3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Skyriai:
A. Griškevičiaus ekspozicija.
Iš metų tolumos.
Darbais garsino Lietuvą.
Nusilenkimas Biržiškoms.
Viekšniai ir jų apylinkės.
Museum des Anfängers der Aviatik in Litauen Aleksandras Griškevičius in Viekšniai.
The Museum of the Lithuanian Aviation Founder Aleksandras Griškevičius in Viekšniai.
Nuotraukos:
1. [Muziejus žiūrint iš Akmenės gatvės].
2. Muziejaus ekspozicijos kampelis. Pirmame plane — „garlėkio” maketas.
3. Unikalus nežinomo meistro pintas sietynas iš buvusio Santeklių dvaro. Manoma, kad šiam
sietynui ne apie 100 metų.
4. Vaiko lopšys ir lova iš pasiturinčio ūkininko sodybos. Šiam eksponatui apie 150 metų.
5. Paminklas Biržiškoms. Jis pastatytas 1995 metais.
6. Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos.
A. Griškevičiaus ekspozicija
Aviacijos pradininku Lietuvoje laikomas Aleksandras Griškevičius gimė 1809. I. 6 Krakių
apylinkėse, dabartiniame Kėdainių rajone, nusigyvenusių bajorų šeimoje. Yra žinoma, kad
1818—1824 m. mokėsi Kėdainiuose. Tai buvo apsiskaitęs, labai išsilavinęs žmogus, mokėjęs
lietuvių, rusų, lenkų ir, matyt, keletą Vakarų Europos kalbų, tad nesunkiai rasdavo darbo.
1830 m. dirbo raštininku Vilniaus gubernijos valdyboje, 1834 — Šiaulių apskrities teisme,
1836—1845 metais sekretoriavo Šiaulių miesto rotušėje, nuo 1845 m. — vertėjas Kauno
gubernijos civilinio teismo rūmuose. Laisvu nuo tarnybos laiku A. Griškevičius domėjosi
skraidymo teorija, filosofija, parengė keletą skraidymo aparato projektų. Vieną iš jų aprašė
1851 m. išleistoje knygelėje „Žemaičio garlėkys” („Parolot Žmudzina”). Iš esmės tai turėjo būti
aerostato ir garo mašinos kombinacija, varoma propeleriu, turinti horizontalius sparnus. Yra
žinių, kad pats savo sukonstruotus aparatus statė ir nesėkmingai bandė. Netekęs tarnybos, po
1859 m. A. Griškevičius gyveno Šiauliuose ir Viekšniuose, 1863. II. 11 mirė, palaidotas
senosiose Viekšnių kapinėse. Netrukus prieš mirti, 1860 m., parašė filosofinį traktatą „Gamtos
tikrovė, arba matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais populiariais
pašnekesiais”. Iš jo matyti, kad A. Griškevičius gerai žinojo Vakarų Europos filosofų darbus,
juos traktavo savitai. Carinė valdžia dėl šio kūrinio autoriui buvo iškėlusi bylą Šiaulių apskrities
teisme. Restauruotame pastate, kuriame savo gyvenimo pabaigoje glaudėsi A. Griškevičius, 1981
metais atidarytas visuomeninis muziejus. Pirmoji jo ekspozicija ir skirta Aleksandrui
Griškevičiui. Skyriuje eksponuojami A. Griškevičiaus suprojektuoto „garlėkio” ir 1933 m.
Atlantą perskridusio lėktuvo „Lituanika” modeliai, menininkų darbai, stenduose glaustai
atspindima aviacijos Lietuvoje raida, Akmenės aviacinio sporto klubo veikla.
Iš metų tolumos
Aviacijos pradininkui A. Griškevičiui skirtą ekspoziciją taip pat papildo ir pratęsia gretimame
to paties namo kambaryje įrengta etnografinė ekspozicija, pasakojanti apie Viekšnių krašto
žmonių buitį, papročius ir tradicijas XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje. Muziejaus įkūrėjas
pedagogas Algirdas Gedvilas ir medikė, didelė šio krašto istorijos ir kultūros brangintoja
Apolonija Sriubaitė sukaupė gausią seniai pagamintų namų apyvokos daiktų, buities įrankių,
baldų ir drabužių kolekciją, didelį linų apdirbimo įrankių rinkinį. Šiuos daiktus padovanojo
Viekšnių miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai. [...]. Šiame skyriuje saugomas ir iš šio krašto
kilusios kraštotyrininkės Amelijos Urbienės darbų rinkinys. Jos užrašai apibendrina ir
charakterizuoja šio krašto žmonių papročius, kalbą, amatus.
Darbais garsino Lietuvą
Iš Viekšnių yra kilę daug žymių žmonių, mokslo ir kultūros darbuotojų, kuriuos šiandien žino
ir gerbia lietuvių tauta. Nemažai talentingų jaunuolių tarpukario metais mokėsi čia veikusioje
progimnazijoje. Senosiose Viekšnių kapinėse yra anksti mirusio poeto Leono Skabeikos (1904—
1936) kapas, iš kaimyninio Žibikų kaimo buvo kilęs poetas Klemensas Dulkė (Klemensas
445