3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Muziejaus tikslo pilnumui, mano nuomone, būtinas didelis Žemaitijos krašto žemėlapis su
pažymėtais civilinės aviacijos aerodromais, aviacijos techninio sporto klubais, žemaičių, bent
kiek pasižymėjusių aviacijos srityje, adresais, aplinkui išdėstant iš kiekvieno objekto po vieną
kitą įspūdingesnę nuotrauką. Tai būtų įdomus stendas, vaizdingas reginys. Šitai perša dar vieną
giminingą idėją — muziejaus entuziastų, jo gerbėjų pagalba surinkti bent kiek aviacijoje
pasižymėjusių žemaičių biografijas ir išleisti knygelę, pavyzdžiui, „Žemaičiai aviacijoje”. Būtina
užmegzti ryšį su Vilniaus universiteto žurnalistikos katedros vadovais, pasiūlyti jiems temą. Gal
studentai rašo ar norėtų parašyti diplominį darbą apie šį aviacijos muziejų Viekšniuose. Tokia
galimybė yra. Būtina ieškoti būdų ir kelių, kad ryšininkai išleistų spalvotą pašto ženklą su
A. Griškevičiaus „Žemaičių garlėkio” vaizdu. Tai bent išvaizdingas pašto ženklas būtų! Malonu
būtų, jei kuris iš lankytojų ar lankytojų grupė muziejaus ekspoziciją papildytų, pavyzdžiui, pašto
ženklų kolekcija. Laikas pagalvoti ir apie knygas aviacijos tema. Yra žmonių, kurie jų turi, bet
nebereikalingos mėtosi, nyksta. Jas reikėtų surinkti į muziejų. Taip susiformuotų aviacijos
mokslo retų knygų bibliotekėlė.
Iš eksponatų gausumo, įš atsiliepimų, regiu, žmonės myli muziejų, gerbia jį. Dabar į muziejų
įėjimas nemokamas. Ar nereikėtų suinteresuoti lankytojus, ypač jų didesnes grupes, muziejui
atnešti po vieną kitą eksponatą aviacijos tema. Tada atsirastų ir pašto ženklų, metalinių
ženkliukų, knygų, knygelių, įvairių darbų aviacijos tema.
Mokytojo Algirdo Gedvilo pradėtas darbas, įrengiant ir turtinant muziejų, yra svarbus,
reikšmingas, turįs ateitį. Jo sumanymui reikalinga aktyvi visuomenės parama.
Ir be šių minčių šiandien aiškiai matyti, jog aviacijos muziejui vietos mažai. Jo eksponatams
išrikiuoti būtinas dar vienas kambarys ir patalpa studijoms, kur būtų galima niekur neišnešant
studijuoti kokį nors eksponatą ar perskaityti muziejaus fonduose esantį raštą, dokumentą,
susipažinti su rūpimais faktais, o mokytojas netgi galėtų moksleivių būreliui pamoką surengti.
Rašydamas šias pastabas norėjau ne kritikuoti muziejų, o tik jo veiklą papildyti naujomis
idėjomis, priminti skaitytojams, kokią vertybę mums davė likimas. Minėtų trūkumu pašalinimas
muziejui butų didele vertė, leidžianti jam augti, sėkmingai tvirtėti.
Gedvilas Algirdas. Geranoriškumas // Vienybė. — 1994. — Lapkr. 19.
Juodpusis Apolinaras. Gyvoji praeitis, regimoji atmintis // Vienybė. — 1995. — Rugpj. 12:
„Autoriaus nuotraukoje: vaiko lopšys iš pasiturinčio ūkininko sodybos. Šiam Viekšnių muziejaus
eksponatui apie 150 metų”. — Visas tekstas:
Audringas, nors ir kupinas prieštaravimų šiandieninis gyvenimas slenka, bėga, šuoliuoja,
užmarščiai pasmerkdamas ne tik žmones ir gerus jų darbus, bet ir į dulkes paversdamas
senuosius įrankius, buities reikmenis, padargus, net akmeninius pastatus. Kas liko iš
Medemrodės dvaro mūrų? Ar daug kas iš šiandieninio jaunimo neabejodamas pasakys, kam buvo
naudojamas dabar tik muziejuje retenybe virtęs mūsų prosenelių vartotas koks nors buities
reikmuo, rakandas? Šiurpas apima pasiklausius, jog retos knygos nugabenamos į sąvartynus,
patenka makulatūron.
Nedaug rajone teturime muziejų, ir kai bent kiek įdėmiau pasidomi čia saugomais
eksponatais, reikėtų himnus giedoti žmonėms, kadaise dar seniai seniai sugebėjusiems suvokti
antikvarinių vertybių išsaugojimo svarbą. Kažkada viekšniškis fotografas J. Kinčinas fotografavo
miestelį, jo apylinkes, žmones ir jų darbus. Šiandien ta unikali regimoji atmintis, eksponuota
neseniai Šiauliuose, o dabar Vilniuje, sulaukusi didžiulio įvertinimo ir pripažinimo. Rodos, taip
neseniai genialųjį Simoną Daukantą Papilėje priminė tik paminklas ir jo kapas, o šiandien
miestelis turi muziejų, kuriame Daukantą suprantame ir giliau, ir jautriau. Kiek čia seniai
entuziastai ir slenksčius mynė, ir nervus gadino, kad atgautų ir suremontuotų namelį Viekšniuose
aviacijos pradininko Lietuvoje A. Griškevičiaus muziejėliui. Šiandien čia net penkios vertingos
ekspozicijos!
Džiaugiamės išlikusiais ir išsaugotais eksponatais, bet ar dažnas prisimename žmones, tuos
fanatikus pačia geriausia šio žodžio prasme, kurie kažkada ieškojo, rinko, saugojo, net
nesuvokdami, ar tie daiktai, tie spaudiniai, fotografijos ras tinkamą pastogę ir visuomenės
dėmesį. Prieš daugelį metų mažytėje Spaigių mokyklėlėje tenykštis šviesios atminties mokytojas
434