14.08.2013 Views

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2011 m. gegužės 6 d., penktadienis<br />

SMIL GIAI. Jau nos mo ti nos su vai <strong>kai</strong>s pa mė go <strong>kai</strong> mo par ką.<br />

Pa va sa ris <strong>kai</strong> me<br />

Va bal <strong>nin</strong> ko se niū ni jos pa kraš tyje<br />

su tik ta mo čiu tė tvė rė už kar das<br />

atė jū nui ūki <strong>nin</strong> kui. Į<strong>si</strong> gud ri no jis<br />

su ga lin ga tech ni ka mau ro ti į sa vo<br />

lau kus per jos kie mą. Kai mo čiu tė<br />

pa ban dė sa vo tei ses <strong>gi</strong>n ti, ūki <strong>nin</strong> kas<br />

su žo <strong>džia</strong>is ne <strong>si</strong> s<strong>kai</strong> tė ir pa <strong>si</strong>un tė:<br />

– Lai kas tau, bo but, mir ti, o tu<br />

dar sa vo kie mą sau gai...<br />

Il gam už ga vo šir dį. Mo čiu tė nuoskau<br />

<strong>do</strong>s ne pa mirš ta: tar <strong>si</strong> jis pa ts eitų<br />

<strong>ja</strong>u nyn ir gy ven tų am ži nai...<br />

Se no lė vos paei na, bet dar pri <strong>si</strong>ver<br />

čia gė lių dar že lį pa pu ren ti. Remda<br />

ma <strong>si</strong> ant dvie jų laz dų, ji guo <strong>džia</strong> <strong>si</strong>:<br />

su griu vo ka mi nas. Rei kia jį <strong>iš</strong> <strong>nau</strong> jo<br />

mū ry ti, bet nie kur ne gau nan ti žvyro.<br />

Kai my nys tė je vie nas žvy ry nas<br />

už da ry tas, o ki tas – pri va tus. <strong>Tur</strong>ė<br />

tų kreip tis į „Bir žų ran gą“, už <strong>si</strong>sa<br />

ky ti žvy ro. At vež tų į kie mą. Tik<br />

mo čiu tės ka mi nui pil no sunk ve žimio<br />

žvy ro ne rei kia. Gal se niū ni <strong>ja</strong><br />

mo čiu tei pa dės?<br />

Gai žiū nie tis Jo nas Ši mo nis žvy ro<br />

at sar gų tu rė jo nuo anų lai kų. Ak menė<br />

lių <strong>iš</strong> <strong>gi</strong>m tų jų lau kų tė vu kui pririn<br />

ko ir pri ve žė mies tie čiai vai <strong>kai</strong>.<br />

Se ne lis kruopš čiai tvar ko ke liu ką<br />

į sa vo na mus. Duo bės <strong>iš</strong> muš tos,<br />

vai <strong>kai</strong> au to mo bi liais pas jį ne bepra<br />

va žiuo <strong>ja</strong>.<br />

– Lai ko tu riu ir žai džiu. Se niai<br />

At<strong>si</strong>radus poreikiui stambesnes,<br />

o taip pat ir mažas gyvenvietes suskirstyti<br />

gatvėmis, vyko gatvių vardų<br />

rinkimai. Kai kurios gyvenvietės<br />

rinko<strong>si</strong> į sueigas, <strong>si</strong>ūlė gatvėms vardus,<br />

balsavo, kitiems <strong>kai</strong>mams šie<br />

vardai buvo nuleisti <strong>iš</strong> ,,aukščiau“.<br />

Šiek tiek sutrikę, greičiau nustebinti<br />

pa<strong>si</strong>juto Pagaič<strong>iš</strong>kių <strong>kai</strong>mo<br />

gyvento<strong>ja</strong>i – nė vieno klevo ir staiga<br />

rei kė jo su <strong>si</strong> tvar ky ti, – sa ko Jo nas<br />

Ši mo nis.<br />

Ke liu ko pa kraš tį jis grin <strong>džia</strong> akme<br />

ni mis. Ant ak me nų pi la žvy ro<br />

sluoks nį. Už to kį dar bą tik riau <strong>si</strong>ai<br />

su lauks pa gy ri mo ne vien <strong>iš</strong> sa vų jų,<br />

bet ir <strong>iš</strong> <strong>kai</strong> my nų.<br />

Klau su čiuo se sa vo bi ty ne dai ną<br />

niū niuo da mas triū sė bir žie tis Pet ras<br />

Pal šis. Jo tė ve lis bu vo gar sus bi ti <strong>nin</strong>kas.<br />

Me du mi vi sus gei džiū nie čius<br />

ap <strong>do</strong> va no da vo.<br />

– Aš tuo ni avi liu <strong>kai</strong>. Dau <strong>gi</strong>au nebe<br />

<strong>si</strong>p le čiu. Rū pes čių už ten ka. Rei kia<br />

ko riai pa tik rin ti, pa pil dy ti, <strong>iš</strong> va ly ti<br />

liz dus, – pa sa ko <strong>ja</strong> bi ti <strong>nin</strong> kas.<br />

Vie <strong>nin</strong> te lia me avi ly je vi sos bi te lės<br />

<strong>iš</strong> mi ru <strong>si</strong>os. Bi ti <strong>nin</strong> kas pri dė jo į avi lį<br />

ko rių ir lauks <strong>nau</strong> jo spie čiaus.<br />

Pal šis pa ten kin tas: jo bi te lės <strong>ja</strong>u<br />

dar buo <strong>ja</strong> <strong>si</strong>. Skren da į gy ven vie tę ir<br />

su grįž ta gels vo mis žie da dul kė mis<br />

ap li pu <strong>si</strong>o mis ko jy tė mis. Ką jos ten<br />

ne ša? Pa va sa ris vė ly vas. Vė luos ir<br />

me du ne šis.<br />

Smil <strong>gi</strong>uo se dvi <strong>ja</strong>u nos ma mos,<br />

se se rys In ga ir Ai va, su sa vo vaiku<br />

čiais Os ka ru ir Žyd rū nu po pie tę<br />

lei <strong>džia</strong> <strong>kai</strong> mo par ke. Jos <strong>džia</strong>u <strong>gi</strong>a <strong>si</strong>:<br />

bend ruo me nė ap leis tą aikš ty ną paver<br />

tė poil <strong>si</strong>o par ku. Jį pa mė go ne tik<br />

jos, bet vi so <strong>kai</strong> mo <strong>ja</strong>u nos ma mos<br />

su vai <strong>kai</strong>s, <strong>ja</strong>u ni mas. Poil <strong>si</strong>o par ke<br />

Klevų alė<strong>ja</strong> Pagaič<strong>iš</strong>kiuose<br />

Klevų gatvė! Tačiau <strong>kai</strong>mo <strong>ja</strong>unimui<br />

šis vardas patiko, o kad greičiau į<strong>si</strong>tvirtintų,<br />

pa<strong>si</strong>ūlė ori<strong>gi</strong>nalų projektą<br />

– pasodinti Klevų alėją. Šiai minčiai<br />

pritarė vyresnieji, abejingų nebuvo.<br />

Tad be ilgų svarstymų ėmė<strong>si</strong> veiklos.<br />

Žemės savi<strong>nin</strong><strong>kai</strong> sutiko, kad jų <strong>val</strong><strong>do</strong>se<br />

būtų pasodinti medeliai.<br />

Su<strong>si</strong>dėję pinigų, Biržų m<strong>iš</strong>kų urėdijos<br />

medelyne į<strong>si</strong><strong>gi</strong>jome paprastojo<br />

aplinka ir žmoguS<br />

GAI ŽIŪ NAI. Jo nas Ši mo nis tvar ko ke liu ką į kie mą.<br />

KLAU SU ČIAI. Pet ras Pal šis dar buo <strong>ja</strong> <strong>si</strong> bi ty ne.<br />

vyks ta šven tės.<br />

In gos sū ne liui Os ka rui – vie nuoli<br />

ka mė ne <strong>si</strong>ų. Jis ne drą <strong>si</strong>ai žen <strong>gi</strong>a<br />

pir muo <strong>si</strong>us žings nius. Os ka ro pusb­<br />

klevo sodinukų. Praeitą penktadienį<br />

<strong>kai</strong>mo gyvento<strong>ja</strong>i buvo pakviesti į<br />

talką. Iš pat ryto pagrindinis organizatorius<br />

Kazimieras Vaitekūnas<br />

su <strong>kai</strong>mo vaikinais paruošė sodinimo<br />

liniją, subedžiojo kuoliukus,<br />

atvežė cisternas vandens medeliams<br />

laistyti. Sulaukėme talki<strong>nin</strong>kų ir <strong>iš</strong><br />

Pačeriaukštės <strong>kai</strong>mo.<br />

Norėdami <strong>iš</strong>vengti klaidų, darbui<br />

ro liui Žyd rū nui pu sant rų me tų, jis<br />

grei tes nis.<br />

Ma mos ste bi sa vo krykš tau <strong>ja</strong>n čius<br />

sū ne lius ir į<strong>si</strong> vaiz duo <strong>ja</strong>, <strong>kai</strong>p po ke­<br />

va<strong>do</strong>vauti pa<strong>si</strong>kvietėme m<strong>iš</strong>ki<strong>nin</strong>ką<br />

Alfredą Stukonį. Tai buvo vertinga<br />

pamoka ne tik <strong>ja</strong>unimui, bet<br />

ir vi<strong>si</strong>ems talkoje dalyvavu<strong>si</strong>ems.<br />

Uniforma ap<strong>si</strong>rengęs m<strong>iš</strong>ki<strong>nin</strong>kas<br />

nuošir<strong>džia</strong>i a<strong>iš</strong>kino, rodė, <strong>kai</strong>p ir<br />

kokiu gyliu pasodinti medelį, <strong>kai</strong>p<br />

tei<strong>si</strong>ngai prir<strong>iš</strong>ti, palaistyti. Atidus<br />

m<strong>iš</strong>ki<strong>nin</strong>ko žvilgsnis nustatė ir čia<br />

pat paprašė persodinti du netei<strong>si</strong>ngai<br />

pasodintus medelius.<br />

Kol talki<strong>nin</strong><strong>kai</strong> kasė duobutes, sodino,<br />

r<strong>iš</strong>o, laistė klevelius, sma<strong>gi</strong>ai<br />

armonika grojo Viktoras.<br />

Į<strong>do</strong>miai apie Pagaič<strong>iš</strong>kių <strong>kai</strong>mo<br />

praeitį papasakojo ir gerumu su­<br />

5<br />

Re <strong>gi</strong> nos Vai če ko nie nės nuo tr.<br />

le rių me tų jie su sa vo bend raam žiais<br />

čia žais fut bo lą.<br />

Re <strong>gi</strong> na VAI ČE KO NIE NĖ<br />

šildė senjoras Romas Melnikonis,<br />

visada palaikąs gražias <strong>ja</strong>unimo<br />

iniciatyvas. Krykštavo mažiau<strong>si</strong>a<br />

talki<strong>nin</strong>kė Gabi<strong>ja</strong>.<br />

Dingsta visas rimtumas sutarškėjus<br />

puodams. Kas at<strong>si</strong>laikytų<br />

prieš karštą, kvapnią žirnių košę su<br />

spirgais, kuria va<strong>iš</strong>ino Re<strong>gi</strong>na Mali<strong>nau</strong>skienė<br />

<strong>iš</strong> Pačeriaukštės, o dar ta<br />

gomurį stingdanti beržų sula!<br />

Ačiū už moralinį palaikymą, materialinį<br />

ir tie<strong>si</strong>o<strong>gi</strong>nį indėlį medelių sodinimo<br />

šventėje vi<strong>si</strong>ems Pagaič<strong>iš</strong>kių<br />

ir Kelmynės <strong>kai</strong>mų gyvento<strong>ja</strong>ms.<br />

Pačeriaukštės seniūnaitė<br />

Sandra ŠIMIENĖ

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!