Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

More documents

Recommendations

Info

2 Mū sų ir Jū sų šven tė Ry toj – Kal bos at ga vi mo, spau dos ir kny gos die na. Laik raš čio dar buoto jai šią die ną šven čia kaip sa vo profe si nę šven tę. Bet kas mes bū tu me be Jū sų, mie li skai ty to jai? Džiau gia mės kuk lia me kai mo na me ly je ant sta lo pa ma tę „Bir žie čių žo dį“ ir gir dė dami: tą laik raš tį skai tė ma no se neliai, tė vai... No ri me, kad „Bir žie čių žo dis“ Jums bū tų sa vas, kad ja me ras tu mė te tai, kas nau din ga, rei kalin ga kas die ny bė je, per šven tes, kad tu rė tu mė te bent glaus tą in for ma ciją apie ra jo ne vyks tan čius da ly kus. Ir kad pa sa ky tu mė te, pa ra šy tu mė te sa vo nuo mo nę. Ačiū skai ty to jams, ku rie yra akty vūs mū sų pa gal bi nin kai: ati džiai skai to, įspė ja apie ko rek tū ros ar kito kais klai das. Ban do ap sau go ti nuo blo gų da ly kų. Tar kim, pa skam bi na pa gy ve nęs žmo gus ir prie kaiš tau ja: spaus di nat ūki nin ko nuo trau ką, o jo ran ko je – rak tų ry šu lys. Nu sižiū rės pik ta va liai, pa si da rys rak tus, ap vogs... Ar ba: kam skel bia te, kur gy ve na vie ni šas žmo gus? O jei plė šikai per skai tys laik raš tį? Mū sų ra ši nių he ro jų tei sė spręs ti, ar įsi leis ti į sa vo kie mą „Bir žie čių žo dį“, ar pa ti kė ti jam sa vo gy ve ni mo is to ri jas (ačiū, Prieš sa vai tę ra jo no Ta ry bos na riai vi ce me re iš rin ko Ta ry bos na rę, „Auš ros“ vi du ri nės mo kyk los ang lų kal bos mo ky to ją Sta sę Ei tavi čie nę. Su vi ce me re kal bė jo mės apie pir muo sius dar bus Sa vival dy bė je, at si svei ki nimą su mo ki niais, ekstre ma lius po mė gius bei svei ką gy ven se ną. Edi ta MI KE LIO NIE NĖ Tel. (8 603) 22838 editamikel@yahoo.com Ar sun ku bu vo ap si spręs ti užimti vi ce me ro po stą? Ne leng va. Il gai dve jo jau. Bet ne to dėl, kad bi jo čiau sun ku mų ar išban dy mų. Sun kiau sia bu vo pa lik ti mo kyk lą ir tuos šau nius jau nus žmones, ku riuos mo kiau ir su ku riais la bai gra žiai bend ra vo me. Kaip ver ti na te bal sa vi mo re zulta tus, kai paaiš kė jo, jog už jus balsa vo ne vi si koa li ci jos žmo nės? Bu vo skau du. Ne mėgs tu ir nesup ran tu iš da vys čių. Bet žmo nės yra žmo nės. Gal būt tie ne bal sa vusie ji ne ti ki ma no ge bė ji mu dirb ti šia me po ste. Kaip api bū din tu mėte pir mą sias dar bo die nas? La bai daug dar bo. Dau gy bė žmonių, ku rių pro ble mas rei kia spręs ti čia ir da bar. Džiu gi na tik tai, kad dau gu ma Sa vi val dy bės ad mi nist raci jos žmo nių nu si tei kę ge ra no riš kai ir iš ma no sa vo dar bą. Be to, yra mūsų ko man da. Ir koa li ci ja, ku ri taip pat bus at sa kin ga ir už mū sų sėk mes, kad daž niau siai įsi lei džia te ir pa tiki te), ad re sus. Gal skai ty to jai kar tais per daug bū na įsi bai mi nę, lin kę maty ti pik tus kės lus, tad ir rū pi na si, ir mums pa ta ria? Ačiū skai ty to jams, ku rie ak ty viai da ly vau ja „Bir žie čių žo džio“ konkur suo se, pa tys juos siū lo su rengti. Ką tik bai gė si mū sų skai ty to jo ini ci juo tas kon kur sas „Gro žį kurian čios ir do va no jan čios mo te rys“. Gra žiau sius žo džius sky rė te mū sų mo te rims. Gal ne išo re gra žioms, bet vi du mi tur tin goms: to kios yra mū sų my li mos ma mos, mo čiu tės, drau gės. Šian dien dė ko ja me vi siems kon kur so da ly viams ir skel bia me nu ga lė to jus. Gra žiau siai apie mo te ris ra šė mote rys, jos ir ta po šio kon kur so lai mėto jo mis: Li na Kiš kie nė (už poe zi ją), Jū ra tė Mal du tie nė (už vaiz de lį apie Ka zy tę) ir Bi ru tė Gal ve lie nė, jaut riai pa pa sa ko ju si tri jų jai bran gių mo terų gy ve ni mo is to ri jas. Ap do va no si me ir ki tus mū sų konkur so da ly vius: fo tog ra fą ir li te ra tą Vid man tą Aukš ti kal nį, fo tog ra fus Sta nis lo vą Va da po lą ir To mą Va siliaus ką, li te ra tes Vi ta li ją Kai rie nę, Ają Var nai tę, Gi le tą Or že kaus kie nę, Praė ju sį mė ne sį Sta sė Ei ta vi čie nė mė ga vo si skry džiu pa ras par niu. ir už pra lai mė ji mus. Kas bu vo jaut riau sia at si sveiki nant su mo ki niais ir ko le go mis mo kyk lo je? Ne su me luo ta mei lė ir ne no ras ma nęs pa leis ti. Kal bu apie mo ki nius. Ko le gos tu ri gy ve ni mo pa tir ties, su pran ta, kad daž nai ten ka da ry ti tai, ką rei kia. Žen gus vie ną žings nį rei kia ei ti to liau. Nau jo ji val džia ža dė jo dirb ti koman do je. Kaip da lin si tės dar bais ir ko kių bu vu sios val džios klai dų ža da te ne kar to ti? Dar bo sri tis pa si da li no me, patvir tin ti pa rei gy bių ap ra šy mai. Taria mės dėl kiek vie no su dė tin ges nio at ve jo. Kon sul tuo ja mės su sa vi valdy bės ad mi nist ra ci jos tei si nin kais, ne no ri me pa da ry ti klai dų, nors akTualijoS Skais tę Rep šy tę, Al gi man tą Baub lį, Pet rą Grin ce vi čių, Pet rą Re mei ką. Džiau gia mės, kad šie žmo nės nuolat mums pa siū lo vie ną ar ki tą sa vo kū ri nį, ku riais pa si džiau gia skai tyto jai. Ne pir mus me tus „Bir žie čių žo dy je“ bend ra dar biau ja Pet ras Remei ka, ke lio li ka me tų ra šęs že mės ūkio te mo mis, o da bar at si sklei dęs kaip poe tiš ko žo džio puo se lė to jas. Lin kė da mi, kad jis ir to liau bend rautų su „Bir žie čių žo džio“ skai ty to jais, jam do va noj ame „Bir žie čių žo džio“ 7 mė ne sių pre nu me ra tą. Įvai rio mis pro go mis sa vo ei lėraš čius laik raš čiui pa siū lo gar baus am žiaus Pet ras Grin ce vi čius. Skaity to jus ma lo niai nu ste bi no pir mie ji dau ge liui pa žįs ta mo mu zie ji nin ko A. Baub lio ei lė raš čiai – iki tol džiau gėmės jo įdo miais ra ši niais Bir žų kraš to is to ri jos te mo mis. Laik raš ty je nuolat ma to me V. Aukš ti kal nio, T. Vasi liaus ko, S. Va da po lo nuo trau kas iš įvai rių ren gi nių. Šian dien ga li me pa si džiaug ti, kad jie gra žiai pa žvel gė į mo te ris: be si šyp san čias, su si rū pinu sias, dir ban čias ei li nius ne lengvus dar bus. Ačiū vi siems kon kur so da ly viams, lau kia me jų užei nant į re dak ci ją at Vi ce me rė Sta sė Ei ta vi čie nė: „Nė ra to blo go, kas nei šei tų į ge rą“ dir bant nuo jų sun ku ap si sau go ti. Dau giau bend rau si me su vi suo mene ir ži niask lai da, steng si mės, kad žmo nės su pras tų mū sų prii ma mus spren di mus. Dirb si me są ži nin gai, to pa ties rei ka lau si me ir iš ad minist ra ci jos dar buo to jų. Ko kias sri tis ku ruo si te ir ko kios bus pir mo sios vi ce me rės ini cia tyvos ir dar bai? Kul tū ra, švie ti mas, spor tas, tu rizmas, jau ni mo rei ka lai... Vi sos sri tys la bai svar bios, bet man at ro do, kad pas mus per ma žas dė me sys skiria mas kul tū rai. Juk bū tent kul tū ra vei kia mies tą (kaip, be je, ir kai mą) ir jo gy ven to jus, ve ja ša lin niū rias min tis. Kaip ir ap lin ka, ku rio je gy ve na me. Suo miai net spe cia lius pro jek tus ku ria, ku riuo se kul tū ra siim ti kon kur so pri zų. Ir dar kar tą dė ko ja me vi siems, ku riems rū pi ir skai ty ti laik raš tį, ir ra šy ti jam, ne gai lė ti sa vo pa ty ri mo ir pa ta ri mų ki tiems. Už ačiū mū sų laik raš ty je bend ra dar biau ja eko logas Vy tau tas Zur ba, o jo ra ši niai, ži no me, po pu lia rūs ne tik Bir žų ra jo ne, bet ir ki tuo se lei di niuo se, su ku riais drau gau ja „Bir žie čių žodis“. Ne tik „Bir žie čių žo džio“, bet ir Šiau lių, Kel mės, Jo niš kio skai ty to jai skai to ir gė li nin ko Gied riaus Ru mės pa ta ri mus. Esa me nuo šir džiai dėkin gi va bal nin kie čiams Mir dzai ir Al gir dui Gar baus kams, ku rie mū sų laik raš ty je pui kiai at sto vau ja vi sam Va bal nin ko kraš tui. As me ni nio al bu mo nuo tr. įvar di ja ma kaip gy dy mo bū das. O pir mie ji ma no dar bai šio se pa reigo se su si ję su so cia li nių pa slau gų tei ki mo sis te mos to bu li ni mu, jauni mo rei ka lais. Jū sų kaip vi ce me rės pir ma sis vie šas pa si ro dy mas bu vo Va balnin ko šven tė je. Kaip jau tė tės ir kaip Jus priė mė žmo nės? Dau ge lis žmo nių ma ne pa žįs ta, kaip ir aš juos. Priė mė nor ma liai. Ypač džiu gu, kad su ju do Va bal nin ko mies te lio žmo nės, įkū rė bend ruome nę. Lai kas ir bir žie čiams im tis konk re čių veiks mų. Esa te ašt ro ko bū do, ne bi jan ti tie są rėž ti į akis. Ar pa vyks iš veng ti konf ron ta ci jos su ko le go mis Sa vival dy bė je? Gy ve ni me ne ken čiu me lo ir veid 2011 m. gegužės 6 d., penktadienis Džiau gia mės nuo la ti ne Sa vi val dybės kal bi nin kės Dia nos Staš kū nie nės pa gal ba: gal jos ren gia ma „Kal bos mo kyk lė lė“ ne vie ną pa mo kė gražios kal bos. Šio mis die no mis kalbi nin kės pa reng ta me tra di ci nia me kon kur se da ly vau ja la bai daug mū sų skai ty to jų, jo re zul ta tus skelb si me ant ra die nį. Kū ry bi nės ug ne lės, tei sin go žodžio lin ki me vi siems mū sų pa gal binin kams: ra šan tiems, pa ta rian tiems, nu ro dan tiems, ką ir kaip rei kė tų para šy ti. Spau dos at ga vi mo, kal bos ir kny gos die na – Jū sų ir mū sų šven tė, tad švęs ki me kar tu. Ja ni na BAG DO NIE NĖ, vy riau sio ji re dak to rė mai nys tės. Ma nau, ge riau skau di tie sa, nei mei li ka vi mas ir pa tai ka vimas, grįs tas me lu. Ki ta ver tus, tu riu ne ma žą gy ve ni mo ir dar bo pa tir tį, pui kiai su pran tu, kaip svar bu su kurti ge ra no riš ką ir dar bin gą at mos fe rą, pa grįs tą ne bai me, bet pa si ti kė ji mu ir at sa ko my be. Esate sklandymo kandidatė į sporto meistrus. Ne se niai in terne te pa si ro dė Jū sų nuo trau kos, ku rio se Jūs šyp so tės pa ras par nyje aukš tai virš že mės. Ar ir to liau ste bin si te sa vo ekst re ma liais pomė giais? Kad tų ga li my bių ne tiek jau daug be li kę. No rė čiau dar ko kį kar tą su pa ra šiu tu iš šok ti. Ir, be abe jo, paskrai dy ti: sklan dy tu vu, lėk tu vu, paras par niu, bet kuo, kas skren da. Esu atlikusi 13 šuolių su parašiutu. Trylika – negražus skaičius. Nenorėčiau su tokiu skaičiumi numirti. Koks yra Jū sų gy ve ni mo kre do? Toks vi sai ba na lus, bet tei sin gas: nė ra to blo go, kas nei šei tų į ge ra. Kaip Jū sų nau ją sias pa rei gas verti na sū nus ir mar ti? Ma no sū nus Ša rū nas dir ba Barcleys tech no lo gi jų cent re Vil niu je, mar ti Ma ri ja – pro fe sio na li dai li ninkė. Po li ti ka jų vi sai ne do mi na, tad ma no nau jos pa rei gos jiems jo kio įspū džio ne pa da rė. Jie abu skrai do, ko pia į kal nus, ke liau ja. Kas ga li Sta sę Ei ta vi čie nę su jaudin ti iki aša rų? Ge ru mas. Pa siau ko ji mas dėl kito žmo gaus. Esa te vi suo met jau nat viš ka ir pa si tem pu si. Gal būt lai ko tės kokių nors svei kos gy ven se nos paslap čių: bė gio ja te, grū di na tės, svei kai mai ti na tės? Mau dau si eže re. Val gau tai, ko tą aki mir ką no riu. Ma nau, kad or ganiz mas pa ts ži no, ko jam rei kia. Ir ne rei kia jo kan kin ti. Ko kia Jū sų mė gia miau sia muzi ka? Cris Rea, Leo nard Co hen ly riš kos dai nos. Kla si ki nis ro kas. Klau sau si lie tu viš kų „Bip la nų“, „Thun der ta le“ at lie ka mų dai nų. Mėgs tu kla si ki nę inst ru men ti nę mu zi ką. Jei bū tų ga li my bė pa suk ti lai ką, ku ria me gy ve ni mo taš ke no rė tumė te at si dur ti? Kiek vie nas gy ve ni mo lai ko tar pis ža vus ir ne pa kar to ja mas. Svar bu džiaug tis tuo, ką jis tau pa siū lo. Ir ne pra ras ti vil ties. Ačiū už at sa ky mus.
2011 m. gegužės 6 d., penktadienis komenTarai, inFormacija Bai da rių se zo no ati da ry mas „Lo če ruo se“ Vai kų glo bos na mų bi čiu liai ir nuo la ti niai ge ra da riai ūki nin kai As ta ir Ro mual das Mise vi čiai Mo ti nos die nos ir At ve ly kio pro ga pa kvie tė VšĮ „Vai ko užuo vė ja“ vai kus į sa vo kai mo tu riz mo so dy bą Lo če ruo se kar tu tu rinin gai pra leis ti šven ti nį sek ma die nį ir ati da ry ti bai da rių se zo ną. Nors sek ma die nis bu vo vė so kas, ta čiau džiugi no skais čia sau le, bun dan čia gam ta ir vi lio jo dar ne pa tir tais įspū džiais. Bai da rė mis plau kė 12 vai kų ir trys suau gę glo bos na mų dar buoto jai bei jau pa žįs ta mi iš anks tes nių sma gių su si ti ki mų šei mi nin kų vai kai Jo nas ir Ie vu tė. Per žai biš kai su įvai riau siais nuo ty kiais pra bėgu sias tris va lan das sėk min gai įval dė me irk lavi mo tech ni ką ir įvei kė me marš ru tą Ne mu nėlio upe nuo Pu čia kal nės kai mo mau dyk los iki so dy bos Lo če ruo se. Čia sve tin gi šei mi nin kai šiek tiek pa var gu sius, su šla pu sius ir išal kusius tu ris tus vai ši no gar džio mis vai šė mis ir karš ta ar ba ta. Dar il gai vai kai ne pa mirš pa tir tų įspū džių. gaiS raS Ge gu žės 2 d. 22.35 val. Va balnin ke, S. Nau ja lio gat vė je, už si degė pa sta tai. De gė 56 kv. m. dy džio ūki nis pa sta tas bei in di vi dua lus gy ve na ma sis 108 kv. m na mas. Atvy kus ug nia ge siams ūki nis pa sta tas de gė at vi ra lieps na. Nuo de gan čio ūki nio pa sta to įsi de gė vos už ketu rių met rų sto vė ju sio me di nio na mo sto gas. Gy ve na ma ja me pa sta te gais rui ug nia ge siai įsi šėl ti ne lei do: ug nis bu vo nu mal šin ta, nors ap de gė gyve na mojo na mo me di nės sto go konst ruk ci jos, man sar da ir su lie tos pir mo aukš to pa tal pos. Ta čiau gaisro me tu su de gė ūki nis pa sta tas ir ja me bu vę na mų apy vo kos daik tai, mal kos, prie ūki nio pa sta to bu vęs šilt na mis. gaT vė Se – vai kai Ge gu žės 2 d. 17.39 val. 50 me tų bir žie tis iš Kal po ko gat vės, vai ruoda mas au to mo bi lį „Maz da 626“, par tren kė stai ga į va žiuo ja mą ją kelio da lį dvi ra čiu iš va žia vu sį 9 me tų A. D. Dvi ra ti nin kas bu vo pri sta ty tas į Bir žų li go ni nę, po ap žiū ros iš leistas na mo. Ge gu žės 4 d. 14.11 val. Vil niaus ir J. Ja no nio gat vių san kry žo je, už par duo tu vės IKI, 12 me tų mer gaitė su drau ge ėjo per gat vę ne pėsčių jų pe rė jo je. Mer gai tė įsi gi li nu si juodoji kronika Balandžio 29–gegužės 1 d. Biržų rajono savivaldybės delegacija – Savivaldybės merė Irutė Varzienė, Savivaldybės tarybos narys Kęstutis Armonas ir Administracijos Kanceliarijos vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Jurga Bagamolovienė – viešėjo Verderyje (Vokietija). Biržiečiai dalyvavo 132ojoje Medžių žydėjimo šventėje, susitiko su vietos valdžios atstovais. 2011 m. rugsėjį Verderyje planuojama atidaryti Biržų rajoną reprezentuojančią parodą. Biržams bus skirta 27 kv. m ploto galerijos, įsikūrusios istoriniu ir kultūriniu paminklu laikomame „Bismarckhohe“, patalpa. * Biržai ir Verderis (Havelis) draugystės Man tas, 16 m.: „La bai pa ti ko pa bū ti gam toje ant van dens. Pir mą kar tą plau kiau bai da re. Šei mi nin kai – pa pras ti ir ma lo nūs žmo nės. Ačiū jiems.“ Ed ga ras, 16 m.: „Kad ir su šla po me, bet bu vo žiau riai įdo mu. Vis kas pa ti ko.“ Ug nė, 12 m.: „La biau siai pa ti ko plauk ti per srau nu mas, no rė jau iš si mau dy ti.“ Li ve ta, 10 m.: „Man bu vo tru pu tį bau gu, bet įdo mu. La biau siai pa ti ko šei mi nin kų sody ba, ten esan čios sū py nės ir la bai ska nūs šaš ly kai.“ mai gė mo bi lų jį te le fo ną. Jos draugė, pa ma čiu si ma ši ną, su grį žo ant ša li gat vio, o „te le fo ni nin kė“ nė nepa kė lė gal vos ir ne pra lei do au to mobi lio „Opel Ast ra“, ku ris į mer gai tę trink te lė jo. Ava ri jos me tu ji ne bu vo rim čiau su žeis ta, ta čiau dėl vi sa ko bu vo nu vež ta į Li go ni nę, kad ap žiūrė tų me di kai. kiŠ kiS Ge gu žės 3 d. apie pir mą va lan dą nak ties ke ly je Biržai–Germaniškis 36 me tų R. D. iš Kuč ga lio kai mo, vai ruo da mas au to mo bi lį „BMV 325“, par tren kė stai ga į ke lią iš bėgu sį kiš kį. nu va žia vo nuo ke lio Ge gu žės 4 d. 13.15 val. ke ly je Biržai–Pandėlys–Rokiškis 49 me tų vil nie tis, vai ruo da mas au to mo bi lį „Peu geot Bo xer“ šla pia me ke ly je, ne pa si rin ko sau gaus grei čio, nesu val dė au to mo bi lio ir nu va žia vo nuo ke lio. neb lai vuS Ge gu žės 4 d. 02. 17 val. M. ir J. Yčų bei Ge di mi no gat vių san kry žo je bu vo su lai ky tas A.Š., gim. 1985, gyve nan tis Kir do nių kai me. Jis vai ra vo au to mo bi lį „Toyo ta C o rol la“ ne blaivus – 0,55 pro mi lės gir tu mas. Pa ruoš ta pa gal BPK pa teik tą in for ma ci ją ir bendradarbiavimo sutartį pasirašė 1999 m. 2005 m. Biržų miesto vardo 550 m. minėjimo šventėje dalyvavo Verderio jaunimo pučiamųjų orkestras. Nuo 2007 m. Verderio gimnazijos moksleiviai draugauja ir bendradarbiauja su Kaštonų pagrindinės mokyklos mokiniais. 2009 m. Verderio miesto organizuotame plenere „Verderio miestas ir jo žmonės judesyje“ dalyvavo biržiečiai dailininkai Vidmantas Jažauskas ir Egils Skuja. 2010 m. 10 Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos Dailės skyriaus mokinių ir 2 mokytojai dalyvavo 2 savaites trukusioje Verderio dailės vasaros akademijoje. To mu kas, 6 m.: „La bai pa ti ko plauk ti, iš lip ti į kran tą ir nuei ti per miš ką į šiau riau sią Lie tuvos taš ką. Bu vo la bai įdo mu.“ Fer nan das, 12 m.: „Įdo miau sia bu vo, kai Alek sas iš vir to iš bai da rės ir bė go pa skui ją išil gai upės, no rė da mas pri si vy ti.“ Nuo šir džiai dė ko ja me vi sai Mi se vi čių šeimai už ne pa mirš ta mus įspū džius ir skel biame: BAI DA RIŲ SE ZO NAS LO ČE RUO SE ATI DA RY TAS! Dai va JA NO NIE NĖ VšĮ „Vai ko užuo vė ja“ di rek to rė Par da vė jų pra šo nei šei ti „Bir žie čių žo džio“ re dak ci jai pa skam bi nu si bir žie tė ne gai lė jo gerų žo džių par duo tu vės „Ro po kal nis“ par da vė joms. – Su šios par duo tu vės par da vė jo mis esa me su si gy ve nu sios. Jos nuo šir džios, pa slau gios, ge ra no riš kos. Mums, se nu tėms, net krepšius pa de da pa neš ti. Ne ži nia, dėl ko kios prie žas ties jos išei na iš dar bo. Ne ži no me, kaip jas nuo šio žings nio at kal bė ti. To kių pui kių par da vė jų nie kur nė ra, – kal bė jo mo te ris. Bir žie tė per laik raš tį nu ta rė pa pra šy ti par da vė jų pa si lik ti. Pra šo ne tik sa vo, bet ir kai ku rių pir kė jų, gy ve nan čių Vy tau to ir Vil niaus gat vė se, var du. Edi ta MI KE LIO NIE NĖ Var žy sis gau dy da mi ly de kas Ge gu žės 15 d. (sek ma die nį) Šir vė no je vyks žve jų mė gė jų pa vasa ri nės žūk lės var žy bos. In di vi dua lios ir ko man di nės spi nin ga vimo var žy bos „Šir vė nos plėš rū nė 2011“ pra si dės 6 val., o da ly vių re gist ra ci ja – nuo 5.30 val. prie Me džio to jų ir žve jų drau gi jos Bir žų sky riaus ad mi nist ra ci nio pa sta to. Var žy bų pa bai ga 11 val. Lai mi kio svė ri mas, var žy bų re zul ta tų su ve di mas ir nu ga lė to jų ap do va no ji mas – 11.30 val. prie LMŽD Bir žų sky riaus. Var žy bų da ly viams lei džia ma nau do tis vi sų ti pų re gist ruo to mis val ti mis, echo lo tais (eko lo giš kai šva riais elekt ri niais va rik liais), ta čiau vie no je val ty je ga li plauk ti tik vie nas var žy bų da ly vis. Skaitytojų nuomonės, klausimai, komentarai tel.: (8 450) 31474, 33734, el. paštu birzietis@takas.lt Biržų rajono savivaldybės delegacija viešėjo Verderyje Biržų rajono savivaldybės informacija Feliksas GRUNSKIS paSTabėlėS Pasaulinis realybės šou: Obama įveikė Osamą! 3 Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama visam pasauliui džiugiai pranešė, kad nukautas teroristas Osama bin Ladenas. Pasaulis tuoj atsiliepė: pabrango doleris bei akcijos, atpigo sidabras ir nafta. Vadinasi: pabrango popieriai, o atpigo labiau apčiuopiami dalykai. Nors pasaulyje viskas sąlygiška: dar prieš nušaunat Osamą bin Ladeną benzinas Estijoje kainavo net 45 centais pigiau nei Lietuvoje. Nors šie degalai gaminami iš tos pačios, kaip ir mūsų valstybėje, pasaulinėmis kainomis perkamos naftos. Bala nematė tų estų. Tegul jie pigiau važinėja. Mums svarbu, kad pasaulio teroristo numeris vienas jau nebėra. Osamos bin Ladeno likvidavimo operaciją, kuri vyko Pakistane, tiesiogiai stebėjo savo rezidencijoje Amerikoje prezidentas Barakas Obama su kitais aukštais valdininkais. Pasiutusi technikos pažanga! Nors ši pažanga gali būti ir pražūtinga. Juk tik atsisakęs telefono bei interneto ieškomiausias pasaulio teroristas taip ilgai nebuvo aptiktas, kol vieną gražią dieną svarbus jo ryšininkas neįsijungė mobilaus telefono. Iki tol teroristo ieškojo specialiųjų tarnybų žmonės Afganistano urvuose bei kalnuose, o jis sau barzdelę glostė Pakistane. Pasistatė milijonus kainavusį trijų aukštų namą, apsitvėrė trijų metrų tvora ir gyveno sau ramiai Pakistano kariškių, kurie skelbėsi amerikiečių draugais, pašonėje. Kad Osama bin Ladenas buvo nušautas, daugeliui pasaulio teisuolių labai patiko. Sulaukė daugelio nekaltų mirčių kaltininkas atpildo! Amerikai buvo skirta pakilių sveikinimų, kad vieną didžiausių XXI amžiaus niekšų ištiko mirtis, kad terorizmui buvo suduotas istorinis smūgis, kad šio teroristo kėslams buvo padarytas galas... Po garsiausio šių laikų teroristo žūties daugelis amerikiečių išėjo į gatves ir šventė pergalę. Tuo pat metu Amerikoje buvo padidintas terorizmo grėsmės pavojus. Mat manyta, kad teroristų „Al Qaeda“ tinklui vadovavęs Osama bin Ladenas po mirties taps kankiniu ir už jį keršys. Todėl pasistengta kuo mažiau erzinti jo garbintojus. Teroristo kūnas buvo numazgotas, musulmonų papročiu suvyniotas į drobulę ir palaidotas jūroje. Nelaidota žemėje, kad jo kapas netaptų garbinimo vieta. Panašu, kad teroristo gerokai bijoma ir po jo mirties. Kelias dienas Amerikos aukščiausioji valdžia svarstė, ar paviešinti nuotraukas, kuriose nufotografuotas žuvęs Osama bin Ladenas? Nuspręsta: nerodyti, nes teroristas labai sužalotas. Pranešta, kad žūties metu jis buvo neginkluotas, bet buvo nušautas, nes bandė priešintis. Gali jis buvo pamerktas myriop, įsakyta neimti gyvo, kad nereikėtų teisti? Dabar bus sunku Osamos bin Ladeno gerbėjus įtikinti, kad jo nebėra. Sunku bus įtikinti ir tuos, kurie mano, kad šis teroristas žuvo prieš dešimtį metų ir visus tuos metus buvo medžiojamas tik jo šešėlis. Aišku viena, kad vieno teroristo mirtimi terorizmui galas nepadarytas. Šiame pasaulyje buvo ir bus žmonių, kurie minta žudynėmis ir nelaimėmis. Nuolat vyks kova tarp gėrio ir blogio. Todėl atsiras naujų osamų bin ladenų, kuriuos reikės nušauti vos jiems sujudėjus. Toks šių dienų pasaulis, tokie realybės šou – dantis už dantį, akis už akį – jame vyksta.
Page 1: Biržų krašto laikraštis Nr. 36
Page 5 and 6: 2011 m. gegužės 6 d., penktadieni

Tur gi nin kai skun džia si: val džia juos iš nau do ja

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?