14.08.2013 Views

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2011 m. gegužės 6 d., penktadienis<br />

Ar chi tek tas Arū­nas<br />

Eduar das Pas lai tis<br />

50 me­tų ar chi tektū­r<strong>iš</strong>­<strong>kai</strong><br />

tiks liai ir<br />

me­n<strong>iš</strong>­<strong>kai</strong> <strong>ja</strong>ut riai pie­šia<br />

nyks­tan­tį pa­vel­dą.<br />

Žvelg­da­mas į A. E.<br />

Pas­lai­čio pie­ši­nius,<br />

pa­jun­ti praei ties<br />

di­dy­bę ir tra­pu­mą.<br />

Žmo­nių <strong>si</strong>­lue­tų šiuo­se<br />

pie­ši­niuo­se nė­ra,<br />

jie tar <strong>si</strong> te­be­gy­ve­na<br />

bu­vu­<strong>si</strong>ų dva­rų,<br />

dva­re­lių vi­du­je.<br />

Gy­vai <strong>ja</strong>us da mas<br />

praei­tį, ar chi tek tas<br />

pie­ši­niuo­se įam­ži­na<br />

ne tik sta­ti­nį, bet ir jo<br />

is­to­ri­ją.<br />

Lie­tu­vos na­cio­na­liniam<br />

mu zie jui pa­vel­<strong>do</strong><br />

sau­go­to­<strong>ja</strong>s pa­<strong>do</strong>­va­no­jo<br />

670 pie­ši­nių, 4000<br />

ne­ga­ty­vų, 560 s<strong>kai</strong>d­rių,<br />

o mu zie jus <strong>iš</strong>­lei­<strong>do</strong><br />

so­li­dų al­bu­mą „Dva­rų<br />

pie­ši­niai“.<br />

Ži­vi­lė­ka­Va­liaus­<strong>kai</strong>­tė<br />

ar­chi­tek­to­po­Žiū­ris<br />

– Esa te va di na mas is to ri nės<br />

at min ties sau go to ju, Na poleo<br />

no Or <strong>do</strong>s se kė ju. Kaip<br />

pa ts ver ti na te sa vo dar bą<br />

– kū ry bą?<br />

– La bai pa pras tai. Esu ar chitek<br />

tas, pa grin di nis ma no dar bas<br />

– pro jek tuo ti <strong>nau</strong> jus, mo der nius,<br />

šiuo lai ki nius pa sta tus. Nau ji pasta<br />

tai tu ri tu­rė­ti tęs­ti­nu­mą. Praeities,<br />

da bar ties ir atei ties vien ti sumas<br />

bū­ti­nas. Šią idė­ją ar chi tek tui<br />

pri va lu puo­se­lė­ti kū­ry­bo­je.<br />

– Kas trau kia ar chi tek tą pa<strong>si</strong><br />

ner ti į dai lę?<br />

– Į<strong>do</strong>­mu yra pa ti kū­ry­ba. Lei diny­je<br />

„Dva­rų pie­ši­niai“ prie ma­no<br />

pa­var­dės už­ra­šy­ta: „ar­chi­tek­tas“,<br />

nors no­rė­<strong>ja</strong>u už­ra­šy­ti: „dai­li­<strong>nin</strong>kas“<br />

(ne­va pie­šiu, tai esu dai­li­<strong>nin</strong>kas<br />

(juo­kia­<strong>si</strong> – red. pa­st.)).<br />

Tai – ar­chi­tek­tū­ri­niai pie­ši­niai,<br />

ar chi tek to po­žiū­ris į pa­vel­dą,<br />

gam­tą, erd­vę, į rea­lų­jį pa­sau­lį.<br />

Nes rea lu <strong>si</strong>s pa sau lis yra be gali­nis<br />

sa vo gro­žiu, struk­tū­ro­mis,<br />

kelionės l portretai l su<strong>si</strong>tikimai l į<strong>do</strong>mybės<br />

Jo no TA MU LIO<br />

nuo tr.<br />

Oly kos pi lis. Vo lui nės sri tis, Uk rai na. 2008 me tai.<br />

Tarp praei ties<br />

ir da bar ties<br />

PO ŽIŪ RIS: Arū nas Eduar das Pas lai tis sa ko, kad jo pie ši niai – ar chi tek to po žiū ris į pa vel dą, gam tą, erd vę, į rea lų jį pa sau lį.<br />

ne<strong>iš</strong>­se­mia­ma įvai­ro­ve.<br />

Stu­di­jų lai <strong>kai</strong>s pieš­da­vau, rengda<br />

vau pa ro das, pie ši mo nie kur<br />

ne­bu­vau nu­me­tęs. Anks­čiau dau<strong>gi</strong>au<br />

pieš da vau gam­tą. Lai kui bėgant,<br />

ob­jek­tai ki­to. Gal pa­žiū­rėjus<br />

į ko­le­gą, nes kar tu dir bau su<br />

aka­de­mi­ku Vy­tau­tu Če­ka­<strong>nau</strong>s­ku.<br />

Ste­bė­<strong>ja</strong>u, <strong>kai</strong>p jis pieš da vo var pines,<br />

baž­ny­čias. Po­rą kar­tų esa­me<br />

kar tu ke­lia­vę „Ja­va“ mo­to­cik­lu<br />

su lop še liu.<br />

Pas­te­bė­<strong>ja</strong>u, kad pa sta tai sa vaime<br />

„į<strong>si</strong>­ra­šo“ į gam­tą, kon­tak­tuo­<strong>ja</strong><br />

su ap­lin­ka, ypač liau dies ar chitek­tū­ra.<br />

Tai pa­vi­lio­jo. Kaž­ko­kiu<br />

bū­du pie­ši­niuo­se kon­cent­ra­vo­<strong>si</strong><br />

dva rai.<br />

Pie­šiu, lie­ju ak va re les mies­te­lių<br />

pa­no­ra­mų, gam­tos, mi­to­lo­<strong>gi</strong>­nių<br />

ak­me­nų. Tai, kas į<strong>do</strong>­mu, kas su<strong>si</strong>­ję<br />

su kul­tū­ra.<br />

– Kuo <strong>iš</strong> skir ti nis ar chi tekto<br />

po žiū ris į pie šia mą objek<br />

tą?<br />

– Gam­tos ir ar­chi­tek­tū­ros, paties<br />

pa sta to san­ty­kis yra į<strong>do</strong>­miau<strong>si</strong>as<br />

da­ly­kas. Net, ga­lė­čiau pa saky­ti,<br />

į<strong>do</strong>­miau­<strong>si</strong>a pro­ble­ma.<br />

Ki ta ver­tus, pa sta tai yra se­ni,<br />

tar <strong>si</strong> įau­gę. Bet per ten gy­ve­nu<strong>si</strong>us<br />

žmo­nes, jų san­ty­kius, jų požiū­rį<br />

tar <strong>si</strong> „<strong>iš</strong>ei­na“ į <strong>iš</strong>o­rę. Sta­ty­ta,<br />

per­sta­ty­ta. Ma tai pa­sta­tų ge­ne­zę<br />

ir bent ban­dai pie­ši­niuo­se ją įvertin­ti,<br />

pa­ro­dy­ti.<br />

– Įam žin da mas pa vel dą,<br />

me ni nes prie mo nes ren katės<br />

in tui ty viai?<br />

– Į ke­lio­nę pa­<strong>si</strong>i­mu vi­so­kių varian­tų,<br />

vie­to­je ap­<strong>si</strong>­spren­džiu, kas<br />

tin ka miau <strong>si</strong>a.<br />

me­nas­ir­po­li­ti­ka<br />

– Ar vis dar at ran da te <strong>nau</strong>jų<br />

da ly kų?<br />

– Anks­čiau li­te­ra­tū­ros ne­buvo,<br />

da bar jos pa kan ka mai daug,<br />

nors, to li gra­žu, ne vis kas jo­je<br />

pa­tei­kia­ma. Ne­ty­čia at­ran­di vis<br />

<strong>nau</strong>­jo, į<strong>do</strong>­maus.<br />

Pa­vyz­džiui, at­<strong>si</strong>­ver­čiu <strong>nau</strong>­<strong>ja</strong>i <strong>iš</strong>leis­tą<br />

kny­gą apie Lie tu vos miestus<br />

ir mies­te­lius. Ry­tų Lie­tu­va:<br />

Vil­nius, Die­ve­n<strong>iš</strong>­kės ir Tra­<strong>kai</strong>.<br />

Dau <strong>gi</strong>au – tuš­čia.<br />

Ne­ži­<strong>nau</strong>, ar čia Lie tu vos po li tika.<br />

Neį­ti­kė­ti­na! Juk Lie tu vos Didžio­ji<br />

Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) <strong>kai</strong>p<br />

tik į ry­tus plė­tė­<strong>si</strong>.<br />

Mantagail<strong>iš</strong>kio dva ras. Biržų rajonas. 1991 metai.<br />

Ry­tų Lie­tu­vo­je yra la bai daug<br />

neuž­fik­suo­tų dva­rų, ki­tų pa statų,<br />

ku­rie, <strong>kai</strong>p pa vel <strong>do</strong> ob­jek­tai,<br />

pra kt<strong>iš</strong> <strong>kai</strong> neeg­zis­tuo­<strong>ja</strong>.<br />

Praė­ju­<strong>si</strong>ais me­tais va­ži­nė­<strong>ja</strong>u<br />

pieš ti į šią pu­sę, gal­vo­ju ir šiemet<br />

vyk­ti į Šal­či­<strong>nin</strong>­kų ra­jo­ną,<br />

Ne­men­či­nę.<br />

XIX am­žiaus pra­džio­je Ne­ri­mi<br />

ke­lia­vęs V. Si­ro­kom­lė kny­go­je<br />

pa­sa­ko­<strong>ja</strong>, kad apy­lin­kė­se ne­ga­lėjo<br />

su­<strong>si</strong>­kal­bė­ti len­k<strong>iš</strong>­<strong>kai</strong>, žmo­nės<br />

tik lie tu v<strong>iš</strong> <strong>kai</strong> kal­bė­jo. Jam bu vo<br />

keis­ta: <strong>kai</strong>p čia yra?<br />

Da bar vis kas pa­<strong>si</strong>­kei­tė. Per­nai<br />

nu­va­žia­vo­me į Za­vi­šo­nių dva­rą<br />

(Šal­či­<strong>nin</strong>­kų ra­jo­nas), ten <strong>iš</strong> kel ta<br />

Ta­ry­bų Lie tu vos vė­lia­va. Klau <strong>si</strong>a<br />

ma­žiu­<strong>kai</strong> vai­<strong>kai</strong>: „Ko­dėl ne­nu­piešė­te<br />

vė­lia­vos?“<br />

Jei ke lias as­fal­tuo­tas, ga­li­ma<br />

pri­va­žiuo­ti, ma­tyt, <strong>iš</strong>­rink­tie­ji len­kų<br />

at sto vai vie­ti­nius gy­ven­to­jus klaidi­na<br />

(ne­no­riu pa­sa­ky­ti šiurkš tesnio<br />

žo­džio). Žmo­nės po­li­ti­zuo­ti,<br />

sun­ku su <strong>ja</strong>is kal­bė­tis.<br />

Nu­va­žiuo­ji į Anu­l<strong>iš</strong>­kes (Šal­či­<strong>nin</strong>kų<br />

ra­jo­nas), ki tus dva­re­lius. Ke liai<br />

ne<strong>iš</strong>va­žiuo­<strong>ja</strong>­mi, smė­lė­ti. Nuos tabūs<br />

žmo­nės: kal ba bal­ta­ru­<strong>si</strong>š­<strong>kai</strong>,<br />

Pabiržės dva ras. Biržų rajonas. 1990 metai.<br />

7<br />

uk rai nie t<strong>iš</strong> <strong>kai</strong>, len k<strong>iš</strong> <strong>kai</strong>, jei pa<strong>si</strong><br />

svei ki ni lie tu v<strong>iš</strong> <strong>kai</strong>, pa <strong>si</strong> sten <strong>gi</strong>a<br />

ir lie tu v<strong>iš</strong> <strong>kai</strong> kal­bė­ti. Jie ne­tu­ri<br />

prie š<strong>iš</strong> ku mo. Tai – du skir tin <strong>gi</strong><br />

da­ly­<strong>kai</strong>, ku riuos praė­ju­<strong>si</strong>ais metais<br />

at ra dau.<br />

Ne to kia tu­rė­tų bū­ti po­li­ti­kų<br />

po li ti ka.<br />

– Ran da te lai ko pa bend rau ti<br />

su vie tos gy ven to <strong>ja</strong>is?<br />

– Jie pa­ten­kin­ti, kad at­va­žiuo<strong>ja</strong>­me.<br />

Pa­ma­to, kad il gai pie­šia­me,<br />

at­ne­ša bul­vi­nių bly­nų pa­<strong>val</strong>­gy­ti.<br />

Su­ran­di kon­tak­tą, ku ris pa pil<strong>do</strong><br />

pie­ši­nį. Bū­na, <strong>iš</strong> ki to ra kur so<br />

pa­<strong>si</strong>­žiū­ri į pie­ši­nį, nes žmo­nės<br />

pri­pa­sa­ko­<strong>ja</strong> įvai­riau­<strong>si</strong>ų is­to­ri­jų.<br />

Daž­na le­gen­da – apie Na po leono<br />

auk­są. Vie­ti­niai pa­sa­ko­jo, kad<br />

Degs­nio dva re (Ute­nos ra­jo­nas)<br />

Na­po­leo­nas il­sė­jo­<strong>si</strong> po di­džiu­liu<br />

di­džiu­liu mau­me­džiu.<br />

Degs­nio dva re yra te­kę nak­voti.<br />

At­lė­kė bi­ti­<strong>nin</strong>­kas, pra šo bi­čių<br />

spie­čių su­sem­ti. Sa­kau, kad tinkle<br />

lio rei­kia. O jis man: „Čia bi­tės<br />

ne­ge­lia, to kia spe cia li vie­ta.“ Iš<br />

tie­sų– ap­link yra Lau­mių m<strong>iš</strong>­kas,<br />

Vai­duok­lių kal­nas.<br />

Nukelta į 8 psl.<br />

Jo no TA MU LIO repr.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!