Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

More documents

Recommendations

Info

4 „Žy dų ko do“ beieš kant Vi siš kai ša lia mū sų, Šir vė nos pa kran tė je ties Lat vy ga los gat ve, yra se no sios žy dų ka pi nės. Apie jas be veik nie ko nė ra ži no ma. Ta čiau jos – vie nos iš di džiau sių Lie tu vo je. O pa ban džius iš šif ruo ti pa slap tingus raš me nis ant ant ka pių, ga li ma su ži no ti įdo mių da ly kų apie Bir žus ir juo se gy ve nu sius žy dus. Da lius MI KE LIO NIS Tel. (8 450) 31645 mikelioni@yahoo.com žy dai – neaT Sie ja ma bir žų iS To ri joS da liS Pa sak is to ri ko Dei man to Kar ve lio, Bir žai dėl jų sa vi nin kų ku ni gaikš čių Rad vi lų reli gi nės to le ran ci jos bu vo vie nu iš Lie tu vos žy dų cent rų. 1594 me tais, praė jus vos pen ke riems metams po Bir žų įkū ri mo, ku ni gaikš čio Kristu po Rad vi los Per kū no raš te Bir žų se niū nui ir vi siems vė les niems Bir žų urė di nin kams skai to me: „(…) vi si žy dai, da bar gy ve nan tys Bir žuo se ir ku rie gy vens po to, ne ga li bū ti teisia mi ki taip, o tik ly giai taip kaip ir kiti“. Ta čiau: „Rei kia pri žiū rė ti žy dus, gy ve nančius Bir žų mies te, kad jie ne da ry tų skriau dos krikš čio nims. Žy dus pri žiū rė ti tu ri mies to teis mas. Jei at si ras tų tur tin gas pirk lys, ku ris no rė tų tu rė ti tur ga vie tė je na mą, tai, ta ry bos nu ta ri mu žy das sa vo vie tą tu ri par duo ti, o pa ts iš si kel ti į ki tą vie tą“. 1636 m. Kris tu pas Rad vi la kons ta ta vo, kad mies te gy ve na „dve jo pi žy dai: ra bi nai ir ka rai mai. Reik tų jiems skir ti at ski rus plo tus ar gatves“. 1610 m. Bir žuo se bu vo 25 žy dų na mai trijo se gat vė se ša lia tur gaus aikš tės. Jų na mai sto vė jo pa čia me mies to cent re, ša lia Bir žų bur mist ro ir vai to na mų. Ki ti na mai bu vo įsi ter pę tarp tur tin giau sių Bir žų mies te lė nų na mų – pa vyz džiui, gre ta Rad vi lų auk sa kalio Kris tu po na mo. Be je, vie nas iš pir mų jų Bir žus gar si nan čios alaus ga my bos is to ri nių pa mi nė ji mų taip pat su si jęs su žy dais. Praė jus vos dvi de šim čiai me tų po Bir žams su teik tos Mag de bur go tei sės do ku men tuo se mi ni ma, jog 9 žy dai Bir žuo se ver čia si alaus, mi daus ir deg ti nės ga my ba. 1650 m. Bir žuo se mies te bu vo 27 žy dųrabi nų ir 15 žy dųka rai mų na mų. XVII a. vi du ry je žy dų mies te bu vo jau nema žai, jie gy ve no iš si bars tę po įvai rius mies to kvar ta lus. Kris tu pas II ėmė si ini cia ty vos surink ti mies to žy dus į vie ną vie tą ir lei do sta ty tis jiems si na go gą. Žy dų bend ruo me nės na mai išsi dės tė dvie jo se gre ti mo se gat vė se, ve dan čio se į tur gaus aikš tę. 1650 m. da lis žy dų ir ka rai mų gy ve no at ski ra me mies to kvar ta le. XVIII a. pa leng va at si sta tan čiuo se Bir žuo se iš 528 na mų krikš čio nims pri klau sė tik 128 na mai. Li ku siuo se 400 na mų gy ve no žy dai. Gra fų Tiš ke vi čių lai kais, XIX a. pa bai go je, iš 2630 gy ven to jų 1860 bu vo žy dai ir tik 740 – krikš čio nys (len kai, ru sai, lie tu viai). Tar pu ka rio Bir žuo se vei kė Bir žų žy dų liaudies ban kas, net trys žy dų spor to klu bai, sionis tų drau gi ja „Miz ro chi“, si na go ga su dviem ra bi nais, mo kyk los. Iš 228 par duo tu vių 160 pri klau sė žy dams, o krikš čio nims – 68. Vi sa ši neat sie ja mai su Bir žų is to ri ja su si ju sios tau tos is to ri ja žu vo per ke lias 1941ųjų me tų va sa ros pa bai gos die nas, kai ša lia Ast ra vo esan čiuo se Pa kam po ny se bu vo su šau dy ta 2500 Bir žų ir mies to apy lin kių žy dų. pa lai do Ta iS To ri ja, ku rią ma žai ži no me Šir vė nos pu sia sa ly je prie su de gu sių poil siavie tės na me lių yra di džiu lės ka pi nės, ku rio se dau giau kaip ke tu ris šim tus me tų bu vo laido ja mi žy dai ir ka rai mai. Te ko apie jas ra šy ti „Bir žie čių žo džiui“, kai pa va sa ri nių po tvy nių me tu Šir vė nos van duo iš plau da vo kran tą ir ant ka piai griū da vo į eže rą, o že mė je at si dengda vo pa lai do tų jų kau lai. Ap mau džiau sia, kad van duo nai ki no se niau sią ją, to liau siai nuo mies to esan čią ka pi nių da lį, ku rio je bu vo anks ty viau sie ji pa lai do ji mai. Gal būt Rad vi lų lai kų. Ir ne tik žy dų, bet ir ne mu sul mo nybę, o ju daiz mą priė mu sių to to rių – ka rai mų. Pak ran tė bu vo su tvar ky ta, kran tai iš be to nuo ti ir li kę pa lai do ji mai ne bep lau na mi. Bet se no sio se žy dų ka pi nė se pa lai do ta dalis Bir žų is to ri jos, ku rią la bai ma žai ži no me. Taip jau su si klos tė, kad nuo ša lio je vie to je už bu vu sios sker dyk los esan čios žy dų ka pinės nė ra bir žie čių dė me sio cent re. Dau ge lis gal būt ap skri tai apie jas nė ra gir dė ję. O jos – vie nos iš di džiau sių, iš li ku sių Lie tu vo je. Prieš ke lerius me tus Iz rae lio „Yad Vas hem“ ins ti tute dir ban čios moks li nin kės Irit Ab rams ki ir Na tas ha Si gal la bai nu ste bo, pa ma čiu sios, kad Bir žuo se yra to kios di de lės ir se nos ka pi nės. Žiū rė da mos į il giau sias ant ka pi nių pa minklų ei les moks li nin kės per skai tė ke le tą už ra šų ant ka piuo se. ka pi nėS... apie ku riaS nie ko ne ži no ma Žy dų is to ri ja Bir žuo se do mė jau si jau anksčiau, tad man šis moks li nin kių vi zi tas ta po po stū miu su ži no ti, ko kie žmo nės pa lai do ti se no sio se Bir žų žy dų ka pi nė se. Pra dė jau nuo pa grin di nio vals ty bės sau go mų ob jek tų doku men to – Kul tū ros ver ty bių re gist ro. Apie žy dų ka pi nes in for ma ci jos ja me bu vo ne daug: „Bir žų m. žy dų se no sios ka pi nės. Latvy ga los g. Vals ty bės sau go mas ne kil no ja mas pa vie nis ob jek tas. Te ri to ri jos plo tas 33000. Ver tin go sios sa vy bės, da lys ir ele men tai: Kapi nių pie ti nė da lis ap tver ta vie los tink lo tvo ra. Sto vi daug ak me ni nių ant ka pi nių pa mink lų. Yra in for ma ci nis sky das su len to mis, ku rio se žy dų ir lie tu vių kal bo mis už ra šy ta: „SE NO SIOS KA PI NĖS. TE BŪ NIE ŠVEN TAS MI RU SIŲ JŲ AT MI NI MAS“. Prie įė ji mo į ka pines sto vi pa mink las 1941 m. ant ro je pu sė je su šau dy tų žy dų at mi ni mui. Ka pi nė se au ga me džiai, krū mai, aukš ta žo lė“. Vis kas. Kad ka pi nes sle pia aukš ta žo lė ir krū mai, ži no me ir pa tys. Len tą se niai pa vo gė „me ta lis tai“. Kaip ver tin ga da lis įra šy ta tvo ra, ta čiau svar biau sios in for ma ci jos: kiek ka pų yra ka pi nė se („daug“), ko kio jie laik me čio, ko kie žmo nės ka pi nė se pa lai do ti, do ku men te ne bu vo. Ir nie kur nė ra, nes ka pi nės spe cialis tų ne do mi no. O man pa si da rė įdo mu. Tad dau giau kaip me tus, iš tai kęs lais vą nuo dar bų pus die nį, vis trauk da vau į se ną sias žy dų ka pi nes. Ar čiau mies to esan ti jų da lis ga na tvar kin ga – seniū ni jos siun čia mi vy rai ker ta krū mus, šienau ja žo lę, tad at si den gia gra žiai su ri kiuo tų ant ka pių ei lės. Ant jų ge rai iš li kę pa slap tin gi žy diš ki už ra šai, kai kur ma to mos ak me ny je iš kal tos Do vy do žvaigž dės. Ta čiau tai pa tys nau jau si, prieš ka rą lai do tų žy dų ant ka piai. To liau, eže ro link, tu rė tų bū ti se nes nie ji palai do ji mai. Dau gu ma ant ka pių su ny kę, už slin kę že mėmis. Pa lai do ji mus žy mi ne di de li ak me nys. Už ra šai ant jų pa veik ti ko ro zi jos, tad sun kiai įskai to mi. Dar ke le ri me tai – ir jie iš nyks visiš kai. Ypač tra giš ka pa dė tis vi du ri nė je ka pinių da ly je. Ji yra lo mo je, ku rią nuo lat už lie ja van duo, o te ri to ri ją sle pia džiung les pri menan tys ne praei na mi brūz gy nai. dau giau kaip pu Sė TūkS Tan čio anT ka pių Per pir muo sius sa vo vi zi tus į žy dų ka pines mė gi nau bent jau su skai čiuo ti ant ka pius. Di džiuo sius ir neišg riu vu sius ant ka pius su iSTorija Se no sios Bir žų žy dų ka pi nės – vie nos iš di džiau sių iš li ku sių Lie tu vo je. skai čiuo ti bu vo ne sun ku. Daug sun kiau bu vo su ras ti ir ka pus, ženk li na mus ne di de lių, žo le apau gu sių ak me nų. Įsi ti ki nau, kad ge riausia ant ka pius skai čiuo ti anks ti pa va sa rį, kol žo lė ir la pai ne su ža lia vę, ar ba vė lų ru de nį – kol ant ka pių ne pas le pia snie gas. Ma ny čiau, kad se no sio se Bir žų žy dų ka pi nė se yra apie 500–600 ant ka pių, bet šie duo me nys la bai ne tiks lūs. Kad Lie tu vo je kur nors dar bū tų tiek daug žy dų pa lai do ji mų vie no je vie to je, man ne te ko gir dė ti – dau ge lis žy dų ka pi nių su nio ko tos, ant jų sto vi gy ve na mie ji na mai, ga myk los, ar kapinės suar tos... Bes kai čiuo jant žy dų ka pus ypač įdo mūs pa si ro dė ke li ant ka piai prie pat eže ro, ma no ma ny mu, se niau sio je ka pi nių da ly je. Met ro aukš čio ant ka pi nė se plokš tė se iš kal ti ving rūs ry tie tiš ki or na men tai (ant žy dų ant ka pių jų nė ra), už ra šai iš kal ti ki to kiu sti liu mi. Pa maniau, kad ryš kiai be si ski rian tys nuo tra diciš kų žy dų ant ka pių ma no ras tie ji ga li bū ti ka rai mų pa lai do ji mai. Juk ka rai mai Rad vi lų lai kais su da rė ne ma žą Bir žų mies tie čių da lį: 1650 me tais, anot se nų jų in ven to rių, Bir žuose sto vė jo 27 žy dų ra bi nų ir 15 žy dų – ka raimų na mų. Ant ra sis eta pas bu vo pa si steng ti už fik suo ti ka pus ir ypač – iš li ku sias ant ka pi nes plokš tes. Sten giau si nu fo tog ra fuo ti ant ka pių už ra šus, ta čiau tai ne bu vo pa pras ta. Da lį už ra šų pa vy ko nu fo tog ra fuo ti taip, kad jie bū tų įskai to mi. „žy dų ko do“ beieŠ kanT Bet kaip su ži no ti, kas antkapiuose pa rašy ta? Va čia su si dū riau su di de le pro ble ma. Krei piau si pa gal bos į Žy dų mu zie jų, Kė dainių si na go go je įsi kū ru sį mu zie jų, žy dų bendruo me nes, net Lie tu vos gy ven to jų ge no ci do ty ri mų cent rą. Nie kas se nų jų žy diš kų už ra šų ne siė mė per skai ty ti. Pa si ro do, Lie tu vos žy dai var to jo dvi žy dų kal bas: heb ra jų su ara mė jų kal bos ele men tais ir ji diš. Bui ty je jie kal bėda vo ji diš kal ba, ku rios iš ta kos – Vo kie ti jo je. Ta čiau žy dai tu rė jo ir „šven tą ją“ kal bą – hebra jų. Ja bū da vo skai to ma To ra, Tal mu das, kaip tik šia kal ba bū da vo iš ka la mi už ra šai ant antka pių. Pa si ro do, po ho lo kaus to ir dau ge lio iš iš li ku sių žy dų emig ra ci jos į Iz rae lį Lie tu vo je sun ku su ras ti žmo gų, ga lin tį iš šif ruo ti se nuosius už ra šus heb ra jų kal ba... Ne ti kė tai pa gal bos su lau kiau iš ten, kur vi sai jos ne si ti kė jau. Tarp tau ti nės ko mi si jos na cių ir so vie ti nio oku pa ci nių re ži mų nu si kal ti mams Lie tu vo je įver tin ti Švie ti mo pro gra mų koordi na to rė Ing ri da Vil kie nė, ku ri nuo lat do mėjo si ma no su ma ny mu, praė ju sių me tų va sa rą at siun tė vie no išei vio iš Lie tu vos elekt ro ni nio pa što ad re są. Alek sand ras Av ra men ko šiuo me tu gy ve na Olan di jo je, Ams ter da me, kur yra vie na iš se niau sių ir di džiau sių Eu ro po je žy dų bend ruo me nių (juk šis mies tas – stambus dei man tų, fi nan sų, pre ky bos cent ras). A. Av ra men ko taip pat do mi si se no sio mis žy dų ka pi nė mis Lie tu vo je, ne tgi tu ri su kū ręs joms skir tą tink la pį, kur de da žy dų ka pi nių nuotrau kas ir šif ruo ja kai ku rių ant ka pių už ra šus. Iš siun čiau jam ke lis šim tus Bir žų žy dų ka pinių ant ka pių už ra šų nuo trau kų. Iš pra džių elekt ro ni niu pa štu, o vė liau per „skai pą“ už si mez gė sma gus ir bent jau man la bai nau din gas bend ra vi mas. Pa si ro dė, kad ma žai ži nau apie ša lia mū sų gy ve nu sios dide lės tau tos tra di ci jas ir kul tū rą. Štai fo tog rafuo da mas nė ne pa gal vo jau, kad žy dai ra šo iš de ši nės į kai rę, tad ob jek ty vą fo ku suo da vau ne į už ra šo pra džią, o į pa bai gą. Pa sak A. Av ra men ko, ant ka pių už ra šų kalba yra la bai spe ci fi nė, tad net žmo nės, ku rie mo ka heb ra jų kal bą, re tai ga li su pras ti, kas ten pa ra šy ta. La bai daug trum pi nių, sim bo lių. Žy dų kal ba la bai la ko niš ka. A. Av ra men ko ra 2011 m. gegužės 6 d., penktadienis Vie nas iš se niau sių ant ka pių. Da liaus Mi ke lio nio nuo tr. šė: kai ku rios rai dės yra la bai pa na šios, to dėl ver tė jas Yos si vi są lai ką pra šo kuo tiks les nių nuo trau kų, nes la bai leng va ap si rik ti, ypač kai me tai ra šo mi rai dė mis. Ga li ma ap si rikti ir dėl da tų – čia vis kas ga na su dė tin ga. A. Av ra men ko ban dęs pa dė ti pa žįs ta mas, ku ris il gai gy ve no Iz rae ly je ir lais va kal ba heb ra jiškai, la bai ma žai ką ga lė jo per skai ty ti... žy dų ka pi nėS ir lai do ji maS Kol vy ko ne leng vas se nų jų už ra šų šif ravi mas ir ver ti mas, to liau do mė jau si žy dų pa pro čiais. Su ži no jau, kad žy dų tra di ci ja drau džia iš kas ti ir per lai do ti pa lai kus. Mi rusio jo lie ti mas ir jo ra my bės drums ti mas yra ne priim ti nas ir ver ti na mas kaip ne pa gar ba. Žy dai ti ki, kad ne tgi nau dos sie ki mas iš ant ka po au gan čių au ga lų pri lygs ta mi ru sio jo iš nie ki ni mui. Pa vyz džiui, nu pjau ti ant ka po au gan tį me dį lei džia ma tik ta da, jei jis ke lia grės mę ant ka piui, ta čiau pa nau do ti me die ną sa vo reik mėms drau džia ma. Drau džia ma kapi nė se nu pjau ta žo le šer ti gy vu lius, nau do ti ka puo se užau gu sius vais ti nius au ga lus. Dėl to kar tais žy dų ka pi nės įgau da vo ne tvar kingu mo, ne si rū pi ni mo jo mis vaiz dą. Dau ge lis žy dų ka pi nių bu vo ap tver tos. Apt ve ria ma norint ap sau go ti nuo nio ko ji mo, žvė rių ir pa šali nių žmo nių, bet dar svar biau – pa žy mė ti ir at skir ti ri tua liai ne šva rią te ri to ri ją. Ka pi nė se yra drau džia mas bet koks veiks mas, ku riuo ga li bū ti pa ro dy ta ne pa gar ba mi ru sia jam. Ka pi nė se ne ga li ma at lik ti kas die ny bę pri menan čių veiks mų: val gy ti, ger ti, mie go ti, garsiai kal bė ti, ga ny ti gy vu lių, ei ti per ka pi nes, no rint su si trum pin ti ke lią. Žy dų ka pi nės vi sa da bū da vo at ski ros. Miru siuo sius jie lai do da vo tą pa čią die ną. Miru sio jo kam ba ry je jo at mi ni mui nuo lat de ga žva kė – dva sios sim bo lis. Vi suo se na muo se už den gia mi veid ro džiai, pa veiks lai, te le vi zoriaus ek ra nas. Ar ti miau si gi mi nės sep ty nias die nas ge di, sė dė da mi ant grin dų ar že mų suo liu kų ir nei šei da mi iš na mų. Ge dė da mi žy dai ne nau do ja pa puo ša lų ir kos me ti kos, ne da ly vau ja pra mo go se. Ge du lą ženk li na ne juo da spal va, o įkar pas žy do rū be. Ju daiz me ne priim ta puoš ti mir ties: mi ręs žmo gus lai do ja mas įka pė se be kars to ar ba pa pras čiau sia me kars te. Dro bu le ap vy nio tą kū ną nu vež da vo į ka pus ir, nu lei dę į duo bę, už deng da vo mi ru sia jam akis šu kė mis. Lai doda vo ne gi lio je duo bė je, ant ka pį da ry da vo tik iš ak mens. Po lai do tu vių žy dai iš ka pi nių tuo pa čiu ke liu nie ka da ne grįž da vo, nes bu vo tiki ma, kad jei grį ši tuo pa čiu ke liu, iš pa skos į na mus at seks mir tis. Į lai do tu ves ne ne ša mos gė lės ir vai ni kai, kaip ir vė liau lan kan tis prie ar ti mų jų ka pų (kar tais ant ka po pa lie ka mas Nukelta į 6 psl.
2011 m. gegužės 6 d., penktadienis SMIL GIAI. Jau nos mo ti nos su vai kais pa mė go kai mo par ką. Pa va sa ris kai me Va bal nin ko se niū ni jos pa kraš tyje su tik ta mo čiu tė tvė rė už kar das atė jū nui ūki nin kui. Įsi gud ri no jis su ga lin ga tech ni ka mau ro ti į sa vo lau kus per jos kie mą. Kai mo čiu tė pa ban dė sa vo tei ses gin ti, ūki nin kas su žo džiais ne si skai tė ir pa siun tė: – Lai kas tau, bo but, mir ti, o tu dar sa vo kie mą sau gai... Il gam už ga vo šir dį. Mo čiu tė nuoskau dos ne pa mirš ta: tar si jis pa ts eitų jau nyn ir gy ven tų am ži nai... Se no lė vos paei na, bet dar pri siver čia gė lių dar že lį pa pu ren ti. Remda ma si ant dvie jų laz dų, ji guo džia si: su griu vo ka mi nas. Rei kia jį iš nau jo mū ry ti, bet nie kur ne gau nan ti žvyro. Kai my nys tė je vie nas žvy ry nas už da ry tas, o ki tas – pri va tus. Turė tų kreip tis į „Bir žų ran gą“, už sisa ky ti žvy ro. At vež tų į kie mą. Tik mo čiu tės ka mi nui pil no sunk ve žimio žvy ro ne rei kia. Gal se niū ni ja mo čiu tei pa dės? Gai žiū nie tis Jo nas Ši mo nis žvy ro at sar gų tu rė jo nuo anų lai kų. Ak menė lių iš gim tų jų lau kų tė vu kui pririn ko ir pri ve žė mies tie čiai vai kai. Se ne lis kruopš čiai tvar ko ke liu ką į sa vo na mus. Duo bės iš muš tos, vai kai au to mo bi liais pas jį ne bepra va žiuo ja. – Lai ko tu riu ir žai džiu. Se niai Atsiradus poreikiui stambesnes, o taip pat ir mažas gyvenvietes suskirstyti gatvėmis, vyko gatvių vardų rinkimai. Kai kurios gyvenvietės rinkosi į sueigas, siūlė gatvėms vardus, balsavo, kitiems kaimams šie vardai buvo nuleisti iš ,,aukščiau“. Šiek tiek sutrikę, greičiau nustebinti pasijuto Pagaičiškių kaimo gyventojai – nė vieno klevo ir staiga rei kė jo su si tvar ky ti, – sa ko Jo nas Ši mo nis. Ke liu ko pa kraš tį jis grin džia akme ni mis. Ant ak me nų pi la žvy ro sluoks nį. Už to kį dar bą tik riau siai su lauks pa gy ri mo ne vien iš sa vų jų, bet ir iš kai my nų. Klau su čiuo se sa vo bi ty ne dai ną niū niuo da mas triū sė bir žie tis Pet ras Pal šis. Jo tė ve lis bu vo gar sus bi ti ninkas. Me du mi vi sus gei džiū nie čius ap do va no da vo. – Aš tuo ni avi liu kai. Dau giau nebe sip le čiu. Rū pes čių už ten ka. Rei kia ko riai pa tik rin ti, pa pil dy ti, iš va ly ti liz dus, – pa sa ko ja bi ti nin kas. Vie nin te lia me avi ly je vi sos bi te lės iš mi ru sios. Bi ti nin kas pri dė jo į avi lį ko rių ir lauks nau jo spie čiaus. Pal šis pa ten kin tas: jo bi te lės jau dar buo ja si. Skren da į gy ven vie tę ir su grįž ta gels vo mis žie da dul kė mis ap li pu sio mis ko jy tė mis. Ką jos ten ne ša? Pa va sa ris vė ly vas. Vė luos ir me du ne šis. Smil giuo se dvi jau nos ma mos, se se rys In ga ir Ai va, su sa vo vaiku čiais Os ka ru ir Žyd rū nu po pie tę lei džia kai mo par ke. Jos džiau gia si: bend ruo me nė ap leis tą aikš ty ną paver tė poil sio par ku. Jį pa mė go ne tik jos, bet vi so kai mo jau nos ma mos su vai kais, jau ni mas. Poil sio par ke Klevų alėja Pagaičiškiuose Klevų gatvė! Tačiau kaimo jaunimui šis vardas patiko, o kad greičiau įsitvirtintų, pasiūlė originalų projektą – pasodinti Klevų alėją. Šiai minčiai pritarė vyresnieji, abejingų nebuvo. Tad be ilgų svarstymų ėmėsi veiklos. Žemės savininkai sutiko, kad jų valdose būtų pasodinti medeliai. Susidėję pinigų, Biržų miškų urėdijos medelyne įsigijome paprastojo aplinka ir žmoguS GAI ŽIŪ NAI. Jo nas Ši mo nis tvar ko ke liu ką į kie mą. KLAU SU ČIAI. Pet ras Pal šis dar buo ja si bi ty ne. vyks ta šven tės. In gos sū ne liui Os ka rui – vie nuoli ka mė ne sių. Jis ne drą siai žen gia pir muo sius žings nius. Os ka ro pusb klevo sodinukų. Praeitą penktadienį kaimo gyventojai buvo pakviesti į talką. Iš pat ryto pagrindinis organizatorius Kazimieras Vaitekūnas su kaimo vaikinais paruošė sodinimo liniją, subedžiojo kuoliukus, atvežė cisternas vandens medeliams laistyti. Sulaukėme talkininkų ir iš Pačeriaukštės kaimo. Norėdami išvengti klaidų, darbui ro liui Žyd rū nui pu sant rų me tų, jis grei tes nis. Ma mos ste bi sa vo krykš tau jan čius sū ne lius ir įsi vaiz duo ja, kaip po ke vadovauti pasikvietėme miškininką Alfredą Stukonį. Tai buvo vertinga pamoka ne tik jaunimui, bet ir visiems talkoje dalyvavusiems. Uniforma apsirengęs miškininkas nuoširdžiai aiškino, rodė, kaip ir kokiu gyliu pasodinti medelį, kaip teisingai pririšti, palaistyti. Atidus miškininko žvilgsnis nustatė ir čia pat paprašė persodinti du neteisingai pasodintus medelius. Kol talkininkai kasė duobutes, sodino, rišo, laistė klevelius, smagiai armonika grojo Viktoras. Įdomiai apie Pagaičiškių kaimo praeitį papasakojo ir gerumu su 5 Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr. le rių me tų jie su sa vo bend raam žiais čia žais fut bo lą. Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ šildė senjoras Romas Melnikonis, visada palaikąs gražias jaunimo iniciatyvas. Krykštavo mažiausia talkininkė Gabija. Dingsta visas rimtumas sutarškėjus puodams. Kas atsilaikytų prieš karštą, kvapnią žirnių košę su spirgais, kuria vaišino Regina Malinauskienė iš Pačeriaukštės, o dar ta gomurį stingdanti beržų sula! Ačiū už moralinį palaikymą, materialinį ir tiesioginį indėlį medelių sodinimo šventėje visiems Pagaičiškių ir Kelmynės kaimų gyventojams. Pačeriaukštės seniūnaitė Sandra ŠIMIENĖ
Page 1 and 2: Biržų krašto laikraštis Nr. 36
Page 3: 2011 m. gegužės 6 d., penktadieni
Page 7 and 8: 2011 m. gegužės 6 d., penktadieni

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?