3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Žinoma, kad Sidabrai čia nebuvo palaidoti. Jie buvo paminklo fundatoriai, nes kapinaitės
buvo jų žemėje. Užlieknėje kapelių liekanos dar yra miškelyje I. Poškaus žemėje ir pušynėlyje
už I. Kučkos sodybos.
Medžialenkėje yra senos kapinaitės apipiltos pylimėliu. Jose yra keli išvirtę akmeniniai
paminklai. Senesni žmonės kalba, kad čia buvo laidojami žmonės siaučiant marui. Vienintelis
įskaitomas užrašas byloja: 1904 m. Antonas ir Monika Galminai. Šie žmonės greičiausiai yra
paminklo fundatoriai, nes kapinės yra Galminų žemėje.
Paventės kaime, netoli Ventos, yra senkapiai, vadinami Milžinkapiais. Jie įtraukti į vietinės
reikšmės archeologijos paminklų sąrašą. Vietiniai gyventojai nežino, kodėl jie pavadinti
Milžinkapiais. Yra „manoma, kad senovėje pasižymėjusius karius lietuviai vadina milžinais ir tik
vėliau didvyriais”.
Būtent Paventės kaime 1932 m. buvo rastas III a. romėnų kultūros bronzinis kaklo
papuošalas. Lėlaičių senkapiai (pagal padavimą Veselės kapinės) yra Pievupio dešiniajame
krante prie vieškelio. Senųjų paminklų užrašai neįskaitomi. 1999 m. čia buvo pastatyti du nauji
kryžiai. Pirmasis su užrašu: „Šiuipių ir Barauskų giminėms atminti. 1999”. Antrasis, skirtas
žuvusiems pokario rezistentams, su užrašu:
Lietuva, už tave mirti išėjom
Šiuipys Pranas 1922—1948
Švažas Albertas 1918—1948
Sesuo, Šiuipių giminės
Kitoje to paties upelio pusėje yra kiti Lėlaičių kapeliai. Meinoriuose yra trejos kapinaitės:
Pranausko, Jonuškio ir Kulvinsko žemėje. Pastarosiose pastatytas naujas kryžius giminei atminti.
Visos anksčiau aprašytos kapinės yra išlikusios, bent jau galima atpažinti buvus kapavietes.
Yra ir tokių kapelių, kurie sulyginti su žeme ir juos mena tik senesnieji gyventojai. Tokios
kapavietės būtų Užlieknėje Ūdros žemėje, Sedalio žemėje, Medžialenkėje Kuodžio žemėje.
Tokių sunaikintų kapaviečių gali būti ir daugiau. Siaučiant badui, marui ir kitoms ligoms
atsirasdavo taip vadinamų maro kapelių. Mirusieji buvo laidojami netoli namų.
Nabažienė Lina [Lina Martinkutė-Nabažienė]. Užlieknės apylinkės istorijos vingiuose. —
Užlieknė: Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Užlieknės filialas, 2001. — 59 p.
— Kompiuterinis leidinys. Tiražas 2 egz. — Tekste:
Apie Veselės kapines
Užlieknės apylinkėse, tarp Užlieknės ir Viekšnių, ant kalnelio, prie pat vieškelio yra senos bei
atviros kapinaitės. Jose stovėjo keli pakrypę kryžiai. Žmonės pasakoja, esą XVIII a. pradžioje čia
kelyje susitikę dveji vestuvininkai. Vieni važiavę į Viekšnius jungtuvių, kiti grįžę jau po
sutuoktuvių.
Visi jie, būdami bajoriškai išdidūs, nenorėjo vieni kitiems duoti kelio. Taigi, susiginčiję,
susipykę ir susišaudę. Mušėsi tol, kol vos keli gyvi belikę. Žuvę ir abu jaunieji. Visi žuvusieji
buvę čia pat kalnelyje ir palaidoti, o žmonės tą vietą vadina Veselės kapinėmis.
Buta Darius. Viekšniuose rasti žmonių kaulai paminklotvarkos specialistų nesudomino //
Santarvė. — 2002. — Bal. 27. — Visas tekstas:
Pirmadienį Viekšniuose, vienoje iš Mažeikių gatvės sodybų, buvo iškasti žmogaus kaulai.
Žmonės, ruošdamiesi pavasario darbams, maždaug 30-ies centimetrų gylyje rado žmogaus
kaukolę ir kitus griaučius. Apie radinį buvo informuoti policijos pareigūnai.
AMŽIŲ AIŠKINSIS EKSPERTAI
Teisėtvarkos pareigūnai „Santarvei” pasakojo, kad tą ir kitas dienas toje pačioje vietoje buvo
rasti iš viso septynių žmonių kaulai. Taip pat rastas žiedas, į barzdaskutį panaši geležtė, dar
keletas daiktų.
Namas statytas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, todėl manoma, kad rasti kaulai — 100—
150-ies metų senumo. Tikrąjį radinio amžių nustatys ekspertai.
PAMINKLOTVARKININKĖ DELSĖ
84