14.08.2013 Views

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Šiauliuose” nutylėjo dėl savo kuklumo. Pasirodo, ir tėvui, daktarui A. Biržiškai, buvo būdingas<br />

didelis altruizmas, pasiaukojimas Lietuvai. Jis Vilniaus Geležinio fondo Komiteto pirmininko<br />

rašte Nr. 647 įvertinamas taip:<br />

„Už uolų darbą didžiojoje Tautos talkoje vaduojant sostinę Vilnių ir visas pagrobtas Lietuvos<br />

žemes ir už piniginę auką (7130 Lt) yra įtrauktas į Vilniaus Geležinio fondo Aukso Knygos<br />

Kovotojų eiles. Tebūnie šis dokumentas pasiryžėlių darbo liudininku, kitiems kilnių minčių<br />

žadintoju ir ateities kartoms pasididžiavimu”. Manau, kad komentarų šiam dokumentui nereikia.<br />

Neatsitiktinai ir sūnus Mykolas, sekdamas tėvo pavyzdžiu, Viekšnių dr. A. Biržiškos vardu<br />

pavadintų sveikatos namų statybai vėliau paaukojo 40000 Lt.<br />

Įspūdingas prof. V. Krėvės Mickevičiaus, 1932 metais buvusio Vytauto Didžiojo Universiteto<br />

humanitarinių mokslų dekanu, raštas universiteto rektoriui: „Turiu garbės pranešti Tamstai, Pone<br />

Rektoriau, kad humanitarinių mokslų fakulteto taryba š. m. rugsėjo mėn. 23 d., atsižvelgdama į<br />

ord. prof. Mykolo Biržiškos nuveiktus darbus lietuvių literatūros istorijos tyrime, nutarė suteikti<br />

jam garbės daktaro laipsnį jojo penkių dešimčių metų amžiaus sukaktuvių proga”. Pats<br />

M. Biržiška apie tai savo biografijoje taipogi kukliai nutylėjo.<br />

Įdomus ir Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos laiškas, iš kurio teksto ryškėja<br />

aukštas M. Biržiškos pedagoginės veiklos įvertinimas. Cituoju: „Ponui Aušros gimnazijos<br />

direktoriui profesoriui M. Biržiškai. Perkeldamas savo sūnų Juliuką iš Tamstos žinioje esančios<br />

gimnazijos tėvų Jėzuitų gimnazijon, šiuo noriu Tamstai ir kitiems mokytojams, Tamstos<br />

bendradarbiams, padėkoti už tą rūpestį ir darbą, kurį padėjote mokydami ir auklėdami mano<br />

sūnų...”.<br />

Be jokios abejonės minėtų dokumentų turinys daug ką pasako, parodo ir autorės<br />

J. Stankūnavičienės norą savąjį darbą pateikti taip, kad jį skaitantis gautų ne tik mokslinių žinių,<br />

bet ir informacijos, išryškinančios Biržiškų šeimos dorovines nuostatas, jų humaniškumą,<br />

patriotizmą, pasiaukojimą Lietuvai, jos žmonėms, gimtiesiems Viekšniams.<br />

Gedutis A. Viekšniai // Vienybė. — 1997. — Bal. 26. — Tekste: Tautodailininko dukra<br />

B. Šarkienė Viekšnių muziejui dovanojo tėvo [Juozo Rušino] išdrožtą šv. Jono Krikštytojo<br />

altorėlį, 7 nišų žvakidę, reto grožio dekoratyvinę lazdą, 17 drožinių nuotraukų ir tautodailininko<br />

darbo įrankių komplektą.<br />

Gedvilas Algirdas. Svečiavosi buvęs profesorių Biržiškų studentas // Vienybė. — 1997. —<br />

Liep. 9. — Visas tekstas:<br />

Viekšniškių Biržiškų draugija sutiko netikėtai čia apsilankiusį iš JAV jau garbaus amžiaus<br />

poną Praną Juškų, kuris, pasirodo, jau emigracijos aplinkybėmis, 1946—1949 metais, tęsė<br />

studijas Pinebergo universitete, kuriame dirbo profesoriai Biržiškos. Jie, po 1941 m. birželio<br />

14 d. tragedijos, žinodami, koks būtų jų likimas pasilikus Rusijos vėl okupuotoje Lietuvoje, 1944<br />

metais pasitraukė į Vakarus ir atsidūrė Vokietijoje. Panašiai pasielgė ir nemažas būrys buvusių jų<br />

studentų. Tiek profesoriai, tiek jų studentai norėjo, kad studijos nenutrūktų ilgesniam laikui. Visų<br />

jų bendromis pastangomis Vokietijoje, Pinebergo mieste, buvo įkurtas vadinamasis Pabaltijo<br />

universitetas. Jame broliai Biržiškos profesoriavo iki išvykimo į JAV 1949 metais.<br />

Buvę to universiteto studentai lietuviai, tarp jų ir Pranas Juškus, 1996 metų kovo 17 d.<br />

Čikagoje susirinko paminėti studijų Pineberge 50-ies metų sukaktį. Tame susitikime dalyvavę 20<br />

buvusių studentų, pagerbdami pasiaukojamą Biržiškų pedagoginį darbą, susitarė, jog tą sukaktį<br />

reikia įamžinti garbės lentoje, kurioje rašoma: „... buvę to universiteto studentai ypatingai<br />

prisimena Vytauto Didžiojo Kaune, Vilniaus ir Pabaltijo universiteto tris brolius profesorius<br />

Biržiškas Mykolą, Vaclovą ir Viktorą...” Svečias p. P. Juškus šią garbės lentą atvežė į Viekšnius<br />

ir, vykdydamas kitų kolegų studentų įpareigojimą, padovanojo būsimam profesorių Biržiškų<br />

memorialiniam muziejui. Kartu padovanota profesorių auklėtinių suaukotų pinigų suma, gražiai<br />

įrišti du tomai M. Biržiškos veikalo „Lietuvių tautos kelias” iš profesorių bičiulės<br />

D. Eidukaitienės asmeninės bibliotekos bei vienas egzempliorius M. Biržiškos dar 1948 metais<br />

Vokietijoje išleistos brošiūros „Vilniaus universitetas”. Šios dovanos (išskyrus pinigus) dabar yra<br />

laikinoje profesoriams Biržiškoms skirtoje ekspozicijoje, aviacijos pradininko Lietuvoje<br />

A. Griškevičiaus memorialiniame muziejuje. Mus, viekšniškius Biržiškų draugijos narius,<br />

436

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!