Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

14.08.2013 Views

8 Ožiaragiams ateinanti savaitė suteiks retą galimybę be didesnių pastangų pakelti savo gerovę. Viskas priklausys nuo to, ar greitai priimsite reikiamą sprendimą. Nebijokite pateikti vadovybei arba partneriams netikėto dalykinio pasiūlymo. Vandenius kita savaitę grąžins prie neįvykdytų pažadų. Dabar turėsite apsišarvuoti kantrybe, pasiraitoti rankoves ir imtis nelengvo darbo. Šiuo metu nevertėtų galvoti apie naujus projektus. Jus tempia žemyn praeities balastas, todėl pirmiausia reikia spręsti anksčiau kilusias problemas. Žuvys turėtų būti itin budrios. Galimas daiktas, kad šalia jūsų atsiras jums ne visai malonus žmogus. Nepriimkite jokių jo dovanų - atminkite, kad jos kartais pernelyg brangiai atsieina. Pasistenkite neabejoti mylimo žmogaus veiksmais ir būkite jam atlaidūs. Kų tuje ? Prin ce sės tes tas Penk ta die nį, kar tu su vi su pasau liu, kon to ro je įsi jun gė me te levi zo rių ir vie na aki mi ste bė jo me prin co Vil ja mo ir Kei tės Midl ton ves tu ves. „Ar no rė tu mėt būt prin ce sėmis?“ – ne ti kė tai pa klau sė vie na ko le gė, ir vi sos ka bi ne to mo terys ne tru kus įsi trau kė me į gy vą dis ku si ją. „Vi są gy ve ni mą lai ky tis pro toko lo? Ap sau gok Vieš pa tie“, – net nu si pur tė mū sų bu hal te rė. „O ko dėl?“ – su si- do mė ju si pa klau siau. „Na, pa vyz džiui, tu, Ie va, man da bar pasa ky tu mei, kad aš su sto rė jau... (vos susi lai kiau ne šyp te lė jusi, nes tai bu vo vi siš ka tie sa), tai aš tau pa saky čiau, kad ei tum po vel nių, ar net dar to liau. O jei gu bū čiau ka ra l kos šei mos na rė, tai ki tą die ną vi si laik raš čiai ra šy tų, kad prin ce sė pa siun tė drau gę po vel nių, ir dar įdė tų ma no ko kią nors nu pa pa ra cin tą nuo trau ką, kur ma ty tų si ma no sto ras už paka lis“, – pa re kė bu hal te rė. „Prin ce sės ne sto rė ja“, – pa sakiau ir pa tvir ti nau, kad tik rai pasau ly je prin ce sių sto rais už pa kaliais nė ra, ne bent Af ri ko je, bet tai skai to ma gra žu. Ir dar pa sa kiau, kad jei ji bū tų prin ce sė, tai nea be jo ti nai bū tų labai dai li ir plo na, nes prin cai renka si gra žias. „Bet jie sek tų kiek vie ną ma no žings nį, ne ga lė čiau da ry ti nie ko to kio“, – ban dė prieš ta rau ti buhal te rė. „O ką jau tu to kio da rai, ko pa sau lis ne ga lė tų ži no ti?“ – pa si tei ra vau tos ga na pa do rios ir lai ky tos mo ters. „Na, bū na ma no gy ve ni me mažy čių nuo dė mių, pa vyz džiui, aš rū kau“, – pa sa kė ji ir si trau kė ci ga re čių pa ke lį. „At si sa ky ti ti tu lo dėl ci ga re tės?“ – re to r kai pa klau siau, ir min ty se ją nu ra šiau, kaip ne ver tą prin cesės var do. „O aš tai no rė čiau, da ry čiau si vi so kius ma sa žus ir ma kia žus“, – įsi ter pė ki ta ko le gė. Bet aš pasa kiau, kad ma sa žus ir ma kia žus ga li da ry tis bet ko kio sėk min go “Bet man vi sai pa tik tų bū ti dė me sio cent re. vers li nin ko žmo na. „Bet man vi sai pa tik tų bū ti ir dėme sio cent re“, – tę sė pre ten den tė į ti tu lą. Ta da aš pa sa kiau, kad jei ji bū tų la bai tur tin go vers li nin ko žmo na ir nu si fot kin tų ant „Stiliaus“ vir še lio, o po to dar kiek viena me nu me ry je ji bū tų nu fot kin ta su ko kia dai lia su kne le, ji ir gi bū tų vie ti nės ša lies dė me sio cent re. Vi sos vie nin gai nu spren dė me, kad jos sva jo nė tem pia tik iki versli nin ko žmo nos ly gio. Nu ra šy ta. „Aš tai ne no rė- čiau, nes ta da ne galė čiau gy ven ti sa vo so dy bo je, lai ky ti v tų, ra vė ti dar žų pli ko mis ran ko mis ir va ka rais su sa vkiu ger ti alaus“, – įsi ter pė ki ta ko le gė, gy ve nan ti už miesty je, ap rū pi nan ti vi są kon to rą nami niais kiau ši niais bei po mi do rų dai gais, ir taip pri si du rian ti prie at ly gi ni mo... Ty liai pa gal vo jau, kad su jos pa juo du siom pa na gėm prin ce sės ti tu las ir taip ne gre sia. O gar siai pa sa kiau, kad tai la bai siau ras mąs ty mas, nes jei ji bū tų prin cesė, jai tik rai ne rei kė tų pri si dur ti prie at ly gi ni mo. „O aš tai no rė čiau, na, ne bū ti nai bū ti prin ce se, bet pri klau sy ti bent jos gi mi nėms ar drau gėms“, – stebė da ma per te le vi zo rių, kaip į abati ją ren ka si skry bė liuo ta svi ta, pare kė mū sų kon to ros mo dis tė. „Jūs ne pa ti kė si te, ma no spin ta pri krau ta va ka ri nių su kne lių, su ku riom at ro dau pri tren kian čiai (aš tai ži nau, kad tos jos su kne lės dė vė tų dra bu žių par duo tu vės), o aš ne tu riu kur su jo mis ei ti. Negi į dar bą“, – lie jo si ko le gė. O štai prin ce sė at seit ga li kiek vie ną die ną de monst ruo tis, fot kin tis, ir jos stilių vi sa ša lis ima mėg džio ti. „Bet tai ne rim ta, – pa sa kiau. – Be to, prin cas ne ves tų to kios šku du ri nin kės be dva sios turtų.“ Pri si pa žin siu, ne be pa vy do nu žvel giau jos nau ją, dai lų, la bai jai tin kan tį kos tiu mė lį su lan gučiais ir ro ži niais ap va dė liais – tokį la bai prin ce siš ką. Bet min ty se pa gal vo jau, kad iki prin ce sės ji ne tem pia. Avinai gali atsidurti labai keblioje padėtyje dėl savo įgimto polinkio leistis į avantiūras. Kad vengtumėte nereikalingų problemų, pasistenkite objektyviai vertinti savo galimybes, o jei ir rizikuosite, tai tik tose sferose, kur rizika bus pateisinama. Jaučiui, visko sprendžiant, nepavyks vengti vadovybės kritikos. Bet ji bus visai pelnyta, todėl ginčytis ir teisintis neverta. Tai tik sukomplikuotų santykius su vyresnybe, o atkurti savitarpio supratimą ir abipusį pasitikėjimą darbo klausimais būtų nelengva. Dvyniai neturėtų imtis ne savo darbo. Verčiau nusimeskite nespręstų uždavinių naštą, tai suteiks didžiulį pasitenkinimą. Kontroliuokite emocijas, kadangi giminės ir artimieji gali ne visai adekvačiai reaguoti į jūsų elgesį. Atgauti sutrikdytą pusiausvyrą ir sureguliuoti santykius su artimaisiais padės bendras su jais poilsis. SavaiTgalio SAVAITGALIo SkAITInIAI SkaiTiniai Ta da krei piau si į ki tą ty liai sau dir ban čią jau ną ko le gę, la bai mie lą mo te rį, da ly vau jan čią sa va no rystės pro gra mo se ir su bend ra minčiais, be rods, lan kan čią se ne lių prie glau dą. „Ži nai, Ie va, gal ir no rė čiau, – pa sa kė ji, žvilg te lė ju si į te le vi zo rių, ku ris ro dė džiū gau jan čią mi nią. – Ga lė čiau pa da ry ti dau giau ge ro dėl žmo nių, gal įsteig čiau ko kius fon dus, vyk dy čiau mi si jas, pa dėčiau ba dau jan tiems ar ser gan tiems ko kia li ga.“ „Pfrrr...“ – su prunkš tė ta, su apva dė liais, bet aš į ją taip pa si žiūrė jau, kad ši pa si ju to ne pa to giai. O min ty se pa gal vo jau, kad mū sų lab da rin go ji ki ta me gy ve ni me veikiau siai at gims prin ce se. „Na o tu, Ie vu te, ar no rė tum bū ti prin ce se“, – ga liau siai bu vau pa klaus ta ir, pri si pa žin siu, kaž kodėl pa rau dau. Te le vi zo riu je jau nie ji jau va žiavo ka rie ta per Lon do ną, o su sijau di nu si jau no ji mo ja vo ran ku te džiū gau jan čiai mi niai. Ta da per se kun dę ap žvel giau sa vo ger tos ka vos puo de liais nu sė tą dar bo sta lą, krū vą po pierių, ap dul kė ju sią kom piu te rio kla via tū rą (reik tų nu si va ly ti, bet nė ra ka da), pu sam žes ko le ges (be jo kių skry bė lių), pa triu šu sią sieną, nu ka bi nė tą dar bo gra fi kais, ir a kiai ap si spren džiau, kad net la bai no rė čiau. Ta da į ka bi ne tą įė jo pa va duoto ja, ir mes te le vi zo rių jun gėme. Prieš įnik da ma į po pie rius dar spė jau pa sva jo ti apie ves tu vinį po bū vį ir vi sus tuos ka ra l kus de li ka te sus, ir man la bai su skaudo skran dį ir šir dį. Rei kės va ka re nu si pirk ti ko kių triu fe lių. Ie va, no rin ti ti tu lo Ry tų ho ros ko pas ki tai sa vai tei Atkelta 7 psl. Lai kiau įduo­tą mai­šą, bi ti ninkas ša­ką pa­pur­tė, bi­tės su­kri­to ir tik rai neį­gė­lė. Ge ra vie­ta, gera au ra. – Ar ši au ra per si ke lia ir į pie ši nius? – Pa­čiam nu sta ty ti sun­ku, nors jau­ti, ku ris pie ši nys ge­res­nis, kuris blo ges nis. Le gen dos vei kia, nes pie ši vi­su­mą. Jos kaž­kiek ro­man­ti­zuo­ja. Vie nas dva­ras gali bū­ti vie­no­kios ro­man­ti­za­ci­jos, ki tas – kla­si­cis­ti­nis, for­ma­lus. Čia jau vi sa pa­le­tė, pri klau san ti nuo ap lin kos. sta ti nio ge­ne­zė – Kiek pie ši niui svar bus doku men ti nis tiks lu mas? – Įvai­rios de­ta­lės, pa­sta­to tū­riai pa­ro­do šei­mi­nin­ko sko­nį. De­ta­lės yra ar­chi­tek­tū­ri­nio ob­jek­to vi suma. Jos bū­ti­nos. Nag­ri­nė­da­mas ar­chi­tek­tū­ri­nes de­ta­les, sten­giuosi, kad jos įsi­lie­tų į sis­te­mą: jei vie­nos de­ta­lės – kla­si­cis­ti­nės, tai pie­ši­nio me­džiai ir­gi yra lyg klasi­cis­ti­niai. Nors įvai­riai bū­na, nes čia ir nuo­tai­kos rei ka las. Kar tu ir fo­tog­ra­fuo­ju, tu riu nuotrau­kų ko­lek­ci­ją. Anks­čiau da­riau skaid res. – Ar chi tek tū ros pa vel dą piešia te ke le tą de šimt me čių. Kaip ki to dva rų pa li ki mas, po žiū ris į pa vel dą? – Liūd­nu­mas dvi­gu­bas. Prie abie­jų san­tvar­kų bu­vo ir yra dva­rų, ku rie puo­se­lė­ja­mi, at stato­mi, ga­li­ma juos lan ky ti. Gal­ Bir že lių dva ras. Rad vi l kio ra jo nas. 2010 me tai. Vėžiai kitą savaitę bus itin aktyvūs. Svarbiausia - nukreipti energiją reikiama vaga, o ne eikvoti ją menkniekiams. Jūsų pastangos darbe duos gerų rezultatų, o iniciatyvos neliks nepastebėtos, todėl labai tikėtina, kad būsite paaukštinti. Tie, kurie ieško darbo, gaus viliojantį pasiūlymą. Liūtai kitą savaitę susipažins su naujais įtakingais žmonėmis. Astrologo nuomone, tolesnis bendravimas su jais leis jums realizuoti visą savo kūrybinį potencialą ir pasiekti darbo laimėjimų. Seksis tvarkyti reikalus, susijusius su nekilnojamojo turto dokumentų įforminimu. Mergelių laukia daugeliu požiūrių palanki savaitė. Čia pirmiausia turimi omenyje verslo ir karjeros reikalai. Pasistenkite patraukti į savo pusę įtakingus žmones. Tiesiogiai arba per pažįstamus kreipkitės į didžiausius viršininkus: jų parama jums padės palypėti tarnybos laiptais. 2011 m. gegužės 6 d., penktadienis Tarp būt šiais lai kais dau­giau dva­rų pri­žiū­ri­ma. Ta ry bi niais me tais dva­ruo­se būda­vo įsi­kū­ru­sios ko­lū­kių kon­to­ros, mo­kyk­los, gy­ve­no žmo­nės. Ži­noma, dva­rų ne­pri­žiū­rė­jo, už­dė­da­vo ši fe ri nius sto­gus, prie­sta­tė­lius prista­ty­da­vo. Bet dva­rai bu­vo. Da bar ten, kur ne­bė­ra ko­lū­kio kon­to­ros, vis kas žiau­riai nyks ta. Da bar ti nis įspū­dis: dva­ras, ku ris da­lies pri­va­ti­zuo­tas ar ba valsty­bės, pa smerk tas griū­ti. Kaip bū­da­vo sta­to­mi se nes ni dva­rai? Deg­tos ply­tos bū­da­vo kam puo se pa lei lan gus, du ris, kitur – ne­deg­tos. Jei da­bar sto­gą pa­va­gia, mo­lis tirps­ta, vis kas griūva. Ke le ri me­tai, ir dva­rai lie ka pie ši niuo se, nuo trau ko se. Dva­rų pro­ble­ma­ti­ka po­pu­liarė­ja, tik gai­la, kad ne­po­pu­lia­rė­ja re konst ruk ci ja, res tau ra ci ja, atsta ty mai. Vals­ty­bė tu­rė­tų daug dau­giau pri­si­dė­ti. Ats ta ty ti dva­rą, kai jis su­griū­na, yra du, tris kartus bran­giau, nei pa­lai­ky­ti, kad jis ne­griū­tų. – Ar su lau kia te pa gal bos šauks mų: at va žiuo ki te, nupieš ki te, dings! – Pa­ma­tę ma­no pie­ši­nius, žmonės pa­pra­šo at­va­žiuo­ti, nu pieš ti. Esu va­žia­vęs ir pie­šęs. Bet pagal­bos šauks­mo ne­gir­dė­jau: tie, kur rei kia pa­gal­bos, ty li au sis suglau­dę, kad, gink Die­ve, nie kas ne­ma­ty­tų, ne­gir­dė­tų, ne­ži­no­tų (juo­kia­si – red. pa st.). – Kuo pa trau kia griu vėsiai? Svarstyklės kitą savaitę sulauks draugų ir artimų žmonių paramos visur kur, todėl jūsų planai bus sėkmingai realizuoti. Santykiuose su artimaisiais įsiviešpataus visiškas savitarpio supratimas. Vertėtų apriboti savo bendravimą su kompiuteriu, televizoriumi ir kita technika.. Skorpionų laukia gana rami savaitė, kuri praeis be ypatingų sukrėtimų. Rekomenduojama pasirūpinti namais, įsigyti svarbių pirkinių. Savaitės viduryje atsargiau bendraukite su aplinkiniais - atkaklumu jūs kažin ar pasieksite norimų rezultatų. Savaitės pabaigoje galėsite atskleisti visus savo sugebėjimus. Šauliai turėtų laikinai pamiršti darbą bei problemas ir tiesiog pasimėgauti poilsiu šalia artimų žmonių. Dabar jūsų dėmesio centras - dvasinis ir kūrybinis bendravimas. Susitikimai su draugais dovanos malonių atsiminimų ir daug linksmybių. Taip pat nudžiugins pirkiniai. EL TA

2011 m. gegužės 6 d., penktadienis SavaiTgalio SAVAITGALIo SkaiTiniai SkAITInIAI 9 praei ties ir da bar ties Skrebkių dva ras. Biržų rajonas. 1990 me tai. – Dau ge ly je ma no pie­ši­nių yra griu­vė­sių. Jie tu ri sa­vo ro man tikos, po­žiū­rio. Kar­tais įdo­miau įsi­vaiz­duo­ti, koks pa­sta­tas buvo. Rei kia dau­giau vaiz­duo­tės. Bū­na, pa­si­žiū­riu vie­ną ki­tą se­ną nuo­trau­ką, kad ži­no­čiau, bent kaip at­ro­dė. – Vi di nis bal sas ra gi na pasku bė ti? – Bū­na ir taip. Vėl at­va­žiuo­ji, žiū­ri: vi­siš­kai kas ki ta! Nu pie šiau vi­są Mus­nin­kė­lių ma­lū­no (Šir vintų ra­jo­nas) ge­ne­zę: kol bu vo su sto­gu, įran­ga ir ga­liau­siai, kai jau nie ko ne­bė­ra. Tik pa­ma­tai. Vil­niaus kraš te daž­niau važiuo­ju, daž­niau ste­biu ir griu vimo pro­ce­dū­rą. Še­šuo­lė­lių II dva­re ark­li­des ra miai ar­do: vie na plyta – du li­tai. In­ter­je­rams ply­tos gra­žios, bran­gios. – Sus kau da šir dį? – Taip. Man be lie ka pie­ši­nys. Su­da­rau są­ra­šus, bend­ra­darbiau ju su pa­vel­do įstai­go­mis. Ne­su vie­nas. Ir da­bar ren giu Ry­tų Lie tuvos są­ra­šą, ten yra li­kę se­no­vi­nių dvie­jų aukš­tų svir­nų su pa­kė­li­mo į ant­rą aukš­tą ra­tais. Ta­ba­r­kė­se (Šal­či­nin­kų ra­jo­nas) svir­nas užfik­suo­tas, Anu­l­kė­se – ne. ne tam py ti po ply­tą – Jū sų pie ši niuo se li ko ir Šiau lių ap­ skri ties pa vel­ “ das. Kiek dažnai at va žiuoja te į šiuos kraš tus? – Te ko ga na daug pieš ti. Esu nu­ma­tęs nu piešti po­rą ma­lū­nų Jo n kio ra­jo­ne. Vė­ji­niai ma­lū­nai ir gi la bai greit griū­va. Ža­ga­rės dva­rą reik­tų nu­pieš­ti. Daug vis­ko, o ne­sus­pė­ji. Dva­ras gra­žus, bet nuo tai ka pra­sta – ati de di ki tam lai kui. Ir nuo oro pri klau so. – Jū sų fik suo ja mo pa veldo geog ra fi ja pla ti – bu vusi LDK. – Dar ta­ry­bi­niais me­tais su drau­gu bu vo me nu­ta­rę va­žiuo­ti gin ta ro ke liu pa lei Ne­mu­ną iki Juo­do­sios jū­ros ir nu pieš ti vi­sas pi­lis. Lai kai per­si­ver­tė, ne­sus­pėjo­me. Nu­pie­šė­me da­lį pi­lių Bal­ ta ru si jo je. Da bar ke­le­rius me­tus va­žia­vau į Kry­mą pa­skrai­dy­ti pa­ras­par­niu. Ki lo idė­ja Uk rai no je pieš ti di­džiąsias LDK pi­lis. Sus­to­jau Vo­ly­nė­je, ten la bai daug LDK pi­lių: V­nio­vec­kių, Radvi­lų. Dva­rų, pi­lių mas­te­liai ki to kie nei Lie­tu­vo­je. Nuos­ta­bu. Pa­var­dės tos pa­čios. Vis­kas sa­va. Pie šia me prie vie­nos pi­lies. Eina pro ša­lį žmo­gus su ož­ko­mis, avi­mis, laz­da, gu­mi­niais ba­tais. Ru­siš­kai už­kal­bi­na: „O, Lie­tu­vos at vy ko te! Pie šia te mū­sų lie tu vio ku­ni­gaikš­čio V nio vec kio pi­lį?“ Bu vau eks­kur­si­jo­je Bal­ta­ru­si­joje, ten A. Lu ka šen ka „są­ži­nin­gai“ tvar­ko­si: My­riaus pi­lis ta po re­ziden­ci­ja, įreng­ti po­že­mi­niai ga ražai. Pa­vel­das ten, ma­tyt, ne la bai eg­zis­tuo­ja. – Kas pa vo jin ges ni pa vel dui: lai kas ar žmo nės? – Žmo­nės, be abe­jo. Dau giausia le mia po­žiū­ris. Vi­sa­da ga li ma kaž­ką pa­da­ry­ti. Jei ne tu ri fi­nan­sų res­tau­ruo­ti, ga li bent su­tvar­kyti, dva­ro ne­vog­ti, ne tam py ti po ply­tą. Jung tis tarp praei ties ir atei ties – Ko lek ci ją pa do va no jote Lie tu vos na cio na liniammuzie jui. Atvė rė te pieši nius plates nei au dito ri jai? – Pats per de­šimt­me­tį ne­pa­si­žiū­riu, kas pa­dė­ta krū­vo­je. Ar ba pa­žiū­riu ir vėl pa­de­du. Ki lo idė­ja ­leis­ti kny­gą, bet su­si­ži­no­jau, kad pakan ka mai bran gu. Pa­kal­bė­jo­me su Lie­tu­vos na ciona li nio mu­zie­jus di­rek­to­re Bi rute Kul­ny­te, su­de­ri­nau su vai­kais, ku rie pra­džių sa­kė: „Ne.“ Pusę li­cen­ci­jos ati­da­viau mu­zie­jui, pu­sę sau ir pa­li­kuo­nims – pa gal Au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mą. Kny go je pie­ši­nius pa­žiū­rė­ti greičiau, pa­pras­čiau. Kas to, kad vien sau pa­si­dė­siu į stal­čių. Yra de ta lės, propor ci jos, tu rin čios au ten ti kos, doku men ti kos. Bet pie ši ny je dau giau ar chi tek tū rinės nuo tai kos, ar chi tek to po žiū rio. Jo no TA MU LIO repr. – Pie šia te ne sau? – Sun ku pa­sa­ky­ti. Ar­chi­tek­tas yra kar­je­ros žmo­gus. Ne blo­gą­ja pra­sme. Jis – vi­suo­me­ni­nin­kas, su si du ria su vi suo me ne. Tar kim, pro jek tuo jant pa­sta­tą, ki lo idė­ja: įė­ję į pa­sta­tą, vi­si su­ka de­ši­nėn. Įsi­vaiz­duo­ja­te, kiek žmo­nių ei na į de­ši­nę! Kaž­ku­ria pra­sme už­koduo ji juos. Nu­va­žiuo­ju pieš­ti, o žmo­nės jau ma­tę anks­čiau nu­pieš­tą dva­rą, ku­ris da­bar res­tau­ruo­tas. Įdo­mu. Pie ši nio po pa­žas­čia pa­si­ki­šęs neve­žio­siu, ne­ro­dy­siu. – Pie ši nys tam pa tar pi nin ku tarp praei ties ir da bar ties? – Kaž­ku­ria pra­sme taip. Ga li bū­ti ir atei­ties. – Ar ga li ma jū sų kū ry bą va din ti do ku men ti niu pieši niu? – Ko ge­ro, ne. Yra de­ta­lės, pro­por­ci­jos, tu­rin­čios au­ten­ti­kos, do­ku­men­ti­kos. Bet pie ši ny je daugiau ar­chi­tek­tū­ri­nės nuo­tai­kos, ar chi tek to po­žiū­rio. Kaip ir pro jek tuo jant šiuo lai kinį pa­sta­tą, at­si­sklei­džia ar chi tekto po­žiū­ris į si­tua­ci­ją, vie­tą. Nuo sa­vęs ne­pa­bėg­si. Tai – ar chi tek to gy ve ni mo bū­das. Kaip ta­py­to­jo, skulp to riaus. – Už ar chi tek tū ri nio pa vel do met raš čius esa te įver tin tas šv. Kris to fo ro ap do va no jimu. Gal būt jū sų pie ši nius ga li me va din ti met raš čiu? – Gal nevi­siš­kai taip. Pie­ši­nys yra šios die­nos. Ma no po­žiū­ris ir gi šios die­nos. Ne praei­tas. Aš nau­do­ju šiuo­lai­ki­nę tech­ni­ką, gyve nu XXI am­žiu­je. li­kę pie ši niuo se Po po kal bio A. E. Pas lai tis atvė rė du ris į dirb tu ves. Dirb tu vės – skir ti nės, kaip ir jo se dir ban tis žmo gus. Ant šlai to prie Šv. Pet ro ir Šv. Po vi lo baž ny čios pa si li pęs įdomios ar chi tek tū ros me di nis na mas yra tar na vęs ir baž ny čiai, ir ka riuome nei, ir kū n kai aist rai. Ar chi tek tas vie ną po ki to skleidžia pie ši nių lakš tus. Pra si de da trum pa ke lio nė po įvai riau sius Lie tu vos re gio nus, ku riuo se dar sto vi praei ties liu di nin kai: dva rų komp lek sai su par kais, tven ki niais, ma lū nai, mi to lo gi niai ak me nys ar pi lia kal niai. O ir griu vė siai ar chi tek to pie šiniuo se ne bau gi nan tys. At virkš čiai, sau gan tys praei ties gy ve ni mus. Jo no TA MU LIO nuo tr. VIEN TI SU MAS: „Ar chi tek tui pri va lu kū ry bo je puo se lė ti praei ties, da bar ties ir atei ties vien ti su mo idė ją“, – sa ko pen kis de šimt me čius pi lis, dva rus, liau dies ar chi tek tū rą pie šian tis Arū nas Eduar das Pas lai tis. Šiau lė nų dva ras. Daudžgirių dva ras. Biržų rajonas. 1990 me tai. Šiau lė nų dva ras. Radvilkio rajonas. 2009 me tai.

2011 m. gegužės 6 d., penktadienis SavaiTgalio SAVAITGALIo S<strong>kai</strong>Tiniai SkAITInIAI<br />

9<br />

praei ties ir da bar ties<br />

Skreb<strong>iš</strong>kių dva ras. Biržų rajonas. 1990 me tai.<br />

– Dau ge ly je ma no pie­ši­nių yra<br />

griu­vė­<strong>si</strong>ų. Jie tu ri sa­vo ro man tikos,<br />

po­žiū­rio. Kar­tais į<strong>do</strong>­miau<br />

į<strong>si</strong>­vaiz­duo­ti, koks pa­sta­tas buvo.<br />

Rei kia dau­<strong>gi</strong>au vaiz­duo­tės.<br />

Bū­na, pa­<strong>si</strong>­žiū­riu vie­ną ki­tą se­ną<br />

nuo­trau­ką, kad ži­no­čiau, bent<br />

<strong>kai</strong>p at­ro­dė.<br />

– Vi di nis bal sas ra <strong>gi</strong> na pasku<br />

bė ti?<br />

– Bū­na ir taip. Vėl at­va­žiuo­ji,<br />

žiū­ri: vi­<strong>si</strong>š­<strong>kai</strong> kas ki ta! Nu pie šiau<br />

vi­są Mus­<strong>nin</strong>­kė­lių ma­lū­no (Šir vintų<br />

ra­jo­nas) ge­ne­zę: kol bu vo su<br />

sto­gu, įran­ga ir ga­liau­<strong>si</strong>ai, <strong>kai</strong> <strong>ja</strong>u<br />

nie ko ne­bė­ra. Tik pa­ma­tai.<br />

Vil­niaus kraš te daž­niau <strong>iš</strong> važiuo­ju,<br />

daž­niau ste­biu ir griu vimo<br />

pro­ce­dū­rą. Še­šuo­lė­lių II dva­re<br />

ark­li­des ra miai ar­<strong>do</strong>: vie na plyta<br />

– du li­tai. In­ter­je­rams ply­tos<br />

gra­žios, bran­<strong>gi</strong>os.<br />

– Sus kau da šir dį?<br />

– Taip. Man be lie ka pie­ši­nys.<br />

Su­da­rau są­ra­šus, bend­ra­darbiau<br />

ju su pa­vel­<strong>do</strong> įstai­go­mis. Ne­su<br />

vie­nas. Ir da­bar ren <strong>gi</strong>u Ry­tų Lie tuvos<br />

są­ra­šą, ten yra li­kę se­no­vi­nių<br />

dvie­jų aukš­tų svir­nų su pa­kė­li­mo<br />

į ant­rą aukš­tą ra­tais. Ta­ba­r<strong>iš</strong>­kė­se<br />

(Šal­či­<strong>nin</strong>­kų ra­jo­nas) svir­nas užfik­suo­tas,<br />

Anu­l<strong>iš</strong>­kė­se – ne.<br />

ne<strong>iš</strong> tam py ti po ply­tą<br />

– Jū sų pie ši niuo se <strong>iš</strong> li ko<br />

ir Šiau lių ap­<br />

skri ties pa vel­<br />

“<br />

das. Kiek dažnai<br />

at va žiuo<strong>ja</strong><br />

te į šiuos<br />

kraš tus?<br />

– Te ko ga na<br />

daug pieš ti. Esu<br />

nu­ma­tęs nu piešti<br />

po­rą ma­lū­nų<br />

Jo n<strong>iš</strong> kio ra­jo­ne.<br />

Vė­ji­niai ma­lū­nai<br />

ir <strong>gi</strong> la bai greit<br />

griū­va.<br />

Ža­ga­rės dva­rą<br />

reik­tų nu­pieš­ti.<br />

Daug vis­ko, o ne­sus­pė­ji. Dva­ras<br />

gra­žus, bet nuo tai ka pra­sta –<br />

ati de di ki tam lai kui. Ir nuo oro<br />

pri klau so.<br />

– Jū sų fik suo <strong>ja</strong> mo pa vel<strong>do</strong><br />

geog ra fi <strong>ja</strong> pla ti – bu vu<strong>si</strong><br />

LDK.<br />

– Dar ta­ry­bi­niais me­tais su<br />

drau­gu bu vo me nu­ta­rę va­žiuo­ti<br />

<strong>gi</strong>n ta ro ke liu pa lei Ne­mu­ną iki<br />

Juo­<strong>do</strong>­<strong>si</strong>os jū­ros ir nu pieš ti vi­sas<br />

pi­lis. Lai <strong>kai</strong> per­<strong>si</strong>­ver­tė, ne­sus­pėjo­me.<br />

Nu­pie­šė­me da­lį pi­lių Bal­<br />

ta ru <strong>si</strong> jo je.<br />

Da bar ke­le­rius me­tus va­žia­vau<br />

į Kry­mą pa­skrai­dy­ti pa­ras­par­niu.<br />

Ki lo idė­<strong>ja</strong> Uk rai no je pieš ti di­džią<strong>si</strong>as<br />

LDK pi­lis.<br />

Sus­to­<strong>ja</strong>u Vo­ly­nė­je, ten la bai<br />

daug LDK pi­lių: V<strong>iš</strong>­nio­vec­kių, Radvi­lų.<br />

Dva­rų, pi­lių mas­te­liai ki to kie<br />

nei Lie­tu­vo­je. Nuos­ta­bu. Pa­var­dės<br />

tos pa­čios. Vis­kas sa­va.<br />

Pie šia me prie vie­nos pi­lies. Eina<br />

pro ša­lį žmo­gus su ož­ko­mis,<br />

avi­mis, laz­da, gu­mi­niais ba­tais.<br />

Ru­<strong>si</strong>š­<strong>kai</strong> už­kal­bi­na: „O, <strong>iš</strong> Lie­tu­vos<br />

at vy ko te! Pie šia te mū­sų lie tu vio<br />

ku­ni­gaikš­čio V<strong>iš</strong> nio vec kio pi­lį?“<br />

Bu vau eks­kur­<strong>si</strong>­jo­je Bal­ta­ru­<strong>si</strong>­joje,<br />

ten A. Lu ka šen ka „są­ži­<strong>nin</strong>­gai“<br />

tvar­ko­<strong>si</strong>: My­riaus pi­lis ta po re­ziden­ci­<strong>ja</strong>,<br />

įreng­ti po­že­mi­niai ga ražai.<br />

Pa­vel­das ten, ma­tyt, ne la bai<br />

eg­zis­tuo­<strong>ja</strong>.<br />

– Kas pa vo jin ges ni pa vel dui:<br />

lai kas ar žmo nės?<br />

– Žmo­nės, be abe­jo. Dau <strong>gi</strong>au<strong>si</strong>a<br />

le mia po­žiū­ris. Vi­sa­da ga li ma<br />

kaž­ką pa­da­ry­ti. Jei ne tu ri fi­nan­sų<br />

res­tau­ruo­ti, ga li bent su­tvar­kyti,<br />

<strong>iš</strong> dva­ro ne­vog­ti, ne<strong>iš</strong> tam py ti<br />

po ply­tą.<br />

Jung tis tarp praei ties<br />

ir atei ties<br />

– Ko lek ci ją pa <strong>do</strong> va no jote<br />

Lie tu vos<br />

na cio na liniammuzie<br />

jui. Atvė<br />

rė te pieši<br />

nius plates<br />

nei au dito<br />

ri <strong>ja</strong>i?<br />

– Pats per<br />

de­šimt­me­tį<br />

ne­pa­<strong>si</strong>­žiū­riu,<br />

kas pa­dė­ta<br />

krū­vo­je. Ar ba<br />

pa­žiū­riu ir vėl<br />

pa­de­du. Ki lo<br />

idė­<strong>ja</strong> <strong>iš</strong>­leis­ti<br />

kny­gą, bet su­<strong>si</strong>­ži­no­<strong>ja</strong>u, kad pakan<br />

ka mai bran gu.<br />

Pa­kal­bė­jo­me su Lie­tu­vos na ciona<br />

li nio mu­zie­jus di­rek­to­re Bi rute<br />

Kul­ny­te, su­de­ri­<strong>nau</strong> su vai­<strong>kai</strong>s,<br />

ku rie <strong>iš</strong> pra­džių sa­kė: „Ne.“ Pusę<br />

li­cen­ci­jos ati­da­viau mu­zie­jui,<br />

pu­sę sau ir pa­li­kuo­nims – pa gal<br />

Au­to­rių tei­<strong>si</strong>ų ir gre­tu­ti­nių tei­<strong>si</strong>ų<br />

įsta­ty­mą.<br />

Kny go je pie­ši­nius pa­žiū­rė­ti greičiau,<br />

pa­pras­čiau. Kas <strong>iš</strong> to, kad<br />

vien sau pa­<strong>si</strong>­dė­<strong>si</strong>u į stal­čių.<br />

Yra de ta lės, propor<br />

ci jos, tu rin čios<br />

au ten ti kos, <strong>do</strong>ku<br />

men ti kos. Bet<br />

pie ši ny je dau <strong>gi</strong>au<br />

ar chi tek tū rinės<br />

nuo tai kos,<br />

ar chi tek to po žiū rio.<br />

Jo no TA MU LIO repr.<br />

– Pie šia te ne sau?<br />

– Sun ku pa­sa­ky­ti. Ar­chi­tek­tas<br />

yra kar­je­ros žmo­gus. Ne blo­gą­<strong>ja</strong><br />

pra­sme. Jis – vi­suo­me­ni­<strong>nin</strong>­kas,<br />

su <strong>si</strong> du ria su vi suo me ne. Tar kim,<br />

pro jek tuo <strong>ja</strong>nt pa­sta­tą, ki lo idė­<strong>ja</strong>:<br />

įė­ję į pa­sta­tą, vi­<strong>si</strong> su­ka de­ši­nėn.<br />

Į<strong>si</strong>­vaiz­duo­<strong>ja</strong>­te, kiek žmo­nių ei na<br />

į de­ši­nę! Kaž­ku­ria pra­sme už­koduo<br />

ji <strong>juos</strong>.<br />

Nu­va­žiuo­ju pieš­ti, o žmo­nės <strong>ja</strong>u<br />

ma­tę anks­čiau nu­pieš­tą dva­rą,<br />

ku­ris da­bar res­tau­ruo­tas. Į<strong>do</strong>­mu.<br />

Pie ši nio po pa­žas­čia pa­<strong>si</strong>­ki­šęs neve­žio­<strong>si</strong>u,<br />

ne­ro­dy­<strong>si</strong>u.<br />

– Pie ši nys tam pa tar pi <strong>nin</strong> ku<br />

tarp praei ties ir da bar ties?<br />

– Kaž­ku­ria pra­sme taip. Ga li<br />

bū­ti ir atei­ties.<br />

– Ar ga li ma jū sų kū ry bą<br />

va din ti <strong>do</strong> ku men ti niu pieši<br />

niu?<br />

– Ko ge­ro, ne. Yra de­ta­lės,<br />

pro­por­ci­jos, tu­rin­čios au­ten­ti­kos,<br />

<strong>do</strong>­ku­men­ti­kos. Bet pie ši ny je dau<strong>gi</strong>au<br />

ar­chi­tek­tū­ri­nės nuo­tai­kos,<br />

ar chi tek to po­žiū­rio.<br />

Kaip ir pro jek tuo <strong>ja</strong>nt šiuo lai kinį<br />

pa­sta­tą, at­<strong>si</strong>­sklei­<strong>džia</strong> ar chi tekto<br />

po­žiū­ris į <strong>si</strong>­tua­ci­ją, vie­tą. Nuo<br />

sa­vęs ne­pa­bėg­<strong>si</strong>. Tai – ar chi tek to<br />

gy ve ni mo bū­das. Kaip ta­py­to­jo,<br />

skulp to riaus.<br />

– Už ar chi tek tū ri nio pa vel <strong>do</strong><br />

met raš čius esa te įver tin tas<br />

šv. Kris to fo ro ap <strong>do</strong> va no jimu.<br />

Gal būt jū sų pie ši nius<br />

ga li me va din ti met raš čiu?<br />

– Gal nevi­<strong>si</strong>š­<strong>kai</strong> taip. Pie­ši­nys<br />

yra šios die­nos. Ma no po­žiū­ris<br />

ir <strong>gi</strong> šios die­nos. Ne praei­tas. Aš<br />

<strong>nau</strong>­<strong>do</strong>­ju šiuo­lai­ki­nę tech­ni­ką, gyve<br />

nu XXI am­žiu­je.<br />

li­kę pie ši niuo se<br />

Po po kal bio A. E. Pas lai tis atvė<br />

rė du ris į dirb tu ves. Dirb tu vės<br />

– <strong>iš</strong> skir ti nės, <strong>kai</strong>p ir jo se dir ban tis<br />

žmo gus. Ant šlai to prie Šv. Pet ro ir<br />

Šv. Po vi lo baž ny čios pa <strong>si</strong> li pęs į<strong>do</strong>mios<br />

ar chi tek tū ros me di nis na mas<br />

yra tar na vęs ir baž ny čiai, ir ka riuome<br />

nei, ir kū n<strong>iš</strong> <strong>kai</strong> aist rai.<br />

Ar chi tek tas vie ną po ki to sklei<strong>džia</strong><br />

pie ši nių lakš tus. Pra <strong>si</strong> de da<br />

trum pa ke lio nė po įvai riau <strong>si</strong>us<br />

Lie tu vos re <strong>gi</strong>o nus, ku riuo se dar<br />

sto vi praei ties liu di <strong>nin</strong> <strong>kai</strong>: dva rų<br />

komp lek sai su par <strong>kai</strong>s, tven ki niais,<br />

ma lū nai, mi to lo <strong>gi</strong> niai ak me nys ar<br />

pi lia kal niai.<br />

O ir griu vė <strong>si</strong>ai ar chi tek to pie šiniuo<br />

se ne bau <strong>gi</strong> nan tys. At virkš čiai,<br />

sau gan tys praei ties gy ve ni mus.<br />

Jo no TA MU LIO nuo tr.<br />

VIEN TI SU MAS: „Ar chi tek tui pri va lu kū ry bo je puo se lė ti praei ties, da bar ties ir<br />

atei ties vien ti su mo idė ją“, – sa ko pen kis de šimt me čius pi lis, dva rus, liau dies<br />

ar chi tek tū rą pie šian tis Arū nas Eduar das Pas lai tis.<br />

Šiau lė nų dva ras.<br />

Daudž<strong>gi</strong>rių<br />

dva ras. Biržų<br />

rajonas.<br />

1990 me tai.<br />

Šiau lė nų<br />

dva ras.<br />

Radvil<strong>iš</strong>kio<br />

rajonas.<br />

2009 me tai.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!