3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

The Biržiškos were the professors in the Universities in Kaunas and Vilnius. In 1918 Mykolas
Biržiška and other members of the Council signed the Vasario 16 statement which declared the
Restoration of the Independence of the Lithuanian State. In 1995 the monument was put up in
the square of the town in honor of this famous family.
An old drugstore built in 1860 is near this monument. The historical exposition is arranged
in it.
Sučylienė Janina. Pamilęs savo kraštą ir žmones // Būdas žemaičių. — 2001. — Rugs. 4: ir
nuotrauka. — Visas tekstas:
Algirdas Gedvilas — buvęs istorijos mokytojas, Viekšnių mokyklos direktorius, aviacijos
pradininko Lietuvoje A. Griškevičiaus visuomeninio memorialinio muziejaus ir Viekšnių
muziejaus įkūrėjas bei vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas, daugelio straipsnių kraštotyros
temomis autorius. Puikios atminties ir tyros sielos žmogus, įamžinęs profesorių Biržiškų
atminimą. Jo publikacijos spausdintos ir laikraštyje „Būdas žemaičių”.
Šiandien kalbėsime apie Algirdo Gedvilo atliktus kilnius darbus. Mūsų pokalbyje dalyvauja ir
Joana Laucevičiūtė-Gedvilienė, pašnekovo žmona, jų dviejų dukrų motina, dviejų vaikaičių
močiutė, taip pat buvusi pedagogė — lituanistė.
Sudomino kraštotyra
A. Gedvilas gimė 1927 metais Mažeikiuose. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje ir ją baigė su
20-ąja gimnazistų laida. Besimokydamas baigiamojoje klasėje, įsidarbino Mažeikių muziejuje
vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Didelį įspūdį gimnazistui paliko įdomi ir spalvinga
muziejaus direktoriaus Petro Tryškos asmenybė. Iš jo žingeidus jaunuolis išmoko komentuoti
meno kūrinius, atskirus tapybos ir liaudies meistrų darbus. Įvairios užduotys paskatino domėtis
kraštotyra.
Pedagogo kelias
Negalėjo studijuoti. Tuometinis švietimo skyriaus direktorius pasiūlė baigusiam gimnaziją
Algirdui mokytojauti Šerkšnėnų pradinėje mokykloje. 1947—1949 metais jis dirbo pradinių
klasių mokytoju ir pats studijavo Vilniaus pedagoginio instituto istorijos fakulteto
neakivaizdiniame skyriuje. Studijos buvo įdomios, mokslas gerai sekėsi. Po dvejų metų, baigusį
du kursus, jauną mokytoją perkėlė į Viekšnių gimnaziją dėstyti istorijos kursą. 1950 metais,
vykstant respublikinei rajonizacijai, A. Gedvilas paskirtas Viekšnių vidurinės mokyklos
direktoriumi. Buvęs vadovas — Kostas Dainius perkeltas į Kauno mokytojų seminariją
matematikos dėstytojo pareigoms.
— Šalia smetoninių mokytojų jaučiausi labai jaunas ir neturintis patirties. Tuometinis
valsčiaus partijos sekretorius Jonas Gabalis pasakė: „Tu privalai vadovauti mokyklai”. Nebuvo
kur trauktis, — prisimena A. Gedvilas. Visą gyvenimą iki 1979-ųjų metų dirbo Viekšnių
vidurinės mokyklos direktoriumi ir istorijos mokytoju. 1973 metais A. Gedvilui buvo suteiktas
Nusipelniusio mokytojo garbės vardas.
Kraštotyrinis darbas
„Pagal charakterį esu flegmatikas. Domėjausi bendravimo psichologija. Įgytos žinios padėjo
tinkamai organizuoti darbą”, — mena pašnekovas.
Bedirbdamas surado įdomų nuo 1919 progimnazijos metų mokyklos archyvą. Tai ir paskatino
rašyti mokyklos istoriją. Kruopščiai rinko žinias apie Viekšnių mokyklas, kaupė įvairią
kraštotyrinę medžiagą, skatino prisijungti mokytojus ir mokinius. 1965 metais atnaujinęs
kraštotyrinį darbą apie tai daug rašė rajoninėje spaudoje bei respublikiniuose leidiniuose:
„Kultūros barai”, „Tarybinis mokytojas” ir kt. Rašant mokyklos istoriją, buvo renkamos
fotografijos, dokumentinė ir kita medžiaga, renkami progimnazijos, gimnazijos auklėtinių
atsiminimai, kurie vėliau — 1999 metų spalio 16-ai dienai, Viekšnių mokyklos įsikūrimo
80-osioms metinėms, išleisti atskiru leidiniu „Žiupsnelis prisiminimų”. Dailininko A. Gudaičio
dėka į Viekšnius buvo atvykę dailininkai Nijolė ir Romas Dalinkevičiai. Jie Viekšnių mokyklos
sieną papuošė originalia, tautosakinius motyvus įamžinusia, freska.
Viekšnių muziejaus įkūrėjas
448