3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Pirmoji kat. bžn. statyta gal būti XVI a., nes Žemaičių vyskupijos bžn. sąraše, sudarytame
1592—97, pažymėta, kad V. bžn. yra protestantų rankose. Neaišku, ar ją katalikai atgavo ar buvo
pastatyta nauja. Karalius Vladislovas Vaza 1636 užrašė V. parapinei bžn. beneficiją — 10 gyv.
Nilės k., priklausiusiame karališkajam V. dvarui. Šio dvaro laikytojas tuo metu buvo Žemaičių
pilininkas Jonas Alfonsas Lackis. Valančius sako (Pastabos pačiam sau 91 psl.), kad medinė V.
Šv. Jono Krikštytojo bžn. buvo pastatyta 1634. Nuo 1636 V. bžn. jau yra parapinė. Jai kleboną —
Jurgį Ščavinską, Smolensko kanauninką, parinko Jonas A. Lackis 1637 ir II 11 perdavė jam par.
Bžn. pakonsekravo vysk. A. Tiškevičius 1740. 1752 V. jau buvo dekanato centras. 1789 įsteigta
prie V. bžn. altarija. Bajoras P. Pilsudskis 1754 norėjo įsteigti V. benediktinų vienuolyną. Tam
tikslui buvo atkvietęs 1755 iš Nesvyžiaus benediktiną D. Paulauskį. Bet vienuolynas nebuvo V.
įsteigtas, nes fundacija pasirodė esanti permenka. 1841 V. buvo 4 kunigai, bžn. beneficijos 23
valakai ir 18 margų žemės, mstl. 601 gyv., par. 8451 kat. V. par. priklausė ir Leckavos filija.
Mirus kleb. kan. Bytautui, į V. buvo atkeltas kleb. Pr. Kondrotas, kuris, išsirūpinęs rusų valdžios
leidimą, 1844 pradėjo statyti pagal inž. Keršteino planą naują mūrinę bžn., IV 12 buvo
pašventintas kertinis akmuo. Bžn. baigta statyti 1853 ir vysk. Valančiaus pakonsekruota. Vidaus
įrengimas atliktas naujo kleb. Ruperto Bartkevičiaus priežiūroj, buvo užbaigta statyti bokštai, į
vieną jų įtaisytas laikrodis, šventorius aptvertas mūro siena, senoji bžn. nugriauta ir jos vietoj
pastatyta koplyčia. Bžn. statybą prižiūrėjo vyresnysis mūrininkas Karolis Klamer, o darbo
vykdytojas buvo Jokūbas Rekke. Bžn. buvo kryžiaus formos, 25 sieksnių ilgio ir 13 pločio.
Plytos buvo pagamintos vietoj, įrengus degyklą, reikalingą medžio medžiagą davė dvarininkai:
Lubeckis ir J. M. Važinskis. Rusų valdžiai reikalaujant kleb. R. Bartkevičius 1866 buvo iškeltas
iš V., o jo vieton paskirtas kun. Sidaravičius. 1870 Vinco Juodeikio dėka įtaisyti bžn. 9 nauji
altoriai. Vėliau V. klebonavo kan. Juozapas Zaleskis. Per I pas. karą apgriautą V. bžn. pasirūpino
atstatyti kleb. Gudavičius. 1923 V. kleb. paskirtas kan. Jonas Novickis, kuris 1941 VI
besitraukiančių iš Lietuvos bolševikų buvo žiauriai nužudytas. R. Krs.
Codex Bobinovski 1619;
M. Wolonczewskis, Žemajtiu Wiskupistė 1848;
Słownik geograficzny XIII 1893;
Tėvynės Sargas 2—3 1900;
A. Alekna, Žemaičių vysk. M. Valančius 1922;
M. Valančius, Pastabos pačiam sau 1929;
M. Gumowski, Herby miast litewskich (Atenenum Wileńskie X 1935);
Vc. Biržiška, Rašytojų kalendorius 1949;
M. Biržiška, Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose 1938.
Vilkys A. Kai prabyla paminklai // Vienybė. — 1970. — Rugpj. 4.
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. — Vilnius, 1973. — P. 20, 51, 97, 98, 215, 216,
372, 373, 598, 599.
Lietuvos TSR valstybinės žemės ūkio komisijos protokolai. 1940 m. — [Vilnius], 1974. —
P. 64, 72, 73, 74. — Žinias aprašui pateikė kraštotyrininkas architektas Eugenijus Šlėnys 2004
metais. — Tekste:
Valstybinės žemės ūkio komisijos posėdžio, įvykusio 1940 m. rugpjūčio mėn. 14 d.
Protokolas Nr. 20
Posėdyje dalyvavo: pirmininkas agr. A. Žukauskas, vicepirmininkas inž. P. Sklėrius, nariai:
M. Meškauskienė, agr. Vasinauskas, inž. A. Guogis, J. Grigalavičius, ir D. Pundzius.
[...]
5