3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ašytojui V. Martinkui, kuris prieš porą metų pabuvojo Viekšniuose, rinkdamas medžiagą savo<br />
eseistinei knygai „Neskęsta žvaigždė paukščio pėdoje”, kurią „Vagos” leidykla ruošiasi išleisti<br />
ateinančių metų gale. Kartu su rašytoju turėjome galimybę pasitikrinti, kad po A. Griškevičiaus<br />
mirties Viekšnių parapijos kunigai, kurių tuo metu buvo net keturi, prisistatė į jo namus, paėmė<br />
rankraščius, knygas ir sunaikino, kad, anot jų, neplistų eretiškos idėjos. Matyti, toji pozicija ir<br />
paskatino autorių savo „Žemaičio garlėkyje” įrašyti tokią frazę: „Todėl ir mano mintis, išdėstytas<br />
šioje knygoje, priimkite geranoriškai, žinodami jų tikslą. O jeigu pasirodys jos jums nieko vertos,<br />
palikite anūkams, galbūt jie jas įvertins”.<br />
Beje, ruošiant muziejaus ekspoziciją, dėl buvusios inkvizitoriškos kunigų veiklos susidarė<br />
nemažai keblumų. Vietos mokytojas pensininkas J. Butkus, kurio tėvai savo laiku gyveno<br />
A. Griškevičiaus name, išsaugojo vieną lenkų kalba išleistą A. Griškevičiaus knygą medicinine<br />
tema su jo autografu ir keleto eilučių teksto gabaliuką atskirame popieriaus lape. Talkinant<br />
grafikui A. Šakaliui, skulptoriui Vyt. Mačiuikai, pavyko įsigyti meno kūrinių — į muziejų<br />
atkeliavo V. Mačiuikos dovana — metaliniai atminimo medaliai ir grafiko A. Šakalio darbas —<br />
„garlėkio” autoriaus portretas. Kauno sportinės aviacijos muziejaus vadovams padedant, įrengta<br />
ekspozicija „anūkams” — S. Girėno ir S. Dariaus skrydžiui per Atlantą. Beje, „Lituanikos” ir<br />
„garlėkio” modelius padarė Akmenės aviacijos techninis sporto klubas. Kaip tik ši ekspozicija<br />
labiausiai ir domina ekskursantus moksleivius. Ekskursijas veda Viekšnių vidurinės mokyklos<br />
mokiniai — gidai, kurie noriai atlieka šią užduotį ir turi realią galimybę lavinti savo oratorinius<br />
sugebėjimus, mokytis bendravimo su įvairaus amžiaus lankytojais.<br />
Charakteringa, kad „Žemaičio garlėkio” konstruktorius buvo didelis optimistas, mokslinės<br />
minties pažanga neabejojęs žmogus, lietuviškas Žiulis Vernas. Savo apmąstymų pabaigoje jis<br />
rašė: „Niekas pasaulyje negali paneigti laisvo paukščio skridimo ir daugelio rūšių skraidančių<br />
vabzdžių, todėl, norint atverti žmogui laisvą, saugų, greitą ir malonų kelią į visas šalis, trūksta tik<br />
turtingo žmogaus supratimo ir noro vertinti didžią minti, kurios įkūnijimas nustebins tautas oro<br />
paštu, oro kariuomene ir laivynu, nekreipiančiu dėmesio į audras ir perkūnijas”. Šie pranašiški<br />
A. Griškevičiaus žodžiai, audringai vystantis mokslui ir technikai, palyginti netolimoje ateityje<br />
tapo realybe. Dažniausiai šia fraze ir baigiamas moksleivių gidų pašnekesys su auditorija.<br />
Greta garlėkio konstruktoriui skirtos ekspozicijos muziejuje yra ir etnografinis <strong>skyrius</strong>,<br />
kuriame sukaupta įvairi medžiaga, susijusi su XIX amžiaus Viekšnių ir gretimų kaimų gyventojų<br />
buitimi. Jos brangiausias turtas yra keturiolika tomų įvairios ir įdomios medžiagos apie Viekšnių<br />
praeitį, jų liaudies meistrus, amatininkus, liaudies mediciną, aibė dainų tekstų, pasakojimų,<br />
padavimų. Šių darbų autorė — žymi respublikos kraštotyrininkė, mūsų kraštietė Amelija<br />
Urbienė. Vargu, ar kuri kita respublikos vietovė vieno žmogaus pastangomis turi tokią gausybę<br />
itin vertingos etnografinės medžiagos, kurios originalai saugomi LTSR Mokslų Akademijos<br />
etnografijos institute. Gal tai ir dėsninga, nes iš Viekšnių vidurinės mokyklos, be A. Urbienės,<br />
vaisingai mokslo baruose dirba kalbininkai — profesorius V. Urbutis, docentas A. Ružė —<br />
Vilniaus valstybiniame universitete, o Mokslų Akademijos lietuvių kalbos ir literatūros institute<br />
— filosofijos mokslų kandidatai S. Keinys, P. Skirmantas.<br />
Apskritai, muziejus be bičiulių — ne muziejus. Reikalingi baldai jame atsirado geranoriškai<br />
talkinant Statybinių medžiagų kombinato direktoriui P. Leonaičiui. Nuoširdžiai talkino ir tuo<br />
laiku Aviacijos techninio sporto klubo viršininku dirbęs K. Inta. Ruošiant ekspoziciją ir<br />
pirmuosius trejus metus, kol sveikata leido, itin kruopščiai, su dideliu patriotizmu dirbo<br />
visuomeninė muziejaus prižiūrėtoja A. Sriubaitė. Norint suminėti Viekšnių ir jų apylinkės<br />
gyventojus, atidavusius etnografiniam skyriui neretai itin vertingus eksponatus, tektų sudaryti<br />
ilgą sąrašą.<br />
Deja, ne visi supranta muziejaus reikšmę, ne visų paramos galima prisišaukti. Muziejaus<br />
pastatas yra rajono namų valdybos nuosavybė. Deja, namų valdybos dėmesys muziejui baigėsi<br />
prakiurusio stogo defektinio akto surašymu. Bet stogo neužklosi aktu. Visą rudenį per kiaurą<br />
stogą lietūs merkia lubas ir sienas, gadina pastato vidų ir kenkia eksponatams. Buvo tartasi bent<br />
laikinai skyles užlopyti ruberoidu, bet remontininkų iki šiol nematyti...<br />
Algirdas Gedvilas. LTSR nusipelnęs mokytojas, memorialinio A. Griškevičiaus muziejaus<br />
visuomeninis vadovas.<br />
430
Change language