3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Mokslininkai nustatė, kad tai Kuršių — Žemgalių genčių X—XII amžių kapai. Jie turi didelę
istorinę mokslinę reikšmę, leidžia nustatyti tuomet gyvenusių žmonių buitį, papročius socialinę
padėtį.
Pavirvytės senkapių paslaptis iki galo neatskleista. Kasinėjimo darbai bus tęsiami ir kitais
metais.
Tautavičius A. Archeologijos paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1981 metais // Lietuvos
istorijos metraštis: 1981 metai. — Vilnius, 1982. — P. 164.
Vaškevičiūtė I. Pavirvytės-Gudų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai
tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. — Vilnius, 1984. — P. 111—114.
Tautavičius A. Archeologijos paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1983—1984 metais // Lietuvos
istorijos metraštis: 1984 metai. — Vilnius, 1985. — P. 151, 152, 154.
Vaškevičiūtė I. Pavirvytės-Gudų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1984 m. // Archeologiniai
tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. — Vilnius, 1986. — P. 106—107.
Lietuvių etnogenezė. — Vilnius, 1987. — P. 199.
Vaškevičiūtė I. Kuršių kapai žiemgalių kapinyne // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai.
Serija A. — Vilnius, 1989. — T. 4 (109). — P. 60—61 ir kt.
Aleksiejūnas V. Senkapių monetos // Lietuvos archeologija. — Vilnius, 1995. — T. 11. —
P. 16—20: iliustr. — Tekste: Kapinyne rastų monetų nuotraukos. Monetos Mažeikių kraštotyros
muziejuje.
Vaškevičiūtė I. XVI—XVII a. Pavirvytės-Gudų kapinyno kapai // Lietuvos archeologija. —
Vilnius, 1995. — T. 11. — P. 317—329: iliustr.
Kazakevičius V. IX—XIII a. baltų kalavijai. — Vilnius, 1996. — P. 47, 55—57, 71, 74, 110,
112, 113, 118 ir kt.
Šverebas Povilas. Pas kaimynus pasidairius // Būdas žemaičių. — 1999. — Rugpj. 10. — Nr.
60 (197). — Tekste:
Senkapiai
Nuo dvaro, link Gyvolių važiuojant Gudų kaimo paribėje, 1977 m. kasant žvyrą užtiktas X—
XI, XIII—XIV a. kapinynas. Jis nukastas 1965 m., dalis palaikų sunaikinta. 1977 m. jį tyrė
Mažeikių muziejus. Buvo atidengtas 700 kv. m. plotas, rasti 22 nedeginti kapai su 323 radiniais.
Tai darbo įrankiai, ginklai, papuošalai. Nesuardyti buvo tik 7 palaidojimai. Vyrų kapuose rasta
ietgalių, kovos peilių, moterų — daug papuošalų, peilių, vaikų, kaip ir vyrų, — žiedai,
apyrankės. Moterys puošdavosi dviem kryžminiais smeigtukais, sujungtais keliom eilėm
grandinėlių, ant rankų užsimaudavo apyrankes, o kaklą dabindavo vytinėmis antkaklėmis.
Papuošalai gaminti iš žalvario. Iš senkapio radinių, laidosenos, atrodo, jog čia gali būti palaidoti
žiemgaliai, žemaičiai, kuršiai. Tarpgentinis svyravimas, teritoriniai pokyčiai dar ir šiandieną
tiksliai neapibrėžti dalykai. Mažeikių muziejaus direktorė A. Cholodinskienė, tyrusi Pavirvytės
senkapį prisiminė:
— Vietiniai gyventojai vis pasakodavo, kad kitoje kelio pusėje, matyt, yra kitas kapinynas,
nes ten taip pat rasdavo visokių dirbinių. Kartą, rodos, užtikę kalaviją ar jo fragmentą.
Dėl laiko stokos nesiaiškiname, ar nėra kokių kaimo kapinaičių, kur turėjo, gali būti
palaidotas pasikoręs 35 m. Domininkas Paulavičius. Bet ir paminėtų faktų pakanka, kad
suprastume, jog vietovė mena kelis istorinius laikotarpius ir verta didesnio dėmesio, negu iki šiol
jai skirtas. Jeigu Pavirvytės senkapiai rodo, kad pagoniškuoju laikotarpiu čia jau gyventa, tai
norom nenorom turi ieškoti sakralinės vietos. Lietuvių protėviai tada nebuvo praradę ryšio su
gamta, todėl į šios srities objektus reikėtų rimčiau žvelgti.
98