3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

padangę buvo pakilta net 400 kartų. Karui baigiantis P. Požerskis pasitraukė į Vakarus ir toliau
skraidė, tapo stambiu pramonininku, turinčiu Anglijoje aviacijos verslą. O kai paties
atšiauriausio šaltojo karo metais (apie 1954 m.) ties Šiauliais kariškių radarai pagavo „priešo
lėktuvą”, viekšniškiai dievagojosi girdėję per Amerikos radiją, jog tai skridęs Viekšnių aplankyti
Požerskis. Žinoma, dar galima paklausti paties P. Požerskio, tereikia susisiekti su Anglija...
Neįminta mįslė taip ir liko šalia Viekšnių, Kapėnuose, Sirutavičiaus dirbtuvėse pagamintas
lėktuvėlis. Jo autoriaus ieškota sovietiniais metais, bet niekas iš vietinių nedrįso prisipažinti.
Istorijai liko tik Žemaitijoje garsaus fotografo Jono Kinčino nuotrauka, daryta 1937 m.
Atsisveikindama su Viekšniais, užsuku į senąsias miestelio kapines, kur mane kokių 9-erių
metų mergaičiukę senoji Beržanskienė prisaikdino nepamiršti ažūrine metalo tvorele aptverto
Beržanskų giminės kapo, kur ilsisi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys. Šią
vietą turėjau atsiminti ir savo vaikams papasakoti... Su senąja, kunigaikštiene vadinama,
Beržanskienė aplankydavome gerojo daktaro Antano ir jo žmonos Elžbietos Biržiškų (trijų
profesorių tėvų) kapus, o paskui prieidavome prie jokio paminklo neturinčio kapelio. Senoji
brukdavo man į rankas kibirėlį ir liepdavo lėkti į Ventą vandens. Kol aš persirisdavau per
cementinę tvorą, kol grįždavau, kapelis būdavo sutvarkytas. Klausiama, kas čia palaidotas, senoji
teištardavo: „Didelės išminties, nelaimingas žmogus” ir po kurio laiko pridurdavo: „Kažkada, kai
nebuvo lėktuvų, jis ėmė ir pakilo į dangų. Negalima jo pamiršti”. Tikrai negalima. O štai jau ir
kapinių pakraštyje mūsų laikais sportinės aviacijos istoriko J. Balčiūno padėtas rasti
A. Griškevičiaus kapas. Dabar čia pastatytas paminklas, virš marmuro plokštės pasisukęs į
Ventos pusę, sparnus iškėlęs metalinis žemaičio garlėkis — laisvos minties paukštis...
Gedvilas Algirdas. Biržiškų ekspozicijos dešimtmetis // Vienybė. — 1999. — Vas. 9. —
Visas tekstas:
Aviacijos pradininko Lietuvoje A. Griškevičiaus memorialiniame muziejuje prieš dešimtmetį
buvo įrengta Biržiškų šeimai skirta ekspozicija. Vienas jos stendų anuomet buvo pavadintas: „Po
45-erių užmaršties metų”. Mat tik prieš dešimtmetį įsisiūbavęs tautos išsilaisvinimo, nacionalinio
atgimimo judėjimas įgalino pradėti bent menką Biržiškoms padarytos skriaudos kompensavimą.
Šiai iškiliai šeimai — tiek tėvams, tiek sūnums, profesoriams Biržiškoms — už didžiulį indėlį į
mūsų tautos mokslo, kultūros, švietimo lobyną, už jų itin reikšmingą politinę bei visuomeninę
veiklą dar ilgai būsime skolingi. 1944 metų rudenį, nujausdami neišvengiamą stalininių represijų
grėsmę, profesoriai atsidūrė priverstinėje emigracijoje. Šiandien žinome, kad jie tikėjo sugrįšią į
laisvą tėvų žemę.
Rengiant ir plečiant Biržiškų ekspoziciją, per dešimtmetį pavyko nemažai nuveikti.
Pradėjome nuo kraštiečių ir buvusių studentų, literatūrinės ir visuomeninės veiklos bendražygių
atsiminimų rinkimo. Įspūdingi istorikės V. Daugirdaitės-Sruogienės, rašytojos A. Korsakienės,
publicisto Pulgio Andriušio, vertėjo E. Viskantos atsiminimai. Branginame M. Biržiškos dukters
M. Žymantienės atsiminimus, reikšmingi bibliotekininkystės specialisčių G. Raguotienės,
J. Steponavičienės straipsniai. Kai ką turime iš JAV lietuviškuose laikraščiuose „Draugas”,
„Šviesa”, „Mūsų Vytis” skelbtų publikacijų apie Biržiškas. Daug vertingų publikacijų paskelbta
„Vienybėje", ypač redakcijai įvedus rubriką „Biržiškų kronikos". Turime visų straipsnių iškarpas.
Bene daugiausia apie Biržiškas „Vienybėje" yra rašęs redaktorius L. Rozga, taip pat J. Elekšis, Z.
Aleksandravičiūtė-Navickienė, A. Gedvilas ir kiti autoriai. Negaliu nepaminėti mūsų kraštietės
A.Urbienės užrašytų kaimynystėje su Biržiškomis gyvenusio kalvio D. Stonkaus atsiminimų.
Kairiškių pagrindinės mokyklos mokytoja R. Masiulienė užrašė E. Balsienės prisiminimus apie
profesorių motiną E. Biržiškienę, taip pat apie ją S. Rupkaitės-Stonkienės prisiminimus užrašė
mokytoja J. Gedvilienė, mokytoja A. Opulskienė užfiksavo S. Vosylienės prisiminimus apie
daktarą A. Biržišką. Autentiški viekšniškės B. Grabienės prisiminimai apie šio krašto žmonių
labai gerbtą „didįjį daktarą”. Užrašyti ir LTV laidos „Mūsų miesteliai” dalyvio S. Kriaučiūno
prisiminimai. Pastaruoju metu gautas kraštotyrininko B. Kerio darbas „Biržiškos ir Viekšnių
kraštas. Trumpa bibliografija”.
Plėtojant ir gausinant ekspoziciją, itin reikšmingą paramą suteikė Vilniaus universiteto
mokslinė biblioteka, ypač jos direktorė, mūsų kraštietė B. Butkevičienė. Jai tarpininkaujant, iš
JAV gautas M. Biržiškos dukters M. Žymantienės grafikos darbas „Mūsų tėviškė”. Taip pat iš
440