3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Vilniaus universiteto gavome visus „Aleksandryno” tomus, restauruotą M. Biržiškos knygą
„Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose”, visą Mykolo ir Vaclovo Biržiškų bibliografinę
medžiagą, daugelio jų mokslinių darbų titulinių puslapių kserokopijas. Taip pat per ją
sužinojome ir gavome kopijas Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos aktų dėl
M. Biržiškos apdovanojimo Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu 1935 metais ir Didžiojo Lietuvos
kunigaikščio Gedimino ordino Garbės ženklu. Tokiu pat ordinu buvo apdovanotas ir Vaclovas
Biržiška. Praeitų metų pabaigoje ekspoziciją papildėme iš Vilniaus universiteto
Bibliotekininkystės katedros gautais dviem ypač vertingais leidiniais. Vienas jų — K. Binkio ir
K. Šimonio 1922 m. leidinys „Dainos. Žmonių poezijos antologija”. Jo dedikacijoje sakoma:
„Spaudos atgavimo 20 metų sukaktuvių paminėjimui prof. M. Biržiškai”. Dedikaciją pasirašė
16 iškilių to meto mokslo, visuomenės ir politikos veikėjų, tarp jų J. Šliūpas, S. Janulaitis,
A. Petrulis, dr. Mickis. Kita dovana — albumas „Vilnius 1323—1923 m. m.”, parengtas
K. Binkio ir P. Tarulio. Dedikacijoje „Aušros” gimnazijos mokiniai užrašė: „Mylimam mūsų
auklėtojui M. Biržiškai vardo dienoje”. Abu šie laidiniai pažymėti M. Biržiškos ekslibriu.
Dviejuose ekspozicijos stenduose rodoma nemažai Biržiškų šeimos nuotraukų, kurias
išsaugojo viekšniškis A. Sakalauskas ir vėliau perdavė Biržiškų draugijos pirmininkei, gydytojai
A. Gurauskaitei. O nuotraukų originalai perduoti Vilniaus universiteto Biržiškų fondui. Turime
nemažai 1922—1938 metais įvairiose Lietuvos leidyklose išėjusių visų trijų profesorių mokslo
darbų. Po ekspozicijos atidarymo ją kasmet aplanko vidutiniškai 32—35 ekskursijos. Sulaukėme
ir garbių Lietuvos žmonių bei JAV gyvenančių tautiečių, įsimintina buvo M. Biržiškos dukters
Onos ir jos vaikų viešnagė Viekšniuose. Muziejuje pabuvojo ir ekspoziciją apžiūrėjo Lietuvos
Respublikos Prezidentas A. Brazauskas, Vilniaus universiteto rektorius R. Pavilionis, dviejose
Biržiškų mokslinėse konferencijose dalyvavę mokslininkai, meno ir kultūros darbuotojai.
Sulaukėme svečių iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, lankėsi dvi ekskursijos iš lietuviško
Baltarusijos regiono Pelesos, keletas Seimo narių.
Labai vertiname viekšniškio, tarpukario metų valsčiaus sekretoriaus J. Levito išsaugotą ir jo
sūnaus Edmundo muziejui perduotą dr. A. Biržiškos sveikatos namų statybos dokumentaciją su
16 autentiškų M. Biržiškos laiškų. Šiuo metu dokumentacija praverčia architektui K. Bubnaičiui,
rengiančiam Biržiškų tėviškės pastato rekonstrukcijos projektą, nes tarp šių dviejų pastatų esama
bendrų dalykų.
Išskirtinė vieta teiktina stendui, kuriame atsispindi profesoriaus Vaclovo Biržiškos
prasmingos, sakyčiau, pranašiškos mintys, niūriais 1951 stalininių represijų metais išsakytos JAV
lietuvių laikraštyje „Naujienos”. Cituoju: „Tauta, kuri neturi galimumo savo kultūros kelti, kuri
negamina ir nespausdina naujų knygų, kuri nepateisina savo savita kultūra savo tautinio
individualumo, yra mirusi. Bet lietuvių tauta, išgyvenusi tiek skaudžių katastrofų ir jau ne kartą
iš numirusių prisikėlusi, mirti nenori ir nemirs. Ir dėl to ji nelaukdama ir savo tautos židinio
atstatymo ir dar po visą pasaulį išsklaidyta, atgaivins ir savąją knygą ir jau ne tuščiomis
rankomis grįš į tėvynę.”
Esu tikras, kad restauravus Antano ir Elzbietos Biržiškų namą ir ten rengiant memorialinį šios
taurios giminės muziejų, jo gera pradžia bus šiandieninė Biržiškų ekspozicijos medžiaga.
Gedvilas Algirdas. Turtėja Biržiškų ekspozicija // Vienybė. — 1999. — Liep. 22.
Rozga Leopoldas. Apie rajono muziejus // Vienybė. — 1999. — Rugs. 21. — Tekste:
Akmenės rajono savivaldybė išleido informacinį leidinį „Akmenės krašto muziejai”.
Algirdas Gedvilas — mokytojas, Viekšnių muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos Garbės
kraštotyrininkas: [Biografija Viekšnių muziejuje, parašyta remiantis autobiografija], — 2000. —
Tekste:
Algirdas Gedvilas gimė 1927 metų balandžio mėnesio 5 dieną Mažeikiuose. Mokėsi Mažeikių
gimnazijoje. Dar mokydamasis gimnazijoje — paskutiniais mokslo metais — apie 11 mėnesių
dirbo Mažeikių muziejuje. 1950 metų rugsėjo mėnesio 1 dieną pradėjo dirbti Viekšnių vidurinės
mokyklos direktoriumi. 1954 metais baigė Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto istorijos
fakultetą, įgydamas istorijos mokytojo specialybę. Visą gyvenimą, iki 1979 metų rugsėjo
441