3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Baltutis, 1909—1944), iš Kegrių kaimo — gydytojas ir kultūros veikėjas Domininkas Bukantas
(1873—1919), buvusioje Viekšnių progimnazijoje mokėsi aktorius, Panevėžio dramos teatro
įkūrėjas ir ilgametis vyriausiasis režisierius Juozas Miltinis (1907—1994), kompozitorius
Jeronimas Kačinskas (g. 1907 m.), jo brolis aktorius Henrikas Kačinskas (gim. 1903 m.),
dailininkas Vaclovas Ratas-Rataiskis (1910—1973), dainininkė Janina Liustikaitė (1924 m.),
dailininkas Antanas Gudaitis (1904—1989), daug kitų visai šaliai žinomų žmonių. Viekšniuose
tarpukario metais dažnai buvodavo istorikė Vanda Daugirdaitė su vyru rašytoju Baliu Sruoga.
Įvairiuose mokslo, kultūros, meno baruose ir šiuo metu darbuojasi dešimtys Viekšnių vidurinės
mokyklos auklėtinių, tapusių mokslininkais.
Nusilenkimas Biržiškoms
Iš šio krašto kilę žmonės didžiai mylėjo savo tėvynę Lietuvą ir jai ištikimai tarnavo. Bene
didžiausi nuopelnai yra Biržiškų šeimos, kurios atminimą įamžino 1995 metų rugpjūčio 25 d.
atidengtas skulptoriaus Č. Pečiuko paminklas.
Gydytojas Antanas Biržiška (1855—1923), baigęs 1880 m. Maskvos universitetą, apsigyveno
Viekšniuose ir iki mirties gydė miestelio ir plačių apylinkių žmones. Jo žmona Elzbieta
Rodzevičiūtė-Biržiškienė (1858—1938) — pedagogė, muzikė.
Viekšniuose Elzbietai ir Antanui Biržiškoms gimė 3 sūnūs. Vyriausias sūnus Mykolas
Biržiška (1882—1962) — literatūros istorikas, tautosakos tyrinėtojas, Kauno Vytauto Didžiojo ir
Vilniaus universitetų profesorius ir rektorius, Vasario 16-osios Akto signataras, daugelio
monografijų ir vadovėlių autorius.
Vaclovas Biržiška (1884—1956) — bibliografas, bibliotekų steigėjas, kultūros istorikas,
Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, bibliografinių leidinių „Knygos” ir
„Bibliografijos žinios”, tęstinio leidinio „Mūsų senovė” leidėjas, „Lietuviškosios enciklopedijos”
rengėjas. Jau po jo mirties JAV išleistas stambiausias jo darbas — 3 tomų lietuvių rašytojų
biografijų rinkinys „Aleksandrynas”.
Viktoras Biržiška (1886—1964) — inžinierius, matematikas, Kauno Vytauto Didžiojo ir
Vilniaus universitetų profesorius, daugelio vadovėlių aukštosioms mokykloms autorius.
Po 1944 metų atsidūrę emigracijoje, visi trys broliai profesoriai nepaliovė dirbę dėl savo
tautos.
Laikina Biržiškų ekspozicija A. Griškevičiaus muziejuje ir pasakoja apie šios šeimos darbus ir
nuopelnus Lietuvai. Eksponuojami profesorių Mykolo, Vaclovo ir Viktoro Biržiškų raštai,
nuotraukos, daktaro A. Biržiškos darbo stalas. Kai bus restauruotas pastatas, kuriame Biržiškų
šeimos gyventa, į ten bus perkelta ir ši ekspozicija.
Muziejuje taip pat eksponuojami viekšniškio tautodailininko Juozo Rušino ir žymaus
pedagogo keramiko Prano Brazdžiaus darbai.
Viekšniai ir jų apylinkės
Apžiūrėję A. Griškevičiaus muziejų, neskubėkime dar atsisveikinti su Viekšniais ir šiuo
kraštu. Stabtelkime prie išvaizdaus paminklo profesoriams Biržiškoms ir jų tėvams. Užsukime į
čia pat, buvusioje senamiesčio aikštėje, esančią senąją vaistinę, įsikūrusią 1860 metais. Joje
buvojo 1863 metų sukilėliai. Paskutinis jos savininkas, Juozas Aleksandravičius, surinko daug
senų farmacijos instrumentų ir prietaisų. Restauruojant vaistinės pastatą, išsaugota jo išorė ir
interjeras. Pastate 1995 m. įrengta ekspozicija, pasakojanti apie šio krašto inteligentijos
gyvenimą ir buitį.
Verta užsukti į 1854 metais statytą ir vyskupo Motiejaus Valančiaus pašventintą šv. Jono
Krikštytojo bažnyčią. Jos šventoriuje ilsisi 1941 m. birželyje bolševikų nukankinto Viekšnių
klebono kanauninko Jono Navicko palaikai. Greta šventoriaus — iš tarpukario metų išlikęs
Vytauto Didžiojo paminklas.
Važiuodami nuo Viekšnių į Šiaulius, nepamirškime sustoti sename Papilės miestelyje,
menančiame įžymiojo lietuvių tautos istoriko Simono Daukanto žingsnius ir darbus. Miestelio
aikštėje garsaus skulptoriaus V. Grybo sukurtas paminklas didžiajam žemaičiui S. Daukantui,
senosiose Papilės kapinėse — jo amžinojo poilsio vieta. Apie S. Daukanto gyvenimą ir
nuopelnus lietuvių tautai, jos mokslui ir kultūrai išsamiai pasakoja memorialinio muziejaus
ekspozicija.
446