Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja
Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja
Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
6<br />
ak me nu kas). Praė jus tris de šim čiai<br />
die nų po mir ties ren <strong>gi</strong>a ma at mini<br />
mo ce re mo ni <strong>ja</strong> prie ka po. Po to<br />
ga li ma sta ty ti ant ka pį.<br />
Daug su ži no <strong>ja</strong>u apie žy dų ap rangą,<br />
ko dėl vy rai ne šio <strong>ja</strong> ma žas plokščias<br />
ke pu rai tes ar ne sku ta plau kų<br />
nuo smil ki nių ir au <strong>gi</strong> na „pei sus“.<br />
Dar į<strong>do</strong> miau bu vo <strong>gi</strong> lin tis į jų mity<br />
bos pa pro čius – ko še ri nius reika<br />
la vi mus, tra di ci nę vir tu vę (kiek<br />
lie tu v<strong>iš</strong> kų pa tie ka lų, pa <strong>si</strong> ro <strong>do</strong>, atė ję<br />
<strong>iš</strong> žy dų vir tu vės...).<br />
iŠ ŠiF ruo TaS<br />
„žy dų ko daS“<br />
Ta čiau grįž ki me prie mū sų (tiksliau<br />
– žy dų) ant ka pių. Po ke lis mė ne<strong>si</strong>us<br />
tru ku <strong>si</strong>o sun kaus dar bo šif ruo<strong>ja</strong>nt<br />
už ra šus se ną <strong>ja</strong> heb ra jų kal ba, į<br />
ma no kom piu te rį pra dė jo plauk ti<br />
<strong>iš</strong> šif ruo ti <strong>kai</strong> ku rių žy dų ant ka pių<br />
ver ti mai. De <strong>ja</strong>, pa vy ko <strong>iš</strong> šif ruo ti tik<br />
82 už ra šus. Tra di ci nis už ra šas ant<br />
ant ka pio at ro <strong>do</strong> maž daug taip: „Čia<br />
il <strong>si</strong> <strong>si</strong> gar bu <strong>si</strong>s Ger chon Mos he, Ha<br />
Le vy Ye hu da sū nus. Mi rė Yud Zion<br />
mė ne <strong>si</strong>o 17 d. Tuf Rash Za dek Hai<br />
5685 me tais“. Ar ba: „Čia il <strong>si</strong> <strong>si</strong> <strong>ja</strong>u na<br />
mo te ris Ra chel, Lei bos Ze lig duk ra.<br />
Mi rė Kuf Alef 26 d. Tuf Raish Nun<br />
Bet 5652 me tais“.<br />
Ačiū ver tė <strong>ja</strong>ms, ša lia nie ko mums<br />
ne sa kan čių heb ra j<strong>iš</strong> kų da tų su ra šė<br />
ir lo ty n<strong>iš</strong> ko jo ka len <strong>do</strong> riaus da tas. Iš<br />
jų ma ty ti, kad dau gu ma pa lai <strong>do</strong> ji mų<br />
yra <strong>iš</strong> 1870–1930 me tų lai ko tar pio.<br />
Bir žų žy dų ka pi nė se bu vo lai <strong>do</strong> <strong>ja</strong>mi<br />
ne t<strong>gi</strong> Pa pi lio žy dai. Ant mo ters<br />
ant ka pio bū da vo pa žy mi ma, ar ji<br />
<strong>iš</strong> te kė ju <strong>si</strong>, ar mi rė <strong>ja</strong>u na. Ant vyrų<br />
ant ka pių bu vo už ra šai „gar bu<strong>si</strong>s“,<br />
„stu den tas“, „mo ky to <strong>ja</strong>s“, ar<br />
net „Ra bi“.<br />
Pa tys žy dai at krei pė dė me sį, kad<br />
SveikaTa<br />
Pavasaris primena apie šunų ir kačių<br />
platinamas parazitines ligas<br />
Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas,<br />
galintis sukelti vi<strong>si</strong>šką apakimą. Tai viena<br />
<strong>iš</strong> ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri<br />
tampa vis dažnesne visuomenės sveikatos<br />
problema.<br />
Pagrindinis kataraktos rizikos veiksnys –<br />
amžius. Nors ligos <strong>iš</strong><strong>si</strong>vystymą gali įtakoti<br />
žalin<strong>gi</strong> aplinkos veiksniai, <strong>si</strong>steminės ligos,<br />
lęšiuko fizinės savybės, žalin<strong>gi</strong> gyvenimo<br />
įpročiai, netinkama mityba, paveldimumas,<br />
tačiau pagrindinis kataraktos rizikos faktorius<br />
yra amžius. Bėgant metams lęšiukas<br />
storė<strong>ja</strong>, formuo<strong>ja</strong><strong>si</strong> <strong>nau</strong>ji žieviniai sluoksniai,<br />
kinta lęšiuko baltymų cheminė struktūra,<br />
todėl mažė<strong>ja</strong> lęšiuko s<strong>kai</strong>drumas.<br />
Kada reikėtų įtarti, jog sergate katarakta?<br />
Pirma<strong>si</strong>s požymis – palaipsniui <strong>si</strong>lpnė<strong>ja</strong>ntis<br />
regėjimo aštrumas. Sergančia<strong>ja</strong>m dažnai<br />
daiktai dvigubina<strong>si</strong>, at<strong>si</strong>randa <strong>ja</strong>utrumas<br />
šviesai, blizge<strong>si</strong>ui, spalvos tampa blankios,<br />
<strong>iš</strong>plauku<strong>si</strong>os, viskas tar<strong>si</strong> „paskęsta“ rūke.<br />
Dėl lęšiuko laužiamo<strong>si</strong>os galios pokyčių gali<br />
keistis akinių stiprumas, kartais pacientams<br />
<strong>iš</strong>vis nebereikia akinių s<strong>kai</strong>tymui, nors iki tol<br />
s<strong>kai</strong>tė su akiniais. Kataraktai vystantis rūkas<br />
akyse didė<strong>ja</strong>, regėjimas sumažė<strong>ja</strong> iki šviesos<br />
jutimo, kol galiau<strong>si</strong>ai vi<strong>si</strong>š<strong>kai</strong> <strong>iš</strong>nyksta.<br />
Atkelta <strong>iš</strong> 4 psl.<br />
Panevėžio visuomenės sveikatos centro<br />
specialistai primena, kad atėjęs pavasaris<br />
skatina su<strong>si</strong>mąstyti apie parazitines ligas,<br />
kurias platina šunys ir katės. Pagrindinės<br />
parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai<br />
gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė<br />
ir toksoplazmozė.<br />
Dažniau<strong>si</strong>ai pa<strong>si</strong>taikanti šunų ir kačių platinama<br />
liga Lietuvoje – toksokarozė, kurią<br />
sukelia ap<strong>val</strong>iųjų kirmėlių toksokarų lervos.<br />
Dirvožemyje toksokarų kiaušinėliai bręsta,<br />
todėl žmogus už<strong>si</strong>krečia nuo nešvarių, žemėtų<br />
rankų, <strong>val</strong>gydamas neplautas uogas,<br />
vai<strong>si</strong>us bei daržoves. Vai<strong>kai</strong> toksokaroze<br />
dažnai už<strong>si</strong>krečia žaisdami smėlio dėžėse,<br />
žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių<br />
ekskrementų. Daugeliu atvejų liga praeina<br />
be <strong>si</strong>mptomų, tačiau gali pakilti temperatūra,<br />
at<strong>si</strong>rasti sausas kosulys, dusulys. Kartais<br />
var<strong>gi</strong>na pilvo skausmai, ligonį gali pykinti,<br />
<strong>iš</strong>beria ir niežti odą. Migruo<strong>ja</strong>nčių lervų<br />
gali pakliūti į akis.<br />
2010 metais sergamumas toksokaroze<br />
Panevėžio apskrityje <strong>si</strong>ekė 0,14 atvejo 10<br />
000 gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje re<strong>gi</strong>struota<br />
0,36 atvejo 10 000 gyventojų.<br />
Padėti gali tik operaci<strong>ja</strong>. Vie<strong>nin</strong>telis efektyvus<br />
kataraktos gydymo būdas – drumsto<br />
lęšiuko pašalinimas chirur<strong>gi</strong>niu būdu. Medikamentinio<br />
ligos gydymo nėra. Daugeliu<br />
atvejų kataraktos operacijos atliekamos<br />
viet<strong>iš</strong><strong>kai</strong> nu<strong>ja</strong>utrinant akį, todėl operacijos<br />
metu žmogus <strong>iš</strong>lieka sąmo<strong>nin</strong>gas, tačiau<br />
vi<strong>si</strong>š<strong>kai</strong> ne<strong>ja</strong>učia skausmo. Nau<strong>do</strong><strong>ja</strong>nt modernią<br />
oftalmolo<strong>gi</strong>nę chirur<strong>gi</strong>nę įrangą akyje<br />
padaromas mikro pjūvis, kuris itin mažai<br />
traumuo<strong>ja</strong> akį. Per jį specialiu ultragar<strong>si</strong>niu<br />
aparatu – fakoemul<strong>si</strong>fikatoriumi, susmulkinamas<br />
bei pašalinamas drumstas lęšiukas<br />
ir implantuo<strong>ja</strong>mas dirbtinis. Kadan<strong>gi</strong> pjūvis<br />
labai mažas, jo <strong>si</strong>ūti nereikia, žaizda greičiau<br />
užgy<strong>ja</strong>. Kataraktos operaci<strong>ja</strong> neskausminga,<br />
trunka ~30min., po operacijos nereikalingas<br />
stacionarus gydymas.<br />
Gyvenimas po operacijos. Dažniau<strong>si</strong>ai pacientas<br />
atvyksta prakt<strong>iš</strong><strong>kai</strong> būdamas aklas, o<br />
<strong>iš</strong>vyksta <strong>ja</strong>u matydamas (kartais, kad regėjimas<br />
pilnai at<strong>si</strong>statytų, turi praeiti trumpas<br />
pooperacinis periodas). Po kataraktos operacijos<br />
žmogus ir vėl gali už<strong>si</strong>imti įprastine<br />
veikla, <strong>iš</strong>lieka aktyvus bei nepriklausomas<br />
nuo kitų asmenų.<br />
Delsti labai pavojinga. Jeigu lęšiukas<br />
„Žy dų ko <strong>do</strong>“ beieš kant<br />
Bir žuo se yra ant ka pis vie nam <strong>iš</strong><br />
gar <strong>si</strong>o <strong>si</strong>os „Yas hi va Knes set Is rael“<br />
įkū rė jų ra bi Na tan, Shmue lio sūnui.<br />
Paieš ko <strong>ja</strong>u in ter ne te – pa <strong>si</strong>ro<br />
<strong>do</strong>, ta Kau ne XIX a. Pa bai go je<br />
įkur ta re li <strong>gi</strong> nė mo kyk la bu vo vie na<br />
<strong>iš</strong> įta kin <strong>gi</strong>au <strong>si</strong>ų ir di <strong>džia</strong>u <strong>si</strong>ų vi soje<br />
Eu ro po je, jo je XIX a. pa bai go je<br />
mo kė <strong>si</strong> net 500 mo ki nių. Į šią je ši vą<br />
mo ky tis at va žiuo da vo net Len ki jos<br />
ir Vo kie ti jos stu den tai. Po I pa sauli<br />
nio ka ro ji <strong>iš</strong> <strong>si</strong> kė lė į Je ru za lę. Šios<br />
je ši vos auk lė ti niai ir jos mo ky mas<br />
tu rė jo daug įta kos ku riant da bar tinę<br />
Iz rae lio <strong>val</strong>s ty bę.<br />
Į<strong>do</strong> mu bu vo su lauk ti ir <strong>iš</strong> šif ruo tų<br />
ra ši nio pra džio je ma no mi nė tų „karai<br />
m<strong>iš</strong> kų“ ant ka pių už ra šų. Pa <strong>si</strong>t virti<br />
no spė ji mas, kad prie eže ro esančio<br />
je da ly je ant ka piai yra se niau <strong>si</strong>.<br />
De <strong>ja</strong>, už ra šas sun kiai įs<strong>kai</strong> to mas, tačiau<br />
bent <strong>ja</strong>u paa<strong>iš</strong> kė jo, kad ten 1828<br />
me tais (vos 15 me tų po Na po leo no<br />
ka rų!) yra pa lai <strong>do</strong> tas ger bia mas ra<br />
Kita sunki parazitinė liga – echinokokozė.<br />
Žmogus šia liga už<strong>si</strong>krečia kaspinuočių<br />
kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo<br />
traktą. Kaspinuočio vystimui<strong>si</strong> yra<br />
reikalin<strong>gi</strong> 2 šeimi<strong>nin</strong><strong>kai</strong>: galutinis šeimi<strong>nin</strong>kas<br />
(šunys, vil<strong>kai</strong>, lapės, šakalai, kartais<br />
ir katės), kurio organizme vysto<strong>si</strong> suaugęs<br />
kaspinuotis, ir tarpinis šeimi<strong>nin</strong>kas (kiaulės,<br />
avys, galvi<strong>ja</strong>i, grauži<strong>kai</strong>, k<strong>iš</strong>kiai, žmogus<br />
ir kt.), kurių organizme vysto<strong>si</strong> echinokoko<br />
cistos. Šunys, katės, kiti laukiniai gyvūnai<br />
už<strong>si</strong>krečia suėdę infekuotus tarpinius šeimi<strong>nin</strong>kus<br />
(jų organus su echinokoko cistomis).<br />
Gyvūnai, kurių žarnyne vysto<strong>si</strong>, auga<br />
ir parazituo<strong>ja</strong> kaspinuotis, į aplinką kartu su<br />
<strong>iš</strong>matomis <strong>iš</strong>skiria kiaušinėlius. Kaspinuočiai<br />
žmogui sukelia sunkius negalavimus,<br />
kurių negydant žmogus gali mirti.<br />
2010 metais Panevėžio apskrityje echinokokozė<br />
nebuvo re<strong>gi</strong>struota, tačiau per<br />
1 šių metų ketvirtį buvo užre<strong>gi</strong>struotas 1<br />
šios ligos atvejis.<br />
Vienas svarbesnių pirmuonių sukeliamų<br />
parazitinių su<strong>si</strong>r<strong>gi</strong>mų yra toksoplazmozė.<br />
Tie<strong>si</strong>o<strong>gi</strong>ai žmogus šia liga už<strong>si</strong>krečia kontaktuodamas<br />
su kačių ekskrementais per<br />
<strong>ja</strong>u yra pradėjęs drumstėti<br />
ir gydyto<strong>ja</strong>s rekomenduo<strong>ja</strong><br />
kataraktą operuoti, negalima<br />
delsti. Ilgai laukiant katarakta<br />
subręsta, lęšiukas pa<strong>si</strong>daro<br />
„kietas“. Tokiu atveju<br />
operaciją techn<strong>iš</strong><strong>kai</strong> sunkiau<br />
atlikti, padidė<strong>ja</strong> operacinių ir<br />
pooperacinių komplikacijų<br />
rizika. Be to, ilgai neoperuo<strong>ja</strong>nt<br />
gali padidėti akispūdis,<br />
galima su<strong>si</strong>rgti nepagy<strong>do</strong>ma<br />
akių liga – glaukoma.<br />
Operuo<strong>ja</strong> gydyto<strong>ja</strong>i profe<strong>si</strong>onalai.<br />
„Akių chirur<strong>gi</strong>jos<br />
centre“ operuo<strong>ja</strong> prof. habil.<br />
dr. Vytautas Jašinskas ir gyd.<br />
Al<strong>gi</strong>rdas Šidlauskas – profe<strong>si</strong>onalūs<br />
savo srities specialistai, atlikę tūkstančius<br />
kataraktos operacijų. Operacijoms<br />
<strong>nau</strong><strong>do</strong><strong>ja</strong>mos <strong>nau</strong><strong>ja</strong>u<strong>si</strong>os technolo<strong>gi</strong>jos ir<br />
kokyb<strong>iš</strong>kiau<strong>si</strong>os priemonės. Kataraktos<br />
operacijos atliekamos fakoemul<strong>si</strong>fikacijos<br />
būdu – labiau<strong>si</strong>ai paplitu<strong>si</strong>u kataraktos pašalinimo<br />
metodu Europoje, JAV ir Japonijoje.<br />
Svarbiau<strong>si</strong>a nedelsti, pri<strong>si</strong>minkite, kuo<br />
anksčiau atliekama operaci<strong>ja</strong>, tuo geresni<br />
Is to ri <strong>ja</strong> pa ti ky la į pa vir šių – kau lais.<br />
bi nas. De <strong>ja</strong>, nei jo var <strong>do</strong>, nei pa vardės<br />
per s<strong>kai</strong> ty ti ne pa vy ko.<br />
Tik di de lio dar bo<br />
pra <strong>džia</strong>...<br />
Teks ei ti į se ną <strong>si</strong>as Bir žų žy dų kapi<br />
nes dar kar tą. Ir ne vie ną kart. Nori<br />
<strong>si</strong> nu fo tog ra fuo ti dar dau <strong>gi</strong>au antka<br />
pių, <strong>iš</strong> ryš kin ti dar dau <strong>gi</strong>au už ra šų.<br />
Gal pa vyks <strong>iš</strong> už marš ties pri kel ti ir<br />
dau <strong>gi</strong>au įžy mių žmo nių. Mū <strong>si</strong>š kių,<br />
bir žie čių. O tu rint są ra šus su kapi<br />
nė se pa lai <strong>do</strong> tų žy dų pa var dė mis<br />
2011 m. gegužės 6 d., penktadienis<br />
nešvarias rankas. Netie<strong>si</strong>o<strong>gi</strong>niu būdu<br />
– varto<strong>ja</strong>nt nepakankamai term<strong>iš</strong><strong>kai</strong><br />
ap<strong>do</strong>rotą ar žalią mėsą, paruoštą <strong>iš</strong> kitų<br />
infekuotų gyvūnų: kiaulių, avių ar v<strong>iš</strong>tų,<br />
kurioje yra cistų, per užterštą vandenį,<br />
vai<strong>si</strong>us, daržoves, geriant nepasterizuotą<br />
infekuotų gyvulių pieną. Infekuota motina<br />
nėštumo metu per placentą infekciją<br />
gali perduoti vai<strong>si</strong>ui.<br />
Praėju<strong>si</strong>ais metais toksoplazmozė re<strong>gi</strong>struota<br />
Rok<strong>iš</strong>kio ir Kup<strong>iš</strong>kio rajonuose.<br />
Panevėžio apskrityje sergamumas šia liga<br />
<strong>si</strong>ekė 0,10 atvejo 10 000 gyventojų, o Lietuvoje<br />
– 0,45 atvejo 10 000 gyventojų. Per<br />
1 šių metų ketvirtį Panevėžio apskrityje<br />
re<strong>gi</strong>struoti 2 toksoplazmozės atve<strong>ja</strong>i.<br />
Siekiant <strong>iš</strong>vengti šunų ir kačių platinamų<br />
parazitinių ligų, Centro specialistai<br />
rekomenduo<strong>ja</strong> rūpestingai laikytis asmens<br />
hi<strong>gi</strong>enos. Reguliariai <strong>val</strong>yti patalpas,<br />
kur vaikštinė<strong>ja</strong> keturko<strong>ja</strong>i. Saugoti<br />
dirvožemį ir vandenį nuo teršimo šunų,<br />
kačių <strong>iš</strong>matomis. Eidami pa<strong>si</strong>vaikščioti<br />
su šunimi, nepamirškite pa<strong>si</strong>imti ma<strong>iš</strong>elio<br />
su kastuvėliu savo au<strong>gi</strong>ntinio ekskrementams<br />
surinkti. Neleiskite šuniui<br />
laižyti vei<strong>do</strong>. Ne mažiau svarbu tinkamai<br />
prižiūrėti smėlį ikimokyklinių ugdymo<br />
įstaigų žaidimų dėžėse ir <strong>ja</strong>s apsaugoti<br />
nuo užteršimo. Reikia atminti, kad<br />
smėlis vaikų žaidimo dėžėse turi būti<br />
keičiamas ar at<strong>nau</strong>jinamas kasmet ir<br />
pagal epidemiolo<strong>gi</strong>nes reikmes, nustačius<br />
askaridžių, plaukagalvių, toksokarų<br />
kiaušinėlius.<br />
Sergant katarakta, vie<strong>nin</strong>telis gydymas – operaci<strong>ja</strong><br />
pooperaciniai rezultatai.<br />
Visus, sergančius katarakta,<br />
kviečiame į „Akių<br />
chirur<strong>gi</strong>jos centrą“, esantį<br />
Savanorių pr. 66, Kaune.<br />
Re<strong>gi</strong>struokitės telefonu (8 37) 750805. www.<br />
akiuchirur<strong>gi</strong><strong>ja</strong>.lt<br />
Užs. 1186<br />
ir gy ve ni mo me tais no ri <strong>si</strong> pra dė ti<br />
dar vie ną „avan tiū rą“ – pa <strong>si</strong> knis ti<br />
ar chy vuo se, mu zie <strong>ja</strong>us fon duo se ir<br />
su ži no ti, kur šie žmo nės gy ve no, kuo<br />
už <strong>si</strong>ė mė, ką vei kė. Juk už ten ka paimti<br />
1932 me tų Bir žų te le fo nų kny gą<br />
ar pa s<strong>kai</strong> ty ti pui kų Bro niaus Ja nu ševi<br />
čiaus straips nį kny go je „Praei ties<br />
mies tas“, ir į<strong>si</strong> ti kin <strong>si</strong> me, kad žy dai<br />
Bir žuo se su da rė di de lę mies te lė nų<br />
da lį. Te gul ir su sa va kul tū ra, sa vo mis<br />
tra di ci jo mis. Lai kas bū tų at vers ti šį<br />
is to ri jos pus la pį.
Change language