Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

More documents

Recommendations

Info

6 ak me nu kas). Praė jus tris de šim čiai die nų po mir ties ren gia ma at mini mo ce re mo ni ja prie ka po. Po to ga li ma sta ty ti ant ka pį. Daug su ži no jau apie žy dų ap rangą, ko dėl vy rai ne šio ja ma žas plokščias ke pu rai tes ar ne sku ta plau kų nuo smil ki nių ir au gi na „pei sus“. Dar įdo miau bu vo gi lin tis į jų mity bos pa pro čius – ko še ri nius reika la vi mus, tra di ci nę vir tu vę (kiek lie tu viš kų pa tie ka lų, pa si ro do, atė ję iš žy dų vir tu vės...). iŠ ŠiF ruo TaS „žy dų ko daS“ Ta čiau grįž ki me prie mū sų (tiksliau – žy dų) ant ka pių. Po ke lis mė nesius tru ku sio sun kaus dar bo šif ruojant už ra šus se ną ja heb ra jų kal ba, į ma no kom piu te rį pra dė jo plauk ti iš šif ruo ti kai ku rių žy dų ant ka pių ver ti mai. De ja, pa vy ko iš šif ruo ti tik 82 už ra šus. Tra di ci nis už ra šas ant ant ka pio at ro do maž daug taip: „Čia il si si gar bu sis Ger chon Mos he, Ha Le vy Ye hu da sū nus. Mi rė Yud Zion mė ne sio 17 d. Tuf Rash Za dek Hai 5685 me tais“. Ar ba: „Čia il si si jau na mo te ris Ra chel, Lei bos Ze lig duk ra. Mi rė Kuf Alef 26 d. Tuf Raish Nun Bet 5652 me tais“. Ačiū ver tė jams, ša lia nie ko mums ne sa kan čių heb ra jiš kų da tų su ra šė ir lo ty niš ko jo ka len do riaus da tas. Iš jų ma ty ti, kad dau gu ma pa lai do ji mų yra iš 1870–1930 me tų lai ko tar pio. Bir žų žy dų ka pi nė se bu vo lai do jami ne tgi Pa pi lio žy dai. Ant mo ters ant ka pio bū da vo pa žy mi ma, ar ji iš te kė ju si, ar mi rė jau na. Ant vyrų ant ka pių bu vo už ra šai „gar busis“, „stu den tas“, „mo ky to jas“, ar net „Ra bi“. Pa tys žy dai at krei pė dė me sį, kad SveikaTa Pavasaris primena apie šunų ir kačių platinamas parazitines ligas Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri tampa vis dažnesne visuomenės sveikatos problema. Pagrindinis kataraktos rizikos veiksnys – amžius. Nors ligos išsivystymą gali įtakoti žalingi aplinkos veiksniai, sisteminės ligos, lęšiuko fizinės savybės, žalingi gyvenimo įpročiai, netinkama mityba, paveldimumas, tačiau pagrindinis kataraktos rizikos faktorius yra amžius. Bėgant metams lęšiukas storėja, formuojasi nauji žieviniai sluoksniai, kinta lęšiuko baltymų cheminė struktūra, todėl mažėja lęšiuko skaidrumas. Kada reikėtų įtarti, jog sergate katarakta? Pirmasis požymis – palaipsniui silpnėjantis regėjimo aštrumas. Sergančiajam dažnai daiktai dvigubinasi, atsiranda jautrumas šviesai, blizgesiui, spalvos tampa blankios, išplaukusios, viskas tarsi „paskęsta“ rūke. Dėl lęšiuko laužiamosios galios pokyčių gali keistis akinių stiprumas, kartais pacientams išvis nebereikia akinių skaitymui, nors iki tol skaitė su akiniais. Kataraktai vystantis rūkas akyse didėja, regėjimas sumažėja iki šviesos jutimo, kol galiausiai visiškai išnyksta. Atkelta iš 4 psl. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad atėjęs pavasaris skatina susimąstyti apie parazitines ligas, kurias platina šunys ir katės. Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė. Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Dirvožemyje toksokarų kiaušinėliai bręsta, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Daugeliu atvejų liga praeina be simptomų, tačiau gali pakilti temperatūra, atsirasti sausas kosulys, dusulys. Kartais vargina pilvo skausmai, ligonį gali pykinti, išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. 2010 metais sergamumas toksokaroze Panevėžio apskrityje siekė 0,14 atvejo 10 000 gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje registruota 0,36 atvejo 10 000 gyventojų. Padėti gali tik operacija. Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas – drumsto lęšiuko pašalinimas chirurginiu būdu. Medikamentinio ligos gydymo nėra. Daugeliu atvejų kataraktos operacijos atliekamos vietiškai nujautrinant akį, todėl operacijos metu žmogus išlieka sąmoningas, tačiau visiškai nejaučia skausmo. Naudojant modernią oftalmologinę chirurginę įrangą akyje padaromas mikro pjūvis, kuris itin mažai traumuoja akį. Per jį specialiu ultragarsiniu aparatu – fakoemulsifikatoriumi, susmulkinamas bei pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas dirbtinis. Kadangi pjūvis labai mažas, jo siūti nereikia, žaizda greičiau užgyja. Kataraktos operacija neskausminga, trunka ~30min., po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas. Gyvenimas po operacijos. Dažniausiai pacientas atvyksta praktiškai būdamas aklas, o išvyksta jau matydamas (kartais, kad regėjimas pilnai atsistatytų, turi praeiti trumpas pooperacinis periodas). Po kataraktos operacijos žmogus ir vėl gali užsiimti įprastine veikla, išlieka aktyvus bei nepriklausomas nuo kitų asmenų. Delsti labai pavojinga. Jeigu lęšiukas „Žy dų ko do“ beieš kant Bir žuo se yra ant ka pis vie nam iš gar sio sios „Yas hi va Knes set Is rael“ įkū rė jų ra bi Na tan, Shmue lio sūnui. Paieš ko jau in ter ne te – pa siro do, ta Kau ne XIX a. Pa bai go je įkur ta re li gi nė mo kyk la bu vo vie na iš įta kin giau sių ir di džiau sių vi soje Eu ro po je, jo je XIX a. pa bai go je mo kė si net 500 mo ki nių. Į šią je ši vą mo ky tis at va žiuo da vo net Len ki jos ir Vo kie ti jos stu den tai. Po I pa sauli nio ka ro ji iš si kė lė į Je ru za lę. Šios je ši vos auk lė ti niai ir jos mo ky mas tu rė jo daug įta kos ku riant da bar tinę Iz rae lio vals ty bę. Įdo mu bu vo su lauk ti ir iš šif ruo tų ra ši nio pra džio je ma no mi nė tų „karai miš kų“ ant ka pių už ra šų. Pa sit virti no spė ji mas, kad prie eže ro esančio je da ly je ant ka piai yra se niau si. De ja, už ra šas sun kiai įskai to mas, tačiau bent jau paaiš kė jo, kad ten 1828 me tais (vos 15 me tų po Na po leo no ka rų!) yra pa lai do tas ger bia mas ra Kita sunki parazitinė liga – echinokokozė. Žmogus šia liga užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Kaspinuočio vystimuisi yra reikalingi 2 šeimininkai: galutinis šeimininkas (šunys, vilkai, lapės, šakalai, kartais ir katės), kurio organizme vystosi suaugęs kaspinuotis, ir tarpinis šeimininkas (kiaulės, avys, galvijai, graužikai, kiškiai, žmogus ir kt.), kurių organizme vystosi echinokoko cistos. Šunys, katės, kiti laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę infekuotus tarpinius šeimininkus (jų organus su echinokoko cistomis). Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis, į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Kaspinuočiai žmogui sukelia sunkius negalavimus, kurių negydant žmogus gali mirti. 2010 metais Panevėžio apskrityje echinokokozė nebuvo registruota, tačiau per 1 šių metų ketvirtį buvo užregistruotas 1 šios ligos atvejis. Vienas svarbesnių pirmuonių sukeliamų parazitinių susirgimų yra toksoplazmozė. Tiesiogiai žmogus šia liga užsikrečia kontaktuodamas su kačių ekskrementais per jau yra pradėjęs drumstėti ir gydytojas rekomenduoja kataraktą operuoti, negalima delsti. Ilgai laukiant katarakta subręsta, lęšiukas pasidaro „kietas“. Tokiu atveju operaciją techniškai sunkiau atlikti, padidėja operacinių ir pooperacinių komplikacijų rizika. Be to, ilgai neoperuojant gali padidėti akispūdis, galima susirgti nepagydoma akių liga – glaukoma. Operuoja gydytojai profesionalai. „Akių chirurgijos centre“ operuoja prof. habil. dr. Vytautas Jašinskas ir gyd. Algirdas Šidlauskas – profesionalūs savo srities specialistai, atlikę tūkstančius kataraktos operacijų. Operacijoms naudojamos naujausios technologijos ir kokybiškiausios priemonės. Kataraktos operacijos atliekamos fakoemulsifikacijos būdu – labiausiai paplitusiu kataraktos pašalinimo metodu Europoje, JAV ir Japonijoje. Svarbiausia nedelsti, prisiminkite, kuo anksčiau atliekama operacija, tuo geresni Is to ri ja pa ti ky la į pa vir šių – kau lais. bi nas. De ja, nei jo var do, nei pa vardės per skai ty ti ne pa vy ko. Tik di de lio dar bo pra džia... Teks ei ti į se ną sias Bir žų žy dų kapi nes dar kar tą. Ir ne vie ną kart. Nori si nu fo tog ra fuo ti dar dau giau antka pių, iš ryš kin ti dar dau giau už ra šų. Gal pa vyks iš už marš ties pri kel ti ir dau giau įžy mių žmo nių. Mū siš kių, bir žie čių. O tu rint są ra šus su kapi nė se pa lai do tų žy dų pa var dė mis 2011 m. gegužės 6 d., penktadienis nešvarias rankas. Netiesioginiu būdu – vartojant nepakankamai termiškai apdorotą ar žalią mėsą, paruoštą iš kitų infekuotų gyvūnų: kiaulių, avių ar vištų, kurioje yra cistų, per užterštą vandenį, vaisius, daržoves, geriant nepasterizuotą infekuotų gyvulių pieną. Infekuota motina nėštumo metu per placentą infekciją gali perduoti vaisiui. Praėjusiais metais toksoplazmozė registruota Rokiškio ir Kupiškio rajonuose. Panevėžio apskrityje sergamumas šia liga siekė 0,10 atvejo 10 000 gyventojų, o Lietuvoje – 0,45 atvejo 10 000 gyventojų. Per 1 šių metų ketvirtį Panevėžio apskrityje registruoti 2 toksoplazmozės atvejai. Siekiant išvengti šunų ir kačių platinamų parazitinių ligų, Centro specialistai rekomenduoja rūpestingai laikytis asmens higienos. Reguliariai valyti patalpas, kur vaikštinėja keturkojai. Saugoti dirvožemį ir vandenį nuo teršimo šunų, kačių išmatomis. Eidami pasivaikščioti su šunimi, nepamirškite pasiimti maišelio su kastuvėliu savo augintinio ekskrementams surinkti. Neleiskite šuniui laižyti veido. Ne mažiau svarbu tinkamai prižiūrėti smėlį ikimokyklinių ugdymo įstaigų žaidimų dėžėse ir jas apsaugoti nuo užteršimo. Reikia atminti, kad smėlis vaikų žaidimo dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kasmet ir pagal epidemiologines reikmes, nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius. Sergant katarakta, vienintelis gydymas – operacija pooperaciniai rezultatai. Visus, sergančius katarakta, kviečiame į „Akių chirurgijos centrą“, esantį Savanorių pr. 66, Kaune. Registruokitės telefonu (8 37) 750805. www. akiuchirurgija.lt Užs. 1186 ir gy ve ni mo me tais no ri si pra dė ti dar vie ną „avan tiū rą“ – pa si knis ti ar chy vuo se, mu zie jaus fon duo se ir su ži no ti, kur šie žmo nės gy ve no, kuo už siė mė, ką vei kė. Juk už ten ka paimti 1932 me tų Bir žų te le fo nų kny gą ar pa skai ty ti pui kų Bro niaus Ja nu ševi čiaus straips nį kny go je „Praei ties mies tas“, ir įsi ti kin si me, kad žy dai Bir žuo se su da rė di de lę mies te lė nų da lį. Te gul ir su sa va kul tū ra, sa vo mis tra di ci jo mis. Lai kas bū tų at vers ti šį is to ri jos pus la pį.
2011 m. gegužės 6 d., penktadienis Ar chi tek tas Arūnas Eduar das Pas lai tis 50 metų ar chi tektūriškai tiks liai ir meniškai jaut riai piešia nykstantį paveldą. Žvelgdamas į A. E. Paslaičio piešinius, pajunti praei ties didybę ir trapumą. Žmonių siluetų šiuose piešiniuose nėra, jie tar si tebegyvena buvusių dvarų, dvarelių viduje. Gyvai jaus da mas praeitį, ar chi tek tas piešiniuose įamžina ne tik statinį, bet ir jo istoriją. Lietuvos nacionaliniam mu zie jui paveldo saugotojas padovanojo 670 piešinių, 4000 negatyvų, 560 skaidrių, o mu zie jus išleido solidų albumą „Dvarų piešiniai“. ŽivilėkaValiauskaitė architektopoŽiūris – Esa te va di na mas is to ri nės at min ties sau go to ju, Na poleo no Or dos se kė ju. Kaip pa ts ver ti na te sa vo dar bą – kū ry bą? – La bai pa pras tai. Esu ar chitek tas, pa grin di nis ma no dar bas – pro jek tuo ti nau jus, mo der nius, šiuo lai ki nius pa sta tus. Nau ji pasta tai tu ri turėti tęstinumą. Praeities, da bar ties ir atei ties vien ti sumas būtinas. Šią idėją ar chi tek tui pri va lu puoselėti kūryboje. – Kas trau kia ar chi tek tą pasi ner ti į dai lę? – Įdomu yra pa ti kūryba. Lei dinyje „Dvarų piešiniai“ prie mano pavardės užrašyta: „architektas“, nors norėjau užrašyti: „dailininkas“ (neva piešiu, tai esu dailininkas (juokiasi – red. past.)). Tai – architektūriniai piešiniai, ar chi tek to požiūris į paveldą, gamtą, erdvę, į realųjį pasaulį. Nes rea lu sis pa sau lis yra be galinis sa vo grožiu, struktūromis, kelionės l portretai l susitikimai l įdomybės Jo no TA MU LIO nuo tr. Oly kos pi lis. Vo lui nės sri tis, Uk rai na. 2008 me tai. Tarp praei ties ir da bar ties PO ŽIŪ RIS: Arū nas Eduar das Pas lai tis sa ko, kad jo pie ši niai – ar chi tek to po žiū ris į pa vel dą, gam tą, erd vę, į rea lų jį pa sau lį. neišsemiama įvairove. Studijų lai kais piešdavau, rengda vau pa ro das, pie ši mo nie kur nebuvau numetęs. Anksčiau daugiau pieš da vau gamtą. Lai kui bėgant, objektai kito. Gal pažiūrėjus į kolegą, nes kar tu dir bau su akademiku Vytautu Čekanausku. Stebėjau, kaip jis pieš da vo var pines, bažnyčias. Porą kartų esame kar tu keliavę „Java“ motociklu su lop še liu. Pastebėjau, kad pa sta tai sa vaime „įsirašo“ į gamtą, kontaktuoja su aplinka, ypač liau dies ar chitektūra. Tai paviliojo. Kažkokiu būdu piešiniuose koncentravosi dva rai. Piešiu, lieju ak va re les miestelių panoramų, gamtos, mitologinių akmenų. Tai, kas įdomu, kas susiję su kultūra. – Kuo iš skir ti nis ar chi tekto po žiū ris į pie šia mą objek tą? – Gamtos ir architektūros, paties pa sta to santykis yra įdomiausias dalykas. Net, galėčiau pa sakyti, įdomiausia problema. Ki ta vertus, pa sta tai yra seni, tar si įaugę. Bet per ten gyvenusius žmones, jų santykius, jų požiūrį tar si „išeina“ į išorę. Statyta, perstatyta. Ma tai pastatų genezę ir bent bandai piešiniuose ją įvertinti, parodyti. – Įam žin da mas pa vel dą, me ni nes prie mo nes ren katės in tui ty viai? – Į kelionę pasiimu visokių variantų, vietoje apsisprendžiu, kas tin ka miau sia. menasirpolitika – Ar vis dar at ran da te naujų da ly kų? – Anksčiau literatūros nebuvo, da bar jos pa kan ka mai daug, nors, to li gražu, ne vis kas joje pateikiama. Netyčia atrandi vis naujo, įdomaus. Pavyzdžiui, atsiverčiu naujai išleistą knygą apie Lie tu vos miestus ir miestelius. Rytų Lietuva: Vilnius, Dieveniškės ir Trakai. Dau giau – tuščia. Nežinau, ar čia Lie tu vos po li tika. Neįtikėtina! Juk Lie tu vos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) kaip tik į rytus plėtėsi. Mantagailiškio dva ras. Biržų rajonas. 1991 metai. Rytų Lietuvoje yra la bai daug neužfiksuotų dvarų, kitų pa statų, kurie, kaip pa vel do objektai, pra ktiš kai neegzistuoja. Praėjusiais metais važinėjau pieš ti į šią pusę, galvoju ir šiemet vykti į Šalčininkų rajoną, Nemenčinę. XIX amžiaus pradžioje Nerimi keliavęs V. Sirokomlė knygoje pasakoja, kad apylinkėse negalėjo susikalbėti lenkiškai, žmonės tik lie tu viš kai kalbėjo. Jam bu vo keista: kaip čia yra? Da bar vis kas pasikeitė. Pernai nuvažiavome į Zavišonių dvarą (Šalčininkų rajonas), ten iš kel ta Tarybų Lie tu vos vėliava. Klau sia mažiukai vaikai: „Kodėl nenupiešėte vėliavos?“ Jei ke lias asfaltuotas, galima privažiuoti, matyt, išrinktieji lenkų at sto vai vietinius gyventojus klaidina (nenoriu pasakyti šiurkš tesnio žodžio). Žmonės politizuoti, sunku su jais kalbėtis. Nuvažiuoji į Anuliškes (Šalčininkų rajonas), ki tus dvarelius. Ke liai neišvažiuojami, smėlėti. Nuos tabūs žmonės: kal ba baltarusiškai, Pabiržės dva ras. Biržų rajonas. 1990 metai. 7 uk rai nie tiš kai, len kiš kai, jei pasi svei ki ni lie tu viš kai, pa si sten gia ir lie tu viš kai kalbėti. Jie neturi prie šiš ku mo. Tai – du skir tin gi dalykai, ku riuos praėjusiais metais at ra dau. Ne to kia turėtų būti politikų po li ti ka. – Ran da te lai ko pa bend rau ti su vie tos gy ven to jais? – Jie patenkinti, kad atvažiuojame. Pamato, kad il gai piešiame, atneša bulvinių blynų pavalgyti. Surandi kontaktą, ku ris pa pildo piešinį. Būna, iš ki to ra kur so pasižiūri į piešinį, nes žmonės pripasakoja įvairiausių istorijų. Dažna legenda – apie Na po leono auksą. Vietiniai pasakojo, kad Degsnio dva re (Utenos rajonas) Napoleonas ilsėjosi po didžiuliu didžiuliu maumedžiu. Degsnio dva re yra tekę nakvoti. Atlėkė bitininkas, pra šo bičių spiečių susemti. Sakau, kad tinkle lio reikia. O jis man: „Čia bitės negelia, to kia spe cia li vieta.“ Iš tiesų– aplink yra Laumių miškas, Vaiduoklių kalnas. Nukelta į 8 psl. Jo no TA MU LIO repr.
Page 1 and 2: Biržų krašto laikraštis Nr. 36
Page 3 and 4: 2011 m. gegužės 6 d., penktadieni
Page 5: 2011 m. gegužės 6 d., penktadieni

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?