3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Bulanovienė I. (Centrinės vaistinės vedėja). Tolimos ištakos // Vienybė. — 1985. — Liep. 20.<br />
— Tekste:<br />
Rajono farmacijos istorijoje pirmasis puslapis priklauso Viekšniams. Šioje senoje Žemaičių<br />
gyvenvietėje vaistinė įsteigta 1860 m. 1883 m. Kazimieras Aleksandravičius nupirko Viekšnių<br />
vaistinę savo sūnėnui Vincui Aleksandravičiui, kuris ją valdė 42 metus.<br />
V. Aleksandravičiaus sūnus provizorius Juozas, 1925 m. gavęs chemiko-vaistininko diplomą,<br />
pradėjo tvarkyti tėvo vaistinę. Provizorius Juozas Aleksandravičius Viekšnių vaistinėje dirbo iki<br />
1971 m.<br />
Balčiūnaitė S., Statkuvienė T. Paminėjo jubiliejų // Vienybė. — 1987. — Saus. 8. — Visas<br />
tekstas:<br />
Farmacininkų mokslinės draugijos Šiaulių skyriaus valdyba kartu su Paminklų apsaugos ir<br />
kraštotyros draugijos nariais surengė konferenciją, skirtą Viekšnių vaistinės 125 metų sukakčiai<br />
bei buvusio jos ilgamečio vedėjo Juozo Aleksandravičiaus gimimo 90-mečiui paminėti. Nuo<br />
1938 m. vaistinėje dirbanti E. Tomkevičienė prisiminė buvusį vedėją kaip be galo reiklų,<br />
principingą darbuotoją. J. Aleksandravičius turėjo įtakos jos charakterio formavimuisi. Akmenės<br />
vaistinės vedėjai K. Panebažienei šis farmacininkas buvo vienas iš pirmųjų mokytojų. Jis<br />
negailėjęs jaunai merginai praktiškų patarimų, mokęs bendravimo su žmonėmis. Su didele<br />
pagarba apie vaistininką kalbėjo Ventos vidurinės mokyklos mokytoja T. Statkuvienė: „Kartu<br />
mokiausi su Sofija Aleksandravičiūte. Dažnai lankydavausi jos namuose. Iš jų šeimos mokiausi<br />
gražaus bendravimo, pagarbos vienas kitam. Laisvalaikiu eidavau į vaistinę, ploviau buteliukus,<br />
vėliau — padėdavau gaminti vaistus. Mačiau J. Aleksandravičiaus reiklumą, jo troškimą<br />
išmokyti mus kruopštumo, pagarbos ir meilės darbui. Darbas vaistinėje man buvo gyvenimo<br />
mokykla. Joje išmokau tvarkingumo, nuoširdumo, o svarbiausia — teisybės”. Naujosios<br />
Akmenės centrinės vaistinės vedėja J. Bulanovienė priminė įdomių vaistinės istorijos puslapių.<br />
Vaistinę įsteigė iš Telšių atvykęs provizorius Teodoras fon Goldneris. Jam 1870 m. mirus,<br />
sodybą su vienu iš seniausių Viekšniuose namų paveldėjo žmona ir duktė. Tačiau moterys<br />
nebuvo farmacininkės, po 13 metų dėl skolų vaistinė parduota varžytinėse. Ją nupirkęs<br />
Kazimieras Aleksandravičius padovanojo sūnėnui Vincui ir įpareigojo, kad iš kartos į kartą ją<br />
paveldėtų giminės.<br />
V. Aleksandravičius vaistinę valdė 42 metus. Ji tapo pavyzdinga, čia praktikavosi vėliau<br />
žinomi farmacininkai S. Gaudiešius, A. Kaikaris, S. Avižonytė, A. Rušinas. Jos šeimininkas šelpė<br />
vargstančius, padėjo besimokantiems neturtingiems giminaičiams. 1915—1918 m. vaistų<br />
tiekimas nutrūko. Net iš kaimyninių apskričių į Viekšnius plaukė ligoniai. Į pagalbą tėvui atėjo<br />
sūnus Juozas — Kauno universiteto klausytojas. Vėliau jis gavo chemiko-vaistininko diplomą ir<br />
po tėvo mirties ėmė tvarkyti vaistinę.<br />
Tarybinės santvarkos metais vaistinė nacionalizuojama. 1944 m. pabaigoje, praūžus frontui,<br />
vaistinė buvo suremontuota. Tarybinė vyriausybė aukštai įvertino jos darbuotojų karo metu teiktą<br />
pagalbą partizanams, iš nelaisvės pabėgusiems tarybiniams kariams.<br />
Pokario metais į miestelį atvyko gydytojas Tumas, buvo atidaryta valsčiaus ambulatorija,<br />
veikė dantų kabinetas, 4 lovų gimdymo namai. Vaistinės veikla išsiplėtė. Populiari tapo<br />
išnešiojamoji prekyba vaistais kolūkiuose ir miestelio prekyvietėje.<br />
Provizorius J. Aleksandravičius dirbo iki 1971 m. gruodžio mėnesio. Jo pastangomis išsaugoti<br />
seni įrengimai, receptai, signatūros ir kita vertinga vaistinės istorijos medžiaga, menanti<br />
farmacijos praeitį, vystymąsi, tobulėjimą.<br />
Butautaitė Eglė. Viekšnių vaistininkės // Vienybė. — 1988. — Rugpj. 18. — Tekste: Emilija<br />
Tomkevičienė, Bronė Rakštytė, Janina Zajančkauskienė. — Visas tekstas:<br />
Viekšniuose vaistinę 1860 metais įsteigė provizorius Teodoras Geldneris, ir nuo tada čia<br />
tęsiasi taurios farmacininkų tradicijos. Daug vaistininkų Viekšniuose praktikavosi, žengė<br />
pirmuosius darbo žingsnius. Senojoje vaistinėje kadaise pradėjo dirbti ir fasuotoja Emilija<br />
Tomkevičienė, prieš aštuoniolika metų čionai atvyko dabartinė vaistinės vedėja Bronė Rakštytė.<br />
Trečioji vaistinės darbuotoja, sanitarė Janina Zajančkauskienė, į šį nediduką, bet draugišką ir<br />
457
Change language