3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Visa ši etnografinė ekspozicija, pasak jos kūrėjų, yra kolektyvinių pastangų vaisius, miestelio
ir apylinkės gyventojai, sužinoję, kad tokia ekspozicija steigiama, kas kuo galėdamas stengėsi
prisidėti, dažniausiai nereikalaudami už tai jokio atlyginimo. Muziejaus steigėjai ypač prašė
paminėti Pakalupės kaimo gyventoją Juozą Krutinį, kuris etnografiniam skyriui perleido savo
išsaugotus lovą, lopšį, rankšluostį ir kai kuriuos kitus eksponatus. Tokios pat padėkos nusipelnė
Viekšnių miestelio gyventojai Stasys Kriaučiūnas, Barbora Stulpinienė, Cecilija Žvirblienė,
padėjusi gražiomis gėlėmis papuošti muziejaus kiemelį, nelengva būtų ir išvardinti visus
talkininkus, tuo labiau, kad jų vis prisideda. Sužinoję, kad ekspozicija įrengta, tai vienas, tai
kitas, žiūrėk, prisimena tebeturįs kokį daiktą ar namų rakandą, kuriuo dar seneliai naudojęsi, ir
pasiūlo: „ar nereikia?”
Taip buvo surinktas visas komplektas įrankių linams apdoroti. Šis stendas kambaryje
nebetilpo, teko jį įrengti tamsioje kamaraitėje prie pat laukutinių durų. O kiek dar eksponatų,
kuriems vis neatsiranda vietos — pilni ir senoviškos komodos stalčiai, ir indauja.
Eksponuojamoji kraičio skrynia pilna margaraščių audinių, kurių taipogi nėra kur eksponuoti, o
čia dar atsirado senoviškos audimo staklės ir kiti tam tikę daiktai, būtų galima vieną ekspoziciją
paskirti vien audimui, o šiuo amatu viekšniškės moterys garsėja nuo seno.
Viekšniškių pavyzdys rodo, kad visuomenininkų jėgomis, jeigu tik yra entuziazmo, galima
daug nuveikti kraštotyros baruose, šia nepaprastai sveika senovinių eksponatų kaupimo liga
galima užkrėsti ir kitus gyventojus. Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos rajono tarybos
vardu už tai ir norisi tarti viekšniškiams nuoširdų ačiū.
D. Šulcienė. LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos rajono skyriaus tarybos
sekretorė.
Ruškys Vytautas. Po rajoną dviračiais // Vienybė. — 1982. — Saus. 21: ir Viekšnių
muziejaus nuotrauka. — Tekste:
Prie daug ko žmogus pripranta. Pripranta ir prie daiktų. Ypač kurie primena artimus žmones.
Užtat nenoromis Juozas Krutinis, gyvenantis netoli Viekšnių, Pakalupės kaime, skyrėsi su plūgu,
lopšiu, lova, viekšniškės Eufemija Kievišienė, Eugenija Lukošienė su skaromis, sulankstoma
kėde, virtuvės įrankiais. Vienais dar naudojamais, kitais palėpėje dailiai sudėtais. Juk tie daiktai
— šimto metų senumo, saugo tėvų ir senelių atminimą. Bet kad A. Sriubaitė gražiai prašė,
atidavė. Atidavė, nes pažįsta šią moterį beveik visi viekšniškiai. Nuoširdi, mandagi ji buvo
medikė. Tik sveikata privertė atsisakyti šio darbo. Bet sielos niekas nepakeitė. Išliko meilė krašto
praeičiai, kultūros palikimui. Apolonija — kraštotyros entuziastė. Ji ir surinko daugiausia
senovės reliktų prie A. Griškevičiaus memorialinio muziejaus steigiamai kraštotyrinei
ekspozicijai. Pati ir prižiūri. Daug atiduoda širdies, bet būdama jautri, pergyvena ir dėl
smulkmenų, nors ne visada jos tėra dėmesio vertos. Vis dėlto viena mintis ilgai neramina.
— Dar pavasarį baigėme rinkti eksponatus. Prikalbėjome žmones, jog visi galės į juos
pasižiūrėti. Sutiko, atidavė už dėkui, nors visiškai neseniai iš Vilniaus vienas kitas atvažiavęs ir
nemažus pinigus siūlė, — kalba A. Sriubaitė. — Bet va, praėjo vasara, o ekspozicija vis nebaigta
sutvarkyti, viena nespėju.
Iš tiesų, vasarą visi atostogavo. Bet ir tokiu metu atsirado talkininkų: LTSR Mokslų
Akademijos Istorijos Instituto etnografijos ekspedicijos nariai suregistravo eksponatus, Kauno
politechnikos instituto studentų statybinio būrio „Jaunoji gvardija” jaunuoliai padėjo senienas
sudėlioti, sukabinėti lentynėles. Vadinasi, Viekšnių krašto istorija, jos reliktai ne vieno kiemo
reikalas, bet kaip ir visos respublikos pasididžiavimas. Todėl dar labiau vertintina A. Sriubaitės,
A. Gedvilo ir kitų šio Žemaitijos kampelio kraštotyros entuziastų iniciatyva, atliktas darbas.
Šiandien jau kiekvienas gali aplankyti šią įdomią ekspoziciją.
Ir A. Girškevičiaus memorialinis muziejus ne kieno kito, irgi Viekšnių kraštotyrininkų įkurtas.
Tiesa, šiame darbe pagalbininkų irgi netrūko: LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos
rajono skyriaus taryba, Statybinių medžiagų kombinatas, Aviacinis techninis sporto klubas,
Vilniaus respublikinė biblioteka. Aviacijos pradininko Lietuvoje gyvenimui ir darbui atskleisti
skirtas kambarėlis, kuriame ir gyveno A. Griškevičius, ne per didžiausias, tačiau vietos
ekspozicijai turtinti dar gerokai yra.
421