Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja
Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja
Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2011 m. gegužės 6 d., penktadienis<br />
Ar chi tek tas Arūnas<br />
Eduar das Pas lai tis<br />
50 metų ar chi tektūr<strong>iš</strong><strong>kai</strong><br />
tiks liai ir<br />
men<strong>iš</strong><strong>kai</strong> <strong>ja</strong>ut riai piešia<br />
nykstantį paveldą.<br />
Žvelgdamas į A. E.<br />
Paslaičio piešinius,<br />
pajunti praei ties<br />
didybę ir trapumą.<br />
Žmonių <strong>si</strong>luetų šiuose<br />
piešiniuose nėra,<br />
jie tar <strong>si</strong> tebegyvena<br />
buvu<strong>si</strong>ų dvarų,<br />
dvarelių viduje.<br />
Gyvai <strong>ja</strong>us da mas<br />
praeitį, ar chi tek tas<br />
piešiniuose įamžina<br />
ne tik statinį, bet ir jo<br />
istoriją.<br />
Lietuvos nacionaliniam<br />
mu zie jui pavel<strong>do</strong><br />
saugoto<strong>ja</strong>s pa<strong>do</strong>vanojo<br />
670 piešinių, 4000<br />
negatyvų, 560 s<strong>kai</strong>drių,<br />
o mu zie jus <strong>iš</strong>lei<strong>do</strong><br />
solidų albumą „Dvarų<br />
piešiniai“.<br />
ŽivilėkaValiaus<strong>kai</strong>tė<br />
architektopoŽiūris<br />
– Esa te va di na mas is to ri nės<br />
at min ties sau go to ju, Na poleo<br />
no Or <strong>do</strong>s se kė ju. Kaip<br />
pa ts ver ti na te sa vo dar bą<br />
– kū ry bą?<br />
– La bai pa pras tai. Esu ar chitek<br />
tas, pa grin di nis ma no dar bas<br />
– pro jek tuo ti <strong>nau</strong> jus, mo der nius,<br />
šiuo lai ki nius pa sta tus. Nau ji pasta<br />
tai tu ri turėti tęstinumą. Praeities,<br />
da bar ties ir atei ties vien ti sumas<br />
būtinas. Šią idėją ar chi tek tui<br />
pri va lu puoselėti kūryboje.<br />
– Kas trau kia ar chi tek tą pa<strong>si</strong><br />
ner ti į dai lę?<br />
– Į<strong>do</strong>mu yra pa ti kūryba. Lei dinyje<br />
„Dvarų piešiniai“ prie mano<br />
pavardės užrašyta: „architektas“,<br />
nors norė<strong>ja</strong>u užrašyti: „daili<strong>nin</strong>kas“<br />
(neva piešiu, tai esu daili<strong>nin</strong>kas<br />
(juokia<strong>si</strong> – red. past.)).<br />
Tai – architektūriniai piešiniai,<br />
ar chi tek to požiūris į paveldą,<br />
gamtą, erdvę, į realųjį pasaulį.<br />
Nes rea lu <strong>si</strong>s pa sau lis yra be galinis<br />
sa vo grožiu, struktūromis,<br />
kelionės l portretai l su<strong>si</strong>tikimai l į<strong>do</strong>mybės<br />
Jo no TA MU LIO<br />
nuo tr.<br />
Oly kos pi lis. Vo lui nės sri tis, Uk rai na. 2008 me tai.<br />
Tarp praei ties<br />
ir da bar ties<br />
PO ŽIŪ RIS: Arū nas Eduar das Pas lai tis sa ko, kad jo pie ši niai – ar chi tek to po žiū ris į pa vel dą, gam tą, erd vę, į rea lų jį pa sau lį.<br />
ne<strong>iš</strong>semiama įvairove.<br />
Studijų lai <strong>kai</strong>s piešdavau, rengda<br />
vau pa ro das, pie ši mo nie kur<br />
nebuvau numetęs. Anksčiau dau<strong>gi</strong>au<br />
pieš da vau gamtą. Lai kui bėgant,<br />
objektai kito. Gal pažiūrėjus<br />
į kolegą, nes kar tu dir bau su<br />
akademiku Vytautu Čeka<strong>nau</strong>sku.<br />
Stebė<strong>ja</strong>u, <strong>kai</strong>p jis pieš da vo var pines,<br />
bažnyčias. Porą kartų esame<br />
kar tu keliavę „Java“ motociklu<br />
su lop še liu.<br />
Pastebė<strong>ja</strong>u, kad pa sta tai sa vaime<br />
„į<strong>si</strong>rašo“ į gamtą, kontaktuo<strong>ja</strong><br />
su aplinka, ypač liau dies ar chitektūra.<br />
Tai paviliojo. Kažkokiu<br />
būdu piešiniuose koncentravo<strong>si</strong><br />
dva rai.<br />
Piešiu, lieju ak va re les miestelių<br />
panoramų, gamtos, mitolo<strong>gi</strong>nių<br />
akmenų. Tai, kas į<strong>do</strong>mu, kas su<strong>si</strong>ję<br />
su kultūra.<br />
– Kuo <strong>iš</strong> skir ti nis ar chi tekto<br />
po žiū ris į pie šia mą objek<br />
tą?<br />
– Gamtos ir architektūros, paties<br />
pa sta to santykis yra į<strong>do</strong>miau<strong>si</strong>as<br />
dalykas. Net, galėčiau pa sakyti,<br />
į<strong>do</strong>miau<strong>si</strong>a problema.<br />
Ki ta vertus, pa sta tai yra seni,<br />
tar <strong>si</strong> įaugę. Bet per ten gyvenu<strong>si</strong>us<br />
žmones, jų santykius, jų požiūrį<br />
tar <strong>si</strong> „<strong>iš</strong>eina“ į <strong>iš</strong>orę. Statyta,<br />
perstatyta. Ma tai pastatų genezę<br />
ir bent bandai piešiniuose ją įvertinti,<br />
parodyti.<br />
– Įam žin da mas pa vel dą,<br />
me ni nes prie mo nes ren katės<br />
in tui ty viai?<br />
– Į kelionę pa<strong>si</strong>imu visokių variantų,<br />
vietoje ap<strong>si</strong>sprendžiu, kas<br />
tin ka miau <strong>si</strong>a.<br />
menasirpolitika<br />
– Ar vis dar at ran da te <strong>nau</strong>jų<br />
da ly kų?<br />
– Anksčiau literatūros nebuvo,<br />
da bar jos pa kan ka mai daug,<br />
nors, to li gražu, ne vis kas joje<br />
pateikiama. Netyčia atrandi vis<br />
<strong>nau</strong>jo, į<strong>do</strong>maus.<br />
Pavyzdžiui, at<strong>si</strong>verčiu <strong>nau</strong><strong>ja</strong>i <strong>iš</strong>leistą<br />
knygą apie Lie tu vos miestus<br />
ir miestelius. Rytų Lietuva:<br />
Vilnius, Dieven<strong>iš</strong>kės ir Tra<strong>kai</strong>.<br />
Dau <strong>gi</strong>au – tuščia.<br />
Neži<strong>nau</strong>, ar čia Lie tu vos po li tika.<br />
Neįtikėtina! Juk Lie tu vos Didžioji<br />
Kunigaikštystė (LDK) <strong>kai</strong>p<br />
tik į rytus plėtė<strong>si</strong>.<br />
Mantagail<strong>iš</strong>kio dva ras. Biržų rajonas. 1991 metai.<br />
Rytų Lietuvoje yra la bai daug<br />
neužfiksuotų dvarų, kitų pa statų,<br />
kurie, <strong>kai</strong>p pa vel <strong>do</strong> objektai,<br />
pra kt<strong>iš</strong> <strong>kai</strong> neegzistuo<strong>ja</strong>.<br />
Praėju<strong>si</strong>ais metais važinė<strong>ja</strong>u<br />
pieš ti į šią pusę, galvoju ir šiemet<br />
vykti į Šalči<strong>nin</strong>kų rajoną,<br />
Nemenčinę.<br />
XIX amžiaus pradžioje Nerimi<br />
keliavęs V. Sirokomlė knygoje<br />
pasako<strong>ja</strong>, kad apylinkėse negalėjo<br />
su<strong>si</strong>kalbėti lenk<strong>iš</strong><strong>kai</strong>, žmonės<br />
tik lie tu v<strong>iš</strong> <strong>kai</strong> kalbėjo. Jam bu vo<br />
keista: <strong>kai</strong>p čia yra?<br />
Da bar vis kas pa<strong>si</strong>keitė. Pernai<br />
nuvažiavome į Zavišonių dvarą<br />
(Šalči<strong>nin</strong>kų rajonas), ten <strong>iš</strong> kel ta<br />
Tarybų Lie tu vos vėliava. Klau <strong>si</strong>a<br />
mažiu<strong>kai</strong> vai<strong>kai</strong>: „Kodėl nenupiešėte<br />
vėliavos?“<br />
Jei ke lias asfaltuotas, galima<br />
privažiuoti, matyt, <strong>iš</strong>rinktieji lenkų<br />
at sto vai vietinius gyventojus klaidina<br />
(nenoriu pasakyti šiurkš tesnio<br />
žodžio). Žmonės politizuoti,<br />
sunku su <strong>ja</strong>is kalbėtis.<br />
Nuvažiuoji į Anul<strong>iš</strong>kes (Šalči<strong>nin</strong>kų<br />
rajonas), ki tus dvarelius. Ke liai<br />
ne<strong>iš</strong>važiuo<strong>ja</strong>mi, smėlėti. Nuos tabūs<br />
žmonės: kal ba baltaru<strong>si</strong>š<strong>kai</strong>,<br />
Pabiržės dva ras. Biržų rajonas. 1990 metai.<br />
7<br />
uk rai nie t<strong>iš</strong> <strong>kai</strong>, len k<strong>iš</strong> <strong>kai</strong>, jei pa<strong>si</strong><br />
svei ki ni lie tu v<strong>iš</strong> <strong>kai</strong>, pa <strong>si</strong> sten <strong>gi</strong>a<br />
ir lie tu v<strong>iš</strong> <strong>kai</strong> kalbėti. Jie neturi<br />
prie š<strong>iš</strong> ku mo. Tai – du skir tin <strong>gi</strong><br />
daly<strong>kai</strong>, ku riuos praėju<strong>si</strong>ais metais<br />
at ra dau.<br />
Ne to kia turėtų būti politikų<br />
po li ti ka.<br />
– Ran da te lai ko pa bend rau ti<br />
su vie tos gy ven to <strong>ja</strong>is?<br />
– Jie patenkinti, kad atvažiuo<strong>ja</strong>me.<br />
Pamato, kad il gai piešiame,<br />
atneša bulvinių blynų pa<strong>val</strong>gyti.<br />
Surandi kontaktą, ku ris pa pil<strong>do</strong><br />
piešinį. Būna, <strong>iš</strong> ki to ra kur so<br />
pa<strong>si</strong>žiūri į piešinį, nes žmonės<br />
pripasako<strong>ja</strong> įvairiau<strong>si</strong>ų istorijų.<br />
Dažna legenda – apie Na po leono<br />
auksą. Vietiniai pasakojo, kad<br />
Degsnio dva re (Utenos rajonas)<br />
Napoleonas ilsėjo<strong>si</strong> po didžiuliu<br />
didžiuliu maumedžiu.<br />
Degsnio dva re yra tekę nakvoti.<br />
Atlėkė biti<strong>nin</strong>kas, pra šo bičių<br />
spiečių susemti. Sakau, kad tinkle<br />
lio reikia. O jis man: „Čia bitės<br />
negelia, to kia spe cia li vieta.“ Iš<br />
tiesų– aplink yra Laumių m<strong>iš</strong>kas,<br />
Vaiduoklių kalnas.<br />
Nukelta į 8 psl.<br />
Jo no TA MU LIO repr.