3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

aparatais buvo tik drąsių žmonių svajonė. Skoningas muziejaus estetinis apipavidalinimas.
Pavyzdinga tvarka ir švara.
Saugo ir gerbia kraštiečiai A. Griškevičiaus atminimą. Gilios padėkos vertas LTSR nusipelnęs
mokytojas Algirdas Gedvilas, šio muziejaus įkūrėjas ir vadovas. Aktyvi muziejaus talkininkė ir
gidė Apolonija Sriubaitė. Vis aktyviau muziejų šefuoja Akmenės aviacijos techninis sporto
klubas.
Išsamiai ir objektyviai nušviesti A. Griškevičiaus, kaip oreivystės teoretiko ir konstruktoriaus,
sukūrusio keletą skraidomų aparatų projektų, darbus bei jo sudėtingą, audringą, nesėkmių ir
neišsipildžiusių svajonių kupiną gyvenimą tikrai nelengva. Juk A. Griškevičiaus jau nė
proanūkių nėra, o likusi istorinė dokumentinė medžiaga negausi, išsibarsčiusi įvairiuose
archyvuose. Daugiausia tai — trumpos laikraščių žinutės — paviršutiniškos, neobjektyvios.
Nieko nuostabaus — juk A. Griškevičiaus gyventuoju laikotarpiu daugelis jį laikė tik juokingu
svajotoju.
A. Griškevičiaus gyvenamuoju laikotarpiu (1809—1863 m.) Jau buvo žinomi laisvieji
aerostatai (pirmasis brolių Mongolfjerų pakilimas karšto oro pripildyta pūsle 1782. XI. 15 d.).
Tačiau pakilęs oro pūsle, žmogus galėjo skristi tik ten, kur jį nešė vėjas. Suprantama, tokia
skraidymo priemonė žmonijos poreikių negalėjo patenkinti.
1809—1810 metais anglų matematikas D. Kelis (1773—1857 m.) paskelbė keletą straipsnių,
kuriuose nagrinėjo sunkesnio už orą skraidančio aparato (lėktuvo) skridimo problemas. 1843 m.
anglas Hensonas (1805—1885 m.) paskelbė ir pasiūlė užpatentuoti savo „garlėkio” projektą. Jo
siūlomo aparato sparnai buvo 40 m ilgio, suprojektuotus 2 didelius profelerius (7 m skersmens?!)
turėjo sukti 20 arklių jėgos garo variklis. Didelį įspūdį A. Griškevičiui padarė Hensono aparatas.
Jis žavisi Hensonu ir kartu jį kritikuoja. A. Griškevičius pabrėžia, jog Hensono aparatas
neišbaigtas ir skristi negalės (bandymai šiuos teiginius visiškai patvirtino). Svarbiausia, aparatas
buvo per sunkus. A. Griškevičius pakilimui siūlo naudoti balioną.
Dalį savo sukurtos teorijos bei darbų A. Griškevičius aprašė knygoje „Žemaičio garlėkis”,
išleistoje 1851 metais Kaune. Jos įžangoje autorius, be kita ko, sako, kad žmogus su savo sunkiu
kūnu turi visišką galimybę savo proto jėga pakilti iki debesų ir, laisvai skriedamas, įveikti
tūkstančius mylių. Jo siūlomas skraidantis aparatas („oro vežimas”) turi dvi poras sparnų.
Viršutiniai sparnai — pusiausvyrai palaikyti. Apatiniai, plasnojantys — oro pagalvei sudaryti. Po
sparnais — du sraigtiniai ratai — horizontaliam greičiui išvystyti. Priekyje profeleris, gale —
vairuojamoji uodega. Viršuje pritvirtintas balionas, iš kurio pakilus dujas galima išleisti.
Aprašinėdamas savo projektą, A. Griškevičius nurodo, jog nėra būtina daryti sparnus išlenktus,
panašius į paukščio. Tačiau sparno profilis turi būti išgaubtas. Taip pat nurodo, jog kuriant
aparatą reikia vengti geležies, o naudoti medį, drobę, odą ir kitas lengvesnes medžiagas. Šie
A. Griškevičiaus teiginiai vėliau taip pat visiškai pasitvirtino.
Paskutinį savo gyvenimo dvidešimtmetį A. Griškevičius atsidėjo dviems darbams: rašymui ir
skraidymo aparatų konstravimui. Žymiausias jo rašinys „Gamtos tikrovė arba matematinės
išvados apie dievybę, sielą, tikėjimo paslaptis” (ši knyga eksponuojama muziejuje) suteikė
autoriui daug nemalonumų. 1861 metais Vilniaus vyskupijos kurija įvertino autoriaus mintis kaip
eretiškas. A. Griškevičius atsidūrė policijos priežiūroje, o jo byla — teisme. Tragedijos, kurių
gyvenimas šiam žmogui tikrai nešykštėjo, — šeimos iširimas (augino 7 dukteris ir 5 sūnus),
konfliktas su aplinka, nutolimas nuo bažnyčios dogmų — tai vis nemalonumai po nemalonumu.
Pašlijo sveikata, o 1863 metais mirtis galutinai išvadavo jį nuo žmogiškųjų kentėjimų ir vargų.
Pasakojama, jog po mirties į namus tuojau atėjo kunigas ir sudegino visus A. Griškevičiaus
popierius, kad neplistų eretiškos idėjos.
Nelinksmos mintys apie taurią šio žmogaus gyvenimo prasmę ir didelę drąsą kilo ir lankantis
muziejuje. Tik nuotraukų stendai apie vietos aviacijos sporto entuziastus tarsi patvirtina
A. Griškevičiaus lūkesčius: „... todėl ir mano mintis, jeigu pasirodys jums nieko nevertos,
palikite anūkams, galbūt jie įvertins”.
A. Griškevičius tikėjo didinga aviacijos ateitimi. Jo lūkesčiai šiandien tapo realybe. Mūsų
respublika tapo aukšto meistriškumo sportinės aviacijos mokykla. Prie aviatorių pergalių daug
prisidėjo ir Akmenės rajone veikiantis techninis sporto klubas. Sportinė aviacija yra pirmoji
pakopa į viršgarsinių greičių ir oro lainerių pasaulį.
425