3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

kaukolę ir, anot Laimos, jos broliui liepę dar pakasinėti. Į žemės paviršių pasipylė žmonių kaulai,
žalvarinis žiedas, plokštelė, dar kažkoks daiktas.
Laima šiandien tiksliai nepamena, kiek buvę tų kauliukų — 124 ar 127. Smulkesnių ir
stambesnių, geriau išsilaikiusių ir trupančių vien nuo pirštų prisilietimo. Prokuratūros
darbuotojai viską susirinkę ir išvažiavę.
Neperspėtas nutraukti darbus šioje vietoje, Vytautas ėmėsi kasti toliau. Viena po kitos į žemės
paviršių išriedėjo dar bene 6 žmonių kaukolės, daug įvairių kaulų.
Jaunuolis darbavosi atsargiai ir neskubėdamas. Kai iš po žemės ėmė ryškėti viso žmogaus
skeleto kontūrai, jis atsinešė šluotelę ir nubraukė žemės likučius. Laimos žodžiais tariant, aiškiai
buvo matomas ne tik žmogaus stuburas, dubens, rankų ir kojų kaulai, bet ir kiekvienas plaštakų
sąnarys.
NURODYMAS — NELIESTI
Moteris vėl kreipėsi į kriminalistą, kuris, prokuratūros nurodymu, liepęs surinkti visus kaulus
į dėžę ir padėti į saugią vietą. Nurodyta žemės daugiau nekasinėti, neliesti ir žmogaus skeleto.
Maždaug po savaitės pareigūnas vėl atvažiavęs, suskaičiavęs visus kaulus, kurių buvę net 1024,
ir juos išsivežęs.
Dar po keturių dienų, kai L. Motuzienės nebuvo namie, grįžusi iš kaimynų ji sužinojo, kad
prie namų stovėjęs automobilis su Vilniaus valstybiniais numeriais. Po jos sklypą vaikščioję
vyrai, apžiūrinėję, fotografavę. Jiems išvykus neliko ir žemėje gulėjusio žmogaus skeleto.
ŽVALGYMO DARBAI
Rajono paminklotvarkos vyr. specialistė Eugenija Kupliauskienė sakė, kad apie radinį ji
informavo Kultūros paveldo centrą.
Atvykusi trijų archeologų grupė, lydima rajono paminklotvarkininkės, atliko žvalgymo darbus
trijų Mažeikių gatvės Viekšniuose namų — 74-ojo, 76-ojo ir 78-ojo — sklypuose. Metalo
detektoriumi iš suardytų kapų archeologai suradę žalvarinį juostinį žiedą, sagą su kilpele ir
vazoninio koklio fragmentą.
Apžiūrėję visą minėtą teritoriją, Kultūros paveldo centro archeologai spėja, kad visos trys
minėtos sodybos stovi ant kapinyno. Archeologo Broniaus Dakanio nuomone, smėlinga kalvelė,
kur įsikūrusios šios sodybos, prieš šimtmečius buvusi didesnė. Žmonės arė, kasė, augino ir
nuiminėjo derlių.
Pati gamta keitė reljefą, vėjai nupustė viršutinį žemės sluoksnį. Pamažu visa tai, kas kažkada
buvo gelmėse, pasikėlė į paviršių. Žemė atidavė tai, ką prieš amžius buvo priglaudusi.
TIRS NEŽINIA KADA
Neseniai Savivaldybė gavo Kultūros paveldo centro direktoriaus pasirašytą dokumentą,
kuriuo informuojama, kad minėtoje vietoje yra „kultūrinę vertę turintis objektas — senosios
kapinės arba kapinynas”.
Nustatyta, kad metalo detektoriumi rasti žalvariniai dirbiniai priklauso XVII—XVIII amžiui.
Archeologai taip pat konstatavo, jog „surasto paveldo objekto tikslios kultūrinės vertės
nustatymui reikalingi žvalgomieji archeologijos tyrimai”.
Šiais metais jiems atlikti centras lėšų skirti negali, nes jos nenumatytos jau patvirtintose
tyrimų darbų programose.
Centras prašo rajono Savivaldybę prisidėti prie šio kultūros paveldo objekto žvalgomųjų
archeologijos tyrimų. Kol bus nustatyta tiksli kultūrinė vertė ir ribos, parengti dokumentai ir
objektas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jo „teritorijoje
būtina laikytis paminklosauginių reikalavimų”.
PALAIKUS TYRĖ EKSPERTAI
Žmonių kaulai ir kiti radiniai, kurie pateko į prokuratūros darbuotojų rankas, buvo perduoti
Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Kaip informavo prokurorė Asta Kudrauskienė, atlikus kaulų
ekspertizę nustatyta, kad jiems ne mažiau kaip 100 metų.
Daugiausia tai jaunų moterų, vyrų, vaikų kaulai. Vyresnių žmonių kaulų tarp jų labai mažai.
Kaulai liko teismo ekspertizės centre. Kiti radiniai — maždaug 3 cm skersmens žalvarinis
žiedas, metalinė plokštelė ir, kaip spėjama, barzdaskutis — tebeguli prokuratūroje.
86