14.08.2013 Views

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

yla ilgokai tęsėsi, pagaliau 1862 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apskrities teismas A. Griškevičių<br />

išteisino.<br />

Pats svarbiausias ir reikšmingiausias A. Griškevičiaus kūrybinės veiklos dokumentas yra 1851<br />

m. Kaune išspausdinta knyga „Žemaičio garlėkis. Laisvos minties apybraiža”, tapusi<br />

bibliografine retenybe. Joje autorius įvairiais aspektais nagrinėja kai kurias oreivystės bei<br />

aviacijos problemas.<br />

Savo skridimo aparatų projektus jis sukūrė 1843—1850 metais, kada dirbo Šiauliuose ir<br />

Kaune. Įdomiausias iš jų yra vadinamasis žemaičio garlėkis, jungiantis lėktuvą, plasnoklį ir oro<br />

balioną. Tai sunkesnis už orą skridimo aparatas aerodinas, sukurtas paukščio pavyzdžiu, nes<br />

viena iš jo sparnų porų yra plasnojanti. Mechaninės jėgos šaltiniu, užtikrinančiu sparnų judėjimą,<br />

oro sraigtų, mentiračių ir važiuoklės ratų veikimą, turėjo būti nedidelio svorio, bet pakankamai<br />

galinga garo mašina. Deja, dėl lėšų stokos, nelaimingai susiklosčiusio gyvenimo A. Griškevičius<br />

taip ir nerealizavo savo originalaus projekto. Tačiau praktiškus skridimo bandymus jis atliko, nes<br />

bandė vieną savo konstrukcijos skridimo aparatą, greičiausiai laisvąjį aerostatą. J. Talka-<br />

Grincevičius Varšuvoje 1930 m. išleistuose atsiminimuose rašo, kad A. Griškevičius,<br />

„gubernatoriui atvykus į vieną apskrities miestą, norėjo jam padaryti staigmeną, deja, skrido taip<br />

nesėkmingai, kad pasibaidę arkliai pradėjo nešti gubernatorių, o išradėjas, krisdamas žemyn su<br />

oro balionu, susilaužė koją”. Atsiminimų autorius 1860—1869 m. mokėsi Kauno gimnazijoje su<br />

dviem A. Griškevičiaus sūnumis ir iš jų, be abejo, sėmėsi žinių. Kol kas „Žemaičio garlėkio”<br />

autoriaus skridimo klausimas nėra galutinai išaiškintas, nors pats skridimo faktas neginčytinas.<br />

Juk šis toks nepaprastas tų laikų įvykis išliko ne tik J. Talkos-Grincevičiaus, bet ir Žemaitijos<br />

žmonių atmintyje. Pavyzdžiui, senieji viekšniečiai pasakoja iš tėvų ir senelių girdėtas istorijas<br />

apie A. Griškevičiaus skridimą, jo avariją ir susižeidimą. Nėra išlikusių žinių, kur tai galėjo<br />

įvykti. Vieni didžiausių iš to meto Kauno gubernijos apskričių miestų buvo Šiauliai. Taigi<br />

A. Griškevičius būtent čia galėjo pakilti oro balionu ne anksčiau kaip 1855 m. vasarą, kada jis,<br />

atleistas iš tarnybos, jau gyveno Šiaulių apskrityje.<br />

Aleksandras Griškevičius pelnytai laikomas aviacijos pionieriumi Lietuvoje. Kaip matome,<br />

mūsų krašto aviacinės minties ankstyvajame raidos laikotarpyje didelį vaidmenį turėjo ir<br />

Šiauliai.<br />

V. Jurkštas. LTSR aviacijos sporto federacijos aviacijos istorijos komiteto narys.<br />

Gedvilas Algirdas. Muziejaus penkmetis // Vienybė. — 1987. — Gruod. 29. — Visas tekstas:<br />

Dar nedaug kas respublikoje žino, kad jau penkmetis, kaip Viekšniuose veikia aviacijos<br />

pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus (1809—1863) memorialinis visuomeninis<br />

muziejus. Jis įrengtas name, kuriame talentingas skraidymo aparatų konstruktorius praleido<br />

paskutiniuosius ketverius savo gyvenimo metus. Senosiose Viekšnių kapinėse jis ir palaidotas.<br />

Muziejuje jau yra pabuvoję arti dviejų šimtų ekskursijų ir apie 8 tūkstančius lankytojų.<br />

Dominuoja moksleivių ekskursijos. Beje, daugiausia jų iš Akmenės, Mažeikių rajonų ir po vieną<br />

kitą iš tolimesnių Žemaitijos regiono mokyklų. Matyti, taip yra todėl, kad dar mažai kas<br />

tolimesniuose rajonuose žino apie mūsų muziejaus egzistavimą. O muziejus savitas, nes, be<br />

Kauno sportinės aviacijos muziejaus, analogiško respublikoje nėra. Antra vertus, net nuostabą<br />

kelia, kad tarp individualių lankytojų būta asmenų iš Leningrado, Kijevo, Dagestano ir net<br />

Irkutsko. Gana daug lankytojų iš broliškosios Latvijos.<br />

Kas gi tas Aleksandras Griškevičius? Kuom jis savitas, įėjęs savo „Žemaičio garlėkiu” bei<br />

kitais darbais ne tik į aviacijos, bet ir į mūsų tautos kultūros istoriją? Sakyčiau, kad, nors ir<br />

savamokslis (dėl carizmo represijų vos baigęs Kėdainių gimnaziją), tačiau neabejotinai<br />

talentingas žmogus, nes mokėjo keletą kalbų, domėjosi matematika, biologija, medicina,<br />

aviacijos technika ir net filosofija. Dėl savo filosofinio pobūdžio ryškiai ateistinės minties darbo<br />

„Gamtos tikrovė arba matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais,<br />

populiariais pašnekesiais”, parašyto lenkų kalba, jis turėjo aštrių konfliktų su šeima, katalikų<br />

dvasininkija bei carine valdžia. Džiugu, kad šio darbo kopiją prieš mėnesį muziejus gavo iš<br />

LTSR Mokslų Akademijos rankraštyno, tarpininkaujant buvusiai Viekšnių vidurinės mokyklos<br />

abiturientei B. Lipeikaitei-Butkevičienei, dabar dirbančiai Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko<br />

universiteto mokslinės bibliotekos direktore. Manau, kad kaip šaltinis šis darbas pasitarnavo ir<br />

429

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!