3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

dažnai važinėjo į Klaipėdą. Kažkokiu būdu jam dingo tarybinis pasas, o tuo metu tai buvo baisus
nusikaltimas. P. Šiuipys pradėjo slapstytis. Susipažino su A. Švažu. Pastarasis gimė 1918 m.
Rygoje. Mokėsi Juodeikių kaimo (Židikų valsč.) pradžios mokykloje, Mažeikių ir Šiaulių
gimnazijose. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai.
1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškyje,
vėliau — Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo
puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į
Viekšnius ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941—1944 m. dirbo Viekšniuose prekių
paskirstymo išdavimo punkto vedėju. Šiame punkte buvo sudaryta viekšniškių komisija, kuri
sprendė kam, kiek ir ko parduoti ar dykai atiduoti. Pradėjus kalbėti apie šios komisijos darbą,
senųjų viekšniškių atmintis kažkodėl visiškai susilpnėja. Kokių nors archyvinių dokumentų apie
šios komisijos darbą kol kas nepavyko rasti.
1948 m. sausio 3 d. Milių kaime žūva abu vyrai. Po to keletą dienų, jų palaikai voliojasi prie
tuometinio Viekšnių saugumo pastato. Viekšniškis fotografas Kinčinas užfiksavo šitą vaizdą. Tai
šiurpi nuotrauka. Negalime jos publikuoti. Taigi šioje vietoje ir prasideda legendos bei įvairios
istorijos. Vieni viekšniškiai sako, kad vyrų palaikai buvo užkasti už Ventos tilto, netoli kryžkelės
Viekšniai—Žibikai—Svirkančiai, apie 30—40 m nuo kelio pylimo. Tą vietą viekšniškiai vadina
pastauninku. Kiti sako, kad duobė prie pat kelio pylimo. Statant naująjį tiltą per Ventą, kapas
atseit likęs po kelio pylimu. Kiti viekšniškiai sako, kad, praėjus keletui dienų po palaidojimo,
kažkas iškasė žuvusių vyrų palaikus, valtimi perkėlė per Ventą ir palaidojo senosiose Viekšnių
kapinėse. Kiti sako, kad tai buvo padaryta pavasarį. Apie šį paslaptingą palaidojimą nežinomi
vyrai pranešė A. Švažo broliui ir P. Šiuipio seseriai. Kas tai galėjo padaryti? Viekšniškiai nežino,
arba nenori pasakyti, nes bijo. Įdomus dalykas — pastaraisiais metais Viekšnių senosiose
kapinėse vyksta keisti dalykai. Sakykime taip, ant tariamojo A. Švažo ir P. Šiuipio kapo 1990 m.
buvo pastatytas medinis kryžius ir lentelė su užrašu — Lietuvos partizanai. Tiesa, jau nuo seno
čia stovėjo medinis kryžius, tačiau jis paseno ir nuvirto. Atrodo, pernai toje pačioje vietoje buvo
pastatytas metalinis kryžius su betoniniu pagrindu.
Užrašas D. S., kaip viekšniškiai aiškino, tai — Doičen Soldaten. Ši kol kas tariama kapavietė
yra netoli centrinių kapinių vartų, dešinėje pusėje. Ne seniai nugriautas ir toje vietoje stovėjęs
ūkinis pastatėlis. Kas tvarkosi Viekšnių kapinėse, nelabai aišku. Ne vienas viekšniškis teigė, kad
tikrai šioje vietoje yra palaidoti mano minimi vyrai. Vokiečių kareivių kapai yra šiek tiek toliau.
Viekšniškiai kalba apie senutę, artimą A. Švažo giminaitę, mirusią gal prieš porą metų, kuri yra
pašnibždėjusi ir parodžiusi šių vyrų kapą. Aš tikiu, kad Viekšniuose yra dar ne vienas drąsus
žmogus, kuris tiksliai gali parodyti kapavietę. Išdrįskite, užeikite pas Viekšnių miestelio seniūną
ir pasakykite. Tada žuvusiųjų artimieji galės normaliai sutvarkyti kapavietę, ir baigsis jau keleri
metai po Viekšnius sklandančios gražios ir negražios legendos.
Nabažienė Lina [Lina Martinkutė-Nabažienė]. Užlieknės apylinkės istorijos vingiuose. —
Užlieknė: Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Užlieknės filialas, 2001. — 59 p.
— Kompiuterinis leidinys. Tiražas 2 egz. — Tekste:
Greta bažnyčios, aptvertos akmenų tvora, yra Užlieknės kapinės, veikiančios iki šiol. Žmonės
pasakoja, kad pirmasis žmogus čia palaidotas 1901 m. Šias kapines galima rasti pažymėtas dar
1867 m. sudarytame žemėlapyje. Greičiausiai ši vieta tada buvo numatyta kapinėms ir pažymėta
minėtame plane. Kapinėse yra palaidoti dvasininkai: jau minėtas Stanislovas Ercius (m. 1936-04-
23, 54 metų) ir Kazimieras Vilkickas (1874-01-02—1943-10-24), gyvenęs ir kunigavęs
Užlieknėje. Kiek tolėliau į vakarus nuo minėtų kapinių yra senosios Užlieknės kapinės, šiandien
pagal legendą vadinamos Žydų kapeliais. Iš tikrųjų niekas neprisimena čia laidojus žydus. Ant
kapinių kalnelio stovi akmeninis kryžius su užrašu:
Pund.
Leonas ir Cicilija
Sidabrai
1925
83