

isBn: 953-96769-9-1 

LeWandoWski g., WoLFman st. a., Cortina t. j. (2010), e. Lowenfeld walker 

(eds.): proceedings of the 41st acm technical symposium on computer science education, 

sigcse , milwaukee, Wisconsin, usa, acm 2009, isBn 978-1-4503-0006-3 

vujoŠeviC-janiC m. and toŠiC d. (2008) the role of programming paradigms in the


159 

first programming courses the teaching of mathematics, vol. Xi, 2, pp. 63–83[interactive] 

(http://elib.mi.sanu.ac.rs/files/journals/tm/21/tm1122.pdf) 

WeBer e.(2006) Lectures work against the brain lectures. Brain based business. [interactive] 

(http://www.brainbasedbusiness.com/2006/10/lectures_work_against_the_brai.html) 

Learning oBjeCt-oriented programming tHrougH 

simuLations and interaCtions 

Birutė Rataitė, Aidas Adomkus 

study of object-oriented programming is often problematic for students because they 

have already received a procedural programming understanding. programming paradigm 

change is generally a complex and time taking process. the use of professional development 

environment to study object-oriented programming usually is more distracting than 

helpful. if the student needs to go into a new programming language and its syntax – objectoriented 

programming is even more difficult to learn. teaching programming environment 

Greenfoot based on the methodology “objects first” is very suitable for first perception of 

objects. this minimalist environment allows for quick understanding of the structure and 

operation of facilities. students learn the basic principles of studying the interactive objects, 

trying their properties, but not in a “bare code”. Later knowledge may deepen gradually 

introducing more complex structures and professional programming tools.

soCiaLinių tinkLų Įtaka virtuaLiam 

MOkyMuisi 

Mantas Ratomskis 

UAB „Eruditus“ 

mantas@e-ruditus.com 

pasaulis keičiasi. pokyčius lemia itin dideliu greičiu tobulėjančios technologijos, 

nauji išradimai, paslaugos bei galimybės. galite pastebėti, kad kiekviena 

nauja įgyvendinta idėja dažniausiai leidžia ką nors atlikti lengviau, įdomiau bei 

greičiau. juk dar prieš 10 metų buvo įprasta skambinti fiksuoto ryšio aparatu, siųsti 

faksimiles, naujausias žinias sužinoti tik iš sekančią dieną pasirodančio rytinio 

laikraščio, o atsakymų į rūpimus klausimus ieškoti toli gražu ne „google“ paieškos 

sistemoje. 

internetas tapo kasdienybe. Ši technologija suteikia begales galimybių, tad jos 

pagalba, visame pasaulyje, vyksta dideli ir itin greiti pokyčiai. naujienų skaitymas, 

elektroninių laiškų siuntimas, bendravimas su draugais ar giminėmis nutolusiais 

tūkstančius kilometrų nuo jūsų, jų nuotraukų albumų peržiūra, televizijos 

žiūrėjimas – visa tai tapo įprasta naudojantis internetu. Ši technologija taip pat diegiama 

į vis daugiau įrenginių. televizoriai, kuriuose veikia skambučių bei vaizdo 

pokalbių programa „skype“ bei populiariausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“, 

vienijantis daugiau nei 700 mln. vartotojų, jau nėra naujiena. internetui populiarėti 

padeda ir socialinių tinklų suteikiamos galimybės. džiugu, kad žmonės 

jau išnaudoja ne tik pradines socialinių tinklų galimybes (virtualus bendravimas, 

keitimasis informacija), tačiau ir kitas, pvz. pirkti prekes. 

technologijų naujovėms labiausiai imlūs jauni žmonės. tikriausiai pastebėjote, 

kad mokyklose jau mokosi „interneto kartos“ moksleiviai, kurie gimė tada, 

kai internetas jau egzistavo ir jo populiarumas didėjo kasmet? jų kasdienybė ir 

įpročiai skiriasi, tad norėdami juos pasiekti, turime prisitaikyti ir suteikti jiems 

atitinkamus įrankius. tai, kaip jie supranta interneto sąvoką ir kaip ją supranta 

suaugę žmonės – visiškai skirtingi dalykai. netolimoje ateityje internetas jiems 

bus ne žaidimų kambarys, o pagrindinis įrankis atlikti begalę naudingų veiksmų, 

tarp jų ir mokytis. 

stebėdami pasaulines tendencijas bei įvertindami naujai suteikiamas galimybes 

uaB „eruditus“ ir leidykla „Šviesa“ vykdo bendrą „myeverCLass“ projektą, 

kuris skirtas išnaudoti socialinių tinklų suteikiamas galimybes kitokiam - virtualiam 

mokymosi būdui. naudotis „myeverCLass“ yra labai paprasta ir greita, nes 

ji veikia socialiniame tinkle „Facebook“.

SOCIALINIų TINKLų ĮTAKA VIRTUALIAM MOKyMUISI 

161 

„socialinius tinklus pasirinkome dėl to, kad tai labiausiai auganti inerneto sritis. 

Be to, tai yra patogiausia vieta norint susikurti virtualią grupę, kurią sudarytų 

draugai, klasiokiai ar bendraminčiai. „myeverCLass“ vartotojams suteikiama 

galimybė susikurti tik jiems prieinamą ir matomą grupę iš „Facebook“ draugų 

rato, kurioje galime keistis turima patirtimi pokalbių kambaryje, įkelti bylas su 

naudinga informacija bei mokytis iš leidyklos „Šviesa“ suteikiamo turinio. mūsų 

suteikiamos galimybės skatins moksleivius mokytis, nes „myeverCLass“ prisitaiko 

prie jų įpročių“ – sakė mantas ratomskis, uaB eruditus direktorius. 

„Šviesos“ leidyklos vardas neatsiejamas nuo inovacijų. todėl neatsitiktinai 

šiame projekte ji – viena iš pagrindinių leidyklų, teikiančių mokomąjį turinį minėtai 

virtualaus mokymosi platformai. remiantis Bendrosiomis programomis 

(2008), vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis (2011), Brandos egzaminų 

programų projektais (2011) iš papildomų mokomųjų leidinių – enciklopedijų, žinynų, 

uždavinynų, serijos „prieš egzaminą“ leidinių ir kt., buvo atrinkta fizikos, 

matematikos, biologijos, chemijos, istorijos dalykų mokomoji medžiaga 9–10, 

11–12 klasių koncentrams. turinį atrinko atitinkamų dalykų mokytojai praktikai. 

atrinktą mokymuisi turinį sudaro trumpos, lengvai kompiuterio ekrane skaitomos 

temos, nesunkiai randamos surinkus raktinius žodžius. 

ko galime tikėtis ateityje? 

Lietuvoje jau vykdomi keli bandomieji projektai, kurių metu kompiuteriai su 

specialia programine įranga tampa įprasta klasės dalimi. interaktyvaus mokomojo 

turinio dėka moksleiviai labiau įsitraukia į mokymosi procesą, tad žinias įsisavina 

greičiau ir geriau. 

tikėtina, kad netolimoje ateityje mokytojai kompiuteryje galės stebėti, kuris 

moksleivis neįgavo reikalingų žinių tolimesniam sėkmingam mokymuisi, pakartoti 

mokymosi kursą ir tik po patikrinimo leisti jam mokytis toliau. 

nenustebkite, jei moksleiviai namų darbus gaus į kompiuterį, o juos atlikdami 

namuose, galės konsultuotis su mokytoju. Beje, gerai išvystyta mokymosi sistema 

neturėtų sudaryti moksleiviams jokio skirtumo kur mokytis: mokykloje ar namuose.

skaitmeninė karta. kaip iŠLikti saugiam 

inFormaCijos amŽiuje? 

Tomas Parnarauskas 

UAB „NOD Baltic“ 

nuolat girdime apie įvairius programišių įsilaužimus į tarnybines valstybių 

saugumo sistemas, pasinaudojus nieko neįtariančių žmonių kompiuteriais, apie 

milijonus užkrėstų kompiuterių, virtusiais „zombiais“. tokiais pranešimais mirga 

laikraščių puslapiai, o tv ekrane žinių vedėjai vis dažniau įspėja apie grėsmingai 

artėjančio kibernetinio karo pavojų ir kitas negandas. norint jaustis saugiai 

šiais neramiais laikais, t. y pasirinkti efektyvų kompiuterio apsaugos būdą, verta 

įsigilinti į pačią situaciją, kad suvoktume, kiek iš tiesų realus yra pavojus. Žinodami 

grėsmės šaltinius ir jų plitimo būdus galėsime lengvai pasirinkti veiksmingą 

apsaugą nuo kompiuterinių virusų, šnipinėjimo programų, taip vadinamų „trojos 

arklių“, reklaminio brukalo (angl. spam) ar kitų jau žinomų ar dar nežinomų internetinių 

grėsmių. visos šios grėsmės, kartu ar po vieną, gali pridaryti daug žalos 

jūsų kompiuteriui bei duomenims, kaip ir bet kurios kitos rūšies kenkėjai. 

kompiuterinio viruso padarytą žalą ne visada pajuntame iškart, ją galima pastebėti 

praėjus gerokai laiko, kai pasekmės būna nepataisomos, todėl renkantis apsaugos 

įrankį būtina atsižvelgti, kad jis gebėtų identifikuoti naujas, dar nežinomas 

grėsmes, bei verta įsiklausyti į ekspertų nuomonę. dažniausiai tai žino ir atkreipia 

dėmesį patyrę kompiuterių naudotojai ir sistemų administratoriai, norintys neturėti 

bėdų dėl kompiuterinių virusų ir skirti visą laiką ir energiją savo mėgstamai 

veiklai ar naudingam darbui. dažnai daug svarbiau greitas ir darnus kompiuterio 

ar visos sistemos darbas, nei sutaupomos lėšos nepatikimam sprendimui įsigyti. 

saugumas ir kompiuterio greitis, kaip vertybė savaime suprantama ne tik skaitmeninei 

kartai, tačiau neapdairiai pasirinkdami netinkamą produktą kartais padarome 

apmaudžių saugumo klaidų, kainuojančių brangiai, todėl mums, kaip ir visiems 

kompiuterininkams, verta pasidalinti savo patirtimi ir lavinti visuomenę. 

kas yra ta, taip vadinama, skaitmeninė karta, kaip ji susiformavo? skaitmenine 

karta Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vadiname žmonių kartą užaugusią su 

„kompiuterine pele rankoje“. su vienu kalbininku kartą diskutavome, kiek dabar 

yra jaunų žmonių, kurie išgirdę žodį „pelė“ jį asocijuoja pirmiausia su gyvūnu, o 

tik vėliau su kompiuterio įrenginiu. tiesa, sekant šių dienų tendencijas, kuomet 

stacionarūs kompiuteriai užleidžia pozicijas planšetiniams įrenginiams ir išmaniesiems 

telefonams, netrukus pelę vėl vadinsime tiesiog pele.

SKAITMENINė KARTA. KAIP IŠLIKTI SAUGIAM INfORMACIJOS AMŽIUJE? 

Virtualus = realus 

163 

Labai svarbu suvokti, kad tai, kas kartais vieniems žmonės atrodo netikra ir 

vadinama virtualiu, skaitmeninei kartai yra tiek pat tikra ir realu, kaip pelė urvelyje, 

kurios nei pamatysi, nei pačiupinėsi. Šiais laikais kompiuteris nebėra kažkoks 

stebuklas, kokiu buvo kažkada, kaip automobilis, televizorius ar kitas dabar įprastas 

daiktas – tai tik paprasčiausias įrankis, padedantis lengvai pasiekti savo tikslus. 

kad darbas kompiuteriu teiktų malonumą, užuot kėlęs rūpesčių šiam sugedus, 

būtina imtis visų įmanomų saugumo priemonių. tai galima prilyginti važiavimui 

automobiliu prisisegus saugos diržais – žinoma, tai negarantuoja 100% saugumo 

visais atvejais, tačiau šios mažos pastangos daugeliu atveju gali mus išgelbėti nuo 

didelių nemalonumų. 

gyvenimas – lyg žaidimas, tai kone pagrindinis skaitmeninės kartos gyvenimo 

būdo principas, kuomet nesinori sunkiai dirbti, o norisi lengvai gyventi ir greitai 

pasiekti didelius tikslus. Bendraudami šie žmonės tiek realioje, tiek virtualioje 

erdvėje kompiuterį naudoja kaip įrankį, o įgytos žinios tampa jų pasaulio atspindžiu 

ir nusistovėjusiu elgesio modeliu visur. nepamirškime apie neatsakingus aplinkinius, 

nuotykių ieškotojus, kuriems nepamatuota rizika kaitina kraują ir jie 

nesirūpina ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumu ne tik žaisdami kompiuterinius 

žaidimus, bet ir realiame gyvenime, todėl savo saugumu tiek namuose, tiek darbe 

turime rūpinti patys, pasinaudodami pažangiausiomis informacinėmis technologijomis 

ir sprendimais. 

Internete niekas nežino, kad tu profesorius 

dar vienas šių dienų išskirtinumas – horizontalios strukturos, kuomet bet 

kas gali prieiti ir kalbėtis kaip lygus su lygiu. autoritetą ir pripažinimą reikia 

užsitarnauti savo nuopelnais kasdien, nepaisant ilgamečio įdirbio ar ankstesnių 

pasiekimų. Šiandien tiesa atrandama per diskusijas, žmonės mažai vadovaujasi 

instrukcijomis bei nurodymais, todėl eset kompiuterių apsaugos programų 

kūrėjai didelį dėmesį skiria vartotojų nuomonei ir programos patogumo didinimui, 

betarpiškai bendraudami su kompiuterių naudotojais. Bet kokiame darbe 

galima pasiekti daug daugiau betarpiškai bendraujant su klientu, nesvarbu kas 

jis – moksleivis, studentas ar pirkėjas. kai atsižvelgiama į jų nuomonę ir pasiūlymus, 

gerinami ne tik santykiai, bet ir prekės/paslaugos kokybė. tokio bendravimo 

naudą jau suprato didžiosios pasaulio korporacijos, populiarūs politikai, 

visuomenės veikėjai, profesoriai, sėkmingai dirbantys savo darbą, bei darantys 

didelę įtaką aplinkai ir ateities kartoms.

164 TOMAS PARNARAUSKAS 

Socialiniai tinklai ir privatumas 

nuolatinio bendravimo poreikis ir informacinių technologijų galimybės leido 

atsirasti įvairaus pobūdžio socialiniams tinklams. jau nuo seno žmonės burdavosi į 

įvairius būrelius, klubus ar kitokias organizacijas pagal gyvenamąją vietą, pomėgius, 

politines ar religines pažiūras. išpopuliarėjus internetui atstumas tapo dar mažiau 

reikšmingas – žmonės pradėjo bendrauti interneto forumuose, kuriuose gvildenamos 

aktualios temos, bei pokalbių programomis, galinčiomis sujungti skirtinguose 

kontinentuose esančius žmones praktiškai nemokamai. pagrindinė tų laikų naujove 

tapo galimybė pasiekti ir dalintis turima informacija su viso pasaulio žmonėmis. informaciniai 

mainai, kaip ir gyvenimo tempas, dar labiau paspartėjo. internete galima 

rasti praktiškai viską ir apie visus. Būtent paskutinė tendencija ir kelia didžiausią 

nerimą saugumo ekspertams ir žmonėms, besirūpinantiems savo privatumu. 

asmeninis privatumas ir asmeninės informacijos teikimas socialiniuose tinkluose 

– tai jau praktiškai atskira tema, tačiau verta paminėti, kad tai yra ir viena 

naujausių kibernetinių nusikaltimų krypčių, kuomet socialiniuose tinkluose pateikti 

žmonių asmeniniai duomenys naudojami ne tik kryptingai reklamai transliuoti, 

bet ir pardavinėjami kaip prekė. dažnai darbdaviai priimdami į darbą naują 

žmogų pasidomi ir jo socialiniu gyvenimu internete, ir paliktas neatsargus komentaras 

ar nuotrauka iš vakarėlio gali įtakoti darbdavio apsisprendimą dėl tinkamos 

darbuotojo kandidatūros. kita vertus, darbdavio ir darbuotojo, arba mokytojo ir 

mokinio bendravimas ne tik per pamokas, bet ir socialiniuose tinkluose padeda 

kurti šiltesnius santykius, gali padėti tinkamai išugdyti žmogų, nukreipti jį tinkama 

linkme, užkertant kelią galimiems nesusipratimams, juk tai terpė, kurioje 

dabar gyvena žmonės. 

Draugo / pažįstamo perprasminimas 

didžiulė socialinių tinklų įtaka tampa reikšminga ir kai kurių vertybių perprasminime. 

jei anksčiau žmogus turėdavo 1–3 draugus ir begalę geresnių ar blogesnių 

pažįstamų, tai dabar viskas pasikeitė. internete tu gali turėti šimtus „draugų“, kurie 

iš tikro gali būti labai gerais draugais, bet kiek tarp jų bus tikrų pažįstamų, kuriuos 

realiai sutinki gyvenime? Šiuo fenomenu neretai pasinaudoja internetiniai sukčiai, 

apsimesdami „draugu“ su išgalvota tapatybe ieško naujų aukų, juk pasitikėti draugu 

yra žymiai lengviau nei nepažįstamuoju. Laimei, vyresni žmonės jau yra gavę 

begalę pamokų, kad pasaulis yra margesnis už genį ir ne visi „geradariai“ iš tikro 

siekia mums gero, todėl atsargiau žiūri į tokius „draugus“ ir jų pasiūlymus ar daromą 

kryptingą psichologinį poveikį – būtent to reikia išmokyti ir jaunimą. Šioje 

vietoje draudimais problemos neišspręsime, reikalingi įrankiai, leidžiantys valdyti


165 

ir atrinkti informaciją, kuria domisi jaunas žmogus, ir pasiruošus pateikti aiškius 

argumentus, patvirtinančius ar paneigiančius informaciją. prisiminkime: „draugu“ 

visais laikais lengviau patikėti, nei pasitikėti tėvu, mokytoju ar profesionalu. 

Priklausomybės ligos ir internetas 

kiek laiko moksleiviai, studentai ar darbuotojai efektyviai dirba prie kompiuterio? 

seniai visiems žinoma, kad apie 80% viso laiko internete praleidžiama 

asmeninių poreikių tenkinimui. prie tokių poreikių galima priskirti ir nuolatinį 

stebėjimą, kaip pasikeitė „draugo“ profilio statusas, kažko tokio „reikšmingo“, 

ką galima įdėti į savo profilį socialiniame tinkle, paieškas. nuolatinis ir visuotinis 

sekimas tapo norma. Žmogus, neperskaitęs elektroninio pašto, ar neradęs naujo 

įrašo, pradeda jausti nerimą, o medikai šį reiškinį jau seniai įtraukė į naujausių 

priklausomybės ligų sąrašą ir gydo kartu su tokiomis gerai žinomomis priklausomybės 

ligomis, kaip alkoholizmas, narkomanija ar kleptomanija, ribodami prieigą 

prie kompiuterio ar interneto. 

keista, net ir aš per savo atostogas sąmoningai vengdamas įtraukiančio kompiuterio 

poveikio nejučia prie jo prisėsdavau rasdamas „svarią“ priežastį. todėl 

aplinkinių pagalba tokiais atvejais yra būtina, o tam puikiai tinka ir „tėvų kontrolės“ 

funkcija „eset smart security“ programoje, kuri kompiuterio naudotojui 

„maloniai“ primena apie nesustojamą laiko tėkmę. prastas laiko planavimas – taip 

pat viena iš šių dienų realijų ir gaila, kad to nemokoma jau mokyklose. Lygiai taip 

pat sėkmingai galima leisti kompiuterio naudotojams jungtis tik prie tam tikrų 

interneto svetainių, reikalingų tiesioginiam darbui ar mokymosi užduotims atlikti, 

ir programos pagalba padidinti žmogaus efektyvų laiko leidimą. 

Viena licencija, įrenginių šimtai 

kalbant apie efektyvumą ir šių dienų poreikį nuolat turėti saugų interneto ryšį, 

verta atsižvelgti ir į technologinį aspektą. dabar pasaulyje turime sukūrę daugybę 

skirtingų gamintojų įrenginių – stacionarių, nešiojamų ir planšetinių kompiuterių, 

galybę išmaniųjų telefonų su skirtingomis operacinėmis sistemomis ir techniniais 

parametrais, kuriuos galime pakeisti kada tik panorėję. kyla natūralus klausimas, 

o kaip su yra įrenginio apsauga, turinčia veikti nepriekaištingai ir tenkinti vartotojo 

įpročius jungtis bet kur, bet kada ir iš bet kur. Būtent šis poreikis būti visur ir visada 

prisijungus dažniausiai ir lemia problemas, susijusias su duomenų saugumu, nes 

antivirusinė apsauga turi užtikrinti ne tik įrenginio apsaugą nuo įsilaužimo, bet ir 

užtikrinti, kad atsisiunčiami duomenys ar programos nėra užkrėstos žalingu kodu, 

nesvarbu kokia platforma, ryšiu ar programa duomenys patenka į kompiuterį.


nors ir yra daugybė skirtingų įrenginių tipų, kiekvieno jų apsaugai pirmaujantys 

antivirusinių programų gamintojai turi sukūrę specialiai jiems suderintas 

programas, o vartotojų patogumui eset su ta pačia licencija leidžią programą 

diegti į skirtingus įrenginius, tad, pavyzdžiui, pakeitus stacionarų kompiuterį planšetiniu 

vartojas neturės papildomų rūpesčių dėl programinės įrangos licencijų. tai 

aktualu ne tik namų vartotojams, nuolat keičiantiems įrenginius vis naujesniais, 

bet ir organizacijoms, centralizuotai perkančioms licencijas ilgam laikui, o vėliau 

atnaujinant kompiuterius. 

Debesuotumas šiemet kaip niekada didelis 

debesuotumas šiemet kaip niekad didelis – praneša ne sinoptikai, o it ekspertai. 

tai dar vienas kompiuterininkų žodis, kaip ir ta pelė, visiškai nesusijęs su tikrais 

debesimis danguje. o kaip kitaip paaiškinti paprastam žmogui tą technologinį 

stebuklą, kurio pagalba duomenys atsiduria už protu suvokiamos fizinės vietos 

ribų: kompiuterio kietojo disko, serverio, serverinės patalpos ar duomenų centro, 

kitaip tariant vietinės infrastruktūros? kuo sudėtingesnė it infrastruktūra, kurioje 

laikomi duomenys, tuo daugiau ir sudėtingesnių įrankių reikia, kad juos tinkamai 

apsaugoti, o kaip su saugumu, kuomet jie iškeliauja už mūsų įtakos zonos? 

saugumas ir yra tas taškas, kuriame ietis laužo debesų technologijų šalininkai 

ir oponentai. dėl teikiamų paslaugų paprastumo, efektyvesnio resursų naudojimo 

ir patrauklios kainos ginčų kaip ir nekyla, nebent skirtingi gamintojai bando įrodyti 

savo sprendimo pranašumus. kalbant apie saugumą susiduria dvi stovyklos, 

kurios abi iš dalies yra teisios. 

Yra manančių, kad duomenis laikyti kažkur debesyje yra nesaugu, nes labai 

sunku apibrėžti ir įtakoti ne tik techninės ar programinės įrangos specifikaciją, patikimumą, 

bet ir teisinius niuansus, galinčius atsirasti dėl skirtingose valstybėse galiojančios 

teisinės bazės ir dėl to galimus nesusipratimus. taip pat sunku paneigti 

teiginį, kad susiformavę didžiuliai informaciniai lobynai tampa patraukliu įvairių 

pavienių ar gerai organizuotų piktavalių taikiniu. tai tik patvirtina per pasaulį nuvilniję 

Google, facebook, sony ir kitų kompanijų atvejai. dar vienas prieŠ – masiniai 

sistemos gedimai ar profilaktiniai darbai stabdo veiklą visų klientų, kurie priversti 

laukti, kol paslaugų tiekėjas atstatys sistemos veikimą. kita vertus, debesų technologija 

paremtus sprendimus prižiūri labai aukštą kvalifikaciją ir siaurą specializaciją 

turintys specialistai, kurie geba žymiai geriau rūpintis sistemų stabilumu ir saugumu 

nei universalūs sistemų administratoriai. Į tokius duomenų centrus sudėti pažangiausi 

apsaugos sprendimai, o duomenys išskaidyti skirtinguose duomenų talpyklose. 

ar jūsų duomenys, naudojantis vietine it infrastruktūra, apsaugoti taip pat gerai ir 

galite pasidžiaugti 24/7 priežiūra nuo visų galimų atakų?


167 

nejučia prisiminiau „matricą“ ar kitą fantastikos žanrui priskiriamą kino filmą, 

kuriame pakanka patekti į duomenų centrą ir gali gauti bet kokią norimą informaciją, 

dėl šios priežasties nemažai organizacijų vis dar nepasitiki 100% debesų 

kompiuterijos sprendimais ir visą informaciją laiko savo serveriuose. Yra 

organizacijų, kurios miksuoja: dalį duomenų jau parkėlė į debesis, o dalį laiko 

savo kompiuteriuose. mano galva, tai išties puikus sprendimas, kuris leidžia ne 

tik valdyti informaciją, bet ir efektyviai naudoti pinigines lėšas it ūkiui, kuomet 

perkamos tik tos paslaugos ir tokiu kiekiu, kiek šiuo metu reikia ir neįšaldomos 

pertekliniams resursams. vienas pavyzdžių – „google apps“ sprendimo diegimas 

mokykloms, kur el.paštas, interneto svetainė, bendri dokumentai ir kiti dalykai 

iškeliami į google serverius, o mokinių duomenys laikomi vietoje. 

kalbant apie debesų kompiuterijos privalumus ir minusus ir be paliovos diskutuojant 

apie saugumą, dažnai pamirštama, kad prie debesies galima prisijungti iš 

bet kurios pasaulio vietos su vienokiu ar kitokiu įrenginiu ar tiesiog per interneto 

naršyklę. todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas įrenginio, kuriuo jungiamasi 

prie debesies, apsaugai, nes gavus autorizuotą prieigą prie duomenų jų praradimo 

tikimybė yra žymiai didesnė, nei praradimas per „debesies kraštus“. Žmonių 

švietimui ir nuolatiniam mokymui apie saugų ir sąmoningą elgesį taip pat verta 

skirti daug dėmesio, nes kalbėdami apie saugumą negalime pamiršti žmogiškojo 

faktoriaus. pažangiausios technologijos gali būti bejėgės prieš žmogaus daromus 

sąmoningus ar nesąmoningus veiksmus, nes tik žmogus priima sprendimus. o 

svarbiausia, jis privalo suvokti atsakomybę už savo veiksmus. 

kad kitais metais debesų tik dar padaugės, o paslaugos paremtos šia technologija 

taps dar patrauklesnės ir labiau ištobulintos, galime net neabejoti. saugumas? 

taip, tai tik paliudija pirmaujantys saugumo sprendimų gamintojai, kaip antai 

eset, ruošdami savo produktus ir į juos įtraukdami debesų technologija paremtų 

savybių, kurios smarkiai efektyvina duomenų apsaugą. 

Į ką dar verta atkreipti dėmesį renkantis patikimą apsaugos sprendimą 

dažnai tenka įsivelti į diskusiją, kokį saugumo sprendimą rinktis kompiuteriui. 

kodėl nepakanka vien antivirusinės programos, arba kodėl verta rinktis „eset 

smart security“ tipo visapusės apsaugos sprendimus? atsakymas savo paprastumu 

dažnai nustebina oponentus, o rasti jam rimtų kontrargumentų yra labai sunku. 

kibernetiniai nusikaltėliai įvairaus tipo kenkėjiškų programų kūrimą jau seniai 

pavertė gerai organizuotu verslu, kaip ir stambaus mąsto kontrabanda ar kita nusikalstama 

veikla, nešanti organizatoriams didžiulius turtus. tam, kad pasiektų 

tikslą ir apeitų vis sudėtingesnes apsaugos sistemas, nusikaltėliai samdo aukštos 

klasės programuotojus, nuolat kuriančius naujas technologijas, arba kombinuo-


dami žinomus pažeidžiamumus stengiasi apeiti antivirusinę apsaugą. Būtent dėl 

šios priežasties „smart security“ tipo apsauga, sujungianti antivirusinę programą, 

interaktyviąją užkardą (angl. firewall), nepageidaujamo pašto filtravimo įrankius 

bei debesų technologija paremtus saugumo sprendimus, nekalbant apie išorinių 

laikmenų kontrolės ar Hips technologijas, gali efektyviai, visais lygiais apsaugoti 

įrenginius ir jų turinį nuo kenkėjiškų programų poveikio. 

savaime suprantama, patikimai apsaugai užtikrinti naudojamos technologinės 

subtilybės ir pažangiausios technologijos, tačiau paprastam kompiuterio vartotojui 

tai mažai žinomi terminai, bet jam ir nereikia jų žinoti. svarbu, kad programa 

netrukdytų žaisti žaidimus ar žiūrėti filmą, kaip vienas kolega yra pasakęs žmonės 

ne tam perka antivirusinę apsaugą kad su ja dirbtų – ji turi dirbti už juos. tuo 

požiūriu jis yra visiškai teisus, dėl šios priežasties programų gamintojai išskirtinį 

dėmesį skiria ne tik programos funkcionalumui, kuris yra kone svarbiausias tokio 

tipo programose, bet ir vartotojo aplinkai. 

mažai patyręs vartotojas atsidaręs programą iškart turi surasti norimą nustatymą 

gimtąja, jam suprantama kalba, tuo tarpu labiau patyrusiems vartotojams 

ir sistemų administratoriams svarbus maksimalus lankstumas, kad programą prisiderintų 

prie savo poreikių. diegiant naują ar atnaujintą produktą gali prireikti 

gamintojo pagalbos, todėl verta pasidomėti, ar gamintojas turi vietinę atstovybę, 

kurios kompetentingi specialistai pasiruošę padėti išspręsti bet kokius nesklandumus 

gimtąja kalba visą parą, juk niekada negali žinoti kada prireiks jų pagalbos. 

eset savo klientams ne tik padeda problemas spręsti lietuvių kalba, bet ir kuria 

nemokamus įrankius sistemų administratoriams, padedančius lengvai identifikuoti 

grėsmes ir sėkmingai jas pašalinti. tarp tokių įrankių galima paminėti „sysinspector“ 

ar sistemos užkrovimo diską, bet bene aktualiausia yra sistemos atnaujinimo galimybė, 

leidžianti vartotojui vienu mygtuko paspaudimu atnaujinti programą į naujausią 

versiją, taip ją papildant naujais kovos su kenkėjiškomis programos įrankiais 

visiškai nemokamai, kol turite galiojančią licenciją. Yra begalė kitų malonių smulkmenų, 

kurioms išvardinti ir paaiškinti jų naudą reikia atskiros temos, bet, manau, 

verta paminėti, kad kompiuterių vartotojai vieną kartą pasirinkę eset sprendimus 

ar įrankius praktiškai niekada nekeičia jų kito gamintojo produktais. 

dabar, kai žinome daugiau apie kibernetines grėsmes, giliau suvokiame jų 

priežastis, galime lengviau apsisaugoti patys bei papasakoti kitiems apie efektyviausius 

apsaugos būdus ir į ką verta atkreipti dėmesį renkantis tiekėją. juk ne 

veltui yra sakoma, „nemokamas sūris būna tik spąstuose“, todėl žymiai svarbiau 

yra ne sutaupyti pinigai, o profesionalų sukurtos programos patikimumas, greitas 

ir sklandus kompiuterio darbas. ne visi ir ne visada tinkamai įvertina prastovas 

dėl kompiuterio gedimų ar nežinomybę, pavyks atstatyti parastus duomenis ar ne.


169 

dažnai tenka matyti, kaip neteisingai pasirinkę žmonės patiria didelių nepatogumų 

ir nuostolių, kurių buvo galima išvengti tinkamai pasirinkus apsaugą. 

svarbu ne tai, vieną ar kelis produktus pasirenki, o tai, kaip sistema sugeba 

darniai dirbti užtikrindama visapusišką apsaugą. kaip manote, kas bus kaltas dėl 

patirtų nuostolių, nepaisant to, kiek prieš tai sutaupėte? apsaugos programų kūrėjai 

taip pat tikisi atlygio už sunkų, nuolatinį darbą kovojant su kompiuteriniais 

virusais ir kitomis grėsmėmis tam, kad jūs kasdien jaustumėtės saugiai, kaip ir jūs 

tikitės deramo atlygio už savąjį darbą, tad tikrai neverta vogti („laužti“, parsisiųsti 

ir t.t.) apsaugos programų: antivirusinių, užkardų, nuo brukalo ir šnipinėjimo bei 

duomenų vagysčių apsaugančių įrankių. 

nesirūpinimas ar atsainus požiūris į visapusę kompiuterio apsaugą gali privesti 

prie skaudžių pasekmių, o prevencinės priemonės visada kainuoja žymiai 

mažiau, nei pasekmių šalinimas. Labai norisi, kad visuomenėje būtų kuo daugiau 

atsakingų žmonių, neabejingų savo saugumui, besirenkančių tik geriausius visapusės 

apsaugos įrankius, bei skatinančių tuo pasirūpinti kitus.

deBesų kompiuterija ir mokYtojo veikLa 

Nomeda urbonavičienė 

Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla 

nomurb@gmail.com 

Naujausios kartos interneto paslaugos, teikiamos internetiniame debesyje, turi 

neaplenkti ir mokyklos. Mokytojai savo susikurtose asmeninėse internetinėse erdvėse 

gali kaupti naudingų nuorodų ir metodinių darbų bazes, kaupti informaciją 

ir dalintis ja su kitais, koordinuoti mokinių darbą, naudotis kitomis internetinėmis 

paslaugomis. 

debesų kompiuterija (cloud computing) – naujausia mada it pasaulyje. tai internetinio 

ryšio pagrindu veikianti kompiuterija, kurios dėka visa skaitmenine informacija, 

dokumentais bei programine įranga vartotojas gali naudotis iš bet kurio 

kompiuterio, turinčio internetinį ryšį. debesų kompiuterijos paslaugoms nebūtinas 

galingas kompiuteris, tačiau joms būtinas spartus ir patikimas interneto ryšys. 

elektroninis paštas – seniausia debesų kompiuterijos paslauga, kuria naudojasi 

visi mokytojai („gmail“, „Yahoo“, „mail“, „Hotmail“). Laiškus naršyklėje galima 

tvarkyti lygiai taip pat greitai, tarsi jie būtų mūsų kompiuteryje. 

dokumentų redagavimui nebereikia diegti kompiuteryje biuro programų rinkinio. 

dažniausiai atliekamus darbus nesunkiai galima padaryti naudojantis biuro 

programomis internete: „google docs“, „Zoos“, „Zoho“. Čia galima ir redaguoti 

tekstus, ir sudaryti lenteles, ir rengti skaidrių pristatymus. naujos paslaugos leidžia 

greitai persiųsti pateiktį ar dokumentą kolegai, jį kartu kurti, redaguoti – dirbti 

komandinį darbą. naudojant „google docs“ programų rinkinį, vienu metu su 

vienu dokumentu gali dirbti iki 20 žmonių. 

o su „Chartgo“, „Cacoo“, „diagram.ly“, „bubbl.us“ mokytojai gali braižyti 

diagramas, schemas. Čia braižyti schemas paprasta net nepatyrusiems. programų 

grafinės sąsajos yra vis labiau supaprastinamos, tad jų naudojimas jau nesukelia 

didesnių problemų paprastam vartotojui. tad belieka mokytojams atsirinkti reikalingiausias 

programas. 

virtualūs nuotraukų redagavimo įrankiai vienas už kitą įdomesni, leidžiantys 

patogiai tvarkyti nuotraukas: keisti nuotraukų dydį, jas apkirpti, pritaikyti 

efektus, įvairius dekoravimo elementus – tai „FotoFlexer“, „imagesplitter. 

net“, „photoshop express“, „pixlr.com“, „aviary“, „piZap“. o internetiniai fotoalbumai 

„picasa“, „Fotki“, „shutterfly“, „Flickr“, „expono“, „Fotobucket“

DEBESų KOMPIUTERIJA IR MOKyTOJO VEIKLA 

171 

suteikia galimybę dalintis nuotraukomis su kolegomis, auklėtiniais. „animoto“ 

iš nuotraukų sukurs minutės filmuką su pasiūlyta ar iš savo kompiuterio 

įkelta muzika. 

internete galima redaguoti ir video siužetus („Brushvideo“, „jaycut“) – karpyti 

juos scenomis, pridėti animacijos, sujungti kelis vaizdus į vieną. sukurtus filmukus 

paprasta publikuoti „Youtube“, „vimeo“, taip rodyti juos draugams ir kolegoms. 

mokytojo patogesniam darbui skirti ir virtualūs kalendoriai, užrašinės, pvz. 

„google Calendar“, „notes.lt“, „notepad.cc“, „wrttn.me“, „evernote“. 

vienas iš paprasčiausių būdų mokytojams pristatyti savo metodinę – praktinę 

veiklą – susikurti savo asmeninę internetinę svetainę ir joje talpinti norimą turinį 

norima tvarka, kaupti naudingas nuorodas ir metodinius darbus, kaupti informaciją 

ir dalintis ja su kitais, koordinuoti mokinių darbą. užsukus į „igoogle“, „spruz“, 

„Freeweb“, „wix“, „jimdo“ susikurti svetainę labai paprasta. 

Įdomiausia debesų kompiuterijos paslauga – virtualus kompiuteris („Cloudme“, 

„glideos“). Čia prisiregistravus gaunama nuo 3 iki 30 gB nemokamos 

vietos internete, kur galima įkelti savo failus ir naudoti juos iš bet kurio 

kompiuterio. Yra įdiegti el. pašto, dokumentų, nuotraukų redagavimo ir kiti 

įrankiai. virtualaus darbalaukio išvaizda ne daug kuo skiriasi nuo Windows 

grafinės sąsajos. 

Literatūra 

Cloud computing. From Wikipedia, the free encyclopedia. [interaktyvus], [žiūrėta 2011-06- 

10], prieiga http://en.wikipedia.org/wiki/Cloud_computing 

Binkis m. ir kt. asmeninis portalas. [interaktyvus], [žiūrėta 2011-06-10], prieiga http:// 

www.mechanikas.mf.ktu.lt/ 

janužytė r. Į mokyklą ateina mokymo metodikų ir technologijų naujovės // veidas. 2011, 

nr.1, p. 62 [interaktyvus], [žiūrėta 2011-06-10], prieiga http://digital.veidas.lt/default. 

aspx?id=275 

ikamas k. 90 proc. naujų it paslaugų susijusios su debesų kompiuterija // veidas. 2011, 

nr.1, p. 54 [interaktyvus], [žiūrėta 2011-06-10], prieiga http://digital.veidas.lt/default. 

aspx?id=275 

prognozuojama šviesi debesų kompiuterijos ateitis interaktyvus], [žiūrėta 2011-06-10], prieiga 

http://lyderis.eu/technologijos/prognozuojama-sviesi-debesu-kompiuterijos-ateitis/

172 NOMEDA URBONAVIčIENė 

CLoud Computing and teaCHer aCtivities 

Nomeda Urbonavičienė 

the new generation of internet applications using “the Cloud”, should not pass by the 

schools. e-workspaces, created by the educators, can be used to generate useful databases 

of references, links, creative works, etc. as well as to create an environment in which it 

would be easy to use other services on the internet, gather and share information, coordinate 

work of the students. the use of new technologies makes the process of learning more 

attractive and dynamic.

pLaČiajuosČio rYŠio pasLaugų teikimas 

Lietuvos mokYkLoms rain ŠviesoLaidŽiais 

Romualdas Krukauskas 

VĮ Infostruktūra 

asociacijos „Šviesolaidžių į namus europos taryba“ (fibre to the home Council 

Europe – www.ftthcouncil.eu ) 2011 m. vasario mėn. ataskaitos duomenimis 

Lietuva yra penkta pasaulyje ir pirma valstybė europoje, pagal turimas šviesolaidines 

linijas į namų ūkius ir pastatus („Fiber-to-the-Home/Building (FttH/B)“. po 

pietų korėjos, kur šis rodiklis siekia 54%, japonijos, Honkongo, jungtinių arabų 

emiratų ir taivano, Lietuvoje FttH/B rodiklis siekia 23%, žiūr. pav. žemiau. 

tokių nuostabių rezultatų mūsų šalis pasiekė tampriai bendradarbiaujant mokslo, 

verslo ir valdžios atstovams, taip pat sumaniai išnaudodama es struktūrinių 

fondų paramą bei vykdydama projektus rain-1 ir rain-2.

174 ROMUALDAS KRUKAUSKAS 

projektas rain-1 „kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis 

tinklas rain“ buvo įgyvendintas 2005–2008 m., per jį buvo sukurta 3357 

kilometrų plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, sujungianti 467 šalies kaimiškąsias 

seniūnijas su savivaldybėmis. prie šios infrastruktūros taip pat buvo prijungta 

apie 330 mokymo įstaigų. projekto įgyvendinimo metu sukurta šviesolaidinė infrastruktūra 

pasiekė viso 518 gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena per 300000 

šalies gyventojų. projektas dalinai finansuotas europos regioninės plėtros fondo 

lėšomis, jo vertė – apie 74 mln. Lt. 

projetas rain-2 „kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio 

tinklo rain plėtra“ vykdomas 2009–2013 m., jo metu planuojama nutiesti dar 

4800 kilometrų šviesolaidinę infrastruktūrą ir ja pasiekti kitas 770 kaimiškųjų vietovių 

gyvenviečių (žiūr. www.placiajuostis.lt ). planuojama, kad įgyvendinus projektą 

organizacijos ir 98 proc. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų turės galimybę 

naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, bus sudaryta konkurencinė aplinka 

plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimui, o pagrindiniai žinių centrai kaimiškosiose 

vietovėse – mokyklos, bibliotekos ir viešojo interneto centrai – bus prijungti prie 

plačiajuosčio ryšio tinklų. projektas dalinai finansuojamas europos regioninės 

plėtros fondo lėšomis, jo vertė – apie 173 mln. Lt. iš viso įgyvendinant projektus 

rain ir rain-2 bus pastatyta apie 8000 kilometrų šviesolaidinė infrastruktūra, 

dar apie 3000 kilometrų šviesolaidinių kabelinių linijų išsinuomota iš kitų operatorių. 

projektą rain-2 įgyvendina partneriai: Lietuvos respublikos susisiekimo 

ministerija ir viešoji įstaiga „plačiajuostis internetas“. 

pastebėsime, kad pagal rain-1 projektą prie šviesolaidinės infastruktūros yra 

prijungta 330 mokymo įstaigų ir pagal rain-2 projekto rezultatus bus prijungta 

dar 530 mokymo įstaigų. 

atrodytų, kad turėdama geriausią europoje plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, 

mūsų šalis neturėtų jausti problemų, aprūpindama interneto ryšiu savo mokymo 

įstaigas. vienok taip nėra, kadangi Lietuvoje šiandien nėra vieningo valstybinio 

projekto bei finansavimo plano, leidžiančio centralizuotai aprūpinti visas Lietuvos 

mokymo įstaigas plačiajuosčiu ryšiu. tokio plano užuomazga buvo 2007–2009 

metais, kai Švietimo ir mokslo ministerija (Šmm) centralizuotai finansavo ir aprūpindavo 

intenetu naujai prijungtas mokyklas prie rain-1 projekto šviesolaidžių. 

2007-2008 metais buvo įgyvendinamas kaimiškųjų mokyklų jungimo prie 

Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo Litnet, naudojant plačiajuosčio 

interneto paslaugas, projektas. iki 2008 metų pabaigos per plačiajuosčio interneto 

prieigas prijungtos 239 kaimiškosios mokyklos. 2009 metų pradžioje dar buvo atlikta 

keliolika paruoštų prijungimų – iš viso 37 savivaldybėse 260 kaimiškųjų mokyklų 

ryšiui iki Litnet naudojo všĮ „plačiajuostis internetas“ optiką. 2009 m.

PLAčIAJUOSčIO RyŠIO PASLAUGų TEIKIMAS LIETUVOS MOKyKLOMS RAIN ŠVIESOLAIDŽIAIS 

175 

pabaigoje dėl krizės Šmm šį projektą sustabdė. Buvo ieškoma būdų, kaip nepabloginti 

jau prijungtų mokyklų situacijos, nors mokykloms (t. y. savivaldybėms) 

buvo pasakyta – „apsirūpinkite internetu savarankiškai iš savo finansinių resursų“. 

2009 rudenį, iki metų pabaigos savivaldybės turėjo sudaryti atitinkamas sutartis 

su prieigų ryšio teikėjais ir už ryšio linijas iki Litnet mazgo apsimokėti pačios. 

tam reikalui Litnet iniciatyva buvo surengti du seminarai visos Lietuvos savivaldybių 

administracijų vadovams, kuriuose buvo aptartos galimos alternatyvos 

siekdamos bent dalinai užpildyti susidariusią spragą, taip pat bent dalina pratęsti 

Litnet programos vykdytojų galimybę ir toliau administruoti (konsultuoti, 

prižiūrėti) mokyklų el.paštus, tinklapius ir kt., tarp kauno technologijos universiteto 

informacinių technologijų plėtros instituto (Litnet programos vykdytojo) ir 

vĮ „infostruktūra“ (ji yra saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo svdpt 

operatorius) 2009-07-02 sudaryta Bendradarbiavimo sutartis, kuria siekiama krizės 

laikotarpiu suteikti kaimiškųjų rajonų mokykloms, kurioms pagal rain projektą 

įrengti optiniai prievadai, galimybes naudotis Litnet teikiamomis interneto 

paslaugomis. Šios bendradarbiavimo sutarties esmė tokia – kaimiškose vietovėse 

mokykloms jungti vietoj atskiro kanalo nuo rajono centro iki mokyklos per rain 

optinius kabelius naudojama dviejų atkarpų schema: nuo rajono centro iki seniūnijos 

naudojamas mokyklos vpn pokanalis bendrame svdpt kanale, o atskiras fizinis 

rain kanalas yra nuomojamas tik nuo seniūnijos iki mokyklos. kai išsidėstymas 

„seniūnija-mokykla“ patogus, gaunama žymi lėšų ekonomija. Ši ekonomija seka 

iš rain tinklo paslaugų kainoraščio, tvirtinamo susisiekimo ministro, ypatumo, 

kai vienoms mokymo įstaigoms, kurios nutolusios mažiau kaip 5 km nuo rain 

mazgo seniūnijoje, mėnesinė rain paslaugos kaina be pvm yra 50 Lt/mėn. (ir 

tada kaina mokyklai yra 95,18 Lt/mėn.), kitoms mokykloms, toliau nutolusioms nuo 

mazgo, mėnesinė rain paslaugos kaina be pvm yra 250 Lt/mėn. (ir tada kaina 

mokyklai yra – 337,18 Lt/mėn.). 2009 metų vasarą atlikti techniniai pertvarkymai 

tiek Litnet, tiek svdpt tinkluose leido nuo rudens diegti tokią dviejų atkarpų 

schemą. taip pat buvo suderinta bendra veiksmų programa su vŠĮ „plačiajuostis 

internetas“. nuo rugsėjo mėnesio pradėtas mokyklų perjungimas pagal naują tvarką. 

metų pabaigoje 16 savivaldybių buvo pasirašę sutartis dėl ryšių iki Litnet mazgų 

tiesiogiai su vŠĮ „plačiajuostis internetas“, 17 savivaldybių – su vĮ „infostruktūra“, 

4 savivaldybės dar nebuvo galutinai apsisprendusios. 2010-2011 metais analogišką 

mokyklų jungimo per rain schema (kai mokykla nuperka iš operatoriaus iki 

Litnet mazgos tik ryšio kanalą, o Litnetas išlaiko savo ip adresaciją ir „įpila“ 

mokyklai internetą) buvo pradėta naudoti ir su kitais šalies operatoriais. 

nuo 2010 m. balandžio, kai buvo pradėtas antrasis plačiajuosčio interneto plėtros 

etapas, iki 2011 m. rugsėjo visoje Lietuvoje nutiesta 3847 km rain-2 šviesolaidinių 

kabelių iš planuojamų 4809 km.

176 ROMUALDAS KRUKAUSKAS 

všĮ „plačiajuostis internetas“ duomenimis – 2011 m. vasarą kaimiškosiose 

vietovėse 282 mokymo įstaigos naudojo rain infrastruktūrą prisijungimui prie 

plačiajuosčio ryšio tinklų; per mažos spartos bevieles technologijas dar vis prijungtos 

268 mokyklos; klaipėdos, utenos, kauno, alytaus miestuose didžioji dalis 

mokymo įstaigų prijungtos šviesolaidinėmis linijomis. 

2011 m. rugsėjo 1 dieną rain-2 projekto rėmuose nauji šviesolaidžiai jau 

buvo įvesti į 277 naujas mokyklas visoje šalyje. iš šių naujai prijungtų mokyklų 

paslaugas iš tiekėjų jau gavo 27 mokyklos, tame tarpe 16-ai mokyklų paslaugas 

teikė vĮ „infostruktūra“ pagal aukščiau minėtą schemą. iš rain-1 projekto metu 

prijungtų 280 mokymo įstaigų, vĮ „infostruktūra“ tiekia paslaugas į 100, t. y. maždaug 

trečdaliui mokymo įstaigų. 

apibendrinant galima teigti, kad plačiajuosčio ryšio teikimas Lietuvos mokymo 

įstaigoms, ir pirmiausiai rain projekto rėmuose šviesolaidžiais sujungtoms 

mokykloms, vyksta ne geriausiu būdu – t. y. neturint centalizuotai valstybės 

(Šmm) finansuojamo ir valdomo projekto, ir vis dar laikantis tos klaidingos nuomonės, 

kad „laisvoji rinka pati viską sutvarkys“. valstybinių operatorių Litnet, 

vĮ „infostruktūra“, všĮ „plačiajuostis internetas“, dalinai Šmm bendromis pastangomis 

yra bandoma išlaikyti unifikuotą technologinį mokyklų jungimo į vieningą 

sistemą būdą Litnet pagrindu (per www.lm.lt/ – interneto paslaugos švietimo 

įstaigoms), nors tai pavyksta geriausiu atveju tik trečdaliui mokyklų. 

pasakius a, reikia sakyti ir B. pastačius geriausią europoje šviesolaidinę infrastruktūrą 

šalyje, reika ją tinkamai naudoti, tam tarpe – ir mokymo įstaigose visoje 

Lietuvoje. todėl visuomenė lau- 

Interneto spartos Lietuvos mokyklose 

(900 mokykl, be 5-i didžij miest, 

LITNET, RAIN duomenys, 2010 m.) 

100 Mbps; 13,00% 

Virš 10 Mbps; 

3,00% 

Iki 10 Mbps; 

58,00% 

Iki 1 Mbps; 26,00% 

kia, kad Šmm vėl atnaujins 2009 

metais sustabdytą centralizuoto 

plačiajuosčio ryšio rain tinklais 

tiekimo projektą į šalies mokyklas. 

tikėkime, kad po dviejų 

metų kitoje Liks konferencijoje 

žemiau pateikiama interneto spartų 

Lietuvos mokyklose diagrama 

atrodys daug įspūdingiau, ir kad 

ne 16% (kaip šiandien), o 90% 

Lietuvos mokyklų turės interneto 

spartas didesnes už 10 mbps.

skaitmeninis ugdYmo turinYs – iŠŠŪkis 

Leidėjams ir mokYtojams 

Tatjana Skusevičienė 

Leidykla „Šviesa“ 

t.skuseviciene@sviesa.lt 

Jūratė Mikulevičiūtė 


j.mikuleviciute@sviesa.lt 

Lina Virozerovienė 


l.virozeroviene@sviesa.lt 

vienas iš labiausiai XXi a. ugdymo kaitą lemiančių veiksnių – ikt plėtra, 

neatsiejama šiandieninės mokinių kartos gyvenimo dalis. todėl nenuostabu, kad 

labai svarbiu akcentu ugdymo procese tapo ikt naudojimas. Lietuvos mokyklų 

pažanga šioje srityje tikrai nemaža – per nepilną dešimtmetį „prigijo“ daugialypės 

terpės projektoriai, mokytojai išmoko kurti pateiktis, rasti ir sėkmingai ugdymo 

procese naudotis įvairiais mokomaisiais objektais, specializuotomis dalykinėmis 

svetainėmis. Šiandien mokyklinę lentą ir kompiuterio ekraną keičia interaktyvioji 

lenta. tokia kaita suponuoja skaitmeninio turinio, kuris turėtų didesnes interaktyvumo 

galimybes, poreikį. interaktyvaus skaitmeninio turinio kūrimo patirtimi gali 

pasidalyti nemažai užsienio leidyklų ir bendrovių. Lietuvos leidėjams tai – naujas 

iššūkis, keliantis daugybę klausimų, iš kurių aktualiausi šie: koks turėtų būti 

skaitmeninis turinys (technologiniai ir metodiniai aspektai), kaip jį kurti, kokią 

pagalbą ir kokiais būdais teikti jo vartotojams. 

„Šviesos“ leidykla turi gilias tradicijas ne tik spausdinto, bet ir elektroninio 

turinio gamyboje. elektroninės leidybos skyrius sėkmingai dalyvauja respublikiniuose 

projektuose, gamina mokomuosius objektus, kuria atskirų dalykų mokymuisi 

skirtas svetaines. atsižvelgiant į ugdymo proceso pokyčius, leidykloje 

pradėta plėtoti nauja leidybos kryptis – kuriamas skaitmeninis turinys, papildantis 

vadovėlių komplektus. 

norint garantuoti kuriamo ir gaminamo skaitmeninio turinio kokybę, įvykdytas 

specialus pilotinis projektas, suformuota profesionali komanda, kurią sudarė 

kompetencijų atitinkamose srityse turintys darbuotojai: projektų vadovai, konsultantai, 

autoriai, gamintojai, dizaineriai. pilotinio projekto metu sukurtas skaitmeninis 

turinys gamtos ir žmogaus dalyko pamokoms, išbandyta metodika, gamybos

178 TATJANA SKUSEVIčIENė, JūRATė MIKULEVIčIūTė, LINA VIROzEROVIENė 

procesas. siekiant didaktiniu, technologiniu, panaudojimo, poreikio aspektais 

įvertinti sukurto skaitmeninio turinio kokybę, buvo suplanuotas ir atliktas tyrimas. 

tyrimą atliko ir jo ataskaitą parengė mokslinio metodinio centro „scientiaeducologica“ 

mokslininkų grupė (Šiaulių universiteto gamtos mokslų fakulteto Fizikos 

katedros vedėja, docentė, dr. violeta Šlekienė, Šiaulių universiteto gamtos mokslų 

fakulteto Fizikos katedros docentė, dr. Loreta ragulienė, Šiaulių universiteto 

gamtamokslinio ugdymo tyrimų centro doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja 

renata Bilbokaitė), vadovaujama profesoriaus dr. v. Lamanausko. tyrime 

dalyvavo 20 respondentų – mokytojų, dėstančių žmogaus ir gamtos dalyką 5-tose 

klasėse. mokytojai pravedė po 40 eksperimentinių pamokų, išbandė pagamintą 

turinį ir nurodytais būdais teikė grįžtamąją informaciją. gauti duomenys buvo apdoroti 

taikant statistinę analizę (spss programa) ir atliekant turinio (content) analizę. 

išnagrinėjus gautus duomenis paaiškėjo, kad išbandytas skaitmeninis turinys 

vertinamas teigiamai kaip turintis daug privalumų, kuriuos galima panaudoti per 

pamokas. pakoregavus technologinius parametrus, metodinę dalį, rekomenduota 

plėtoti tokio pobūdžio skaitmeninio turinio rengimą. 

todėl drąsiai galima teigti, kad ugdymo įstaigas turėtų pasiekti patikrintas ir 

profesionaliai sukurtas skaitmeninis turinys, atitinkantis tiek pradinio ir pagrindinio 

ugdymo bendrąsias programas (2008), tiek mokytojų išreikštus pageidavimus. 

Leidyklos „Šviesa“ parengtas skaitmeninis mokymo(-si) turinys pamokoms – 

ActivInspire 1 programa sukurtos prezentacijos, skirtos aktyviam mokymui(-si) 

klasėje, naudojant interaktyviąją lentą, bei tų prezentacijų panaudojimo scenarijai 

mokytojui (Word formatu). 

svarbiausi skaitmeninio turinio rengimo principai yra tikslingumas, pritaikomumas, 

įvairovė. prezentacijose tam tikrai temai (pamokai) pateikiama vaizdinė, 

tekstinė, garsinė mokomoji medžiaga, tikslingai atrinkta iš atitinkamo vadovėlio 

komplekto bei kitų informacijos šaltinių, sukurtos interaktyvios užduotys, pritaikyti 

įvairūs technologiniai metodai bei įrankiai. skaitmeninis turinys rengiamas 

ir turėtų būti naudojamas taip, kad nepakeistų realių priemonių realioje aplinkoje, 

bet papildytų, praturtintų jas naujomis galimybėmis. 

mokomoji medžiaga prezentacijoje dėstoma aiškiai ir logiškai, prezentacijos 

struktūra atitinka pamokos struktūrą: tai įvadinė, pagrindinė ir baigiamoji dalys. mokytojui 

pateikiama medžiagos, skirtos mokiniams sudominti, turimai patirčiai, naujoms 

sąvokoms išsiaiškinti, žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, pritaikyti, vertinti/įsivertinti. 

pamokų prezentacijose yra integruotos ir aktyvaus atsako sistemos (ActiVote ir 

ActivExpression), kurios ne tik skatina mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje, moty- 

1 ActivInspire - interaktyviosioms lentoms skirta, promethean sukurta programinė įranga.

SKAITMENINIS UGDyMO TURINyS – IŠŠūKIS LEIDėJAMS IR MOKyTOJAMS 

179 

vuoja, bet ir garantuoja greitą mokytojo ir mokinio grįžtamąjį ryšį, suteikia vertingos 

informacijos mokinių vertinimui, padeda fiksuoti kiekvieno mokinio pažangą. 

mokytojo darbui palengvinti (ir daryti jį veiksmingesnį) prie kiekvienos prezentacijos 

parengti pamokų scenarijai. juose mokytojui pateikiami išsamūs kiekvienos 

skaidrės aprašai, atskleidžiantys metodinius ir technologinius aspektus: kokia medžiaga 

ir kokiu tikslu pateikiama skaidrėse, kada ir kaip ją siūloma panaudoti, ką 

akcentuoti mokiniams, kokie galimi pateiktų užduočių atlikimo variantai. 

pagal poreikį mokytojas gali koreguoti parengtas prezentacijas ir pamokų scenarijus, 

pritaikyti atsižvelgdamas į savo klasės mokinių lygį ir pasirengimą (keisti, 

papildyti, įterpti paties paruoštus kompiuterinius dokumentus, vaizdus, tekstus, 

sukurtas užduotis, nuorodas ir t. t.). 

norint ugdymo procese sėkmingai naudoti naująsias technologijas, interaktyvų 

skaitmeninį turinį, turi būti atitinkamai pasirengę ir mokytojai. todėl leidykla 

„Šviesa“ mokykloms siūlo kompleksinį sprendimą, kurį sudaro: 

• technologijos (Promethean aktyvaus ugdymo sistemos, interaktyviosios lentos, 

mokinių aktyvaus atsako sistemos ActiVote ir ActivExpression, mokymo 

programinė aplinka ActivInspire); 

• skaitmeninis pamokų turinys (prezentacijos) ir scenarijai; 

• 

mokytojų mokymai. 

Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras mokytojams organizuoja mokyklose seminarus, 

per kuriuos jie įgyja žinių ir gebėjimų, kaip tikslingai pamokose taikyti 

ikt, kūrybiškai naudotis parengtu skaitmeniniu mokymo(-si) turiniu, kurti interaktyvias 

pamokas ActivInspire programa. 

tikimės, kad visos minėtos priemonės padės mokytojui tobulėti pačiam ir tobulinti 

mokymo(-si) procesą.

ugdYmo pLėtotės Centro projekte 

„pagrindinio ugdYmo pirmojo konCentro 

(5–8 kL.) mokinių esminių kompetenCijų 

ugdYmas“ rengiamas skaitmeninis 

ugdYmo turinYs 

Ona Vaščenkienė 

Ugdymo plėtotės centras 

ona.vascenkiene@upc.smm.lt 

Darius Ratkevičius 


d.ratkevicius@sviesa.lt 

projekte vykdomos veiklos ypač aktualios ir svarbios įgyvendinant atnaujintas 

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, orientuotas į mokinių 

esminių kompetencijų ugdymą. projekte daugiausia dėmesio skiriama mokėjimo 

mokytis, komunikavimo gimtąja (lietuvių) kalba ir gamtamokslinės kompetencijų 

ugdymui. rengiami trys leidiniai: 

• kompetencijų ugdymo metodinis leidinys su filmuotais mokytojų gerosios 

patirties pavyzdžiais spausdintiniu ir skaitmeniniu formatu; 

• mokinių mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumentas ir jo taikymo 

metodinės rekomendacijos; 

• 

vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms 

ugdyti rekomendacijos. 

kompetencijoms ugdyti būtinos tam pritaikytos mokymo ir mokymosi priemonės. 

tarp kitų priemonių vis svarbesnį vaidmenį atlieka skaitmeninės mokymosi 

priemonės. jų tikslingas ir tinkamas taikymas yra perspektyvus būdas gerinti ugdymo 

procesą ir mokinių mokymosi pasiekimus. Šiuolaikiniai mokiniai daug laiko 

praleidžia prie kompiuterio, noriai ieško informacijos internete, mėgsta bendrauti. 

todėl tikėtina, kad skaitmeninis ugdymo turinys sukurs palankią mokymuisi aplinką. 

susidomėję mokymusi mokiniai aktyviai dalyvaus pamokoje, lengviau sukaups 

dėmesį, padės susieti naują medžiagą su jau turimomis žiniomis ir gebėjimais. atlikta 

esamo skaitmeninio ugdymo turinio analizė skatina kurti inovatyvius, patrauklius 

ir motyvuojančius mokytis skaitmeninius mokymosi objektus (toliau – mo). 

remiantis 2006–2008 m. Švietimo plėtotės centro įgyvendinto projekto Ugdymo 

turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų kurso

UGDyMO PLėTOTėS CENTRO PROJEKTE „PAGRINDINIO UGDyMO... 

181 

5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu patirtimi (http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/) yra 

kuriami skaitmeninių lietuvių kalbos 5–6 klasių mokiniams ir gamtos mokslų (biologijos, 

chemijos, fizikos) 7–8 klasių mokiniams mokymosi objektų rinkiniai, kurie bus 

skelbiami portale E. mokykla specialiai sukurtose interneto svetainėse. 

mokymosi objektai ir interneto svetainės yra kuriamos glaudžiai bendradarbiaujant 

su leidyklos „Šviesa“ elektroninės leidybos specialistais. jie, vykdydami 

elektroninę mo leidybą, nuolat gilinasi į turinio rengėjų ir projekto darbuotojų 

parengtus scenarijus ir objektų kūrimo metodinius reikalavimus, ieško sprendimų, 

kaip sukurti kokybiškai naują skaitmeninį ugdymo turinį ir mokiniams draugišką 

virtualią mokymosi aplinką. 

visi mo yra skirti ne tik dalykinėms, bet ir bendrosioms kompetencijoms ugdyti. 

daug dėmesio skiriama vertybinių nuostatų ugdymui. 

kuriami mokymosi objektai padės mokiniams mokytis: 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

kurti pasakojimus, komiksus, aprašymus, samprotavimus; 

maketuoti, leisti laikraščius, rengti pristatymus ir lankstinukus; 

atlikti užduotis naudojantis filmuota medžiaga; 

taikyti ir plėtoti gamtos tyrimų gebėjimus: iškelti hipotezes, numatyti eksperimento 

ar tyrimo planą, tikrinti prielaidų teisingumą atliekant eksperimentą, 

analizuoti gautus rezultatus ir daryti išvadas; 

saugiai atlikti bandymus, kuriuos sudėtinga atlikti tikroje laboratorijoje; 

apibendrinti ir kritiškai įvertinti informaciją apie gyvosios ir negyvosios 

gamtos įvairovę, gamtos mokslų atradimus, aplinkosaugą; 

pasirinkti informacijos šaltinius, tinkamą mokymosi kelią ir tempą; 

įsivertinti. 

kuriami mo atitinka pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, yra interaktyvūs, 

vaizdūs, sudaro sąlygas mokiniams mokytis savarankiškai ir įsivertinti. 

svetainėje numatyti žingsniai ir įrankiai, kurie turėtų padėti mokiniui organizuoti 

savo mokymąsi. prie kiekvieno mo pateikiami mokymosi uždaviniai. jie formuluojami 

mokiniui suprantama kalba ir padeda kryptingai ir tikslingai atlikti užduotis 

ir ugdytis svarbius gebėjimus. Įsivertinimo teiginiai yra glaudžiai susiję su 

mokymosi uždaviniais ir padeda planuoti tolesnį mokymąsi. 

dešimties temų lietuvių kalbos mo leidžia mokiniui pasirinkti, kaip jis norės mokytis: 

skaitydamas, rašydamas, klausydamas, žiūrėdamas, kurdamas ar žaisdamas. 

mo yra tarpusavyje susieti, papildo vienas kitą, pritaikyti skirtingų mokymosi stilių 

ir pasiekimų lygio mokiniams, yra animuoti ir iliustruoti atsižvelgiant į 5–6 klasių 

mokinių amžiaus ypatumus. tikėtina, kad patraukli, žaisminga mokymosi medžiaga 

padės mokiniams išsiugdyti Bendrosiose programose numatytus lietuvių kalbos ir 

mokėjimo mokytis gebėjimus, ugdys kūrybingumą ir didins mokymosi motyvaciją.

182 ONA VAŠčENKIENė, DARIUS RATKEVIčIUS 

Lietuvių kalbos ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo mo rinkinių sudėtinės 

dalys: 

gamtos mokslų svetainėje 7–8 klasių mokiniams bus pateikiama šešiasdešimties 

temų mo. kiekvienai temai rengiama iki keturių mo: demonstracijos, tiriamieji 

darbai su darbo lapais, užduočių lapai ir testų užduočių rinkiniai. Šie mo 

yra derinami tarpusavyje. juose įgyvendinama galimybė atlikti bandymus, matuoti 

ir keisti dydžius, stebėti sudėtingus reiškinius, akimirką ar ilgai trunkančius 

ir plika akimi nematomus procesus, aiškintis gamtos mokslų dėsningumus. mo 

turinys glaudžiai siejamas su mokinio patirtimi, jo aplinka ir domėjimosi sritimis, 

o užduočių lapuose pateikiamos užduotys atlikti realius bandymus ar stebėjimus, 

susietus su virtualioje erdvėje nagrinėtais klausimais. 

pagrindinis kuriamų skaitmeninių mokymosi objektų požymis yra jų integralumas. 

objektų integralumas padeda visumiškai suprasti procesus, vykstančius 

gamtoje (1 pav.), ir išvengti vis dar labai įsišaknijusio fragmentiško, tarpusavyje 

nesusieto reiškinių ir procesų aiškinimo.

UGDyMO PLėTOTėS CENTRO PROJEKTE „PAGRINDINIO UGDyMO... 

1 pav. MO „Augalų apsirūpinimas energija“ integralumo iliustracija 

183 

kuriamos mo svetainės turi visas vadovėliui kaip mokymui ir mokymuisi 

skirtam komplektui būdingas struktūrines dalis: vadovėlis – demonstracijos ir žinynas, 

pratybos – tiriamieji darbai su darbo lapais ir užduočių lapai, mokytojo 

knyga – metodinės rekomendacijos ir naudotojo vadovai, padėsiantys mokytojams 

greičiau „prisijaukinti“ ir metodiškai, tikslingai taikyti parengtus mo pamokose.

184 

mieLas mokYtojau! 

norime jums pristatyti pažangiausia, ką sukūrėme – aktyvaus ugdymo klasės 

sprendimą: 

• naujausių technologijų rinkinį, kuris sujungia pažangiausias mokymo technologijas; 

• profesionalų skaitmeninį mokymo turinį, papildantį vadovėlius; 

• mokytojų mokymus. 

Šis unikalus ir ilgalaikis sprendimas kuria šiuolaikišką mokymo(si) aplinką ir 

keičia patį ugdymo procesą, daro jį paprastesnį, įdomesnį ir spartesnį. 

Aktyvaus ugdymo klasės sprendimą sudaro: 

• „promethean“ interaktyvi sistema (įranga, kurią sukomplektuosime pagal 

jūsų poreikius); 

• aktyvios ugdymo klasės valdymo programinė įranga; 

• nemokamas aktyvių skaitmeninių pamokų rinkinys; 

• nemokami 6 val. trukmės mokytojų mokymai; 

• 5 metų įrangos aptarnavimo garantija ir specialistų konsultacijos. 

• išbaigtas įrankių ir paslaugų komplektas užtikrina didžiausią naudą mokiniams, 

tėvams, mokytojui ir mokyklai: 

• aktyvios skaitmeninės pamokos skatina aktyvų mokinių dalyvavimą pamokoje, 

geresnį medžiagos įsisavinimą ir mokymosi motyvaciją, padeda įtraukti 

kiekvieną mokinį į pažinimo ir kūrybos procesą; 

• padeda mokytojui lengviau valdyti klasės dėmesį; 

• taupo mokytojo laiką ruošiantis pamokoms, nes jas pateikiame jau sukurtas 

atsižvelgiant į Bendrųjų programų reikalavimus bei kuriančias tęstinumą su 

vadovėliais; 

• skatina mokinių ir mokytojų kūrybingumą, padeda išvengti monotonijos; 

• nemokamų mokymų metu mokytojai įgys praktinių žinių, kaip mokymo (si) 

procesą paversti paprastu ir įdomiu, bus atskleista, kaip įdedant mažiau laiko 

galima gauti didesnį efektą. po mokymų išduodamas Šmm akredituoto 

mokymo centro pažymėjimas, kurį mokytojai gali panaudoti kvalifikacijos 

kėlimo akreditacijai gauti; 

• 

užtikrinamas stabilus sistemos darbas, suteikiama ilgalaikė 5 m. įrangos garantija, 

sertifikuotų specialistų priežiūra ir konsultacijos;

185 

• padeda geriau įvykdyti Bendrųjų programų nuostatas (dėl ikt naudojimo 

ugdymo procese); 

• Įvaldžius šias pažangias technologijas mokytojas tampa tikruoju klasės lyderiu, 

didėja jo specialybės prestižas bei mokyklos konkurencingumas. 

kuriant šį sprendimą savo jėgas ir patirtį sutelkė šios įmonės: 

• daugiausia patirties turinti Lietuvos vadovėlių ir mokomosios literatūros bei 

elektroninio turinio leidykla „Šviesa“, 

• leidykloje įkurtas Lr Švietimo ministerijos akredituotas mokymo centras, 

• pasaulinis sparčiai augančios interaktyviųjų ugdymo technologijų rinkos 

lyderė „promethean“ 

• bei įgaliotasis „promethean“ aktyviųjų ugdymo technologijų teikėjas Lietuvoje 

„konferencijų ir audiovizualinės sistemos“. 

išsamesnę informaciją apie atskiras aktyvaus ugdymo klasės komplekto dalis 

jums mielai suteiks leidyklos „Šviesa“ švietimo sistemos koordinatoriai: 

Vilnius, Trakai, Šalčininkai 

eglė miškinytė, tel. 8 687 93943 

el. p. e.miskinyte@sviesa.lt; 

Kaunas, jonava, Kėdainiai, raseiniai, 

jurbarkas 

agnė krutulienė, tel. 8 620 52076 

el. p. a.krutuliene@sviesa.lt; 

Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, 

Mažeikiai, Plungė, Telšiai, rietavas, 

neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai 

jolita Baziulienė, tel. 8 612 70971 

el. p. j.baziuliene@sviesa.lt 

Panevėžys, Pasvalys, biržai, Pakruojis, 

radviliškis, Šiauliai, joniškis, 

Kelmė, Akmenė 

dainius kulbis, tel. 8 616 25026 

el. p. d.kulbis@sviesa.lt 

Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, 

Utena, Anykščiai, Kupiškis, 

rokiškis, Zarasai, Ignalina 

giedrius vidžiūnas, tel. 8 620 19630 

el. p. g.vidziunas@sviesa.lt

„Žaros“ LeidYkLos knYgos it mokYtojams 

D. Dabner „Kompiuterinės leidybos pradmenys. 

Dizainas ir maketavimas“ 

pagrindinė dizaino funkcija yra komunikacija. 

ir visiškai nesvarbu, apie ką kalbama – 

produktą, sąvoką ar organizaciją. kiekvieno 

dizainerio užduotis – pasirinkti tinkamą dizaino 

elementų derinį ir išdėstymą taip, kad jis 

perteiktų reikiamą informaciją elegantiškai, 

originaliai ir efektingai. 

knyga padės suprasti, kaip reikia kurti maketą, 

kad jis „veiktų“ ir leis įgyti ne tik pradinių, bet 

ir profesionalių įgūdžių.ją sudaro dvi lengvai suvokiamos dalys. pirmoje – paprastų 

ir visiems suprantamų pavyzdžių pagrindu supažindinama su pagrindinėmis maketavimo 

taisyklėmis (įskaitant ir iliustracijų parinkimą), šriftais, spalva. antroje dalyje 

pristatomi konkretūs įvairios paskirties dizaino pavyzdžiai, analizuojama, kurios 

dizaino taisyklės pritaikytos. 

Šimtai iliustracijų, aiškios ir suprantamos užduotys bei konkrečių atvejų analizė – 

tai dalykai, praversiantys ir pradedantiesiems, ir jau profesionaliems dizaineriams. 

A. Žandaris, D. Bakšys „Kompiuterinės leidybos 

pradmenys. Informacinės technologijos“ 

antroji kompiuterinės leidybos pradmenų 

knyga pagrindinį dėmesį skiria it priemonėms, 

padedančioms įgyvendinti meninio apipavidalinimo 

idėjas. joje dažniausiai keliami klausimai, 

„kaip tai padaryti“ bei „kas nutiks, jei darysime 

kitaip“. 

pagrindinė priežastis, kodėl šios knygos 

autoriai pirmenybę teikia programai Scribus, – 

ją nemokamai ir teisėtai galima naudotis ir mokykloje, ir namuose. grafikos rengyklė 

Gimp (yra lietuvių kalba!) mokytojų tikrai nenuvils. turimomis galimybėmis ji artima 

komercinėms grafikos rengyklėms. 

knygoje pateikiama ir nemažai praktinių užduočių. tikrai nereikia stengtis 

atlikti visas. svarbiausia – suvokti temos tikslą, gebėti pasirinkti tinkamiausius 

įrankius jam įgyvendinti ir tikslingai juos panaudoti. 

prie šios knygos pridėtame Cd rasite visas reikalingas programas, abiejų knygų 

pavyzdžių tekstus bei iliustracijas, reikalingas užduotims atlikti.

D. Dabner, Sh. Calvert, A. Casley „grafinio dizaino 

mokykla. grafinio dizaino teorija ir elektroninė 

leidyba“ 

grafinio dizaino mokykla yra tradicinės ir 

elektroninės leidybos, animacijos ir judesio grafikos 

dizainerių mokymo knyga. 

• 

praktiniai patarimai visomis grafinio dizaino 

temomis: nuo grafinio dizaino sampratos ir pradinių 

koncepcijų rengimo iki originalių sprendimų 

paieškos ir sėkmingų dizaino projektų sukūrimo. 

• knygoje paimti pavyzdžiai iš įvairių leidinių: žurnalų, 

knygų, laikraščių, įvairių informacijos sklaidos priemonių, interneto svetainių, 

įmonių ir organizacijų dokumentų, informacinės medžiagos bei reklamos. 

• pateikiama kartu su užduotimis ir mokomąja medžiaga, skirta ir studijuojantiems, 

ir jau dirbantiems grafikos dizaineriams. 

tai angliško ketvirto atnaujinto leidimo vertimas. jame ypač daug dėmesio 

skiriama patarimams, kaip pritaikyti dizainą ne tik spaudos projektams, bet ir skaitmeninei 

vaizdinei medžiagai, judesio grafikai, interneto svetainėms ir mažoms 

taikomosioms programoms. 

A. Wyait „Skaitmeninės animacijos pagrindai. 

pagrindai, metodai ir jų taikymas“ 

Šiame skaitmeninės animacijos meistriškumo 

ir praktikos pagrindų kurse pateikiama svarbiausia 

informacija visiems, kuriuos domina kūrybinė 

skaitmeninės animacijos pusė. 

mokomoji medžiaga nuosekliai, žingsnis po 

žingsnio, paaiškina visą animacijos kūrimo procesą, 

o užduotys leidžia ką tik išmoktus metodus 

išmėginti praktiškai. mokoma kurti televizijai, filmams, 

kompiuteriniams žaidimams, mobiliesiems 

telefonams ir mp3 grotuvams pritaikytą animaciją, susipažinsime su dažniausiai sutinkama 

dvimatės ir trimatės animacijos kūrimo programine įranga. 

pokalbiai su profesionalais paaiškina ir supažindina su tikslais, keliamais 

konkretiems specialistams. Žengti animacijos kūrėjo keliu jums padės ir verslo 

paslaptys, informacija ir patarimai kaip kopti karjeros laiptais. gausite pakankamai 

žinių, kad galėtumėte pats kurti animaciją, dirbti mažoje įmonėje ar vienoje 

didžiausių animacijos studijų pasaulyje. 

Šių knygų ieškokite: www.žara.lt, info@zara.lt. tel. 8-5 272 91 17

Kompiuterininkų dienos 2011 

Sudarytojas Aidas Žandaris 

Už straipsnių turinį atsako autoriai 

Formatas 60×90/16; 11,75 sp. l. 

Išleido leidykla „Žara“ 

a. d. 2699 LT-03007 Vilnius 

El. paštas: info@zara.lt 

Svetainė internete: www.žara.lt 

Spausdino UAB „Spaudos praktika“ 

Chemijos g. 29, LT-51333, Kaunas

ompiuterininkų - Elektroninių išteklių archyvas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?