3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3.9.1. VIEKŠNIŲ MUZIEJUS
ALEKSANDRO GRIŠKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS
PAROLOT ŹMUDZINA. Z RYSU SWOBODNEJ MYŚLI ALEKSANDRA
HRYSZKIEWICZA. — KOWNO: W DRUKARNI RZĄDOWÉJ, 1851. — [56] p. — Lenkų
kalba. — [Verčiama: Griškevičius Aleksandras. Žemaičio garlėkis. Laisvos minties apybraiža.
— Kaunas, 1851. — [56] p.].
Vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. —
Vilnius, 1973. — P. 51. — Tekste: Namas, kuriame apie 1860—1863 m. gyveno aviacijos
pradininkas Lietuvoje Aleksandras Griškevičius.
R. N. „Žemaičių garlėkio” autorius // Vienybė. — 1973. — Kovo [17]. — Tekste: Namas po
A. Griškevičiaus mirties atiteko dukrai Natalijai. Jai mirus (apie 1910 m.), namas ir sklypas
atiteko felčeriui Butkui. Po pirmojo pasaulinio karo atvyko kitos dukters sūnus Mongirdas. Jis
pasiūlė tą namą pirkti viekšniškiams. Nusipirko Diberis. Jam mirus, paveldėjo jo sūnus. Šį
pirmomis karo dienomis sušaudė.
Krivickas A. Tuščias muziejus // Vienybė. — 1978. — Rugpj. 26. — Tekste: A. Griškevičiaus
muziejui patalpos restauruotos prieš 2 metus ir dar tuščios.
Neimantas R. Kur skrido „Žemaičių garlėkis” // Neimantas R. Venta — draugystės upė. —
Vilnius, 1978. — P. 36—42.
Atidarytas muziejus // Vienybė. — 1981. — Birž. 2. — Tekste: „Viekšniuose antradienį
atidaryta aviacijos pradininko Lietuvoje Griškevičiaus memorialinė ekspozicija.”
Lungys R. Viekšnių muziejus pakvietė lankytojus // Vienybė. — 1981. — Birž. 4: „A. Šarkio
nuotraukose: (iš viršaus į apačią) gyvenvietės Tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas
J. Vanagas perkerpa simbolinę įėjimo juostelę; gėlėmis pasipuošia mokslininko kapas; prie
garlėkio maketo”. — Visas tekstas:
Prasidėjus vasarai, daugelio ekskursijų maršrutai nusidrieks ir mūsų rajono keliais.
Viekšniuose, vienoje seniausių rajono gyvenviečių, kurie plačiai pabirę žaliose Ventos
pakrantėse, nuo šiol keliautojų lauks dar vienas lankytinas objektas — aviacijos pradininko
Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus, įkurtas name, kuriame šis įdomaus
likimo žmogus praleido paskutinį savo gyvenimo etapą. Jis įkurtas vietos kraštotyrininkų
iniciatyva ir pastangomis, padedant rajono Tarybos vykdomajam komitetui, restauratoriams,
kitoms organizacijoms.
Ilgoka šio objekto renesanso istorija. Jau keletas metų, kaip restauruotas namas, kuriame prieš
120 metų gyveno ir mirė A. Griškevičius. Padedant Statybinių medžiagų kombinato direktoriui
P. Leonaičiui, buvo pagaminti baldai memorialinei ekspozicijai. LTSR nusipelnęs mokytojas,
kraštotyros darbo veteranas A. Gedvilas, pasitelkęs bendradarbius, kitus gyvenvietės inteligentus,
atkakliai kaupė būsimuosius eksponatus.
Ir štai praeitą antradienį skelbimai pakvietė viekšniškius į aviatoriaus memorialinės
ekspozicijos atidarymą. Prie gražiai sutvarkyto namo susirinkus gausiam būriui miestelio
gyventojų, gyvenvietės Tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas J. Vanagas papasakojo apie
A. Griškevičiaus gyvenimą. Gimęs 1809 metais netoli Krakių (dabar Kėdainių rajonas)
neturtingų bajorų šeimoje, šis įdomus žmogus daugelį savo gyvenimo metų praleido dirbdamas
įvairiose carinių įstaigų raštinėse, teismuose, tačiau jo laki mintis netilpo nuobodžios
kasdienybės rėmuose, veržiasi į mokslo platumas. Mažai kam žinomas raštininkas laisvalaikiu
kuria skraidančių aparatų projektus, vėliau pats juos įgyvendina. Geriausią savo projektą aprašo
knygelėje „Žemaičio garlėkys”. Kaip ir kiti savo gyvenamąjį laikmetį pralenkę žmonės,
A. Griškevičius buvo nekenčiamas valdžios, už savo pažangias pažiūras persekiojamas. Tačiau
drąsus žmogus negalėjo tylėti, savo pažiūras stengėsi išdėstyti filosofiniuose raštuose, kuriuose
419