3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Tačiau tvirtas medis išauga tik iš tvirtų šaknų. Mūsų aviacijos šaknys prasideda nuo
Aleksandro Griškevičiaus kapo.
J. Balčiūnas. LTSR aviacijos sporto federacijos aviacijos istorijos komiteto pirmininkas.
Rozga Leopoldas (LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos rajono skyriaus tarybos
pirmininkas). Dovana muziejui: Kraštotyros baruose // Vienybė. — 1984. — Birž. 28:
J. Brenciaus nuotraukoje: dailininko V. Mačiuikos dovana A. Griškevičiaus visuomeniniam
memorialiniam muziejui — aviatoriaus atminimo medalis. — Tekste:
Vienas iš didžiausių entuziastų, populiarinančių aviacijos pradininko Lietuvoje
A. Griškevičiaus vardą ir darbus, yra vilnietis dailininkas V. Mačiuika. Prieš porą dešimtmečių,
pažymint drąsiojo skraidymo aparatų konstruktoriaus mirties 100-ąsias metines, V. Mačiuika
pabandė sukurti jo portretą. Taip atsirado pirmasis A. Griškevičiaus medalis, kurio nuotrauka
išspausdinta Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje. Medalis buvo eksponuojamas 1965 m.
respublikinėje dailės parodoje, paskui jį matė ir parodos Maskvoje lankytojai. Šį dailės kūrinį
įsigijo respublikos kultūros ministerija.
Praėjus beveik porai dešimtmečių, dailininkas vėl grįžo prie šios temos ir sukūrė antrą
medalio variantą. Pernykštėje respublikinėje dailės parodoje lankytojai matė, kad jame vėl
pavaizduotas drąsus skraidymo aparatų konstruktorius, šį kartą— profiliu. Kitoje pusėje — jo
kurti skraidymo aparatų siluetai. Šio medalio buvo pagaminti du egzemplioriai. Pirmąjį įsigijo
Kauno aviacijos muziejus, o antrąjį medalio egzempliorių dailininkas padovanojo Viekšnių
kraštotyrininkams, jų įkurtam A. Griškevičiaus memorialiniam muziejui.
Aplankęs dailininką ir poetą Vytautą Mačiuiką, pasiteiravau, kodėl jį taip traukia
A. Griškevičiaus asmenybė.
— Mano tėvas buvo aviatorius, ir aš pats nuo mažens dienų dienas praleisdavau
aerodromuose. Tarsi savaime širdyje gimė pagarba šiems drąsiems ir ryžtingiems žmonėms —
aviatoriams, — pasakoja medalio autorius. Bet tai — apie šių laikų lakūnus, skraidytojus.
Tačiau ir anais tolimais laikais reikėjo nemažos drąsos ir galingos fantazijos, kad ryžtumeis
projektuoti ir kurti sunkesnius už orą aparatus, kurie galėtų pakilti ir skristi paukščių takais. Tos
A. Griškevičiaus svajonės ir drąsos neįvertino jo amžininkai. Jo gyvenimas buvo kupinas
nepriteklių, vargų bei skriaudų. Pagerbdami jo atminimą, kaupdami žinias apie jo gyvenimą ir
darbus, mes tuo pačiu kuriame lietuvių techninės minties raidos istoriją. Rajono kraštotyrininkai
nuoširdžiai dėkingi dailininkui V. Mačiuikai ir kitiems respublikos dailininkams, padedantiems
savo darbais praturtinti aviatoriaus visuomeninį muziejų Viekšniuose.
Ta pačia proga reikia pabrėžti, kad apie A. Griškevičiaus gyvenimą ir veiklą nedaug težinoma,
ko nesunaikino kunigai ir davatkos, išdildė laikas. Tad ir muziejaus ekspozicija dar nėra labai
turtinga. Svarbu joje parodyti A. Griškevičiaus vietą šalies ir pasaulio aviacijos raidos istorijoje.
Tad noriu paprašyti gerbiamus skaitytojus, jeigu kas turi senų nuotraukų, spaudos leidinių,
dokumentų, pasakojančių apie aviacijos istoriją, buvusias aviacijos sporto šventes, kitokios
medžiagos šia tema, praneškime apie tai A. Griškevičiaus visuomeninio muziejaus įkūrėjui ir
tvarkytojui, Viekšnių vidurinės mokyklos mokytojui A. Gedvilui. Kiekvieną tokį dokumentą
būtina išsaugoti.
Gedvilas Algirdas. Vertinga kraštotyrininkės dovana // Vienybė. — 1985. — Rugpj. 15. —
Visas tekstas:
Mūsų kraštietė, žinoma kraštotyrininkė Amelija Lengvenaitė-Urbienė savo gimtiesiems
Viekšniams — aviacijos pradininko Lietuvoje A. Griškevičiaus memorialinio muziejaus
etnografiniam skyriui ir vidurinei mokyklai padovanojo keturiolika aplankų nuorašų etnografinės
medžiagos, per daugelį metų surinktos Viekšniuose ir jų apylinkėse. Kraštotyrininkė entuziastė
A. Urbienė, rinkdama šią medžiagą, susitiko, bendravo, kalbėjosi su šimtais žmonių. Kai kurių iš
jų jau nebėra gyvų, tačiau liko kraštotyrininkės užfiksuoti jų pasakojimai, gyvenimo patyrimas
bei išmintis. Būdinga tai, kad daug dalykų užrašyta gyvai, vaizdinga pasakotojų kalba, išsaugota
turtinga liaudies frazeologija. Ypač vaizdingi liaudies meistrų bei amatų aprašymai, iliustruoti
piešiniais, schemomis. Perskaitai dalį apie kalvystę, ir atrodo, kad pats pabuvojai viekšniškio
D. Stonkaus kalvėje, žinai, kur koks įrankis laikomas, kaip nukalamas vienas ar kitas dirbinys.
426