14.08.2013 Views

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

„Poilsiavietė prie srauniosios Virvytės”;<br />

„Šimtametis Viekšnių malūnas — technikos paminklas”.<br />

Labanauskas K. Įdomu, kad... klystame vis dažniau // Voruta. — 1998. — Bal. 18. —<br />

Nr. 16 (346). — P. 6. — Tekste: Apie knygą: Erelis P. Įdomioji Lietuva. — Tekste: „Akmenės<br />

rajone (p. 11) teigiama „Viekšniuose yra seniausia Lietuvos vaistinė, įsikūrusi 1860 m.” Bet<br />

autoriui būtų pakakę atsiversti enciklopediją, ir sužinotų, kad 1843 m., caro valdžiai sudarant<br />

Kauno guberniją (kuriai priklausė dabartinis Akmenės rajonas), nurodoma veikus 20 vaistinių.”<br />

Šiurkuvienė J. Dovana — parduoti muziejaus pastatai. — Šiaulių kraštas. — 1999. — Bal.<br />

30; Geg. 1: ir nuotraukos. — Tekste skyriai: Įžymioji Viekšnių vaistinė. Kilo abejonių. Teigiama<br />

priešingai. Prirašyta tik pabaiga. Parduotas pastato galiukas. „Testamentas” negalioja.<br />

Piktinimosi dar gali būti.<br />

Rozga Leopoldas. Apie rajono muziejus // Vienybė. — 1999. — Rugs. 21. — Tekste:<br />

Akmenės rajono savivaldybė išleido informacinį leidinį „Akmenės krašto muziejai”.<br />

Plastinina Bernarda. Senasis vaistažolių sodas. Būti ar nebūti // Santarvė. — 2001. —<br />

Spal. 4: iliustruota: [1.] B. Kolbergienė norėtų, kad vaistažolių sodas išliktų ir kitoms kartoms.<br />

Jono Strazdausko nuotr. [2.] Sode darbo per akis nuo pat ankstyvo pavasario. Nuotrauka iš<br />

asmeninio albumo. — Visas tekstas:<br />

1995-ųjų vasarą senojoje Viekšnių vaistinėje, statytoje dar XVIII a. antrojoje pusėje,<br />

atidarytas vaistinės muziejus. Kaip sako jo vadovė Danutė Končienė, suprantama, jog kilo mintis<br />

atkurti ir prie vaistinės buvusį vaistažolių sodą, nes jo istorija siekia XIX a. vidurį. Istoriniai<br />

šaltiniai rodo, kad vaistinę šiame pastate įkūrė provizorius Fiodoras Geldneris. Manoma, jog už<br />

ūkinio pastato jis užveisė sodą, kuriame augino vaistinius augalus. Vėliau sodą puoselėjo<br />

farmacininkai tėvas ir sūnus Aleksandravičiai.<br />

ATGIMSTA SENOSIOS TRADICIJOS<br />

Atkūrus vaistažolių sodą, tvarkyti aplinką bei prižiūrėti vaistažoles patikėta viekšniškei<br />

Bronei Kolbergienei.<br />

Gyvolių kaime gyvenanti farmakognostė J. Balvočiūtė pasiūlė įrengti nuolatinę vaistinių<br />

augalų ekspoziciją. Jai pritarė tuometinis Viekšnių seniūnas T. Januškevičius. Buvo padarytas<br />

projektas, paruošta žemė, akmenimis išgrįsti takeliai.<br />

Pagal J. Balvočiūtės sudarytą planą sodas buvo apsodintas vaistažolėmis, dekoratyviniais,<br />

aromatiniais, prieskoniniais, medingaisiais ir vaistingaisiais augalais.<br />

Daugelis augalų į vaistažolių sodą atkeliavo iš Balvočiūtės asmeninio sodo, daug jų dovanojo<br />

viekšniškiai Stasys Kriaučiūnas, Birutė Kryžienė, kiti — kas kuo galėdamas prisidėjo prie sodo<br />

kūrimo.<br />

Dabar 10 arų sklype skaičiuojama per 200 rūšių augalų.<br />

— Aleksandravičiaus laikais vaistažolių sodas buvo dvigubai didesnis, — į praeitį grįžta<br />

B. Kolbergienė. — Jis samdė žmogų, kuris augino ir prižiūrėjo vaistažoles. Gale sodo po<br />

lazdynu glaudėsi staliukas, suolelis. Senasis vaistininkas mėgęs čia sėdėti ir sudarinėti receptus<br />

savo klientams. Vaistažoles jis ne tik auginęs, bet ir rinkęs apylinkėse, talkinamas vietinių<br />

gyventojų. Kiek žmonių ir nuo kokių tik ligų vaistininkas yra išgydęs!<br />

B. Kolbergienė sako norinti būti panaši į senąjį vaistininką: puoselėti vaistingąjį sodą ir gydyti<br />

žmones. Jau kuris laikas pagal Balvočiūtės sudarytus receptus moteris pati ruošia vaistus ir<br />

dovanoja į ją besikreipiantiems dėl įvairių negalavimų. Trejus metus augintų ir atitinkamai<br />

paruoštų vaistažolių moteris labdarai pasiūlo ir Viekšnių seniūnijai, kad padalintų senukams,<br />

ligoniams.<br />

Sodo prižiūrėtojai pačiai tenka rūpintis ir sėkla. Dalį surenka iš savo sodo, bet daugelis augalų<br />

mūsų sąlygomis sėklų nesubrandina, todėl tenka pirkti savo lėšomis, mat tam reikalui pinigų<br />

niekas neskiria. Bet, anot ponios Bronės, labai jau traukia šis sodas, norisi jį matyti kuo gražesnį,<br />

įdomesnį, todėl augalų iš įvairių miestų parsisiųsdina net pagal katalogus.<br />

472

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!