3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

„Paprastai, kad piliakalnio aikštelė būtų lygi, kalvos viršūnė būdavo nukasama, o pakraščiai
atitinkamai užpilami arba nulyginami... Dažnai, ypač kalvinio tipo, piliakalniai žemiau
nulygintos šlaitų dalies turi lygias pakopas, kurios supa arba visą piliakalnį, arba yra įrengtos tik
vienoje šlaitų dalyje. Kartais aptinkamos net dvi ar trys viena žemiau kitos įrengtos pakopos”
(P. Tarasenka). Gyvolių piliakalnio viršutinė aikštelė gana lygi, tolygiai žemėjanti į šiaurę, matyt,
lyginta. Rytinis aikštelės kraštas baigiasi 1—2 m aukščio šlaitu. Maždaug 1 m aukštyje nuo
piliakalnio papėdės, slėnio šlaitas pereina į horizontalią pakopą. Plačiausia ties piliakalnio
viduriu — apie 12,50 m. Čia apie 7 m ilgio žemiausias kraštas į slėnį. Matyt, buvo įėjimas ir
įvažiavimas į piliakalnį. Tik iš šios, pietrytinės pusės — siauro slėnio tarp upelio ir aukštos
Virvytės pakrantės piliakalnis atrodo neapsaugotas. Tačiau slėnis čia ir dabar žemas, drėgnokas.
L. Kšivickis rašė, kad Žemaitijos piliakalniai nėra ištisai supilti. Kultūriniai sluoksniai su
žmonių gyvenimo pėdsakais juose tik paviršiuje, o giliau visur aptikta nejudinta žemė. Atlase
rašoma, kad Gyvolių piliakalnio aikštelėje rastas tik 20—40 centimetrų storio kultūrinis
sluoksnis su žmonių gyvenimo pėdsakais. Taigi, gyventa nelabai ilgai. Sprendžiant pagal dydį,
čia galėjo būti piliakalnis-slėptuvė, apgyvendinama tik kilus pavojui.
Be reikalo aukso ieškotojai šį piliakalnį kadaise taip iškasinėjo. Visai galimas dalykas, kad čia
gyvenę žmonės patys aukso nebuvo regėję, mat, pagal dalį požymių piliakalnis galėjo būti
įrengtas senajame geležies amžiuje — mūsų eros pirmaisiais šimtmečiais. Piliakalnio
taisyklingumas, nudailinimas, kai kurie kiti požymiai rodo, kad jis galėjo būti įrengtas ir vėliau.
Tikrą piliakalnio amžių galima būtų nustatyti tik tyrinėjant kultūrinį sluoksnį — jeigu pavyktų
rasti bent kokią daikto liekaną.
Dažnai pilys buvo statomos tokiu atstumu, kad tarp jų būtų įmanomas greitas ryšys. Viena
pilių eilė ėjo plačiu Ventos slėniu, kartais kiek toliau nuo Ventos, bet vis dėlto pagal jos posūkius.
„Paliai Ventą stovi piliakalniai vienas nuo kito per 10—15 varstų: Papelėnuose (du), Selėnuose
(ties Kuršėnais) ir dar ties Šaukėnais”. Kšivickis L.). Pradedant beveik nuo aukštupio, pirmasis
galėtų būti Kalniškių piliakalnis Šaukėnų apylinkėje, toliau Šilėnų, Ramučių ir Rekčių
piliakalniai Kuršėnų apylinkėse, dar toliau Papilės du piliakalniai, tada Viliošių, Gyvolių, paskui
sektų Daubarių ir Naikių piliakalniai.
Galima ir taip samprotauti — ši pilių eilė prasidėjo prie senų, gausiai apgyvendintų
gyvenviečių pietuose, ėjo mažiau apgyvendinto krašto geriausiomis vietovėmis ir baigėsi prie
kitų gausiai apgyvendintų gyvenviečių šiaurėje. Nebetoli Zastaučiai Ukrinų apylinkėje, Kukiai
Juodeikių apylinkėje — senos neįtvirtintos gyvenvietės, apgyvendintos prieš mūsų erą ir mūsų
eros pradžioje.
Akmenės rajone yra tik 5 piliakalniai: Gyvolių, Luokavos, du Papilės ir Viliošių. Viekšnių
apylinkė (Gudų žemės ūkio bendrovė) turi brangų, paminklą. Sunku patikėti, tačiau piliakalnyje
lankosi gana daug žmonių, net užsieniečių. Šią vasarą viršaitė Genovaitė Sungailienė ryžosi
sutvarkyti ne tik senkapių, bet ir piliakalnio aplinką. Noriai darbo ėmėsi Rimas Jurašius su
giminėmis ir draugais. Tokio žymaus piliakalnio tvarkymo nebūta nuo neatmenamų laikų, todėl
neapsieita ir be nesutarimo tarp žinybų, komisijų, buvo įžeisti ir dirbę žmonės, tačiau darbus
reikėtų tęsti. Dar būtų galima kiek paretinti krūmus ir šlaituose, nupjauti jų liniją gadinantį
pusiau nuvirtusį medį, atitiesinti stulpelį ir atnaujinti jau apgadintą tekstą. Reikalingas ir sausas
takelis iki piliakalnio, rodyklės prie takelio, vieškelio ir plento.
Šis piliakalnis labai gera vaizdumo priemonė moksleiviams, visiems, studijuojantiems istoriją.
Tik reikėtų mums juo daugiau „girtis”. Pradėjus važiuoti ekskursijoms, gėda būtų ir bendrovei, ir
kaimo žmonėms dėl į upelį atvestos kanalizacijos „krioklio” (kalbama, kad ta vadinamoji
melioracija prasideda prie fermos), griuvėsių prie takelio, šiaudų ir mėšlo krūvų netoliese.
Galima būtų patvarkyti greta piliakalnio buvusius kapelius, atstatyti čia buvusią koplytėlę,
kryžių.
Visų, kurie yra girdėję pasakojimų apie piliakalnį, jo pavadinimą, upelio pavadinimą, prašau
rašyti šio straipsnio autoriui į Viekšnius (pašto indeksas 5451). Jūsų pasakojimai bus saugomi
rajono bibliotekose ir skelbiami spaudoje.
Bronius Kerys. Bibliotekininkas.
59