3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

sintezė. Jo liemuo su žemiau esančiu svorio centru buvo paukščio kopijavimas. Taip pat jis turi
dvi poras skliautinio profilio sparnų, du papilvinius mentinius ratus analogiškus vandens ratams,
turi keturių ratų važiuoklę startui nuo šlaito ir nusileidimui. Viršutiniai nejudami sparnai turėjo
teikti pastovumą, laikyti ore ir kartu atlikti vairų funkcijas keičiant polinkio kampą. Laikydami,
kaip ir nedidelė oro pūslė, dalį garlėkio svorio, jie sumažino mojavimo dažnumą apatine pora
sparnų. Ši sparnų pora turėjo užtikrinti garlėkiui skrydžio horizontalumą sukeldama po savimi
oro spaudimą. Jiems talkininkavo ratai su mentėmis ir analogiškas funkcijas atliekančios sraigtės
priekyje, liemens išilginėje ašyje. Išsiurbdamas prieš save orą, sraigtas tuo pačiu turėjo jį paduoti
po judamais sparnais, padidindamas ten spaudimą ir tuo pačiu sumažindamas priekinį
pasipriešinimą. Mechaninę jėgą sparnams judinti sraigtui turėjo duoti liemenyje įrengta garo
mašina, spyruoklių sistema ir penkių įgulos narių raumenų darbas. Plasnoklio konstrukcija buvo
ne kas kita. kaip bandymas įgyvendinti perpetum mobile (amžino variklio) idėją.
Bandydamas savo garlėkį, A. Griškevičius, įvažiuojant į pavieto miestą gubernatoriui, norėjo
jį nustebinti, tačiau skrido taip nelaimingai, kad arkliai pasibaidė ir pradėjo nešti gubernatorių, o
išradėjas, krisdamas kartu su garlėkiu, nusilaužė sau koją. Įpykęs gubernatorius liepė pašalinti jį
iš tarnybos, o susijaudinusi žmona sudegino oro laivą.
Pats garlėkio autorius savo apmąstymų pabaigoje rašė: „Niekas pasaulyje negali paneigti
laisvo paukščio skridimo ir daugybės rūšių skraidančių vabzdžių, todėl norint atverti žmogui
laisvą, saugų, greitą ir malonų kelią į visas šalis, trūksta tik turtingo žmogaus supratimo ir noro,
vertinant didžią mintį, kurios įkūnijimas greitai nustebins tautas oro paštu, oro kariuomene ir
laivynu, nekreipiančiu dėmesio į audras ir perkūnijas”.
Šie A. Griškevičiaus žodžiai, audringai vystantis mokslui ir technikai, palyginti netolimoje
ateityje tapo realybe.
Kad garlėkio autorius buvo optimistas, mokslinės minties progresu neabejojantis žmogus,
patvirtina jo veikalo įžanginis priesakas:
„Todėl ir mano mintis, išdėstytas šioje knygoje, priimkite geranoriškai, žinodami jų tikslą. O
jeigu pasirodys jos jums nieko nevertos, palikite anūkams, galbūt jie jas įvertins”.
A. Griškevičiaus memorialinio muziejaus Viekšniuose ekspozicija taip pat pasakoja ir apie
transatlantinio skrydžio, kurio penkiasdešimtmetį minėsime 1983 metais, dalyvius Steponą Darių
bei Stasį Girėną. Juk jie, tarsi A. Griškevičiaus minėti anūkai, savo žygdarbiu ne tik deramai
įvertino pažangias jo mintis, bet ir toli pranoko „Žemaičio garlėkio” konstruktoriaus svajones.
A. Gedvilas. LTSR nusipelnęs mokytojas.
Rozga Leopoldas. Akmenės rajonas. — Vilnius: Mintis, 1983. — 48 p.: iliustruota:
Fotografijos Vlado Uznevičiaus. — Tekste:
Viekšnių kapinėse palaidotas poetas L. Skabeika (1904—1936), niūriais fašistinės diktatūros
metais lenkęs galvą kilniam socializmo idealui. Jo kapą puošia originalus paminklas, pastatytas
1979 metais. Čia pat palaidotas ir pirmasis lietuvių aviatorius A. Griškevičius (1809— 1863),
šviesaus proto ir lakios fantazijos žmogus, tikėjęs didelėmis žmonijos proto galiomis. Dirbdamas
raštininku teismuose ir kitose įstaigose, A. Griškevičius laisvalaikiu projektavo, statė ir bandė
originalius skraidymo aparatus. Vieną jų 1851 m. aprašė knygelėje „Žemaičio garlėkys”. Namas,
kuriame gyveno A. Griškevičius, restauruotas, jame įrengta memorialinė ekspozicija.
Rozga L. Aviatorių dovana: Kraštotyros baruose // Vienybė. — 1984. — Kovo 29:
„J. Brenciaus nuotraukose: dailininko A. Šakalio atkurtas aviatoriaus A. Griškevičiaus portretas;
viekšniškių svečiai (iš dešinės į kairę) V. Pakarskas, J. Balčiūnas, V. Drupas ir G. Ramoška,
LTSR nusipelnęs mokytojas A. Gedvilas ir Akmenės aviacinio techninio sporto klubo viršininkas
K. Inta prie A. Griškevičiaus kapo. — Visas tekstas:
Tai rajono, tai respublikiniai renginiai ne kartą privertė šį susitikimą atidėti. Vis dėlto jis
įvyko. Tą kovo šeštadienį į Viekšnius, kuriuose, daugiau kaip prieš 100 metų gyveno ir
skraidymo aparatus projektavo A. Griškevičius, atvyko šių dienų aviatoriai: LTSR aviacijos
sporto federacijos istorijos komiteto pirmininkas J. Balčiūnas, TSRS sporto meistras, Lietuvos
sportinės aviacijos visuomeninio muziejaus tarybos pirmininkas V. Pakarskas, LTSR aviacijos
423