3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Vytauto Reklaičio ir Sąjūdžio Ventos grupės iniciatyva 1989 m. gegužės 4 d. kryžius buvo
atstatytas. Jame įrašyta: „Brolių S. J. Dapšių ir 1941—1950 m. žuvusių šiose apylinkėse
atminimui”. Koplytstulpis kartą po nakties dingo, o po kurio laiko, matyt, atsibudus nenaudėlio
sąžinei, vėl naktį buvo atstatytas.
Prieš kelias dešimtis metų bet kada apsilankęs žmogus galėjo paaukoti pinigų. Dar išlikusi
įdomios konstrukcijos aukų dėžutė — karbonka. Prie pušies pritvirtinta medinė skrynelė geležies
aptaisais saugojo didesnes ar mažesnes aukas. Buvo trys užraktai, kurių raktus turėjo šalimais
gyvenę ūkininkai: Kostas Šiurkus, Kostas Jauga ir Jonas Stulpėnas. Aukas buvo galima paimti
tik visiems trims susirinkus. Pinigai būdavo skiriami remontui, likutis tekdavęs Šiaudinės
bažnyčiai, nes ten būdavo laidojami mirę artimieji. Užraktai sugadinti šeštojo dešimtmečio
viduryje.
Virš aukų dėžutės (karbonkos) buvęs prikaltas medinis kryžius su stogeliu. Žmonės,
prašydami Dievo sveikatos, užrišdavo ant jo kaspinus (štončkas). Kam ranką, kam galvą
skaudėdavo — ten ir rišdavo ženklą. Prieš Šeštines tvarkydami kryžių ir aplinką, nublukusius,
suplyšusius kaspinus sudegindavo. O žmonės pamaldūs buvo: kai artėdami prie kapelių
pamatydavo pušis, puldavo ant kelių ir taip šliauždami ir melsdamiesi prašydavo Dievo
malonių...
Apžadų kapeliai atgyja vienąkart per metus. Nuo seniausių laikų čia švenčiamos Šeštinės.
Įdomu, kad tradicija buvo išlaikyta ir sovietiniais metais. Nors kunigams drausdavo atvažiuoti,
žmonės susirinkę melsdavosi. Šeštinės švenčiamos ketvirtadienį, todėl ne vienam būdavo
sunkumų išeiti iš darbo. Tarybinio ūkio vadovas netgi papeikimus už tokias pravaikštas
rašydavo.
Prieš Šeštines, kaip žinome, yra kryžiaunos dienos. Tomis dienomis melsdavosi ir vidurdienį.
Signalą susirinkti duodavo Kostas Jauga, mušdamas specialiai tam pririštą sausą lentą. Visą
gegužės mėnesį giedodavo gegužines (mojavas).
Ir dabar Šeštinių išvakarėse koplytėlė puošiama vainikais, gėlėmis. Aukojamos šv. Mišios. Po
to muzika, dainos, šokiai — pirmoji metų gegužinė.
Tarpukario laikais Jaugų kieme švęsdavo (baliavodavo) V. Sirutavienė [tikriausiai
I. Sirutavičienė], kiti ponai. Į beržą iškeldavo trispalvę. Atvažiuodavo bufetas. Vaikams
didžiausia laimė būdavo nusipirkti ledų — sakarmarozų.
Panašiai Šeštinės vyksta ir dabar. Mišias paprastai laiko Tryškių klebonas, nes kairiškiečiai
priklauso Tryškių parapijai. Gieda šios bažnyčios choras. Gegužinei dažniausia groja Naujosios
Akmenės kultūros rūmų liaudies muzikos kapela, vadovaujama Jono Gintausko, įsijungia
Tryškių, Papilės, Kairiškių, kartais ir iš toliau atvažiavę saviveiklininkai. Paskutiniuoju metu
vaišėms išverdamą cepelinų (kleckų). Viena šeima duoda bulvių, kita mėsos, trečia grietinės, o
kelios moterys priverda kelis šimtus cepelinų. Jų užtenka garbingiems svečiams, choristams,
muzikantams, dainininkams, visiems, nors kiek prisidėjusiems prie šventės suruošimo.
Tai proga susirinkti tiems, kurie save laiko kairiškiečiais. Seniau tose vietose stovėjo ūkininkų
sodybos. Pokario skersvėjai išblaškė žmones: kas įsikūrė dabartinėje Kairiškių gyvenvietėje, kas
išvyko ir toliau. Tad dabar suvažiuoja senieji su atžalomis iš Ventos, Mažeikių, Telšių, Naujosios
Akmenės ir iš kitur į savo jaunystės vietas.
Ne vienas tolimesnis svečias stebisi išlaikyta unikalia maldos ir nuoširdaus bendravimo vieta.
Prie to daugiausia prisidėjo Kosto ir Barboros Šiurkų, Jaugų, Jono Stulpino, Dapšių,
V. Beniušienės, S. Gauronskienės, o ypač Stanislavos ir Juozo Prielgauskų šeimos. (Straipsnelis
parengtas daugiausia remiantis Stanislavos Šiurkutės-Prielgauskienės pasakojimu.)
Noreikis Pranciškus. [Kapai prie Daubiškių dvaro] Pranciškus Noreikis papasakojo
Bronislovui Keriui 2006. — Birž. 4. — Tekste:
Mono tetė, omžinatilsį, irgi y paskuojis — pri Mikockio dvaro y trys vokitokaa palaiduoti
pakelie. Ejo melioracija, i bovo trys berželee, i tėi berželee išrauti yr. Nu panašee tės tės vėduriu
tou, tou pakelie, senouju keliu.
Šiuipys Antanas. Šarkiai, Šarkių mauzoliejus. — 2006. — Spalio 10. — Žodžiu: Tekstas
perrašytas iš diktofono:
90