3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Kraštotyrininkų pastangomis mokyklos muziejuje buvo sukaupta gana daug vertingos
etnografinės medžiagos, kuri vėliau sudarė pagrindą etnografiniam skyriui Viekšnių muziejuje.
1981 metų pradžioje, baigus Aleksandro Griškevičiaus žmonos tėviškės pastato
rekonstrukciją, A. Gedvilui buvo pavesta šiame pastate įkurti visuomeninį memorialinį aviacijos
pradininko Lietuvoje A. Griškevičiaus muziejų. Kraštotyrininkas A. Gedvilas perskaitė daug ir
įvairios literatūros apie 1851 m. lenkų kalba išleistos knygos „Žemaičio garlėkis” autorių, jo
pasidarytas skraidykles, sėkmingus ir nesėkmingus bandymus pakilti, apie reto talento asmenybę
ir jo neįgyvendintus planus. Padedant Vilniaus universiteto Mokslinei bibliotekai, kitiems
talkininkams, 1981 metais muziejus pradėjo savo veiklą. Suremontavus visiškai sutrešusį
A. Griškevičiaus žmonai priklausiusį namelį, į jį gyventi sugrįžo (dabar jau šviesaus atminimo)
medikė Polina Sriubaitė. Vėliau ji tapo muziejaus prižiūrėtoja, gidė, etnografinės medžiagos
rinkėja. Muziejui metodinę paramą teikė Mokslų Akademijos Istorijos instituto mokslininkai.
Padėjo aviacijos istorikas Jonas Balčiūnas, rašytojas — skulptorius J. Mačiuika, dailininkas
grafikas A. Šakalys, Naujosios Akmenės aviacijos sporto klubas ir dar daug žmonių, kuriuos
muziejaus įkūrėjas ir vadovas A. Gedvilas ne kartą minėjo savo publikacijose rajoninėje
spaudoje. Pirmus dvejus metus muziejuje buvo tik du skyriai — A. Griškevičiaus memorialinis ir
Etnografijos, kuriame patalpinta nuo darbo pradžios mokykloje sukaupta ir kartu su A. Sriubaite
surinkta kraštotyrinė medžiaga. Intensyviai buvo ruošiamasi trečiosios, skirtos Biržiškų šeimai,
ekspozicijos atidarymui. Ekspozicija buvo atidaryta 1989 metų balandžio mėnesį. Biržiškų
atminimui skirtas skyrius bus tol, kol restauruos jų namą-muziejų. 1991 metais buvo parengta
ekspozicija, skirta mokytojo keramiko Prano Brazdžiaus ir jo mokinių darbams. Vėliau įrengta
tautodailininko medžio drožėjo Juozo Rušino darbų ekspozicija.
Šalia didelių pastovių ekspozicijų muziejuje buvo rengiamos ir kitos viekšniškiams aktualios
parodos. Buvo surengta prieškario laikų Viekšnių fotografo Jono Kinčino nuotraukų paroda. Šių
dienų viekšniškių fotomenininkų Apolinaro Juodpusio, Vaclovo Kontučio nuotraukų parodos bei
kitų viekšniškių menininkų, sukėlusių didelį vietinių ir svečių susidomėjimą. Palaipsniui
A. Griškevičiaus atminimui įkurtas muziejus išaugo iki Viekšnių muziejaus. 1991 metais
aštuntame Lietuvos kraštotyrininkų suvažiavime A. Gedvilui buvo suteiktas Lietuvos garbės
kraštotyrininko vardas.
Puoselėjamas Biržiškų atminimas
1991 metais buvo įkurta Biržiškų draugija, kuri rūpinasi profesorių Biržiškų atminimo
išsaugojimu ir visomis išgalėmis stengiasi gauti lėšų Biržiškų namo atstatymui ir į jį muziejaus
perkėlimu. 1995 metais rugpjūčio 25 dieną Viekšniuose buvo atidengtas skulptoriaus Česlovo
Pečiuko paminklas Biržiškų šeimai. Tais pat metais įvyko ir pirmoji mokslinė konferencija,
skirta Biržiškų atminimui. Ją organizavo Vilniaus universiteto Biržiškų komisija, kurios
pirmininkas Rolandas Pavilionis, pavaduotojas Albertas Ružė. Konferencijose, kurios dar vyko
1996 ir 1999 metais, remdamasis savo sukaupta medžiaga, mokslinius pranešimus: „Profesorių
Biržiškų tėvai amžininkų atsiminimuose”, „Švietimo raida Viekšniuose: nuo parapijinės
mokyklos iki progimnazijos (1821—1919 metais)” skaitė A. Gedvilas.
Didžiausias noras
Šiandien A. Gedvilui ir Biržiškų draugijos nariams labiausiai rūpi prišnekinti Amerikos
lietuvius padėti atstatyti Biržiškų namus Viekšniuose. Respublikinė Biržiškų komisija pateikė
įvertinimą, kuriame nurodoma, kad būtina restauruoti Biržiškų kompleksą. Talkinant Amerikos
lietuviui teisininkui, Čikagos lietuvių bendruomenės valdybos nariui Pranui Jurkui, Lietuvos
Prezidentas Valdas Adamkus buvo pažadėjęs paremti, bet liko tik pažadai. Pasak A. Gedvilo,
reikia tik milijono... „Per p. P. Jurkų su gydytoja Aušrele Gurauskaite bandėme Čikagoje pasiekti
Amerikos lietuvių fondą. Šiuo metu rengiama kreipimuisi į Fondą anketa, kaupiama kita
medžiaga. Pagrindinė Fondo sąlyga, kad galėtų skirti lėšų Biržiškų komplekso restauravimui,
vietinės valdžios pritarimas: finansavimą dalintis pusiau”, — po šių žodžių gyvenimą paskyrusio
Viekšnių kraštui žmogaus akyse įsižiebė ryškios vilties kibirkštėlės...
Pablogėjus sveikatai, A. Gedvilas 1999 metais spalio 29 dieną muziejaus vadovo darbą
perdavė buvusiai savo mokinei.
449