3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

atstovas Pranas Jurkus Biržiškų muziejui įteikė profesorių Biržiškų paminklinę lenta ir suaukotus
pinigus.
Kriščiukaitienė [-Biržietytė] Gražina. Sparnuotos minties skrydis: Iš mokslo ir technikos
istorijos // Mokslas ir technika. — 1999. — Nr. 1.— P. 29—30: Iliustruota. [Tekstai po
iliustracijomis: „A. Griškevičiaus visuomeninio memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas
Algirdas Gedvilas”. „A. Griškevičiaus garlėkis (vaizdas iš viršaus ir iš priekio)”.
„A. Griškevičiaus aerostato projektas. Piešinys paimtas iš Kaune 1851 m. lenkų kalba išleistos
A. Griškevičiaus knygos „Žemaičio garlėkis”]. — Tekste: Aleksandras Griškevičius, Pranas
Požerskis Viekšniuose. A. Griškevičiaus visuomeninis memorialinis muziejus, jo įkūrėjas ir
vadovas Algirdas Gedvilas. — Visas tekstas:
„...niekas negali paneigti laisvo paukščio skrydžio, daugybės skraidančių vabzdžių; todėl
žmogui atrandant greitą, saugų ir malonų kelią į svečias šalis, stinga tik nuovokos ir pasiturinčio
piliečio geranoriškumo, piliečio, vertinančio didžiąją mintį, nes, jai išsipildžius, tautos išvys
nebijantį jokios audros oro paštą, karo aviaciją”. Šie žodžiai, išspausdinti Kaune, skaitytojus
pasiekė 1851-siais, tačiau, deja, nesulaukė „geranoriško piliečio” paramos. Gal todėl, kad knyga
buvo parašyta lenkiškai, o gal todėl, jog pati mintis pakilti virš Lietuvos laukų tuomet atrodė
tokia pat beprasmiška kaip Napoleonui kažkada visiškai kvaila garvežio idėja.
Nuo 1851-ųjų praėjo septyneri metai, mecenatų taip ir neatsirado... „Žemaičio garlėkio”
autorius gyveno savo sudėtingą gyvenimą, godžiai skaitė tuometinę Lietuvos, Rusijos, Lenkijos,
Prancūzijos, Vokietijos spaudą, kūrė savojo garlėkio modelius, bandė skraidyti...
Skaitytojui turbūt nereikia pristatyti šios neeilinės asmenybės — tai Aleksandras Griškevičius,
gimęs prieš 190 metų netoli Krakių ir Grinkiškio (1809 m. sausio 6, naujuoju stiliumi 18 d.)
neturtingų bajorų šeimoje.
Taip jau likimo buvo lemta, kad paskutiniuosius savo gyvenimo metus Aleksandras
Griškevičius nugyveno Viekšniuose (mirė 1863 m. vasario 24 d.) ir buvo palaidotas senosiose
miestelio kapinėse. Iš vaikystės prisimenu, kad senieji viekšniškiai dar pasakojo apie keistuolį,
kuris, pasidaręs skraidyklę, bandė pakilti į dangų nuo savo namų stogo. Kiti tvirtino, kad
žmogelis skrido nuo bažnyčios bokšto ir susilaužė koją... Aviacijos pradininko Lietuvoje
A. Griškevičiaus visuomeninio memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės
kraštotyrininkas, buvęs Viekšnių vidurinės mokyklos istorijos mokytojas ilgametis jos
direktorius Algirdas Gedvilas šių žodžių negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Yra žinoma tik
tiek, kad A. Griškevičius bandė skraidyti su savos konstrukcijos skraidymo aparatu.
J. Talka-Grincevičius Varšuvoje 1930 m. išleistuose atsiminimuose rašo, kad A. Griškevičius:
„...gubernatoriui atvykus į vieną apskrities miestą, norėjo jam padaryti staigmeną, deja, skrido
taip nesėkmingai, kad pasibaidę arkliai pradėjo nešti gubernatorių, o išradėjas su oro balionu
krisdamas žemyn susilaužė koją”. Šių atsiminimų autorius 1860—1869 m. Kauno gimnazijoje
mokėsi su dviem A. Griškevičiaus sūnumis ir iš jų šiuos faktus buvo girdėjęs. Spėjama, kad tai
galėjo būti ne anksčiau kaip 1855 m. vasarą, kuomet A. Griškevičius gyveno Šiauliuose. (Yra
išlikę faktų, kad iki A. Griškevičiaus Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje (XVII a.) į orą bandė
pakilti italas Titas Livis Buratinis — mechanikas mėgėjas ir iš Palėvonės anoniminis marijonų
vienuolyno vienuolis). Viskas gal būtų ir ne taip jau paslaptinga, jei ne 1860 m. baigtas (285 p.)
A. Griškevičiaus filosofinis veikalas „Tikrovė gamtoje, arba dievybės, sielos ir tikėjimo tiesų
matematinė argumentacija trumpomis, populiaraus pašnekesio apybraižomis” (rankraštis
saugomas MA bibliotekoje). Šis dualistinės pasaulėžiūros kūrinys autoriui suteikė daug
nemalonumų. Caro valdžia jam buvo iškėlusi bylą Šiaulių apskrities teisme. Tiesa, teismas
A. Griškevičių išteisino, tačiau jam mirus (anot ilgaamžio Viekšnių vaistininko
J. Aleksandravičiaus), į jo namą atskubėjęs vietos klebonas ir parapijos maršalka surinko visus
talentingojo konstruktoriaus, filosofo rankraščius ir juos sudegino...
Tačiau žinių apie aviacijos pradininką Lietuvoje A. Griškevičių yra išlikę archyvuose, mokslo
istorikų darbuose. Žinoma, kad devynerių metų (1819 m.) A. Griškevičius pradėjo lankyti
Kėdainių keturių klasių šešiametę mokyklą ir tapo vienu geriausių mokinių. Tačiau 1824 m.
pradžioje buvo susekta slapta moksleivių organizacija, kuri ketino nužudyti iš Varšuvos grįžtantį
carą. Mokykla buvo tuojau uždaryta. A. Griškevičiui teko grįžti pas tėvus. Nors jo pavardės ir
438