Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

4
„Žy dų
ko do“
beieš kant
Vi siš kai ša lia mū sų, Šir vė nos
pa kran tė je ties Lat vy ga los gat ve,
yra se no sios žy dų ka pi nės. Apie jas
be veik nie ko nė ra ži no ma. Ta čiau
jos – vie nos iš di džiau sių Lie tu vo je.
O pa ban džius iš šif ruo ti pa slap tingus
raš me nis ant ant ka pių, ga li ma
su ži no ti įdo mių da ly kų apie Bir žus
ir juo se gy ve nu sius žy dus.
Da lius MI KE LIO NIS
Tel. (8 450) 31645
mikelioni@yahoo.com
žy dai – neaT Sie ja ma bir žų
iS To ri joS da liS
Pa sak is to ri ko Dei man to Kar ve lio, Bir žai
dėl jų sa vi nin kų ku ni gaikš čių Rad vi lų reli
gi nės to le ran ci jos bu vo vie nu iš Lie tu vos
žy dų cent rų.
1594 me tais, praė jus vos pen ke riems metams
po Bir žų įkū ri mo, ku ni gaikš čio Kristu
po Rad vi los Per kū no raš te Bir žų se niū nui
ir vi siems vė les niems Bir žų urė di nin kams
skai to me: „(…) vi si žy dai, da bar gy ve nan tys
Bir žuo se ir ku rie gy vens po to, ne ga li bū ti teisia
mi ki taip, o tik ly giai taip kaip ir kiti“.
Ta čiau: „Rei kia pri žiū rė ti žy dus, gy ve nančius
Bir žų mies te, kad jie ne da ry tų skriau dos
krikš čio nims. Žy dus pri žiū rė ti tu ri mies to
teis mas. Jei at si ras tų tur tin gas pirk lys, ku ris
no rė tų tu rė ti tur ga vie tė je na mą, tai, ta ry bos
nu ta ri mu žy das sa vo vie tą tu ri par duo ti, o
pa ts iš si kel ti į ki tą vie tą“.
1636 m. Kris tu pas Rad vi la kons ta ta vo,
kad mies te gy ve na „dve jo pi žy dai: ra bi nai ir
ka rai mai. Reik tų jiems skir ti at ski rus plo tus
ar gatves“.
1610 m. Bir žuo se bu vo 25 žy dų na mai trijo
se gat vė se ša lia tur gaus aikš tės. Jų na mai
sto vė jo pa čia me mies to cent re, ša lia Bir žų
bur mist ro ir vai to na mų. Ki ti na mai bu vo
įsi ter pę tarp tur tin giau sių Bir žų mies te lė nų
na mų – pa vyz džiui, gre ta Rad vi lų auk sa kalio
Kris tu po na mo. Be je, vie nas iš pir mų jų
Bir žus gar si nan čios alaus ga my bos is to ri nių
pa mi nė ji mų taip pat su si jęs su žy dais. Praė jus
vos dvi de šim čiai me tų po Bir žams su teik tos
Mag de bur go tei sės do ku men tuo se mi ni ma,
jog 9 žy dai Bir žuo se ver čia si alaus, mi daus ir
deg ti nės ga my ba.
1650 m. Bir žuo se mies te bu vo 27 žy dų­rabi
nų ir 15 žy dų­ka rai mų na mų.
XVII a. vi du ry je žy dų mies te bu vo jau nema
žai, jie gy ve no iš si bars tę po įvai rius mies to
kvar ta lus. Kris tu pas II ėmė si ini cia ty vos surink
ti mies to žy dus į vie ną vie tą ir lei do sta ty tis
jiems si na go gą. Žy dų bend ruo me nės na mai išsi
dės tė dvie jo se gre ti mo se gat vė se, ve dan čio se
į tur gaus aikš tę. 1650 m. da lis žy dų ir ka rai mų
gy ve no at ski ra me mies to kvar ta le.
XVIII a. pa leng va at si sta tan čiuo se Bir žuo se
iš 528 na mų krikš čio nims pri klau sė tik 128
na mai. Li ku siuo se 400 na mų gy ve no žy dai.
Gra fų Tiš ke vi čių lai kais, XIX a. pa bai go je,
iš 2630 gy ven to jų 1860 bu vo žy dai ir tik 740
– krikš čio nys (len kai, ru sai, lie tu viai).
Tar pu ka rio Bir žuo se vei kė Bir žų žy dų liaudies
ban kas, net trys žy dų spor to klu bai, sionis
tų drau gi ja „Miz ro chi“, si na go ga su dviem
ra bi nais, mo kyk los. Iš 228 par duo tu vių 160
pri klau sė žy dams, o krikš čio nims – 68. Vi sa ši
neat sie ja mai su Bir žų is to ri ja su si ju sios tau tos
is to ri ja žu vo per ke lias 1941­ųjų me tų va sa ros
pa bai gos die nas, kai ša lia Ast ra vo esan čiuo se
Pa kam po ny se bu vo su šau dy ta 2500 Bir žų ir
mies to apy lin kių žy dų.
pa lai do Ta iS To ri ja,
ku rią ma žai ži no me
Šir vė nos pu sia sa ly je prie su de gu sių poil siavie
tės na me lių yra di džiu lės ka pi nės, ku rio se
dau giau kaip ke tu ris šim tus me tų bu vo laido
ja mi žy dai ir ka rai mai. Te ko apie jas ra šy ti
„Bir žie čių žo džiui“, kai pa va sa ri nių po tvy nių
me tu Šir vė nos van duo iš plau da vo kran tą ir
ant ka piai griū da vo į eže rą, o že mė je at si dengda
vo pa lai do tų jų kau lai. Ap mau džiau sia, kad
van duo nai ki no se niau sią ją, to liau siai nuo
mies to esan čią ka pi nių da lį, ku rio je bu vo
anks ty viau sie ji pa lai do ji mai. Gal būt Rad vi lų
lai kų. Ir ne tik žy dų, bet ir ne mu sul mo nybę,
o ju daiz mą priė mu sių to to rių – ka rai mų.
Pak ran tė bu vo su tvar ky ta, kran tai iš be to nuo ti
ir li kę pa lai do ji mai ne bep lau na mi.
Bet se no sio se žy dų ka pi nė se pa lai do ta dalis
Bir žų is to ri jos, ku rią la bai ma žai ži no me.
Taip jau su si klos tė, kad nuo ša lio je vie to je
už bu vu sios sker dyk los esan čios žy dų ka pinės
nė ra bir žie čių dė me sio cent re. Dau ge lis
gal būt ap skri tai apie jas nė ra gir dė ję. O jos –
vie nos iš di džiau sių, iš li ku sių Lie tu vo je. Prieš
ke lerius me tus Iz rae lio „Yad Vas hem“ ins ti tute
dir ban čios moks li nin kės Irit Ab rams ki ir
Na tas ha Si gal la bai nu ste bo, pa ma čiu sios, kad
Bir žuo se yra to kios di de lės ir se nos ka pi nės.
Žiū rė da mos į il giau sias ant ka pi nių pa minklų
ei les moks li nin kės per skai tė ke le tą už ra šų
ant ka piuo se.
ka pi nėS... apie ku riaS nie ko
ne ži no ma
Žy dų is to ri ja Bir žuo se do mė jau si jau anksčiau,
tad man šis moks li nin kių vi zi tas ta po
po stū miu su ži no ti, ko kie žmo nės pa lai do ti
se no sio se Bir žų žy dų ka pi nė se. Pra dė jau nuo
pa grin di nio vals ty bės sau go mų ob jek tų doku
men to – Kul tū ros ver ty bių re gist ro.
Apie žy dų ka pi nes in for ma ci jos ja me bu vo
ne daug: „Bir žų m. žy dų se no sios ka pi nės. Latvy
ga los g. Vals ty bės sau go mas ne kil no ja mas
pa vie nis ob jek tas. Te ri to ri jos plo tas 33000.
Ver tin go sios sa vy bės, da lys ir ele men tai: Kapi
nių pie ti nė da lis ap tver ta vie los tink lo tvo ra.
Sto vi daug ak me ni nių ant ka pi nių pa mink lų.
Yra in for ma ci nis sky das su len to mis, ku rio se
žy dų ir lie tu vių kal bo mis už ra šy ta: „SE NO­
SIOS KA PI NĖS. TE BŪ NIE ŠVEN TAS MI­
RU SIŲ JŲ AT MI NI MAS“. Prie įė ji mo į ka pines
sto vi pa mink las 1941 m. ant ro je pu sė je
su šau dy tų žy dų at mi ni mui. Ka pi nė se au ga
me džiai, krū mai, aukš ta žo lė“.
Vis kas. Kad ka pi nes sle pia aukš ta žo lė ir
krū mai, ži no me ir pa tys. Len tą se niai pa vo gė
„me ta lis tai“. Kaip ver tin ga da lis įra šy ta tvo ra,
ta čiau svar biau sios in for ma ci jos: kiek ka pų
yra ka pi nė se („daug“), ko kio jie laik me čio,
ko kie žmo nės ka pi nė se pa lai do ti, do ku men te
ne bu vo. Ir nie kur nė ra, nes ka pi nės spe cialis
tų ne do mi no.
O man pa si da rė įdo mu. Tad dau giau kaip
me tus, iš tai kęs lais vą nuo dar bų pus die nį, vis
trauk da vau į se ną sias žy dų ka pi nes. Ar čiau
mies to esan ti jų da lis ga na tvar kin ga – seniū
ni jos siun čia mi vy rai ker ta krū mus, šienau
ja žo lę, tad at si den gia gra žiai su ri kiuo tų
ant ka pių ei lės. Ant jų ge rai iš li kę pa slap tin gi
žy diš ki už ra šai, kai kur ma to mos ak me ny je
iš kal tos Do vy do žvaigž dės. Ta čiau tai pa tys
nau jau si, prieš ka rą lai do tų žy dų ant ka piai.
To liau, eže ro link, tu rė tų bū ti se nes nie ji palai
do ji mai.
Dau gu ma ant ka pių su ny kę, už slin kę že mėmis.
Pa lai do ji mus žy mi ne di de li ak me nys.
Už ra šai ant jų pa veik ti ko ro zi jos, tad sun kiai
įskai to mi. Dar ke le ri me tai – ir jie iš nyks visiš
kai. Ypač tra giš ka pa dė tis vi du ri nė je ka pinių
da ly je. Ji yra lo mo je, ku rią nuo lat už lie ja
van duo, o te ri to ri ją sle pia džiung les pri menan
tys ne praei na mi brūz gy nai.
dau giau kaip pu Sė TūkS Tan čio
anT ka pių
Per pir muo sius sa vo vi zi tus į žy dų ka pines
mė gi nau bent jau su skai čiuo ti ant ka pius.
Di džiuo sius ir neišg riu vu sius ant ka pius su­
iSTorija
Se no sios Bir žų žy dų ka pi nės – vie nos iš di džiau sių iš li ku sių Lie tu vo je.
skai čiuo ti bu vo ne sun ku. Daug sun kiau bu vo
su ras ti ir ka pus, ženk li na mus ne di de lių, žo le
apau gu sių ak me nų. Įsi ti ki nau, kad ge riausia
ant ka pius skai čiuo ti anks ti pa va sa rį, kol
žo lė ir la pai ne su ža lia vę, ar ba vė lų ru de nį –
kol ant ka pių ne pas le pia snie gas. Ma ny čiau,
kad se no sio se Bir žų žy dų ka pi nė se yra apie
500–600 ant ka pių, bet šie duo me nys la bai
ne tiks lūs. Kad Lie tu vo je kur nors dar bū tų
tiek daug žy dų pa lai do ji mų vie no je vie to je,
man ne te ko gir dė ti – dau ge lis žy dų ka pi nių
su nio ko tos, ant jų sto vi gy ve na mie ji na mai,
ga myk los, ar kapinės suar tos...
Bes kai čiuo jant žy dų ka pus ypač įdo mūs
pa si ro dė ke li ant ka piai prie pat eže ro, ma no
ma ny mu, se niau sio je ka pi nių da ly je. Met ro
aukš čio ant ka pi nė se plokš tė se iš kal ti ving rūs
ry tie tiš ki or na men tai (ant žy dų ant ka pių jų
nė ra), už ra šai iš kal ti ki to kiu sti liu mi. Pa maniau,
kad ryš kiai be si ski rian tys nuo tra diciš
kų žy dų ant ka pių ma no ras tie ji ga li bū ti
ka rai mų pa lai do ji mai. Juk ka rai mai Rad vi lų
lai kais su da rė ne ma žą Bir žų mies tie čių da lį:
1650 me tais, anot se nų jų in ven to rių, Bir žuose
sto vė jo 27 žy dų ra bi nų ir 15 žy dų – ka raimų
na mų.
Ant ra sis eta pas bu vo pa si steng ti už fik suo ti
ka pus ir ypač – iš li ku sias ant ka pi nes plokš tes.
Sten giau si nu fo tog ra fuo ti ant ka pių už ra šus,
ta čiau tai ne bu vo pa pras ta. Da lį už ra šų pa vy ko
nu fo tog ra fuo ti taip, kad jie bū tų įskai to mi.
„žy dų ko do“ beieŠ kanT
Bet kaip su ži no ti, kas antkapiuose pa rašy
ta? Va čia su si dū riau su di de le pro ble ma.
Krei piau si pa gal bos į Žy dų mu zie jų, Kė dainių
si na go go je įsi kū ru sį mu zie jų, žy dų bendruo
me nes, net Lie tu vos gy ven to jų ge no ci do
ty ri mų cent rą. Nie kas se nų jų žy diš kų už ra šų
ne siė mė per skai ty ti. Pa si ro do, Lie tu vos žy dai
var to jo dvi žy dų kal bas: heb ra jų su ara mė jų
kal bos ele men tais ir ji diš. Bui ty je jie kal bėda
vo ji diš kal ba, ku rios iš ta kos – Vo kie ti jo je.
Ta čiau žy dai tu rė jo ir „šven tą ją“ kal bą – hebra
jų. Ja bū da vo skai to ma To ra, Tal mu das, kaip
tik šia kal ba bū da vo iš ka la mi už ra šai ant antka
pių. Pa si ro do, po ho lo kaus to ir dau ge lio iš
iš li ku sių žy dų emig ra ci jos į Iz rae lį Lie tu vo je
sun ku su ras ti žmo gų, ga lin tį iš šif ruo ti se nuosius
už ra šus heb ra jų kal ba...
Ne ti kė tai pa gal bos su lau kiau iš ten, kur vi sai
jos ne si ti kė jau. Tarp tau ti nės ko mi si jos na cių ir
so vie ti nio oku pa ci nių re ži mų nu si kal ti mams
Lie tu vo je įver tin ti Švie ti mo pro gra mų koordi
na to rė Ing ri da Vil kie nė, ku ri nuo lat do mėjo
si ma no su ma ny mu, praė ju sių me tų va sa rą
at siun tė vie no išei vio iš Lie tu vos elekt ro ni nio
pa što ad re są. Alek sand ras Av ra men ko šiuo
me tu gy ve na Olan di jo je, Ams ter da me, kur
yra vie na iš se niau sių ir di džiau sių Eu ro po je
žy dų bend ruo me nių (juk šis mies tas – stambus
dei man tų, fi nan sų, pre ky bos cent ras). A.
Av ra men ko taip pat do mi si se no sio mis žy dų
ka pi nė mis Lie tu vo je, ne tgi tu ri su kū ręs joms
skir tą tink la pį, kur de da žy dų ka pi nių nuotrau
kas ir šif ruo ja kai ku rių ant ka pių už ra šus.
Iš siun čiau jam ke lis šim tus Bir žų žy dų ka pinių
ant ka pių už ra šų nuo trau kų.
Iš pra džių elekt ro ni niu pa štu, o vė liau per
„skai pą“ už si mez gė sma gus ir bent jau man
la bai nau din gas bend ra vi mas. Pa si ro dė, kad
ma žai ži nau apie ša lia mū sų gy ve nu sios dide
lės tau tos tra di ci jas ir kul tū rą. Štai fo tog rafuo
da mas nė ne pa gal vo jau, kad žy dai ra šo iš
de ši nės į kai rę, tad ob jek ty vą fo ku suo da vau
ne į už ra šo pra džią, o į pa bai gą.
Pa sak A. Av ra men ko, ant ka pių už ra šų kalba
yra la bai spe ci fi nė, tad net žmo nės, ku rie
mo ka heb ra jų kal bą, re tai ga li su pras ti, kas
ten pa ra šy ta. La bai daug trum pi nių, sim bo lių.
Žy dų kal ba la bai la ko niš ka. A. Av ra men ko ra­
2011 m. gegužės 6 d., penktadienis
Vie nas iš se niau sių ant ka pių.
Da liaus Mi ke lio nio nuo tr.
šė: kai ku rios rai dės yra la bai pa na šios, to dėl
ver tė jas Yos si vi są lai ką pra šo kuo tiks les nių
nuo trau kų, nes la bai leng va ap si rik ti, ypač
kai me tai ra šo mi rai dė mis. Ga li ma ap si rikti
ir dėl da tų – čia vis kas ga na su dė tin ga. A.
Av ra men ko ban dęs pa dė ti pa žįs ta mas, ku ris
il gai gy ve no Iz rae ly je ir lais va kal ba heb ra jiškai,
la bai ma žai ką ga lė jo per skai ty ti...
žy dų ka pi nėS ir lai do ji maS
Kol vy ko ne leng vas se nų jų už ra šų šif ravi
mas ir ver ti mas, to liau do mė jau si žy dų
pa pro čiais. Su ži no jau, kad žy dų tra di ci ja
drau džia iš kas ti ir per lai do ti pa lai kus. Mi rusio
jo lie ti mas ir jo ra my bės drums ti mas yra
ne priim ti nas ir ver ti na mas kaip ne pa gar ba.
Žy dai ti ki, kad ne tgi nau dos sie ki mas iš ant
ka po au gan čių au ga lų pri lygs ta mi ru sio jo
iš nie ki ni mui. Pa vyz džiui, nu pjau ti ant ka po
au gan tį me dį lei džia ma tik ta da, jei jis ke lia
grės mę ant ka piui, ta čiau pa nau do ti me die ną
sa vo reik mėms drau džia ma. Drau džia ma kapi
nė se nu pjau ta žo le šer ti gy vu lius, nau do ti
ka puo se užau gu sius vais ti nius au ga lus. Dėl
to kar tais žy dų ka pi nės įgau da vo ne tvar kingu
mo, ne si rū pi ni mo jo mis vaiz dą. Dau ge lis
žy dų ka pi nių bu vo ap tver tos. Apt ve ria ma norint
ap sau go ti nuo nio ko ji mo, žvė rių ir pa šali
nių žmo nių, bet dar svar biau – pa žy mė ti ir
at skir ti ri tua liai ne šva rią te ri to ri ją. Ka pi nė se
yra drau džia mas bet koks veiks mas, ku riuo
ga li bū ti pa ro dy ta ne pa gar ba mi ru sia jam.
Ka pi nė se ne ga li ma at lik ti kas die ny bę pri menan
čių veiks mų: val gy ti, ger ti, mie go ti, garsiai
kal bė ti, ga ny ti gy vu lių, ei ti per ka pi nes,
no rint su si trum pin ti ke lią.
Žy dų ka pi nės vi sa da bū da vo at ski ros. Miru
siuo sius jie lai do da vo tą pa čią die ną. Miru
sio jo kam ba ry je jo at mi ni mui nuo lat de ga
žva kė – dva sios sim bo lis. Vi suo se na muo se
už den gia mi veid ro džiai, pa veiks lai, te le vi zoriaus
ek ra nas. Ar ti miau si gi mi nės sep ty nias
die nas ge di, sė dė da mi ant grin dų ar že mų
suo liu kų ir nei šei da mi iš na mų. Ge dė da mi
žy dai ne nau do ja pa puo ša lų ir kos me ti kos,
ne da ly vau ja pra mo go se. Ge du lą ženk li na ne
juo da spal va, o įkar pas žy do rū be.
Ju daiz me ne priim ta puoš ti mir ties: mi ręs
žmo gus lai do ja mas įka pė se be kars to ar ba
pa pras čiau sia me kars te. Dro bu le ap vy nio tą
kū ną nu vež da vo į ka pus ir, nu lei dę į duo bę,
už deng da vo mi ru sia jam akis šu kė mis. Lai doda
vo ne gi lio je duo bė je, ant ka pį da ry da vo tik
iš ak mens. Po lai do tu vių žy dai iš ka pi nių tuo
pa čiu ke liu nie ka da ne grįž da vo, nes bu vo tiki
ma, kad jei grį ši tuo pa čiu ke liu, iš pa skos į
na mus at seks mir tis. Į lai do tu ves ne ne ša mos
gė lės ir vai ni kai, kaip ir vė liau lan kan tis prie
ar ti mų jų ka pų (kar tais ant ka po pa lie ka mas
Nukelta į 6 psl.