3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

4. Mediniai kryžiai 30
5. Antkapiai 591
6. Skulptūros 14
7. Koplyčios 5
8. Šiuolaikiniai akmeniniai paminklai 177
Rusų senosiose kapinėse:
1. Metaliniai kalti ir lieti kryžiai 34
2. Senieji akmeniniai ir mūriniai kryžiai 126
3. Akmeniniai kalti kryžiai 2
4. Mediniai kryžiai 7
5. Antkapiai 65
6. Šiuolaikiniai akmeniniai paminklai 26
Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. — Vilnius, 1998. — 744 p. —
Tekste:
Kairiškiai: Pušys Apžadų kapeliuose. Tai 15x25 m. dydžio „kapeliai”, nors kapelių čia nėra.
Ėmus laidoti nekrikštytus žmones, valdžia uždraudė tai daryti, liepė juos perlaidoti, po to niekas
čia mirusiųjų nelaidojo. Didžiausia iš trijų pušų — sena, surambėjusi, daugiau kaip 1 m.
skersmens, į vakarus nuo jos — jaunesnė, tiesesnė, apie 80 cm. skersmens, trečia — aptvaro
šiaurės vakarų kampe, apie 60 cm. skersmens. Dažniausiai stebuklinga laikoma tik seniausioji iš
jų, bet neretai sakoma, kad visos trys pušys stebuklingos. Padavimai: Sako, senovėje, kai toje
vietoje pradėjo kirsti mišką, apie tą pušį vis iš nakties rasdavę keliais apšliaužtą takelį, kad prie
jos kažkas vis naktimis slapta melsdavęsis, taip ją po to ir paliko toje vietoje, o vėliau žmonės
ėmė ir patys ją garbinti. Dar pasakoja, kad kirtėjams, kai šie kirto aplinkinį mišką, prisisapnavę,
kad kas tą pušį kirs — tas mirs. Vis dėlto kažkas pušį bandė nupjauti, bet negalėjo — kiek dieną
įpjaus, tiek po nakties vėl ta vieta užaugdavo. 1815—1932 m. šioje vietoje buvo sukurta visa
„šventykla'': 1815 12 28, kaip rodo lenkiškas įrašas pušyje, prie jos buvo pritvirtinta storų
ąžuolinių lentų, kalvio apkaustyta aukų dėžė, virš kurios po stogeliu pritvirtintas Nukryžiuotasis.
1895 07 16 į rytus nuo medžio pastatyta koplytėlė su Švenčiausios Panelės ir kitų šventųjų
statulomis, aplink pastatyta kryžių. 1977 metais kraštotyrininkas J. Šliavas nurodė, kad kryžiai
buvę su įvairiomis 1912—1972 m. laikotarpio datomis. Nupuvus stogeliui virš pirmojo
Nukryžiuotojo, jis perkeltas į koplytėlę, bet ant pušies, maždaug 4 m. aukštyje, vėl buvo
pritvirtintas kitas Nukryžiuotasis. ''Prie pušies melstis žmonės eidavo, kai kam ką skaudėdavo:
eidavo apie tą pušį keliais, dėdavo prie jos pinigų, ant Nukryžiuotojo rišdavo kaspinėlių,
statydavo šalia jos apžadų kryžius [...] dar ir dabar nuo tos pušies perkeltas į koplytėlę
Nukryžiuotasis visas apraišiotas spalvotais kaspinėliais: baltais, rausvais, mėlynais, žaliais,
vienas — juodas. Apraišioti kaspinėliais ir nuo pušies nuimti kryželiai bei Panelės Švenčiausios,
koplytėlėj sustatyti šventųjų paveikslai. Sakydavo žmonės, kad nuo to esą jie pagydavę'' (Šliavas
J., 1977 m.). Kryžiavom dienom ir per Šeštines prie tos pušies susirinkdavo minios žmonių,
giedodavo, eidavo aplinkui keliais. ''Vienas iš pačių įspūdingiausių šios rūšies mitologijos
paminklų Šiaurės Lietuvoje”, — rašė J. Šliavas, apsilankęs Apžadų kapeliuose (Šliavas J.,
1977 m.). — Nurodyta literatūra.
Tučiai (Nevarėnų seniūnijoje): Kapeliai. Gintalo dvaro pušyne yra senkapiai, kur buvusi
Dievo motinos koplytėlė, laikyta stebuklinga. Padavimai: Čia stovėjusi bažnyčia. — Nurodyta
literatūra (Žemaičių prietelius. — 1930. — Liep. 17.).
Užlieknė: Veselės kapinės. Tarp Užlieknės ir Viekšnių, ant kalnelio, prie pat kelio. Senos
atviros kapinaitės, kuriose stovėjo keli pakrypę mediniai kryžiai. Padavimas: Buvo pasakojama,
kad XVIII amžiaus pradžioje čia kelyje susitiko du vestuvininkų pulkai. Vieni jų važiavę į
Viekšnius, į jungtuves, kiti buvo grįžtantys po sutuoktuvių. Būdami bajoriškai išdidūs, pulkai
susiginčijo, susišaudė. Mušėsi, žuvo ir abu jaunieji. Visi žuvusieji buvo ant kalnelio palaidoti. Iš
to kilo Veselės kapinių pavadinimas. — Nurodyta literatūra.
74